Boružėlė septyntaškė,
Panaši į mažą braškę,
Lia lia lia lia, lia lia lia lia

Boružėlė septyntaškė, lia lia lia lia
Panaši į mažą braškę, lia lia lia lia
Lia lia…

Boružėlė lipa delnu, lia lia lia lia
Jai atrodo – lipa kalnu, lia lia lia lia
Lia lia…

Kiek taškelių ant sparnelių, lia lia lia lia
Boružėlei tiek metelių, lia lia lia lia
Lia lia…

Boružėle motinėle, lia lia lia lia
Skrisk pas savo vaikužėlius, lia lia lia lia
Lia lia…

Boružėlė septyntaškė, lia lia lia lia
Panaši į mažą braškę, lia lia lia lia
Lia lia…

Boružėlė septyntaškė,
O panaši į mažą braškę

Įrašas Gintarė – Boružėlė pirmą kartą paskelbtas svetainėje Panelė.

Saulė spindinčią galvą kelia,
Dvelkia vėjas neramus
Ir į tolimąjį kelią
Šiandien jis vilioja mus.

Kur kelionė – ten daina,
Ten jaunystės šypsena,
O būry gerų draugų
Bus visiems labai smagu.

Tyliai snaudžia eglynėlis
Žalio ežero pakrašty
Ir vilioja mus prikėlęs
Giedras nerimas širdy.

Debesėli, debesėli,
Kur tu mus vedi?
Gal tu ilgesį, gal meilę,
Gal dainas žadi?

Tu palauki,
Tu palauki, neskubėk
Ir į tolį
Mus palikęs nepabėk.

Žalias, žalias eglynėlis
Ir vanduo gaivus
Tartum kviečia kurti laužą,
Pailsėti mus.

Lyg vėlumos mūsų dainos skambės…
O rytoj į kelionę
Jos ir vėl palydės.

Nuo rasos apsunkę smilgos,
Dvelkia pievos medumi,
Tik beržai kažko dar ilgis
Ryto tolyn žvelgdami.

Kur kelionė – ten daina,
Ten jaunystės šypsena,
O būry gerų draugų
Bus visiems labai smagu.

Tyliai snaudžia eglynėlis
Žalio ežero pakrašty
Ir vilioja mus prikėlęs
Giedras nerimas širdy.

Debesėli, debesėli,
Kur tu mus vedi?
Gal tu ilgesį, gal meilę,
Gal dainas žadi?

Tu palauki,
Tu palauki, neskubėk
Ir į tolį
Mus palikęs nepabėk.

Žalias, žalias eglynėlis
Ir vanduo gaivus
Tartum kviečia kurti laužą,
Pailsėti mus.

Lyg vėlumos mūsų dainos skambės…
O rytoj į kelionę
Jos ir vėl palydės.

O rytoj į kelionę
Jos ir vėl palydės.

O rytoj į kelionę
Jos ir vėl palydės.

O rytoj į kelionę
Jos ir vėl palydės.

Įrašas Gintarė – Debesėlis pirmą kartą paskelbtas svetainėje Panelė.

Laikrodis laiką mažučiais žingsneliais
Vis priverčia bėgti tolyn.
Aš viena namuose, tylioje naktyje,
Vis dar laukiu ir laukiu tavęs.
Nes kiekvieną kartą, kai tik susipykstam,
Tu trenki durimis, išeini.
Juk žinai, kad ilgai pykt nemoku visai,
Per daug gilūs mano jausmai.
Nes juk mūsų gyvenime juoda ir balta,
Šilta ir šalta, nes mes…

Kaip dvi bangos jūroj,
Kaip du paukščio sparnai,
Kaip dvi liepsnos ugny,
Kaip lietaus du lašai –
Jei prarasim viens kita, niekada jau daugiau
Negalėsim mylėt, negalėsim tikėt.

Ir taip po truputį, lyg dvi laiko sekundes,
Mano ašaros skruostais rėdės.
Aš žinau, tau sunku, kai matai kaip verkiu,
Tu grįžti ir mane ramini.
Savo lūpom sušildai mano virpančią širdį,
Aš atleidžiu tau viską ir tu
Man sakai, kad daugiau nesipyksime jau,
Nors abu žinom, tai tik trumpam.
Nes juk mūsų gyvenime juoda ir balta,
Šilta ir šalta, nes mes…

Kaip dvi bangos jūroj,
Kaip du paukščio sparnai,
Kaip dvi liepsnos ugny,
Kaip lietaus du lašai –
Jei prarasim viens kita, niekada jau daugiau
Negalėsim mylėt, negalėsim tikėt.

Kai savo pasaulį dalimis išbarsčiau,
Tu surinkai jį.
Kai buvo tamsu, kai žvaigždžių nemačiau,
Tu pažadėjai,
Kad virsi sparnais ir pakelsi aukštyn,
Į mėlyna dangų.
Juk mūsų gyvenime juoda ir balta,
Šilta ir šalta, nes mes…

Kaip dvi bangos jūroj,
Kaip du paukščio sparnai,
Kaip dvi liepsnos ugny,
Kaip lietaus du lašai –
Jei prarasim viens kitą, niekada jau daugiau
Negalėsim mylėt, negalėsim tikėt.

Juk mūsų gyvenime, juoda ir balta,
Šilta ir šalta, nes mes
Kaip dvi bangos jūroj…

Įrašas Gintare – Juoda-balta pirmą kartą paskelbtas svetainėje Panelė.

Gelsvo rudenio ašaros gelsvos,
Baigias vasara – dingo jausmai.
Tiek mažai buvo duota mums laiko,
Skauda širdį kodėl tiek mažai.
Pavargau aš vis laukti tavęs,
Sugrąžink man mano mintis.
Juk tam ir reikia, nereikia manęs.
Tu prašai tave užmiršt.

O padaryk, man iš ašarų saulę,
Padaryk, man žvaigždes iš vandens
Ir tegul visa tai tik apgaulė..
Man tik gaila šio liūdno rudens.

Slenka debesys, atneša lietų,
Vėjas drasko nuo medžių lapus.
Jeigu viską pakeisti galėčiau,
Uždaryčiau į širdį jausmus.
Ir netikėčiau tavim, netikėčiau.
Neskaudėtų širdies dėl tavęs.
Jei tik viską pakeisti galėčiau,
Gal nebūčiau sutikus tavęs.

Laikas nori man palikt
Praeities dienas,
Kartais noriu prisimint tave.
Tu žadėjai nepamiršti, nepalikt manęs.
Tai todėl dabar esu viena?

Įrašas Gintarė – Pavargęs ruduo pirmą kartą paskelbtas svetainėje Panelė.

Sedėjo svajoklis topos viršūnėj
Pamatė svajoklis žibantį daiktą
Tai mano žvaigždė svajoklis nusprendė
Ir nusišypsojo jai

O svajokli mano mielas svajokli
Tai ne tavo tai ne tavo tai ne tavo žvaigždė
Tai tik skubanti skriejanti toli
Tai tik skraidanti lėkštė x2

Sedėjo svajoklis topos viršūnėj
Pamatė svajoklis žibantį daiktą
Tai mano žvaigždė svajoklis nusprendė
Ir nusišypsojo jai
Supylė svajoklis aukštą kalną
Ir visa visa gėlėm apsodino
Bus mano žvaigždei gražiau
Į žemę iš viršaus žiūrėt

O svajokli mano mielas svajokli
Tai ne tavo tai ne tavo tai ne tavo žvaigždė
Tai tik skubanti skriejanti toli
Tai tik skraidanti lėkštė x2

Iš ryto dangus buvo visas tuščias
Iš liūdnumo svajoklis apsiverkė
o apačioj nustebę žmonės šaukė
Lyja žvaigždėmis

O svajokli mano mielas svajokli
Tai ne tavo tai ne tavo tai ne tavo žvaigždė
Tai tik skubanti skriejanti toli
Tai tik skraidanti lėkštė x2

Įrašas Gintarė – Svajoklis pirmą kartą paskelbtas svetainėje Panelė.

Kodėl daryti reikia, ko nenori daryti,
Kodėl reikia elgtis, kaip nenori elgtis?
Aš paprasčiausiai noriu šiandien tylėt
Aš noriu šiandien tingėt…

Kodėl aš sakau, ko nenoriu sakyti
Kodėl aš matau, ko geriau nematyti?
Aš tik norėčiau išmokti skraidyti,
Aš kartais norėčiau pradingt.

Mano svajonės, mano sapnai
Nori nenori kam visa tai?
Aš paprasčiausiai noriu pradingt
Šiandien tikriausiai aš tingiu!

Kodėl reikia rinktis, ko nenori rinktis?
Ir vėl reikia leistis iš dangaus į žemę
Klausai, ką tau sako, bet vėl negirdi
O gal tik girdėti nenori?

Viskas vėl baigsis ir vėl prasidės,
Viskas vėl keisis arba nesikeis,
Bet aš vis norėsiu išmokti skraidyt,
Aš kartais norėsiu pradingt.

Mano svajonės, mano sapnai
Nori nenori kam visa tai?
Aš paprasčiausiai noriu pradingt
Šiandien tikriausiai aš tingiu!

Kodėl daryti reikia, ko nenori daryti,
Kodėl reikia elgtis, kaip nenori elgtis?
Aš paprasčiausiai noriu šiandien tylėt
Aš noriu šiandien tingėt…

Kodėl aš sakau, ko nenoriu sakyti
Kodėl tu darai ko nenori daryti?
Mes tik norėsim išmokti skraidyt,
Mes kartais norėsim pradingt.

Mūsų svajonės, mūsų sapnai
Nori nenori kam visa tai?
Mes paprasčiausiai norim pradingt
Šiandien tikriausiai mes tingim!

Įrašas Gintarė – Tingiu pirmą kartą paskelbtas svetainėje Panelė.