Iš kišenės netyčia man Dievas iškrito
Ir, matyt, nuriedėjo savo keliais
Ir slepiuosi kaip vaikas, kad nieks nematytų
Na, kaip gi be Dievo Kalėdos praeis

Užsimerkęs žiūriu kaip apakęs kareivis
Ne į savo pasaulį, ne į savo žodžius
Ir tik dainai išplėšęs vakaro saulę
Pasišildau rankas ir pakvimpa medžiu

Jau seniai dangumi užkamšytos patrankos
Jeigu nieks nelaimėjo ir švęsti nereiks
Vėgėlytė rankas pasikišo po akmeniu
Žiemot iškeliavo šarvuoti laikai

Tai kas veikti dabar, lepią taiką stebėti
Pasivyti šešėlį, išsidurti akis
Ar statyti moliūgo namelį ir žiemai
Kailine kepure išdaužyti duris

Įrašas Saulius Mykolaitis – Kalėdos pirmą kartą paskelbtas svetainėje Panelė.