Tu nenori būti viena.
Tau liūdna, tau skauda.
Kai manęs nėra šalia,
Paguodos ieškai kitoje širdyje.

Visada pasiruošus suvilioti.
Pabučiuosi mane karštai.
Prieš tave sunku kovoti.
Nori būt mylima, tau reikia jausti,
Kaip gelia rankas nuo skausmo,
Tirpsta kojos greta tavęs.
Nori būt ne viena.

Savo žvilgsniu lėtai mane žudai.
Nejau nieko nejauti, kai tai matai?
Aš dainuoju tau,
Dainuoju tai, ko garsiai nepasakau.

Sulaikau minutei savo kvapą.
Dabar tik degančios ledinės mano akys,
Jos tapo tokios trapios,
Apšalęs kūnas, vienatvės naktys
Prabudina ir groja mintimis melodija į vieną taktą.

Baigta. Turėk saiko,
Šiek tiek mažiau tavęs, šiek tiek daugiau manęs.
Ir viskas keista, bet baigta,
Teigta ir neigta.
Bet nepaneigsiu, kad mano lūpos dar dabar kaista.

Buvo eita ir buvo daug dienų, kada kritau.
Buvo keista, vis buvo daug naktų, kada šaukiau
Tavo vardą rašydamas tamsiam danguj raides „myliu“.
Kodėl dar tai jaučiu ilgai tyliu

Savo žvilgsniu lėtai mane žudai.
Nejau nieko nejauti, kai tai matai?
Aš dainuoju tau,
Dainuoju tai, ko garsiai nepasakau.
(x2)

Saldūs bučiniai, gražūs pažadai kviečia pasilikt.
Nebandyk. Tu neklausyk jos.

The post Penta, Dblz – Dedikacija kančiai appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Mėnuliui nušvietus miesto gatves

Kelyje pasirodė žvaigždė

O jai dingus

Tu pamatei jos atspindį mano akyse

Nustebau, pajutau, kaip noriu gyvent

Bet galiausiai tenka vėl iš naujo laukt

Nes dabar jau nežinau

Kodėl nebesigirdi tavo kuždesio

Kodėl jaučiu jog apakau

Ar ne nuo spindesio žvaigždės

O gal nuo liūdesio

Kurį regiu nuo tavo peties.

Man trūksta oro

Labai daug minčių…

Jei užtektų vien noro

Nebūtų kančių.

Nebūtų blogio

Būčiau aš ir, būtum tu.

Einu gatve, kurioj lietus lyja visada

Nes kitaip ašarų paslėpt nebesugebu.

Kartais pagalvoju, ką galėčiau atiduot

Ką galėčiau paaukoti,

Už tą laimės gabalėlį

Už paprastus namus, kuriuose kas nors lauktų.

Už tą minutę trumpą,

Kurioj nieks ant manęs nešauktų.

Kurioj, niekas už klaidas manęs nenubaustų.

Kuo toliau tuo labiau šalta

Kuo toliau tuo labiau aplinkui balta.

Einu gatve, kurioje dabar jau sninga, nebelyja.

Kurioj nemokantys kalbėti, iš skausmo prabyla.

Ledinės ašaros pjausto mano veidą

Palikdamos mano akyse dar vieną gilų randą.

Kuris braižo, kuris paišo tavo veidą ant mano žando.

Kai ašaros užtemdo akis

Kai nesėkmės užpuola viena po kitos

Nusišypsok

Juk šypsena, tai lašas spindulių.

Kyšančių pro debesis po audros.

Hey noriu šaukt, tačiau tavęs neklauso niekas

Hey, tu čia, tau skauda, tu čia, tu vienas.

Perplaukė žmonių minia, bet jie tavęs nematė.

Niekad, nenuleisk akių

Tu liksi įdomus.

Nepakelki rankų per aukštai

Nepriminsi kitų

Nebetilpsi į rėmus

Bet užtat arčiau bus dangus…

Įšalusios sienos, iškabinti paveikslai

Tiktais lašelis nulietas

Kai žingsnis keičia žingsnį

Rytojus keičia šią dieną

Kai žiemą šildo naktis

Skausmas kankina po vieną.

Nuodija tamsa…

The post Penta, Dblz, Henkis – Kai nėra kančių appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Jaukiom akimirkom dar ir dabar prisimenu vadinom jas,
Tik jau dabar šiltais prisiminimais nuo šiol vadinsiu likęs aš.
Viskas praeity, išskyrus žodžiai ir mintys, ir ta praėjusi žiema
Tuo pačiu metu kasmet sugrįžta,
Sugrįžtu mintimis atgal ir aš,
Kuomet pūgos mum buvo nebaisu,
Kuomet jausdavom, kad mūsų kūnai tapdavo vienu.

Ir jei jau dūžta mano ašaros į kietą ledą,
Turėjau kur, bet dabar kai man sunku, remiuos į šaltą žemę,
Nors aš žinau, kad skaudinu tave šiais žodžiais,
Atleisk, nes kitaip tavęs jau nebeprisikviesiu.
Dar ir dabar dažnai, kai praeinu gatve tava,
Žvilgsniu atsiduriu ties tavo lango degančia šviesa,
Žinau tikrai, kad ši vieta įstrigs labai giliai,
Kaskart praeidamas pro čia sugrįšiu mintimis pas tave.

Ar dėl tavęs neranda mano dūšia vietos?
Ar dėl tavęs aš neturiu kur dėtis?
Ar tik dėl to savo mintyse išraižau tavo vardą?
Ar tik dėl to sukurčiau vietą mum po šita saule?
(x2)

Ir pasakyk man: kas tu? kas tu?
Kodėl savęs nepalikai, bet mane pasiėmei kartu?
Juk aš turėjau tiek nedaug,
Bet tau atidaviau, tikėdamas, kad saugoti mokėsim
Ir nepaleisim viso to, ką davė mum likimas.
Ir aš žinau, kad dar tikrai neverta pasiduot,
Ir aš žinau, kad liko mūsų širdyse drąsos,
Ir aš žinau, kad mus tai jungs iki pat pabaigos.

Ar dėl tavęs neranda mano dūšia vietos?
Ar dėl tavęs aš neturiu kur dėtis?
Ar tik dėl to savo mintyse išraižau tavo vardą?
Ar tik dėl to stipriau įspaudžiu plunksną rašalo į lapą, rašydamas tau laišką?
Ar dėl tavęs kaskart bandau nuslėpti savo drebančias rankas?
Ar dėl tavęs vakarais rašau eiles?

Nes pasakyti tau į akis, ką jaučiu –
Atleisk, tiek neturiu drąsos, man per sunku,
Todėl dabar kenčiu. Likai brangi,
Tu, pažadu, išliksi mano akyse tokia, išliksi visada.

The post Henkis, Dblz – Tavo iki pabaigos appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.