Ryto tyloje nubudo pirma gėlė
Vėjų nubučiuota, rasos pilna žolė
Dailiai vėjų sušukuota
Sakyk, argi gali būt gražiau?

Žiūrėk, tenai aukštai
Laimės žvaigždę pamačiau
Ar žinai, ko jos prašiau?
Ar žinai, ko jos prašiau?

   Norėčiau skristi per pasaulį paukščiu
   Norėčiau skristi per pasaulį drugiu
   Plasnot, plasnot sparnais aukštybių takais
   Nustebint saulę, žvaigždę, vėją ir lietų

   Norėčiau nešti nuoširdžiausius žodžius
   Per melsvą tolį pasiklydus tyloj
   Kiek daug šviesos sugrįš į mano namus
   Dėkoju dangui, dėkoju saulei

Rūko pataluos bunda nauja diena
Saulės sušukuota lietaus gaivi vėsa
Krinta ant ežero žieduoto
Sakyk, argi gali būt gražiau?

Žiūrėk, tenai aukštai
Laimės žvaigždę pamačiau
Ar žinai, ko jos prašiau?
Ar žinai, ko jos prašiau?

   Norėčiau skristi per pasaulį paukščiu
   Norėčiau skristi per pasaulį drugiu
   Plasnot, plasnot sparnais aukštybių takais
   Nustebint saulę, žvaigždę, vėją ir lietų

   Norėčiau nešti nuoširdžiausius žodžius
   Per melsvą tolį pasiklydus tyloj
   Kiek daug šviesos sugrįš į mano namus
   Dėkoju dangui, dėkoju saulei

The post Laura Remeikienė – Ryto tyloje appeared first on PANELĖ.

Aš nežinau, ar medžių lapai liečia rojų
Ir tu nežinojai, ir aš nežinojau
Kad medžių viršūnėse nerimas laikos
Ir draikosi, draikosi, draikosi, draikosi
Bet žinau, nuo žodžio „meilė“ tu spruktum

Taip ir buvo
Išlepinta švelnių glamonių, dingai tu
Taip ir buvo
Lietus iki kraštų
Lietus iš mano akių

Aš prašiau dangaus
Kad meilė liktų
Kas beatsitiktų
Kas beatsitiktų

   Aš nežinau, ar medžių lapai liečia rojų
   Ir tu nežinojai, ir aš nežinojau
   Kad medžių viršūnėse nerimas laikos
   Ir draikosi, draikosi, draikosi, draikosi
   Bet žinau, nuo žodžio „meilė“ tu spruktum

Vieną dieną
Kai aš nebemokėsiu laukti, tu grįši
Vieną dieną
Lietus iki kraštų bus
Lietus iš tavo akių

Ir maldausi dangaus
Kad meilė grįžtų
Tik aš nesiryžtu
Kažkodėl nesiryžtu

   Aš nežinau, ar medžių lapai liečia rojų
   Ir tu nežinojai, ir aš nežinojau
   Kad medžių viršūnėse nerimas laikos
   Ir draikosi, draikosi, draikosi, draikosi
   Bet žinau, nuo žodžio „meilė“ tu spruktum

The post Laura Remeikienė – Vieną dieną appeared first on PANELĖ.

Aš žinau gerai
Kad ir tu žinai
Viskas numatyta – sapnai džiaugsmai
Jau seniai

Ir neliūdėk, praeis
Ir nebeverk, nudžius
Ašaros mūsų
Kaip pirmas lietus

   Aš taip paprastai, visai paprastai
   Prašau atleidimo už tai, kad aš niekieno
   Ir nieko visai nenorėjau įžeisti
   Atleisk, nepyk
   Žinau, negerai darau, kad tau
   Guodžiuos ir verkiu
   Atleisk, nepyk
   Aš greitai išeisiu
   Paprasčiausiai norėjau
   Su tavim pabūti

Neieškok manęs
Niekur nerastos
Niekam niekada
Nežadėjau savęs visos

Jeigu gali, atleisk
Man su tavim lengviau
Liūdesį, džiaugsmą
Viską pusiau

   Aš taip paprastai, visai paprastai
   Prašau atleidimo už tai, kad aš niekieno
   Ir nieko visai nenorėjau įžeisti
   Atleisk, nepyk
   Žinau, negerai darau, kad tau
   Guodžiuos ir verkiu
   Atleisk, nepyk
   Aš greitai išeisiu
   Paprasčiausiai norėjau
   Su tavim pabūti

The post Laura Remeikienė – Visai paprastai appeared first on PANELĖ.

Tuk tuk, kas gi čia atėjo?
Tuk tuk, niekas nežadėjo
Tuk tuk tuk, greičiau daryk duris
Ir neužtruk

Tai žvirblis
Linksmas, bet labai pasiutęs
Žiūri akeles išpūtęs
Ir dviem kojytėm straksi prie manęs

   Labai seniai aš neturiu draugų
   Gal tuo geru draugu pabūtum tu?
   Vienam gyventi baisiai nesmagu
   Ir naktį nejauku
   O tikrą draugą rast labai sunku

Tuk tuk, kas gi čia atėjo?
Tuk tuk, niekas nežadėjo
Tuk tuk tuk, greičiau daryk duris
Ir neužtruk

Bučkis
Ir nereikia mamai skųstis
Jeigu nori, jei savim tiki
Tai draugą susirast gali
Draugą susirast gali

The post Laura Remeikienė – Apie žvirblį appeared first on PANELĖ.