Smūgis, spyris, grasinimas, sistemingas žeminimas klasės pokalbių grupėje ar filmuojamas užpuolimas nėra vien „vaikų reikalas“. Tai situacijos, kuriose susiduria vaiko teisė į saugumą, suaugusiųjų pareiga veikti ir kelių rūšių teisinė atsakomybė.

Kai naujienų antraštė tampa klausimu kiekvienai šeimai

2026 m. balandžio 28 d. Marijampolės „Sūduvos“ gimnazijoje, policijos duomenimis, nepilnametis, kaip įtariama, sužalojo tris kitus mokinius. Šis ir kiti viešojoje erdvėje aptarti incidentai vėl iškėlė klausimą: kas vyksta su vaikais, ar mokyklose daugėja smurto ir kas už jį turi atsakyti? Kalbant apie konkretų įvykį svarbu laikytis nekaltumo prezumpcijos, neatskleisti nepilnamečių tapatybės ir nekurti išankstinių diagnozių. Vienas rezonansinis atvejis taip pat nėra pakankamas pagrindas stigmatizuoti visą jaunąją kartą. Tačiau jis priverčia įvardyti tai, ką šeimos ir mokyklos kartais linkusios nutylėti: smurtas ne visada prasideda nuo ginklo. Kartais jo pradžia – nebaudžiamas stumtelėjimas, daiktų atiminėjimas, grupės juokas, grasinimas susidoroti ar suaugusiojo pasakymas: „Jie tik vaikai, patys išsiaiškins.“ 

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, 2025 m. nuo įvairių formų smurto nukentėjo beveik 4 tūkst. vaikų: daugiausia nustatyta fizinio smurto atvejų, tačiau registruotas ir psichologinis, seksualinis smurtas bei nepriežiūra. Šie skaičiai apima ne tik vaikų tarpusavio smurtą ir ne tik mokyklos aplinką, todėl jų negalima pateikti kaip vien bendraamžių smurto statistikos. Vis dėlto jie parodo problemos mastą ir būtinybę reaguoti dar iki tol, kol elgesys sukelia sunkias pasekmes. 

Smurtas persikėlė ir į skaitmeninę erdvę. Ryšių reguliavimo tarnyba per pirmąjį 2026 m. pusmetį gavo 1 375 pranešimus apie internete pastebėtą draudžiamą ar žalingą turinį. Su elektroninėmis patyčiomis buvo susiję 128 pranešimai, iš kurių 68 atvejais informacija pasitvirtino. Tai nėra visų Lietuvoje įvykstančių elektroninių patyčių skaičius, nes statistika priklauso nuo pranešimų, tačiau ji aiškiai rodo, kad vaiko žeminimas dažnai nesibaigia nuskambėjus paskutiniam skambučiui. 

Ne kiekvienas konfliktas yra patyčios, bet vienkartinis užpuolimas gali būti smurtas

Kasdienėje kalboje konfliktas, patyčios ir smurtas dažnai vartojami kaip sinonimai. Teisiniu ir psichologiniu požiūriu tai nėra tas pats.

Konfliktas paprastai kyla dėl skirtingų interesų, nuomonių ar poreikių. Jo dalyviai dažniausiai turi panašias galimybes apsiginti, o pats konfliktas gali būti vienkartinis. Konfliktuojantys vaikai nebūtinai siekia vienas kitą pažeminti ar įbauginti.

Patyčioms būdingas tyčinis ir pasikartojantis elgesys bei jėgų – fizinių, psichologinių, socialinių ar skaitmeninių – nelygybė. Vaikas, į kurį nukreiptos patyčios, negali lengvai apsiginti ar sustabdyti situacijos. Todėl pasiūlymas vaikams tiesiog „susitaikyti“ gali būti netinkamas, jeigu vienas jų turi akivaizdžią galios persvarą. 

Smurtas yra teisinė kategorija. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme fizinis smurtas siejamas su tyčiniu fiziniu veiksmu, sukeliančiu vaikui skausmą, žalą ar pažeminimą. Psichologiniu smurtu laikomas tyčinis sistemingas vaiko teisės į identiškumą pažeidinėjimas, jo žeminimas, patyčios, gąsdinimas ir kitas elgesys, sukeliantis ar galintis sukelti žalą vaiko sveikatai, raidai, garbei ar orumui. 

Todėl vienkartinis smūgis, spyris ar tyčinis pastūmimas gali būti fizinis smurtas, nors dėl pasikartojimo nebuvimo dar neatitiktų patyčių sampratos. Ir priešingai – vienas nemandagus ar skaudus pasakymas nebūtinai savaime atitiks visus įstatyme įtvirtintus psichologinio smurto požymius. Tačiau tai nereiškia, kad toks elgesys yra leistinas ir kad mokykla turėtų laukti, kol jis taps sistemingas.

Svarbu vertinti ir visą situacijos kontekstą. Faktas, kad fizinius veiksmus atliko abu vaikai, dar nereiškia vienodos jų atsakomybės. Turi būti nustatyta, kas pradėjo agresiją, ar vienas iš vaikų gynėsi, ar buvo grupės spaudimas, ankstesni grasinimai, jėgų nelygybė. Formalus įrašas „abu susimušė“ gali paslėpti tikrąją smurto dinamiką.

Vaikas turi teisę į saugumą, tačiau teisės nėra atleidimas nuo pareigų

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas draudžia visų formų smurtą prieš vaiką. Vaikas turi būti saugomas ir nuo tokio elgesio, už kurį dėl jo pobūdžio ar veiką padariusio asmens amžiaus baudžiamoji atsakomybė nėra taikoma. Vadinasi, mokyklos ar kitų institucijų pareiga saugoti vaiką nepriklauso nuo to, ar policija pradėjo ikiteisminį tyrimą ir ar smurtavęs vaikas yra sulaukęs baudžiamosios atsakomybės amžiaus. 

Kartu vaiko teisės negali būti aiškinamos kaip teisė nepaisyti kitų žmonių teisių. Įstatymas tėvams ir kitiems vaiko atstovams nustato pareigą ugdyti vaiką atsakingu visuomenės nariu, mokyti jį gerbti kitus vaikus ir suaugusiuosius, nepažeisti jų teisių ir laisvių. Tai reiškia ne vien abstrakčius pokalbius apie gerą elgesį, bet ir aiškias ribas, nuoseklią reakciją į agresiją bei pareigą padėti vaikui suprasti jo veiksmų padarinius. 

Smurtą panaudojęs vaikas taip pat nepraranda savo teisių. Jis neturi būti viešai žeminamas, ženklinamas „smurtautoju visam gyvenimui“ ar paliekamas be pagalbos. Tačiau vaiko teisė į pagalbą nėra jo atleidimas nuo atsakomybės. Tinkama reakcija turi suderinti tris dalykus: nukentėjusio vaiko apsaugą, smurtinio elgesio sustabdymą ir pagalbą agresyviai pasielgusiam vaikui keisti elgesį.

Mokykla negali apsiriboti pasakymu „mes su vaikais pasikalbėjome“

Švietimo įstatymas aiškiai draudžia smurtą švietimo įstaigose, įskaitant mokinio smurtą prieš kitą mokinį. Apie smurto atvejį sužinojęs švietimo įstaigos bendruomenės narys turi informuoti įstaigos vadovą. Vadovas privalo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną, informuoti smurtą patyrusio ir smurtavusio nepilnamečio tėvus ar kitus atstovus bei pagal kompetenciją vaiko teisių apsaugą užtikrinančią instituciją. 

Įstatymas taip pat numato, kad tiek smurtą patyręs, tiek smurtavęs nepilnametis kartu su savo atstovais turi gauti nemokamą psichologinę pagalbą nedelsiant, bet ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie smurto faktą. Mokinys turi teisę į saugią, savitarpio pagarba grįstą aplinką, psichologinę, specialiąją pedagoginę ir socialinę pedagoginę pagalbą. Mokytojui nustatyta pareiga užtikrinti mokinių saugumą ir apie pastebėtą smurtą pranešti mokyklos vadovui. 

Tai reiškia, kad mokyklos reakcija negali būti vien neformalus pokalbis ar raginimas vaikams paspausti vienas kitam ranką. Pirmiausia turi būti:

1. sustabdytas smurtas ir atskirti jo dalyviai;
2. įvertinta, ar vaikui saugu grįžti į klasę, persirengimo kambarį, valgyklą ar vykti tuo pačiu autobusu;
3. užfiksuotos aplinkybės ir išsaugoti galimi įrodymai;
4. informuoti vaiko atstovai ir kompetentingos institucijos;
5. numatytos konkrečios apsaugos ir pagalbos priemonės;
6. stebima, ar po pranešimo neprasideda kerštas, izoliavimas ar elektroninės patyčios.

Jeigu kyla realus ir tiesioginis pavojus vaiko sveikatai ar gyvybei, matyti galimos nusikalstamos veikos požymiai, panaudotas ginklas ar pavojingas daiktas, negalima laukti mokyklos vidaus tyrimo pabaigos. Apie tokias aplinkybes turi būti nedelsiant informuojama policija ir (ar) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Pareigą pranešti apie galimą smurtą įstatymas nustato ne tik pedagogams, bet ir kitiems asmenims, turintiems informacijos apie būtinybę ginti vaiko teises.

Kas atsako, kai smurtauja vaikas?

Dažnai klausiama: „Jeigu vaikui dar nėra šešiolikos metų, vadinasi, jis neatsako?“ Tai klaidinga išvada. Amžius lemia atsakomybės formą, tačiau nereiškia, kad poelgis lieka be teisinių ar kitų pasekmių.

Civilinė atsakomybė: kas atlygins žalą?

Kai žalą padaro vaikas iki keturiolikos metų, pagal Civilinį kodeksą ją paprastai atlygina tėvai arba globėjai, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Jeigu vaikas žalą padaro tuo metu, kai jį turėjo prižiūrėti mokykla ar kita priežiūrą vykdanti institucija, atsakomybė gali tekti ir šiai institucijai, jeigu ji neįrodo, kad tinkamai vykdė priežiūros pareigas. 

Nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų vaikas už padarytą žalą atsako bendraisiais pagrindais pats. Tačiau jeigu jis neturi pakankamai turto ar pajamų, atitinkamą žalos dalį įstatymo nustatytomis sąlygomis gali tekti atlyginti tėvams, rūpintojams arba tuo metu vaiką prižiūrėjusiai institucijai. 

Nukentėjusio vaiko vardu gali būti reikalaujama atlyginti tiek turtinę žalą – gydymo, reabilitacijos, sugadintų daiktų ar kitas pagrįstas išlaidas, – tiek neturtinę žalą dėl fizinio skausmo, baimės, pažeminimo ir kitų neigiamų padarinių. Konkretus atsakingų asmenų ratas ir jų atsakomybės dalis nustatomi ne automatiškai, o įvertinus jų elgesį, priežiūros pareigas ir priežastinį ryšį su žala.

Administracinė atsakomybė: nuo šešiolikos metų

Administracinė atsakomybė Lietuvoje paprastai taikoma nuo šešiolikos metų. Jeigu administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką padaro jaunesnis vaikas, tyrimas vis tiek gali būti atliekamas, o informacija perduodama savivaldybės administracijos direktoriui ir vaiko teisių apsaugos institucijai spręsti dėl pagalbos ar priežiūros priemonių. 

Administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnis numato atsakomybę už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Pirmą kartą gali būti skiriamas įspėjimas, o už pakartotinį pažeidimą – bauda nuo 10 iki 100 eurų. Tačiau tėvai negali būti mechaniškai baudžiami vien todėl, kad jų vaikas netinkamai pasielgė. Turi būti vertinamas pačių tėvų elgesys: ar jie vykdė priežiūros ir auklėjimo pareigas, reagavo į ankstesnius signalus, bendradarbiavo su mokykla ir specialistais. 

Jaunesniam vaikui, padariusiam administracinio nusižengimo ar nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką, įstatymo nustatytais pagrindais gali būti taikomos minimalios priežiūros priemonės. Vidutinė priežiūra, susijusi su didesniu vaiko laisvės ribojimu, turi būti išimtinė ir taikoma tik tuomet, kai švelnesnių priemonių nepakanka ir vaiko elgesys kelia realų pavojų. 

Baudžiamoji atsakomybė: svarbus ne tik amžius, bet ir veikos pobūdis

Baudžiamoji atsakomybė paprastai kyla nuo šešiolikos metų. Nuo keturiolikos metų ji galima tik už Baudžiamojo kodekso 13 straipsnyje aiškiai išvardytas sunkesnes veikas, tarp jų – nužudymą, sunkų sveikatos sutrikdymą, plėšimą, turto prievartavimą ir kai kurias kitas nusikalstamas veikas. 

Todėl keturiolikos ar penkiolikos metų vaikas baudžiamąja tvarka neatsako už kiekvieną muštynių ar stumdymosi epizodą. Pavyzdžiui, vien fizinio skausmo sukėlimas ar nesunkus sveikatos sutrikdymas savaime nėra įtrauktas į nusikalstamų veikų, už kurias atsakoma nuo keturiolikos metų, sąrašą. Tačiau teisinis vertinimas gali iš esmės pasikeisti, jeigu sužalojimas yra sunkus, smurtas susijęs su plėšimu, turto prievartavimu, seksualine prievarta ar kita nuo keturiolikos metų baudžiama veika.

Jaunesniam nei keturiolikos metų vaikui baudžiamoji atsakomybė netaikoma, tačiau tai nereiškia, kad institucijos negali imtis jokių priemonių. Gali būti sprendžiama dėl vaiko priežiūros, ugdymo, elgesio korekcijos, psichologinės ir socialinės pagalbos.

Net ir taikant baudžiamąją atsakomybę nepilnamečiui, jos paskirtis nėra vien nubausti. Baudžiamasis kodeksas įpareigoja atsižvelgti į vaiko amžių, socialinę brandą, riboti laisvės atėmimo taikymą ir teikti pirmenybę priemonėms, kurios padėtų pakeisti elgesį bei užkirstų kelią pakartotiniams pažeidimams. Nepilnamečiui gali būti taikomas įspėjimas, žalos atlyginimas ar pašalinimas, nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai, elgesio apribojimas, atidavimas tėvams ar kitiems asmenims prižiūrėti ir kitos auklėjamojo poveikio priemonės. 

Trumpai pagal amžių:

• Iki 14 metų: baudžiamoji ir administracinė atsakomybė netaikoma, tačiau galimos civilinės pasekmės, vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros, mokyklos poveikio ir pagalbos priemonės.
• 14–15 metų: baudžiamoji atsakomybė galima tik už įstatyme išvardytas sunkesnes veikas; administracinė atsakomybė dar netaikoma; civilinė atsakomybė jau pirmiausia tenka pačiam vaikui.
• 16–17 metų: galima ir baudžiamoji, ir administracinė atsakomybė, tačiau taikomos specialios nepilnamečių atsakomybės taisyklės; išlieka ir civilinė atsakomybė.

Teismų praktikos pamoka: mokyklos teritorija nepanaikina tėvų pareigų

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. gruodžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-278-469/2022 nagrinėjo atvejį, kai keturiolikos metų dar nesulaukęs mokinys per pertrauką mokyklos teritorijoje metė suledėjusį sniego gniūžtę ir sužalojo kitam vaikui akį. 

Kasacinis teismas pabrėžė du svarbius principus. Pirma, tėvų ar priežiūrą vykdančios institucijos kaltė tokiais atvejais gali būti preziumuojama, tačiau civilinei atsakomybei vis tiek būtina įvertinti priežastinį ryšį tarp netinkamai vykdytų pareigų ir atsiradusios žalos. Antra, vien aplinkybė, kad vaikas žalos padarymo metu buvo mokykloje, savaime nepanaikina tėvų auklėjimo pareigos. Tėvai turi išugdyti vaikui supratimą, kad žaloti kitą žmogų yra ne tik nemoralu, bet ir neteisėta. Savo ruožtu mokykla privalo užtikrinti sveiką ir saugią aplinką bei tinkamą mokinių priežiūrą. 

Ši byla nesukuria taisyklės, kad už kiekvieną mokykloje įvykusį incidentą visada atsako ir tėvai, ir mokykla. Ji parodo ką kita: šių subjektų pareigos nėra viena kitą panaikinančios. Mokykla negali savo neveikimo pateisinti tėvų auklėjimo trūkumais, o tėvai negali automatiškai nusimesti atsakomybės todėl, kad incidentas įvyko per pamoką ar pertrauką.

Telefonas gali tapti įrodymu, bet gali tapti ir antru smūgiu

Šiandien vaikų smurtą dažnai lydi filmuojantys stebėtojai. Kartais užpuolimas net organizuojamas taip, kad būtų nufilmuotas ir paskelbtas klasės pokalbių grupėje, socialiniame tinkle ar uždaroje platformoje.

Vaizdo įrašas gali turėti įrodomąją reikšmę, todėl jį svarbu išsaugoti ir perduoti mokyklai, policijai, vaiko teisių apsaugos specialistams ar teisininkui. Tačiau aplinkybė, kad įrašas gali būti įrodymas, nesuteikia teisės jo platinti neribotam žmonių ratui.

Civilinis kodeksas saugo asmens teisę į atvaizdą ir privatų gyvenimą. Nors įstatyme yra nustatyta sutikimo ir viešinimo taisyklių išimčių, jos nėra leidimas skelbti pažeminantį nepilnamečio vaizdo įrašą vien todėl, kad jis kelia visuomenės smalsumą. Vertinami paskelbimo tikslas, būtinybė, proporcingumas ir vaiko interesai. Viešasis interesas nėra tas pats, kas viešas smalsumas. 

Net nukentėjusio vaiko tėvai, suprantamai siekdami teisingumo, turėtų vengti socialiniuose tinkluose skelbti kito nepilnamečio vardą, nuotrauką, mokyklą ar kitus jį identifikuojančius duomenis. Viešas „teismas“ gali pažeisti vaikų privatumą, apsunkinti oficialų aplinkybių tyrimą ir sukelti dar vieną patyčių bangą.

Internete paskelbtą žalingą turinį reikėtų ne persiųsti kitiems, o išsaugoti jo nuorodą, ekrano kopijas, paskelbimo laiką ir pranešti platformos valdytojui bei Ryšių reguliavimo tarnybos interneto karštajai linijai „Švarus internetas“. 

Ką turėtų padaryti smurtą patyrusio vaiko tėvai?

1. Pirmiausia užtikrinti vaiko saugumą ir sveikatą

Jeigu vaikas sužalotas, būtina kreiptis į gydymo įstaigą, net jeigu sužalojimas iš pradžių atrodo nedidelis. Medicininiai dokumentai svarbūs ne tik sveikatai, bet ir galimam teisiniam vertinimui. Esant tiesioginiam pavojui, grasinimui, ginklo ar pavojingo daikto panaudojimui reikia skambinti numeriu 112.

2. Išklausyti vaiką, bet jo netardyti

Svarbu ramiai išklausyti vaiko spontanišką pasakojimą ir užrašyti jo nurodytas aplinkybes: laiką, vietą, dalyvius, liudytojus, ankstesnius grasinimus. Nereikėtų versti vaiko daugybę kartų iš naujo pasakoti to paties ar pateikti jam atsakymą suponuojančių klausimų.

Pirmoji tėvų reakcija turėtų būti: „Ačiū, kad pasakei. Tu nesi kaltas dėl to, kad prieš tave buvo panaudotas smurtas. Mes pasirūpinsime tavo saugumu.“

3. Apie įvykį mokyklai pranešti raštu

Pranešime reikėtų nurodyti konkrečius faktus, turimus įrodymus, sužalojimus, ankstesnius incidentus ir galimus liudytojus. Svarbu paprašyti, kad pranešimas būtų užregistruotas, būtų išsaugoti vaizdo kamerų įrašai, jeigu jų yra, ir raštu nurodyta, kokių vaiko apsaugos bei pagalbos priemonių imtasi.

Vien žodinis pokalbis su klasės vadovu gali būti nepakankamas, ypač jeigu problema kartojasi.

4. Išsaugoti įrodymus, bet jų neviešinti

Reikėtų išsaugoti originalius vaizdo ir garso įrašus, žinutes, ekrano kopijas, paskyrų pavadinimus, nuorodas ir paskelbimo laiką. Failų nereikėtų redaguoti, trumpinti ar papildyti komentarais. Kartu jų negalima persiųsti smalsumo vedamiems tėvų grupės nariams.

5. Prašyti konkretaus, o ne abstraktaus saugumo plano

Tėvai turi teisę klausti ne tik „ar mokykla pasikalbėjo“, bet ir:

• kas užtikrins vaiko saugumą per pertraukas;
• kaip bus išvengta kontakto su grėsmę keliančiu vaiku;
• kas stebės situaciją klasėje ir internete;
• kada bus suteikta psichologinė ar socialinė pedagoginė pagalba;
• kada mokykla įvertins, ar priemonės veiksmingos.

Švietimo įstatyme nustatytas penkių darbo dienų terminas psichologinei pagalbai nėra leidimas penkias dienas nieko nedaryti. Neatidėliotinos saugumo priemonės turi būti taikomos iš karto. 

6. Prireikus kreiptis į policiją ir Vaiko teisių apsaugos tarnybą

Tėvams nereikia laukti, kol mokykla baigs savo vertinimą, jeigu yra galimos nusikalstamos veikos požymių, vaikas sužalotas, jam grasinama ar mokykla neužtikrina saugumo. Skubiais atvejais kreipiamasi numeriu 112. Pasikonsultuoti ar pranešti apie galimą vaiko teisių pažeidimą galima ir Vaiko teisių linijos numeriu 0 800 10 800. 

7. Neskubėti versti vaikų taikytis

Atsiprašymas, atkuriamasis pokalbis ar mediacija gali būti prasmingi, tačiau tik tuomet, kai smurtas sustabdytas, užtikrintas nukentėjusio vaiko saugumas, pripažinta atsakomybė ir abu vaikai dalyvauja savanoriškai. Mediacija negali pakeisti privalomo pranešimo institucijoms, įrodymų fiksavimo ar neatidėliotinų apsaugos priemonių.

Kai tarp vaikų yra didelė galios nelygybė arba nukentėjęs vaikas bijo, bendras susitikimas gali ne atkurti santykį, o dar kartą jį traumuoti. Todėl mediacija nėra pirmosios pagalbos priemonė smurto atveju.

O jeigu smurtavo jūsų vaikas?

Sužinojus, kad smurtą galėjo panaudoti savas vaikas, natūrali tėvų reakcija gali būti neigimas: „Jis taip negalėtų“, „Jį išprovokavo“, „Visi taip daro“. Tačiau automatinis vaiko gynimas, dar neišsiaiškinus aplinkybių, gali sustiprinti jo įsitikinimą, kad atsakomybės visada bus galima išvengti.

Pirmiausia būtina sustabdyti elgesį, išsaugoti įrodymus ir išklausyti vaiką. Reikia išsiaiškinti ne tik tai, ką jis padarė, bet ir kas vyko prieš incidentą: ar buvo ankstesnių konfliktų, grupės spaudimas, grasinimai, keršto planavimas, filmavimo susitarimas. Paaiškinimas nėra pateisinimas, tačiau be priežasčių supratimo sunku išvengti pasikartojimo.

Nereikėtų:

• liepti vaikui ištrinti žinutes ar vaizdo įrašus;
• kaltinti nukentėjusį vaiką;
• viešai žeminti savąjį;
• reikalauti, kad nukentėjusio vaiko šeima „atsiimtų pareiškimą“;
• organizuoti priverstinį atsiprašymą, neįvertinus saugumo;
• apsiriboti telefono atėmimu, neanalizuojant elgesio priežasčių.

Tėvų pareiga – bendradarbiauti su mokykla ir specialistais, padėti vaikui prisiimti jo amžių atitinkančią atsakomybę, atlyginti ar pašalinti žalą ir mokytis kitokio konflikto sprendimo. Esant rimtesniam incidentui gali būti reikalinga ne tik psichologo, bet ir vaikų bei paauglių psichiatro, socialinio pedagogo, teisininko ar kitų specialistų pagalba.

Svarbu prisiminti, kad Švietimo įstatymas numato pagalbą abiem vaikams – ir nukentėjusiam, ir smurtą panaudojusiam. Tačiau pagalba negali tapti atsakomybės pakaitalu. 

Išvados. Įstatymas turi būti ne lubos, o saugumo pagrindas

Vaikų smurto problemos neišspręsime vien griežtesnėmis bausmėmis. Tačiau jos neišspręsime ir nuolat mažindami problemą iki „paprastų vaikų konfliktų“.

Pirmoji suaugusiųjų pareiga – sustabdyti smurtą ir apsaugoti vaiką. Antroji – objektyviai nustatyti aplinkybes ir atsakomybę. Trečioji – suteikti pagalbą ne tik nukentėjusiam vaikui, bet ir tam, kuris smurtą panaudojo. Ketvirtoji – pašalinti sąlygas, dėl kurių elgesys galėtų kartotis.

Vaiko amžius gali pakeisti teisinės atsakomybės rūšį, tačiau nepanaikina mokyklos, tėvų ir institucijų pareigos reaguoti. Vienkartinis užpuolimas neprivalo tapti pasikartojančiomis patyčiomis, kad būtų vertas rimto dėmesio. O tai, kad vaikas dėl amžiaus neatsako baudžiamąja ar administracine tvarka, nereiškia, kad nėra civilinių pasekmių, ugdymo, priežiūros ir pagalbos priemonių.

Teisė nustato minimalią ribą, žemiau kurios suaugusiųjų neveikimas nebegali būti pateisinamas. Tačiau tikroji prevencija prasideda anksčiau – kai pirmas pažeminimas nėra nurašomas kaip juokas, pirmas smūgis – kaip išdaiga, o vaiko baimė – kaip perdėtas jautrumas.

Suaugusiųjų pareiga prasideda ten, kur baigiasi patogi frazė: „Jie tik vaikai.“

Įrašas Kai „vaikų konfliktas“ tampa smurtu: kas turi apginti vaiką – ir kas už tai atsako? Komentuoja teisininkė pirmą kartą paskelbtas svetainėje Panelė.

E. Gaigalas yra įtariamosios M. Sadausko žmonos Justinos Sadauskienės (Gaigalaitės) tėvas. Jis buvo sulaikytas trečiadienį Biržuose.

Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras Lukas Krivickas penktadienį sakė, kad Biržuose trečiadienį buvo atliktos kratos keliose vietose. Vienoje iš jų rasta į sprogmenis panašių medžiagų, todėl buvo pasitelkti rinktinės „Aras“ išminuotojai.

„Tyrimo eigoje paaiškės, ar tai sprogmenys. Reiks sulaukti specialistų išvadų“, – penktadienį teisme sakė prokuroras L. Krivickas.

M. Sadausko nužudymo byloje E. Gaigalui pareikšti įtarimai dėl neteisėto disponavimo šaudmenimis ir neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, arba neteisėto disponavimo labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamojo namuose bei darbo vietoje atliktų kratų metu rasti psichotropiniai vaistai gali būti susiję su tiriamomis nusikalstamomis veikomis.

Kratų metu taip pat buvo rasta apie 50 įvairaus kalibro šaudmenų.

„Ar šios veikos susijusios su M. Sadausko nužudymu, paaiškės tyrimo eigoje“, – sakė prokuroras.

Kaip rašė BNS, greitosios medicinos pagalbos darbuotojas M. Sadauskas dingo balandžio 20-osios rytą, į Paliukų kaimą Panevėžio rajone išvažiavęs įrengti užsakyto batuto.

Kitą dieną vienoje šio kaimo sodybų aptiktas užkastas vyro kūnas, sodyboje taip pat rastas šaunamasis ginklas. Teisėsauga nėra įvardijusi, ar tai nužudymo įrankis.

Šiuo metu yra suimti du įtariamieji – paramediko sutuoktinė J. Sadauskienė ir jos artimas draugas Vilius Solkanas. Pastarojo tėvui pareikštas įtarimas dėl neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu, tačiau šiam įtariamajam skirta švelnesnė kardomoji priemonė.

Prokuratūros duomenimis, nusikaltimas galėjo būti padarytas dėl asmeninių nesutarimų. Paramediko nužudymo metu vyko jo ir J. Sadauskienės skyrybų procesas, kuris buvo nutrauktas vienam iš sutuoktinių mirus.

Įrašas Paramediko nužudymo byloje naują įtariamąjį Egidijų Gaigalą prašoma suimti dviem mėnesiams pirmą kartą paskelbtas svetainėje Panelė.

Operatorius dažniausiai skambina, kai nori pratęsti sutartį, išspręsti nesklandumus ar pasiūlyti geresnes sąlygas. Prieš pradedant kalbėti apie asmeninius reikalus, būtina įsitikinti, kas pakėlė ragelį. Todėl konsultantas gali paprašyti patvirtinti kliento tapatybę.

Telefoninių sukčių šešėlis

„Kai net iš Registrų centro nuteka žmonių duomenys, visi pradeda akylai saugotis ir į kiekvieną svetimą numerį žiūri labai įtariai. Kartais ši baimė suveikia taip stipriai, kad žmonės bijo kalbėti net ir tada, kai iš tiesų reikia aptarti svarbius sutarties reikalus. Iš to kyla tokių ir kuriozinių situacijų, kai žmogui turime įrodyti, jog tikrai skambiname tikrai tikrai mes. Nors ir patys daug komunikuojame apie sukčius, viena vertus smagu, jog žmonės saugosi, kita vertus, jaučiame, jog reikia kalbėti apie tai, kuo galima iš tikrųjų pasitikėti“, – teigia „Telia“ mažmeninių pardavimų ir klientų aptarnavimo vadovė Lina Buivydienė.

Nors vien užuominos apie sukčius dažnai priverčia žmones įsitempti, šią baimę geriausiai išsklaido paprastas ir atviras bendravimas. Kai atstovas neignoruoja kliento nerimo, o priima jį natūraliai ir neskuba spausti, atsiranda erdvės dialogui.

„Išgirdę nerimą kliento balse, konsultantai pirmiausia stengiasi jį išsklaidyti. Jie iškart patikina, kad nereikės diktuoti jokių slaptažodžių, ir pasiūlo viską saugiai atsiųsti el. paštu. Tai iškart padeda pralaužti ledus. Tačiau jei žmogus vis dar jaučiasi nesaugiai, konsultantas nenutraukęs pokalbio, išsiunčia trumpąją SMS žinutę. Vos tik klientas ekrane pamato oficialų „Telia“ siuntėjo vardą, jis supranta, kad bendrauja su tikru atstovu. Tada įtampa atslūgsta ir galima drąsiai spręsti sutarties klausimus“, – teigia L. Buivydienė.

Pasak jos, jei tokio patvirtinimo klientui dar mažai, klientas gali konsultantui perskambinti oficialiu numeriu, nurodytu operatoriaus svetainėje. Taip pat konsultantai nuolat primena, jog po pokalbio klientas gali prisijungti prie savitarnos sistemos ir savarankiškai peržiūrėti visas aptartas sąlygas – tai irgi leidžia jaustis kur kas saugiau.

Ko niekada neprašys mobiliojo ryšio operatorius?

L. Buivydienės teigimu, tikras mobiliojo ryšio operatoriaus konsultantas niekad pokalbio nepradės rusų kalba, nemanipuliuos ir neskubins pašnekovo.

„Tikras operatoriaus konsultantas niekada neprašo padiktuoti banko prisijungimo duomenų, „Smart-ID“ ar „Mobile-ID“ kodų bei slaptažodžių. Taip pat bendrovės atstovai neskatina skubiai pervesti pinigų į nurodytas sąskaitas ar atlikti kitų finansinių operacijų tiesioginio pokalbio metu“, – pabrėžia L. Buivydienė.

Ekspertė atskleidžia, kad dar viena raudona vėliava, iš kurios galima atpažinti sukčių, tai siūlymai įdiegti papildomas programėles į išmanųjį telefoną ar kompiuterį. 

„Sukčiai labai mėgsta kurti dramą. Jie gąsdina, kad po penkių minučių jums išjungs ryšį, arba siūlo atsisiųsti kažkokią programėlę, kuri neva išgelbės jūsų telefoną. Tikri konsultantai Holivudo filmų scenarijų nekuria ir tikrai neprašys įsidiegti jokių nuotolinio valdymo programų. Joks operatorius neverčia priimti sprendimo čia ir dabar. Jei kyla bent mažiausias įtarimas, tiesiog drąsiai padėkite ragelį – patikėkite, tai tikrai nėra nemandagu. Visada geriau patiems perskambinti oficialiu numeriu ir ramiai viską išsiaiškinti“, – šypsosi L. Buivydienė.

Įrašas Skambutis iš nežinomo numerio: kaip įsitikinti, kad su jumis nekalba sukčius pirmą kartą paskelbtas svetainėje Panelė.

Kaip anksčiau pranešė prokuratūra, šioje byloje sulaikyti trys įtariamieji – du vyrai ir moteris. Pastaroji yra buvusi galimai nužudyto M. Sadausko sutuoktinė Justina Sadauskienė (Gaigalaitė).

Du iš sulaikytųjų anksčiau buvo teisti, teistumai nėra išnykę – jie buvo teisti už vairavimą išgėrus, neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis.

Ketvirtadienio rytą, apie 10 val., policijos automobiliu į Panevėžio apylinkės teismą buvo atvežtas vienas įtariamųjų. Pareigūnų vedamas vyras slėpė savo veidą. Įtariamasis veidą slėpė ir sėdėdamas teismo salėje, į žurnalistų klausimus neatsakinėjo.

Antrasis įtariamasis į Panevėžio apylinkės teismą atvežtas apie 11.20 val.

Ketvirtadienio popietę, apie 13 val., į teismo rūmus atvežta trečioji įtariamoji šioje byloje – buvusi nužudyto paramediko žmona Justina Gaigalaitė.

Moteris teisme rankomis dengėsi veidą, į žurnalistų klausimus neatsakinėjo.

Ją prokurorai prašys suimti maksimaliam 3 mėnesių laikotarpiui. Pasak prokuroro, įtarimai J. Gaigalaitei bus pareikšti dėl tyčinio nužudymo ir neteisėto laisvės atėmimo.

Įrašas Į teismą atvežta paramediko nužudymu įtariama buvusi jo žmona: prašoma ją suimti maksimaliam 3 mėn. laikotarpiui pirmą kartą paskelbtas svetainėje Panelė.

Kaip anksčiau pranešė prokuratūra, šioje byloje sulaikyti trys įtariamieji – du vyrai ir moteris. Pastaroji yra buvusi galimai nužudyto M. Sadausko sutuoktinė. Du iš sulaikytųjų anksčiau buvo teisti, teistumai nėra išnykę – jie buvo teisti už vairavimą išgėrus, neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis.

Vieną įtariamųjų leido suimti dviem mėnesiams

Ketvirtadienio rytą policijos automobiliu į Panevėžio apylinkės teismą buvo atvežtas vienas įtariamųjų. Pareigūnų vedamas vyras slėpė savo veidą. Įtariamasis veidą slėpė ir sėdėdamas teismo salėje, į žurnalistų klausimus neatsakinėjo. Šio įtariamojo advokatė Egidija Belevičienė teigė negalinti teikti jokių komentarų apie bylą ar savo ginamojo poziciją.

„Aš neturiu jokių įgaliojimų teikti bet kokią informaciją visuomenės informavimo priemonėms“, – žurnalistams teisme sakė advokatė. 

Tuo metu prokuroras Lukas Krivickas patvirtino žurnalistams, kad teismo prašė leisti suimti įtariamąjį maksimaliam laikotarpiui, tai yra trims mėnesiams. Jo teigimu, tyrimo metu surinkti duomenys rodo, jog šis asmuo gali slėptis nuo teisingumo.

„Prokuroro pareiškimu buvo kreiptasi į teismą dėl kardomosios priemonės – suėmimo – įtariamajam skyrimo trijų mėnesių laikotarpiui. Buvo nurodyti trys suėmimo pagrindai, (…) tai yra bėgs, slėpsis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teismo, taip pat trukdys procesui, darys naujas nusikalstamas veikas“, – dėstė prokuroras.

L. Krivickas teigė negalintis tiksliai įvardinti, koks yra įtariamojo vaidmuo nužudymo byloje. 

Žiniasklaida skelbia, kad šis įtariamasis yra Vilius Solkan. Tiesa, prokuroras teigė negalis atskleisti šio įtariamojo duomenų, nes vyras nėra viešas asmuo. Be to, anot jo, tokie duomenys esą galėtų pakenkti baudžiamosios bylos baigčiai.

Prokuroras nurodė, jog į teismą atvežtas vyras įtariamas dėl dviejų galimai padarytų nusikalstamų veikų.

„Įtarimas yra dėl tyčinio nužudymo ir neteisėto laisvės atėmimo“, – sakė prokuroras.

Panevėžio apylinkės teismas iš dalies tenkino prokuratūros prašymą ir minėtą įtariamąjį leido suimti dviejų mėnesių laikotarpiui.

Kitas asmuo įtraiamas neteisėtu disponavimu šaunamuoju ginklu

Kiek vėliau į teismą buvo atvežtas kitas įtariamasis byloje. Jis taip pat dengėsi veidą, nebendravo su žiniasklaidos atstovais.

Prokuroras L. Krivickas patvirtino prašantis šį įtariamąjį leisti suimti vieno mėnesio laikotarpiui.

„Dviem pagrindais (prašoma leisti suimti asmenį – ELTA): kad bėgs, slėpsis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo, taip pat kad trukdys procesui“, – aiškino prokuroras.

Šis vyras, pasak L. Krivicko, įtariamas neteisėtų disponavimu šaunamuoju ginklu.

Žiniasklaida skelbė, kad šis vyras yra pirmo į teismą atvežto įtariamojo tėvas. Visgi prokuroras šios informacijos teigė komenuoti negalintis.

L. Krivicko, ekspertai aiškinasi, kokiu ginklu galimai neteisėtai disponavo minėtas įtariamasis.

Prokuroras teigė negalintis įvardyti, kokiu būdu buvo nužudytas paramedikas M. Sadauskas.

„Tai yra smurtinio pobūdžio nusikalstama veika“, – sakė jis.

Prašys suimti ir nužudytojo buvusią sutuoktinę

Prokuroras L. Krivickas tvirtino, kad teismo prašys trečiąją įtariamąją leisti suimti trijų mėnesių laikotarpiui.

„Įtariamajai bus prašoma (skirti – ELTA) trijų mėnesių suėmimo“, – sakė prokuroras.

Anot jo, buvusiai R. Sadausko sutuoktinei ketinama pareikšti įtarimus dėl dviejų nusikalstamų veikų.

„Įtarimas bus pareikštas dėl tyčinio nužudymo, taip pat – dėl neteisėto laisvės atėmimo“, – teigė L. Krivickas. 

Kūnas rastas suvyniotas į batutą ir užkastas

Anksčiau ieškoto paramediko M. Sadausko kūnas rastas antradienį Panevėžio rajone esančios sodybos teritorijoje. Kaip įtariama, nužudyto asmens kūnas buvo susuktas į batutą ir užkastas sodybos teritorijoje. Palaikus pareigūnai surado be įtariamųjų pagalbos.

Įvykio vietos apžiūros metu rastas ginklas, jį apžiūrėjo ekspertai, kurie nustatys, ar juo buvo padaryti nusikaltimai.

Antradienį buvo rastas ir, kaip manoma, nužudytam paramedikui priklausantis automobilis. Transporto priemonė aptikta nuošalioje vietovėje Panevėžio rajone. 

Batutų nuoma ir pristatymu į užsakovų namus užsiėmusio M. Sadausko tėvas žurnalistams pasakojo, kad sūnus pirmadienio rytą pranešė, kad gavo užsakymą – pristatyti batutą vaikų šventei darželyje. Dingus M. Sadauskui pastebėta, kad batutą užsakiusio asmens anketa ištrinta, o tos vietovės, kurioje esą užsakytas batutas, seniūnas žurnalistams pasakojo, kad nurodyto darželio nėra. 

Anot pareigūnų, M. Sadausko nužudymo motyvas gali būti susijęs su asmeninio pobūdžio nesutarimais. 

M. Sadausko artimieji sako, kad vyras skyrėsi su savo vaikų motina, ji nenorėjo jam atiduoti jųdviejų vaikų, esą teismo sprendimu vaikai turėjo augti su tėvu. Artimieji skundėsi, kad anksčiau buvo padegti jų automobiliai. Dingus vyrui, jie ėmė įtarti, kad prie to prisidėjo buvusi sutuoktinė ir jos naujasis draugas. M. Sadauskas ir jo buvusi sutuoktinė dirbo toje pačioje darbovietėje, abu buvo paramedikai.

Įrašas Prokuroras: paramediko buvusiai sutuoktinei bus pareikšti įtarimai dėl nužudymo ir neteisėto laisvės atėmimo pirmą kartą paskelbtas svetainėje Panelė.

Kaip anksčiau pranešė prokuratūra, šioje byloje sulaikyti trys įtariamieji – du vyrai ir moteris. Pastaroji yra buvusi galimai nužudyto M. Sadausko sutuoktinė.

Du iš sulaikytųjų anksčiau buvo teisti, teistumai nėra išnykę – jie buvo teisti už vairavimą išgėrus, neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis.

Ketvirtadienio rytą, apie 10 val., policijos automobiliu į Panevėžio apylinkės teismą buvo atvežtas vienas įtariamųjų. Pareigūnų vedamas vyras slėpė savo veidą. Įtariamasis veidą slėpė ir sėdėdamas teismo salėje, į žurnalistų klausimus neatsakinėjo.

Antrasis įtariamasis į Panevėžio apylinkės teismą atvežtas apie 11.20 val.

Prokuratūra teismo prašo dviem įtariamiesiems skirti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą trims mėnesiams. Trečiajam įtariamajam prašoma skirti suėmimą vienam mėnesiui.

Anksčiau ieškoto paramediko M. Sadausko kūnas rastas antradienį Panevėžio rajone esančios sodybos teritorijoje. Kaip įtariama, nužudyto asmens kūnas buvo susuktas į batutą ir užkastas sodybos teritorijoje. Palaikus pareigūnai surado be įtariamųjų pagalbos.

Įvykio vietos apžiūros metu rastas ginklas, jį apžiūrėjo ekspertai, kurie nustatys, ar juo buvo padaryti nusikaltimai.

Autorystė – Raimonda Mikučionytė (JP.lt)

Įrašas Teisme – antrasis įtariamas paramediko nužudymo byloje pirmą kartą paskelbtas svetainėje Panelė.

„(Pirmąjį įtariamąjį teismas leido suimti – BNS) dviem mėnesiams“, – BNS informavo Panevėžio apylinkės teismo pirmininko atstovė Aistė Ramanauskienė.

Naujienų portalas „15min“ skelbia, kad tai – 34-erių Vilius Solkanas. Jam įtarimai yra pareikšti dėl nužudymo ir neteisėto laisvės atėmimo.

Kitas įtariamasis šioje byloje į teismą atvesdintas priešpiet, ketvirtadienį į teismą taip pat planuojama pristatyti ir trečiąją įtariamąją.

Tuo metu baudžiamąjį kaltinimą palaikantis Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Lukas Krivickas žurnalistams sakė, kad trijų mėnesių suėmimo prašoma, nes įtariamasis gali bėgti, slapstytis.

„Bėgs, slėpsis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teismo, taip pat trukdys procesui, darys naujas nusikalstamas veikas. (…) (Asmuo – BNS) įtariamas yra dėl tyčinio nužudymo bei neteisėto laisvės atėmimo“, – sakė jis.

Daugiau naujų detalių apie nusikaltimą prokuroras nenorėjo atskleisti, taip pat neatsakė, ar įtariamasis pripažįsta savo kaltę.

„Nenorėčiau įvardinti tokių duomenų dabar, kad nepakenkčiau baudžiamosios bylos sėkmei, ikiteisminio tyrimo sėkmei. (…) Tai yra neviešas asmuo, kad nebūtų pažeistas asmens duomenų apsaugos įstatymo, tokių duomenų dabar neatskleisiu“, – kalbėjo jis.

Tuo metu įtariamojo advokatė Egidija Belevičienė žurnalistams situacijos nekomentavo.

Prokuratūra anksčiau skelbė teismo prašanti dviem įtariamiesiems skirti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą trims mėnesiams. Trečiajam įtariamajam prašoma skirti suėmimą mėnesiui.

BNS rašė, kad Greitosios medicinos pagalbos darbuotojas M. Sadauskas, gimęs 1995 metais, dingo pirmadienio rytą baltos spalvos sunkvežimiu „Hyundai“ išvažiavęs į Paliukų kaimą įrengti užsakyto batuto.

Antradienį vienoje šio kaimo sodyboje aptiktas vyro kūnas. Jis buvo užkastas, taip pat aptiktos batuto liekanos.

Sodyboje rastas ir šaunamasis ginklas.

Prokuroro Donato Skrebiškio duomenimis, iš sulaikytų trijų asmenų du anksčiau yra teisti, jiems teistumai neišnykę.

Asmenys buvo teisti už vairavimą išgėrus, neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis.

Tarp sulaikytųjų – buvusi M. Sadausko žmona, Lietuvos ir tarptautinių turnyrų kultūrizmo ir fitneso čempionė Justina Gaigalaitė.

Ikiteisminis tyrimas šioje byloje atliekamas dėl trijų nusikalstamų veikų – įtariamo neteisėto laisvės atėmimo, tyčinio nužudymo ir neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais.

Pirminiais duomenimis, nusikaltimas galėjo būti padarytas dėl asmeninių nesutarimų.

Įrašas Teismas dviem mėnesiams leido suimti paramediko nužudymu įtariamą vyrą (+ foto galerija) pirmą kartą paskelbtas svetainėje Panelė.

Kaip teigiama Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) pranešime spaudai, moteris kovo 29 d. apie 1 val. išėjo iš restorano, esančio Kaune, Savanorių prospekte, ir iki šiol negrįžo.

Moters požymiai: apie 1,60 m. ūgio, stambesnio kūno sudėjimo, juodų, trumpai kirptų plaukų. E. Kriūnienė dėvėjo tamsias kelnes, baltą megztinį ilgu kaklu, juodai baltą palaidinę, baltos spalvos sportinius batelius, pilką, ilgą striukę. Apranga gali būti pakitusi.

Anot policijos, balandžio 5 d. apie 9.40 val. moteris galėjo išvykti iš Kauno autobusų stoties autobusu Klaipėdos kryptimi.

Asmenis, žinančius moters buvimo vietą, ją mačiusius ar galinčius suteikti vertingos informacijos, prašoma kreiptis į Kauno AVPK telefonu +370 700 63 476, +370 700 63 473 arba 112, rašyti el. paštu: ruta.skrockiene@policija.lt arba jaldis.hiijame@policija.lt.

Įrašas Policija ieško Kaune dingusios moters pirmą kartą paskelbtas svetainėje Panelė.

Policijos departamento duomenimis, apie 22 val. Bučiūnų kaime, namuose, konflikto metu neblaivus (2,41 prom.) vyras (gim. 1990 m.) peiliu sužalojo neblaivią (2,45 prom.) moterį (gim. 1970 m.).

Pastaroji po medikų apžiūros gydoma ambulatoriškai. Įtariamasis uždarytas į areštinę. 

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo.

Įrašas Radviliškio rajone neblaivus vyras peiliu sužalojo moterį pirmą kartą paskelbtas svetainėje Panelė.

Kaip pranešė Telšių apskrities policija, sekmadienio rytą, 6.45 val., Kelmės rajone Kražių miestelyje, kelyje Jauniškė–Kražiai–Junkilai rastas nuo kelio į pakelės griovį nuvažiavęs automobilis.

Automobilio salone aptiktas mirusios vairuotojos, gimusios 1971 metais, kūnas be išorinių sužalojimų.

Įrašas Kelmės rajone nuo kelio nuvažiavus automobiliui žuvo moteris pirmą kartą paskelbtas svetainėje Panelė.