Merginos išpažintis: tapau tobula mergina, tačiau likau įskaudinta...

Šia istorija dalinasi panele.lt skaitytoja Simona. Už geriausią savaitės istoriją Simona apdovanojama Jean M Auel knyga „Mamutų medžiotojai“. Dėl prizo kreipkis vytaute@panele.lt

Manai, kad ir tavo gyvenimas vertas knygos? Dalyvauk konkurse ir laimėk prizus mainais už istoriją! Taisykles rasi čia.

Sveiki, mano vardas Simona, man dabar jau 18. Viskas kas pasakojama šitoje istorijoje prasidėjo, kai man buvo 16, ir truko pusantrų metų. Viskas prasidėjo, kai pradėjau lankyti sporto klubą. Prieš tai buvau neišvaizdi ir stambi, dėl to niekas manęs nepastebėdavo. Bet sporto ir mitybos pagalba įveikiau antsvorį. 

Treniruotėse dažnai pastebėdavau  labai gražų vaikiną, deja, jam buvau neįdomi, tačiau vieną dieną jis mane užkalbino, apsikeitėm feisbukais jis pradėjo rašyt, kadangi prieš tai nebuvau turėjus vaikino, jam buvau labai greitai pasiekiama. 

Įsimylėjau, nors iš pradžių maniau, kad tai tik susižavėjimas. Po treniruočių susitikdavom, jis mane lydėdavo namo. Kartą padovanojo 3 rožes, baltas, mano mėgstamiausias. Vėliau, jis susirgo (bent taip sakė) ir negalėjo susitikt, na o aš išvažiavau su drauge į Egiptą. Kol buvau tenai, dažnai rašinėjomės su Matu (toks buvo jo vardas), aš tikėjau jo tuščiais žodžiais. Kai grįžau turėjome susitikt, bet jis pradėjo išsisukinėti susitikimų. O vieną dieną tiesiog pareiškė, kad nori skirtis, esą neturi laiko pasimatymams. 

Jis buvo mano pirmas vaikinas, dėl to man buvo labai skaudu, bet kitą dieną atsiprašė ir prižadėjo pasikeisti, deja, išsisukinėjimai tęsėsi iki pat mano vizito sanatorijoje, į kurią privalėjau vykti dėl akių. Tas 3 savaites jis man nerašė, na o po jos iškart mane paliko. Man buvo labai skaudu. sustorėjau, vienintelis žmogus, kuris mane palaikė buvo geriausia draugė.

Po išsiskyrimo su Matu iširo ir mano šeima, pati buvau nusivylus gyvenimu, mokslų rezultatai suprastėjo, draugė gulėjo ligoninėje. Supratau, kad niekam nerūpiu, kad man blogai, turiu pati kovot dėl savo laimės. Matą vis dar mylėjau, kartais jis parašydavo ir paklausdavo, kaip sekasi, bet man tai nepadėjo, buvo tik dar skaudžiau.

Vėliau nusprendžiau padaryt viską, kad jis grįžtu pas mane: pasikeisti, tapti tobula panele. mesti svorį. Staiga ir pažymiai pagerėjo, draugė pasveiko, nors šeima iširo, bet su tėvais bendravau, Matas vis dažniau rašė. Atėjus Kalėdoms mes susitaikėme,  jis grįžo, nors net nebuvo atsiprašęs. Ir tai retai susitikdavom, o aš negalėjau pamiršt praeities, rodžiau kaprizus. Draugavome apie 3 mėnesius, kol nesužinojau, kad jis ir vėl mane apgavo. Tą kartą verkiau mieste prie žmonių kaip mažas vaikas, laimei, draugė su savo vaikinu buvo šalia ir palaikė.

Aš Matą palikau, be galimybės sugrįžti, juk po šitiek pastangų dėl jo supratau, kad noriu būti laiminga su žmogumi, kuris mane vertins ir mylės. Buvau graži, dėmesio gaudavau daug. Vėliau susipažinau su Kajumi, Mato kaimynu. Žinojau, kad jis mergišius, bet pasirodė mielas, todėl nuėjau susitikt, nenutuokdama, kad būsiu įskaudintą milijonus kartų labiau nei Mato. Jis žinojo, kad man reikia meilės ir šilumos, daug susitikimų ir veiksmų, o ne tik žinučių ir tuščių žodžių. 

Jis buvo Mato priešingybė. Vėliau per pavasario atostogas su šeima išvykau į Italiją. Kajus rašė man, kol buvau užsienyje. Viskas buvo gerai, tačiau grįžus jis tiesiog mane tiesiog atstūmė. Liūdesį užmiršti bandžiau vakarėlyje, iš kurio mane namo parvedė draugė, norėdama apsaugoti nuo vaikinų, kurie vakarėlio metu prie manęs lindo.

Kitą dieną sužinojau, kad Kajus buvo su manimi, nes buvau graži ir tiesiog norėjo padūkt. Likau kvailelės vietoje. Šia istorija noriu pasakyti, kad žmogus, kuris kartą jus įskaudino, nebegali grįžti vėl į jūsų gyvenimą, nors ir kaip jį mylėtumėt, nes nebūsit laimingos, ir tai, kad kai po išsiskyrimo labai sunku ar skauda, nepulkit pirmam mirktelėjusiam akį į glėbį, vaikinams patinka sunkiai pasiekiamos. Jokiu būdu nebendraukit su mergišiais, nudegsit. Ir paskutinis dalykas, kurį noriu pabrėžti –  kai labai stengiesi dėl kažko ir tai gauni, vėliau supranti, kad tau to tiesiog nereikia.

Tavo gyvenimas - dėmesio verta istorija? Siųsk ją adresu love@panele.lt ir jei tavo istorija atsiras portale, gausi knygą!

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis