Juk pirma atsakome žodžiais,
o po to už juos ir aš manau, kad..

Neatsakyti už žodžius,
o atsakyti žodžiais,
klaidų nebetaisyti,
o palikti jas dėl grožio,
Kam siekti tobulybės
jei ir taip jau visko sočiai,
pasirinkimo laisvė
minčių pilni asočiai.

Kur buvo gėris kai purvuose mėčiausi,
Kur buvo blogis kai norėjau kitą mėtyti,
Kai sėlinau kur buvo mano pasala,
Prižadėjai dabar likai basa,
Man nereikia Tavo žodžių dėjau,
Turiu savų, kai tu kalbėjai aš tylėjau,
Dabar tylėsime kartu..
Žodžiai, žodžiai per gerklę lenda sočiai suodžiais.
Apakęs, bet girdėdamas klausiausi kur parodys kelią vėjas,
Kai kelias rodys kryptį, duosiu žodį nepaklysti,
Dabar tai mano reikalas.
Noriu? Galiu į šoną slysti, kristi kilti, patirti neviltį.
Džiaugsmą iš skausmo, jausmą iš aukšto,
Vakaras išaušo, nes to norėjau pats
Tai ne tas pats, kas pažadai per prievartą,
Pykdyti save prietemoj.
Aš už žodžius už atsakyti už savo veiksmus žodžiais,
Aš galiu, nes aš tai ne Tu, aš tai ne Tu, aš tai ne Tu.

Neatsakyti už žodžius, bet atsakyti žodžiais,
Klaidų nebetaisyti, o palikti jas dėl grožio
Kam siekti tobulybės jei ir taip jau visko sočiai,
Pasirinkimo laisvė, minčių pilni ąsočiai.

Iš tako į gatves, iš gatvių į takelį,
Sugrįžt į seną kelią kiti jau nebegali,
Yra kaip yra ir bus kaip dar nebuvo,
Gaišuojanti šviesa giliam beržų tankume,
Tai dar viena diena su žodžiais paleistais į dangų,
Tai tik todėl, kad vėl nukristi mums ant rankų,
Gyvenimo artistams scenarijaus nereikia,
Taip kad nebūtina užsklęst langų prieš lietų.
Norėtųsi pratęst kelionę pasibaigus keliui,
Ir atsakyti žodžiais jei dar beliko galios,
Bet žmonės ne kokie aikštėje balandžiai,
Ar tai liečia laikas tikras atsakau Tau kandžiai,
Kai senai širdęs virto dulkėm žodžiais tuštuma,
miesto peizaže sekundės tikslumu žiebės elektra,
Senis girtas prigulė kampe, kodėl aš taip toli,
Kodėl draugų šalia nėra, ir priežastis kokia,
Kad palikau aš čia, upės vaga keistai rami,
Lyg tai ne mūs valia, lyg tai ne mūsų žodžiai,
Pranyksta visą tai, ką kadaise kaupėm godžiai..

Neatsakyti už žodžius, bet atsakyti žodžiais,
Klaidų nebetaisyti, o palikti jas dėl grožio
Kam siekti to buklybės jei ir taip jau visko sočiai,
Pasirinkimo laisvė minčių pilni ąsočiai.

Ir vėl daugybė laiptų,
Greičiau jie pasibaigtų,
Liečiau jau savo rankomis
Svajonė truko tiek ne daug,
Akimirka dvejonės ir ištrūko lauk,
Sušlapo vėl degtukai,
Dar vienas vakaras,
Be laužo rūke tamsoje,
Paklydus siela daužė butelius,
Grasina šukėm, mokėjau žodžių kelią,
Jai nurodžiau tiesų mėnesienoj,
Matės kontūrai griuvėsių,
Katės glaudėsi prie kojų,
Dėl visko patys buvome kalti, kai pagalvoju,
Šviesus atsakymas apakina ribotą protą,
Klajojantį tamsoj,
Dėkoju Dievui, kad matau sapnus spalvotai,
Rytmečio rasoj braidau po pievas,
Radau tenai minčių daugybę,
Esybė sėmėsi stiprybės,
Supratau, kad tiktai ką darai su meile ir kantrybe,
Atveda prie tobulybės,
Kelias ilgas ne retai atrodo baisiai,
Bet praeisi ir net nepastebėsi,
Kaip už nugaros tau pasiliks griuvėsiai,
Kerpės ir pelėsiai,
Su tais kurie pakelėse keliese
Drąsūs būdavo prieš vieną,
Gyvenimas jiems turi savo vietą,
Iš lėto traukiasi šešėliai vėlei kyla saulė,
O iš tų kurie neatsikėlė, liko tiktai kaulai.

The post K.U.R.V.A – Atsakyti žodžiais appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Leisk man Tave nunešti,
Kur tik nori, Tu tik tarki žodį, broli.
Su laiku pasieksim saulę
Kuri ne degina, o šildo
Savo spinduliais iš saujų…

Ar žinai kur veda šie keliai?
Į nežinią ir tylą, Taip būdavo dažnai,
Kad negalėdavai pakilti, matyt daugiau nei akys mato,
Eilinį kartą nusivilti, susitaikyti su savimi
Kėsintis į likimą, pilku rytiniu dangumi,
Nejausti pašaukimo, šį kartą liūdnos akys nepadės,
Nepadės verkimas, kuris sustabdo laiką,
Suakmenėję medžiai, proga ilsėtis vėjui,
Visą lieka čia, geriau jau neužbaigti,
Nei perkrauti ir užkankinti,
Akimirkas ir dar daugiau, po spynomis neberakinti,
Kartą tau tariau, ir tikiuosi šito nepamirši,
Naudosi kuo mažiau, nebūtina juk skristi,
Pavirst paukščiu, kad apžvelgti viską iš viršaus,
Galima patapt žodžiu,
Kuris suskaldo tylą – žudančią nežinomybę,
Taip jau viskas yra, atsakymas tik vienas,
O klausimų galybė.

Leisk man Tave nunešti,
Kur tik nori, Tu tik tarki žodį, broli.
Su laiku pasieksim saulę
Kuri ne degina, o šildo
Savo spinduliais iš saujų…

Dažnai keliauju, ten kur noriu,
Nori, broli, nori kartu?
Abu ištrukime iš kasdienybės.
Nebūkim žmonės – būkim asmenybės.
Truputį – ne savimi,
Šiek tiek daugiau linksmi, bet kartais – liūdni,
Daugiau vaikiški, ir dar labiau rimti,
Kartais pamirškim taisykles, įstatymus,
Juk tik vieną kartą gyveni.
Gali banaliai, nuobodžiais žodžiais sakyti, kad myli,
O galime jausmus išreikšti gėlėmis,
Būkim kietaširdžiai, bet gal truputį jautresni,
Kartais nuodėmingi, o kartais šventi,
Prabuskim, sakykim – labas rytas,
Ir vėl miegokim iki sekančio ryto kito.
Statykime namus, iš peties, o ne iš griūvančių plytų.
Išties, turtingas ne tas kuris turi daug litų,
O tas kuriam nereikia nieko, tokiam ir aš pavydžiu.
Nebėkim mylių, kad taptume bėgikais,
Tiesiog išeikime šiandien, sugrįžkime atgal,
Juk esame ne tam, kad pasiduotume sau.

Leisk man Tave nunešti,
Kur tik nori, Tu tik tarki žodį, broli.
Su laiku pasieksim saulę
Kuri ne degina, o šildo
Savo spinduliais iš saujų…

The post K.U.R.V.A – Ištrūkti iš kasdienybės appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Savyje laukiam išvadų,
Kaip ir visada kažko daugiau nei tikisi,
Kažko daugiau pro langą žiūriu ateinančia laukime,
Palauk ir manęs, sekundę gatvės gale.
Vėluojantys tai dar ne nusikaltėliai,
Juk niekada nebūna per vėlu,
Tik būna pasibaigęs laikas,
Jei nelaukė niekas, gerai kai nelaukiamas išlieki,
Nors ir būni vienas tam pačiam gatvės gale,
Prašau sekundės laukti manęs
Ne visada suspėju koja kojon paskui tave,
Ne visada laiku būnu priekyje nelaukiau laukti,
Nes laukti mielo nekantriai – užknisa,
O blogo, jei sakant atvirai, – bijau labai,
Nes žinai laukimas, laukime nežinia,
Pasiklysti vėjuose keturiuose, ir laukti išėjimo,
Kvailas sprendimas, nesistenk tramdyti likimo,
Iki savo išeities išėjimo,
Vis tiek matai laikas už protą geriau žino…

The post K.U.R.V.A – Laukti appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Ten, smėlio pilyse, gyvena viltys
Gyvena laikas, verčia irtis, pajusti saiką
Smėlio pilyse patirties sukrautos smiltys
Smėlio pilyse gimsta, gęsta širdys
Smėlio pilyse, smėlio pilyse, smėlio pilyse, smėlio pilyse…

Buvo visko, sugriauti lengva
atstatyti trūko ryžto, mintys slenka,
kai kurios nebesugrįžo būna tenka,
užsidėti kaukes, jiems aš nepavydžiu.
Vieni šaukia, o aš vis tyliu,
kaip Dievą myliu, meile tiki – yra,
nebetiki – išnyko,
rasotos sienos ankstyvo ryto,
gėlė betono venoj dygo,
vėjas pamenu veidai nebejaučiu
laimės liūdesio, beverčiai pinigai
netekę blizgesio
sakai radai beribes lygumas
savi namai, o jeigu aš – kas?
Girdi, bet neklausai,
ar padėsi, kai man sunku, o tau nelabai?
dažniausiai pasilieka klausimai
tiktai išbandymai parodo,
kas draugas, kas priešas,
kas tikra, kas niekas
ir laikas smėly lieka, kolei neišnešioja vėjas..

Ten, smėlio pilyse, gyvena viltys
Gyvena laikas, verčia irtis, pajusti saiką
Smėlio pilyse patirties sukrautos smiltys
Smėlio pilyse gimsta, gęsta širdys
(x2)

Taip yra ir bus visada,
pamenu sakei turi tu siekį,
turi svajonę, bet neturi jėgų kelionei nepradėtai
būna laikas aplenkia
ir pasilieki vietoj, smėlio pilys lėtai tirpsta,
mažta viltys, kuriomis gyvenome, griovėme
per naują ir vėl atstatėme,
žengėm į gyvenimą,
ne visiems pavyksta nugalėti nerimą,
nugalėti save, pažinti nežinią,
bet visi mes turim sąžinę
tik pajuntame ne visada, pasiilgau vėjo,
pasiilgau tų veidų, bandžiau atrast pilnatvę,
bet kaip matai – neberandu…

Ten, smėlio pilyse, gyvena viltys
Gyvena laikas, verčia irtis, pajusti saiką
Smėlio pilyse patirties sukrautos smiltys
Smėlio pilyse gimsta, gęsta širdys

Smėlio pilyse, gyvena viltys
Gyvena laikas, verčia irtis, pajusti saiką
Smėlio pilyse patirties sukrautos smiltys
Smėlio pilyse gimsta, gęsta širdys

The post K.U.R.V.A – Smėlio pilyse appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Ką tu turi dienos pabaigai?
Ką turi, ką tu darai?

Tie kurie savęs nerado
Kenčiantys nuo bado
Tie kurie dar stengiasi ir daro
Stilingai rengiasi ir šūdą mala
Man būna liūdna daros
Stebint tuos kurie sušalo
Aš, būna kartais parinuosi
Grūzas susidaro
Aš, būna, kad būnu laimingas
Kai svajonės pildos
Toks paprastas ir sudėtingas
Aš rimtas tik todėl,
Kad neatrodyčiau juokingas
Visi mes žmonės visų įvairios mintys
Vienas pasaulis, o gyvename skirtingai
Kartais einu, kartais pasilieku
Pasitinku lietų, traukiny dar liko vietų
Bilietų į vieną pusę į svajonę, gali niekur
Veidų jūroje kurioje kasdien paskęstu
Bet neužgęstu. Bandau suprast save,
Nelaukiu, kad į krantą vėl išmestų
O pats plaukiu. nes tikiu žodžiu
“ieškok kaip duonos ir surasi,
Kad ir kaip sunku, bet suradęs nepameski”

Jūra veidų, vienas jų tavo
O Tu esi Tu, tai kovok iki galo

Man irgi kartais būna juodos dienos
Kai vienu metu užgriūna visos bėdos
Jautiesi lyg būtum likęs vienas
Pasaulyje kur lietos ir saulėtos properšos jau nemielos
Kas dieną randi naujų svajonių
Abejonių bis naujų… idėjų, Tikėjime..
Judėjome, link pažinimo to ką
Vadini savimi, kartok,
Sako: dar ne vienas toks esi…
Matai, kad trūksta aplinkui noro
Iš akių dingsta, visos tavo sugalvotos dvejonės…
O kam tie principai, jei pats į tankumynus įlipai
O užmynęs skaudžią vietą, girdint vėjui,
Tylėjai ir nesupratai…
Žudai jau nužudytą
Kad taptumei baisus
Nes numarinti gyvą
Tau per daug sunku
Kiekvieną rytą, lauki vakaro
O vakare vėl ryto,
Ir taip dienoj, naktį,
Vėliai neprotingai klysti
Jei manai, kad drąsiai,
neprotingai klysti,
reiškia būti vyru
O aš šiandieną ne didvyris
Atradęs savo problemas
Savo ašaras, savo laimes,
O galų gale save…

Jūra veidų, vienas jų tavo
O Tu esi Tu, tai kovok iki galo…

Jie nepanašūs, tokie skirtingi
Kartais drąsūs, kartais bijo prisiminti
Į save iš šono pažiūrėti ir šiukšles susirinkti
Silpnybes nugalėti būna kartais tingim
Eiti tais pačiais keliais, kad prisiminti
Aš toks pats, irgi, tiesiog stebiu
Ir pamatau daugiau, nei akys tų
Kurie praradę viltį, mėgsta pasigirti
Bet nebenori kilti, Tikiuosi šito nepamirši
Žinau jog sunku tau priprasti prie savęs,
Nes būna mintys(e) kelias tiesiu tampa
Būni spaudžiamas į kampą
Rankos pačios jau nusvyra
Tada vadiniesi, kad pats iš vidaus vis subyri
Yra dar tokie kuriems nerūpi
Į kurią jie suka pusę?
Yra ir uždusę, o yra tie kurie iki dabar dar dūsta

jūra veidų vienas jų Tavo
O Tu esi Tu, tai kovok iki galo…

The post K.U.R.V.A – Tie, kurie nerado appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Sėdžiu aš vienišas ir žiūriu pro vienišą langą
Kaip vieniši lapai man šoka man vienišą tango
Ir vis ilgiuos tų šiltų akimirkų, kurios jau neaplanko

ilgiuosi saules, ilgiuosi tų svajonių, pasaulio,
deja, užaugau ir tie, kas buvo milžinai
dabar man tėra vaikai
tie kas buvo draugai, dabar tiktais pažystami
deja, aš klystantis
deja, žmogus
deja neišpažįstu nuodėmių
nors kartais būnu neteisus
kai save nuodiju,
būnu juodas
o kai košmarais nuodiju
ir būnu pats sau nuodas.

aš būnu vienas kai tik noriu ir būnu daug, kai galiu
nes kartais vienam daug lengviau eiti keliu
pačio pastatytu, o deja, dažnai ir pačio sugriautu
ėjau griuvėsiais savo, ėjau kitų, mačiau save būklės kritinės,
kritusį prie sienos aplinkui, nieko nebuvo – jokių būtybių nei šešėlių
tiktai vienišas aš,
nuo tada šaukiu „aš“, o ne „mes“…

nes tai vienatvė, ta pati dieną, ta pati naktį
tuščiai pilnam pasauly, kurio keliais keliauji…
nes tai vienatvė, ta pati dieną, ta pati naktį
tuščiai pilnam pasauly, kurio keliais keliauji…
nes tai vienatvė…

kai vienuma aplanko, šaltos rankos ir svajonių krantas
akimirkos išblanksta paprastos, kasdieniškos
būta jose pilnatvės – pasakau iš anksto, nes žiūri tai visi
bet ne visi tai mato
akmenėlių-žvyro gatvė, iš kurių kiti namus pastato
kartais ieškom rakto iš tuščio miesto naktį
rašalo dangus, tekantis varvekliais
lašantis į mano puodelį arbatos

žmogus su
žmogus ar vienas
kai atšąla ir žemėn gula sniegas
užkloja pastatus baltai, palieka tiktai sienas
aš pasilieku vienas,
gėlė lange, užuolaidos plevena vėjy
prabėga dienos kurių neskaičiavau
nes tikiu, tikėjau šiandiena, kad atsilieka grafikas, o ne žmogus
viskas tampa statiška ir aš žinau
kad taip ir bus pilnai tuščiam pasaulyje
kol supratimas neatbus…

viskas tampa statiška ir aš žinau …

kai prašai mažai, o daug reikalauji
kartais lieka tik randai, vienatvė nepaliauja
akys, nebenorinčios matyti save iš saujos
būna, noris pasakyti, bet ar suprasti gaunas…

kai prašai mažai, o daug reikalauji
kartais lieka tik randai, vienatvė nepaliauja
akys, nebenorinčios matyti save iš saujos
būna, noris pasakyti, bet ar suprasti gaunas…

mes nepratę išklausyti …

kai prašai mažai, o daug reikalauji
kartais lieka tik randai, vienatvė nepaliauja
akys, nebenorinčios matyti save iš saujos
būna, noris pasakyti, bet ar suprasti gaunas…

kai prašai mažai, o daug reikalauji
kartais lieka tik randai, vienatvė nepaliauja
akys, nebenorinčios matyti save iš saujos
būna, noris pasakyti, bet ar suprasti gaunas…

mes nepratę išklausyti …

The post K.U.R.V.A – Vienuma appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.