Baigėme mokyklą kartą trys rebiatos
Atestatai ne raudoni, nes už vakarus mes matot
Advokatas, vadyba ir būsimas anglistas
Specialybės, kaip supratot, taigi čistai nedapistos

Klysta visi, aš Raguvoje irgi klydau
Mylėjau ten tokią panelę, o draugeliui davė, gnyda
Ką jau padarysi, juk dabar vilnietis tipo
Vilnietis – tai sulysęs studentėlis be skatiko

Kraustėmės iš chatų, krovėm savo šmutkes
Trynėm padus batų, sukom ratus pro šaluškes
Sako, kad studentai – nuo grandinių trūkę šunys
Nu viršūnė – aš nuo jos nutrūkau po pradinės šulės

Sesijas pirmąsias vainikavo pirmos skolos
Ne prikolas paskaitų metu naršyt jutubinius prikolus
Kuolas tau už kolį tik įrodo tinginystę
Po perlaikymo pitakas (…)

Slystu per gyvenimą su kauke optimisto
Nors Šeškinėje jaučiuosi tarsi būčiau Rusijoj turistu
„Sigareta jest?“ – be jokio „izvini“
„Jest blet, glupyj ty, no ty chuj kuri“

Gražios panos dūros, nemoka nusirengti
Su tom protingesnėm, vadinkim, net nereikia stengtis
Dulkintis gerai, žinai, dažnai jautiesi mulkis
Pabučiavęs tokią, kai suvoki, kiek bybių likai nučiulpęs

Man zajabys, kad nuo ryto partneris mėlynas
Prirūkytas kambarys ir kambarioko merga achujielina
O tas bybys jai nieko nepasako, nenutildo
Kai vandens išleidžia blet daugiau, nei namas pats prišildo

Va taip gyvenam susipisę in da Wilno

The post Karpiz – Aukštasis mokslas appeared first on PANELĖ.

Gyvenam susigrūdę vienam bute
Įgudę būt apsnūdę, malamės tam pačiam šūde
Visi savi, dėl to ir nesirūpini
Kad kol tu trupinai, kažkas išgėrė tavo rūgpienį

Visi skirtingai atranda savo nišą
Kas geria, kas rūko, kas blaivas iš viso
Kas neskuta barzdos, o kam vapščė viršūnė zbitkom
Taip pisti kurvas tol, kol ima myžti britvom

Važiuojam pailsėt į splashą, kai tėvynėje pabosta
Kol dviese vagiam alų, trečias skaito mums pamokslą
Gyvenam tuo pačiu ir tuo pačiu jaučiu kvėpuojam
Kiek metų kambariokai? Pochui, nebeskaičiuojam

Šita chruščiovkė simbolizuoja repą
Ir kambariokas tas, kurio širdis į bytą plaka
Ateik ir tu į tūsą, jei iš to paties barako
Ir tiktai nuotraukos primins, kaip baigėm vakar

Visi gyvena kaip gyvena, daug nesąmonių nemato
Išgeria alaus, sekmadienius praleidžia su chalatu
Bet ne maniškiai, išsirinkau bepročius kambariokus
Da prikolų sočiai, kad nustos – abejočiau

Karpiz vedas išgamas, sako daro išvadas
Kokias dar fakin’ išvadas? Kasnakt po tris damas.
Svaras Karpį bara, uždraudė išeit į barą
Tai su Mesijum jau Vyciokas keistus reikalus varo

Dada kiek rimtesnis, kol neišgėręs
Išgėręs knapsi nosim prie spaudos su akulioriais tėtės
Rimuoja straipsnius, pavardes ar svetimą dainą
Mūsų chebra ploja jam, nes puikiai tas išeina

Aš irgi ne auksinis, kaip čia pasakius
Bet myliu savo chebrą, myliu chebrą taip kad šakės
Sukrausiu daiktus, kiekvienam sutepsiu sumuštinių
Kaunas, mes atriedam sudrėkint jum apatinių

Keturios sienos, o kaimynai it hienos
Naktim jie baudžia už priedainius per radiatorius riedamiesi
Užtenka pasninko dietos ir susikišk fejerverkus
Į Kauną, bet ne Kalėdom, o susitikt su kolegom

Minimali šalis kaip kambarys su langais, gerai, kad be grotų
Visi čia giminės, o reperiai dar ir kambariokai
Sausio dvyliktą, vienas vienas du – būnu
Užsirašyk į mobilką, tik neiškviesk pareigūnų

Senai išgrįstais keliais aš su draugais keliais
Tiksliau, visu būriu padielnikų benderio repo
Užjoin’intas event’as, nuspausti tinklo link’ai
Kauno linkui reidam nudaužyti tavo stogo tinko

Kažkas jau stumia stalą, kažkas mojuoja tara
Vandalai, skandalistai prie improvizuoto baro
Nesuvaidinti žmonės varo true, iš dūšios duosim garo
Sausio dvyliktą būnam tarp sienų “Gargaro”

Atsiųsk į Kauną grūdų, atsiųsk į Kauną draugų
Į laikinąją sostinę nelaikino hiphopo
Kitom progom pasilaikyk mp3
Gyvai susimatysim visi live from Kaunas streets

The post Karpiz, Lilas, Messiah, Svaras – Kambariokai appeared first on PANELĖ.