Štai vieškeliu ateina Dievas,
Iš nuovargio kaip elgeta sulinkęs.
O vakaras jau apgaubia laukus ir pievas
Ir taip tylu, ir taip tylu aplinkui…

  O gal ne nuovargis, ne nuovargis jį prilenkė –
  Gal mano, mano žvilgsnis toks abuojas?
  Matau, kaip Dievas apžvelgia apylinkę
  Ir nė prie kelio kryžiaus nesustoja.

Ir eina jis tolyn, lazda pasiramsčiuodamas,
Nuo rūpesčių, nuo rūpesčių pražilęs.
O gal ne nuo rūpesčiai, gal mano nuodėmės
Pražildė jį, pražildė jį kaip miglos šilą?

  O gal ne nuovargis, ne nuovargis jį prilenkė –
  Gal mano, mano žvilgsnis toks abuojas?
  Matau, kaip Dievas apžvelgia apylinkę
  Ir nė prie kelio kryžiaus nesustoja.
  (2 k.)

Štai vieškeliu ateina Dievas,
Iš nuovargio kaip elgeta sulinkęs.
O vakaras jau apgaubia laukus ir pievas
Ir taip tyku, ir taip tylu aplinkui…
  O vakaras jau apgaubia laukus ir pievas
  Ir taip tylu, ir taip tylu aplinkui…

The post Andrius Kulikauskas, Aidas Giniotis – Ateina Dievas appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.