Vilniaus mieste žali bromai, (2 k.)
Ten žirgus balnojo. (2×2 k.)

Pabalnojo ir išjojo,
Ant kalno sustojo.

Ir pastatė armotėlę,
O paskui iššovė.

Ir nušovė lenkų vadą,
Lenkų komandierių.

Lenkai krito kaip lapeliai,
Lietuviai – kaip mūrai.

Lenkai krito ir dejavo,
Lietuviai dainavo.

Lenkams buvo didi kova,
Lietuviams – zabova.

Vilnius mūsų nuo senovės,
Žinokit panovės.

Įrašas Vilniaus mieste žali bromai pirmą kartą paskelbtas svetainėje Panelė.

(1989 m., Baltijos Kelias)

(Latvija)

Trīs māsas jūras malā stāv, [Trys seserys jūros krante stovi]
Tās nespēks un nogurums māc. [Jas silpnumas ir nuovargis slegia]
Tur bradāta zeme un dvēseles, [Ten braidyta žemė ir dvasios]
Trīs tautu gods un prāts. [Trijų tautų garbės ir sąmonės]

Bet torņos jau likteņa zvani skan, [Bet bokštuose jau likimo skamba garsai]
Un jūra bangoties sāk. [Ir jūra banguoti pradeda]
Trīs māsas no miega modušās, [Trys seserys iš miego prabudusios]
Par sevi pastāvēt nāk. [Už save pakovoti ateina]

Atmostas Baltija, atmostas Baltija, [Keliasi Baltija, Keliasi Baltija]
Lietuva, Latvija, Igaunija! [Lietuva, Latvija, Estija!]

***

(Lietuva)

Prie jūros miega sesės trys
Jas slegia pančiai, neviltis
Klajoja lyg elgeta pajūriu
Dvasia tautų garbės

Bet varpas likimo nuaidi vėl
Ir jūra šiaušia bangas
Trys sesės iš miego kyla jau
Apginti savo garbės.

Bunda jau Baltija, bunda jau Baltija,
Lietuva, Latvija, Estija!

***

(Estija)

Kolm õde mere palged ees, [Trys seserys jūros veidais]
neid uinutas lainete laul. [Jas užmigdė bangų daina]
Kolm rahvast siin sajandeid heideldes [Trys tautos, čia kovojusios per amžius]
tõid ohvriks muistse au. [Paaukojo senovinę garbę]

Kui tornides juba lööb kella hääl, [Kai varpas jau skamba bokštuose]
merd haarab vabaduspüüd. [Jūrą paima laisvės valia]
Et saatust ja elu kaitseda, [Kad likimą ir gyvybę apsaugotų]
kolm õde virguvad nüüd. [Trys seserys keliasi dabar]

Ärgake Baltimaad, ärgake Baltimaad, [Kelkitės Baltijos žemės, kelkitės Baltijos žemės,]
Leedumaa, Lätimaa, Eestimaa! [Lietuva, Latvija, Estija!]

***

Atmostas Baltija, atmostas Baltija,
Lietuva, Latvija, Igaunija!

Bunda jau Baltija, bunda jau Baltija,
Lietuva, Latvija, Estija!

Ärgake Baltimaad, ärgake Baltimaad,
Leedumaa, Lätimaa, Eestimaa!

Įrašas Viktors Zemgals, Žilvinas Bubelis, Tarmo Pihrlap – Bunda jau Baltija pirmą kartą paskelbtas svetainėje Panelė.

Kaip man jaunystės neminėt
Su virpuliu senu,
Kaip neliūdėt, nesigailėt
Prabėgusių dienų!

Už mūsų naujas dieneles
Pakelkime taures,
Žvaliau išgerkime, brolau,
Už jaunas dieneles.

Drauguži mielas, pilk drąsiau
Ir vyno negailėk.
Jaunystė dingo ir atgal
Ji nebegrįš vis tiek.

Už mūsų naujas dieneles
Pakelkime taures,
Žvaliau išgerkime, brolau,
Už jaunas dieneles.

Kadaise mudu su tavim
Bėgiojom po šlaitus
Ir neverkšlenom, jeigu mus
Užklupdavo lietus.

Už mūsų naujas dieneles
Pakelkime taures,
Žvaliau išgerkime, brolau,
Už jaunas dieneles.

Mes nardėm upių bangose
Kartodami linksmai,
Bet jūra kriokianti, rūsti
Mus perskyrė ūmai.

Už mūsų naujas dieneles
Pakelkime taures,
Žvaliau išgerkime, brolau,
Už jaunas dieneles.

Tiek metų pralėkė ir štai
Aš vėl tave matau,
Už mūsų meilę vėl geriu
Ir spaudžiu ranką tau.

Už mūsų naujas dieneles
Pakelkime taures,
Žvaliau išgerkime, brolau,
Už jaunas dieneles.

***
(Škotų liaudies daina)

Įrašas Už mūsų jaunas dieneles pirmą kartą paskelbtas svetainėje Panelė.

Tu numegzk man mama kelią
Tu numegzk man, mama, kelią
Iš vaikystės ir iš spindulių,
Iš mirties, iš kur sugrįžt negalima,
Kad galėčiau sugrįžti tuo keliu.

Tuo keliu pareisiu, pasėdėsiu… pasėdėsiu
Po kelionių ir visų vargų.
Tu numegzki, kad jame nebūtų priešų vienadienių
Ir lengvų ir lengvų draugų.

Tu numegzk man tai, ką myliu
Ir pavasarį kaip tūkstantį malūnų.
Tu numegzk man, mama, tylą
Ir medžius, kokių nebūna.

Tu numegzk man tūkstantį malūnų… malūnų
Ant pavasario kalvų žalių.
O jei kartais, juk žinai kaip būna… būna
Tu užklok, tu užklok mane keliu.

Įrašas Tu numegzk man, mama, kelią (Ona Valiukevičiūtė) pirmą kartą paskelbtas svetainėje Panelė.

O aš matau dar jauną sielą
Kuri nemato blogio-gėrio
Ji negalvoja taip giliai
Svarbu juk būti apskritai

Ji džiaugiasi, kai linksma jai
Ji verkia, kai skauda jai
Gyvenimo sukti keliai
Bet svarbu būti apskritai

Ji myli šviesą ir gėles
Ji moka džiuginti žvaigždes
Jai reikia šilumos tvirtos
Kad būtų visad nuolatos

Ir nebandyk pažvelgt giliau –
Diena pavirs naktim tuojau
Ir gėlės taps tik pelenais
Neverta būti apskritai

Įrašas Svarbu būti apskritai pirmą kartą paskelbtas svetainėje Panelė.

Pirmas kartas man patiko,
Kai mes buvome kartu.
Be tavęs gyventi negalėjau,
Vis galvojau, kur gi tu?

Mergos visos pavydėjo,
Kai ėjom gatvėje drauge.
Aš buvau net išprotėjus,
Gal paliksi tu mane.

Priedainis x2:
Ašarėlė nuriedėjo,
Nieks tavęs taip nemylėjo,
Jeigu nori – kitą pabučiuok,
Bet mylėti manęs nenustok.

Išėjai, bet tau atleista.
Pabandysiu sugalvot,
Kaip išrasti tokį vaistą,
Reik tave prisiviliot.

Aš vis tiek nenusileisiu,
Neišdrįsi tu pabėgt,
Nes tavęs aš nepaleisiu,
Būsi mano – patikėk.

Priedainis x4.

Įrašas Studentai – Ašarėlė pirmą kartą paskelbtas svetainėje Panelė.

Mes jūras perplauksim po tris kartus,
Miegosim miegmaišiuos tiktai po du,
Visur keliaujame, visur drauge,
Uodų sukandžiota linksma gauja.

Ir po velnių visi tegul eina,
Kurie dainas į miegą išmaino,
Kurie nemėgsta košės
Su dūmais ir su uodais,
Lai eina po velniais.

Nemėgstam rūkstančių mes kaminų,
Dulkėtų gatvių, miestų purvinų.
Yra gamta – mūs namas, o jame –
Keliauja mūs išalkusi gauja.

Mums nesvarbu, ar sniegas, ar lietus,
Ar šaltas vanduo siekia net kelius.
Ir jei kontrolė traukiny yra – valio,
Mes ją sutiksim su linksma daina.

Visi šaunuoliai šiam linksmam būry,
Prie laužo šoksim, veršimės pirmyn,
Su musėm kausimės ir su uodais,
Mums šito žygio niekas nepakeis.

Mes keliauninkai esam neblogi,
Visad su šypsena, visad linksmi,
Na, ir tai kas, kad mes nuogi, basi,
N-toji sesija mums nebaisi.

Įrašas Romantikų daina pirmą kartą paskelbtas svetainėje Panelė.

Iš nevilties į neviltį, per prarastąjį rojų,
Paniekinti, pažeminti, išganymo ieškojome.
Iš nuodėmės į nuodėmę – į ją supanašėjome,
Ir kai visai pajuodome, kai likom tik šešėliai jos

Ko verkiam ir dejuojame, ko slapstomės pakampėmis?
Aušra įsidienojusi – pabudome ir kelkimės!
Į Lietuvą sugrįžtame čiabuvėliais,  pražuvėliais,
Namų nebepažįstame, lietuviai – nelietuviai mes?
Per skaistyklas, per pragarus, iš nežinios į nežinią,
Mes pagaliau atradome, kad Lietuva – tai sąžinė.

Pabudome, pabudome, pamatėmė, pamatėme Kad mes ją patys žudėme, be sąžinės vienatinę.
Bedaliai savo žemėje, mes patys save niekinam,
Mes patys save žeminam, mes pasidarėm niekieno

Pabudome, o dvasioje dar pasilikom elgetos.
Kodėl mes laisvės prašome? Argi laisvi taip elgiasi?
Ko verkiam ir dejuojame, ko slapstomės pakampėmis,
Aušra įsidienojusi, pabudome ir kelkimės!

Žodžiai: K. Genys

Įrašas Pabudome ir kelkimės pirmą kartą paskelbtas svetainėje Panelė.

Anglas šoka rokenrolą,
Užsigerdams koka-kola.

   O aš, lietuvis artojas,
   Sau dainuoju atsistojęs.

Nuo vaikystės kaip debilas
Spardo kamuolį brazilas.

O čigonas be gitaros –
Kaip arabas be Sacharos.

Čekai geria alų, vyną,
Paskui sminga į purvyną.

Čiukčius ėda žalią žuvį –
Vitaminų ji daug turi.

O eskimas visados
Maudos savo prakaituos.

O eskimas ant ledų
Guli tarp savų šunų.

O gruzinas prie namų
Šoka ant pirštų galų.

Indas garbin Dievo būdą,
Apkabinęs karvės šūdą.

O italas karštakošis,
Užtat jis ir mafijozis.

O ispanas vaiko bulių,
Užsikąsdamas kukuliu.

Jankis turi pinigų –
Net nežino, kiek maišų.

O mažyčiai japoniukai
Valgo ryžius pagaliukais.

O kirgizas su kalpaku
Joja ant savo išako.

Pas kinietį daug vaikų,
Net nežino jų vardų.

Jau nuo seno žmonės sako,
Lenkai šoka krakoviaką.

Mongoliukas turi hobį
Jodinėt po savo Gobį.

Maskoliukas savo vaiką
Moko groti balalaika.

Negras groja balalaika,
Užsikąsdams savo vaiką.

Maskatuodamas dalyku,
Negras muša būgną plikas.

O norvegas gaudo silkę,
Nes nežino, kas yr kilkė.

O prancūzas su prancūze
Geria savo makalūzę.

O prancūzas po langu
Naktį čirpina smuiku.

O prancūzas per naktelę
Gundė paną su smuikele.

Užsipylęs sau akis,
Rusas geria per naktis.

Švedas šaltas ir ramus,
Girtas grįžta į namus.

Vokietis nevalgo faršo,
Užtai moka groti maršą.

Įrašas O aš – lietuvis artojas pirmą kartą paskelbtas svetainėje Panelė.

Maniau, kad savo meilę aš tikrai radau
Deja, su ta kvaila pupa aš nusvilau
Bet kai tą keistą gotę pamačiau
Žado netekau ir vos nepaspringau

Tik dzingt pajutau, širdis suplakė greičiau
Nes daug baladžių Stingo aš klausiau
Nuo šito meilės žvilgsnio apakau
Ir net paperst nespėjęs ištirpau

   Myliu aš tave, o tu myli mane
   Jaučiuos lyg danguje, kai tu šalia
   Myliu aš tave, o tu myli mane
   Tad šokime kartu linksmai visi
   Nes mum ne dzin

Klausykit, monstriukai pasaulio visi
Kilnokit kojytes lyg elektros trenkti
Nes meilei apsėdus, tu tik vieno geidi
Dėl jos tu svaigsti, kai dzingt pajunti

Tai buvo dzingt ir pokšt, ir bum buvo ten
Ta panelė tikrai tau buvo skirta
Nes kai dzingt, tai dzingt, žinia jau tokia
Vestuviniu žiedu teks nudžiugint ją
  
   Myliu aš tave, o tu myli mane
   Jaučiuos lyg danguje, net kai tu šalia
   Myliu aš tave, o tu myli mane
   Nagi šokime kartu linksmai visi
   Nes mum ne dzin

Meilė veža, neša neša
Kai užauga, iš kojų griauna
Aukščiau galvą, nežiopsoki
Vampyrų bosas šoka šokį

Įrašas Monstrų Viešbutis – Myliu aš tave (The Zing) pirmą kartą paskelbtas svetainėje Panelė.