Liepsnojo ugnelė berniuko namuos,
Prie slenksčio gulėjo aprimęs akmuo.
Kas vakarą vaikas žiūrės į marias
Ir niekur ramybės neras.

Svaja ir tolybė kamuos ir vilios,
Kas vakarą grįžti reikės atgalios.
Per naktį prie slenksčio tarytumei šuo
Gulės, žaižaruos mėnesienoj akmuo.

   Ir nubėga berniukas
   Į nykstantį debesį,
   Į mėlyną paukštį,
   Į pavasario dieną…

   Ir nubėga berniukas
   Į nykstantį debesį…

Pabudęs berniukas išlėks iš trobos,
O pamario žolės žydės ir siūbuos.
Šiurkščiom jų viršūnėm berniukas bėgios,
Pradžios neužmirš, nesuras pabaigos.

   Ir nubėga berniukas
   Į nykstantį debesį,
   Į mėlyną paukštį,
   Į pavasario dieną…

   Ir nubėga berniukas
   Į nykstantį debesį…

Įrašas Ovidijus Vyšniauskas, Dima Šavrovas – Marių berniukas pirmą kartą paskelbtas svetainėje Panelė.