Šitam krašte, kur gimsta liūdesys,
Mes ieškome to, kas mums atvertų akis.
Mes svajojam apie kalnus, kur išminčiai gyvena,
O patys liekame čia, įstrigę tarp gatvės ir ekrano.

Šitam krašte, kur tiek daug širšių
Ir žmonių, mylinčių paviršių,
Mes sapnuojame pievas, kur bitės gyvena,
O patys liekame čia, įstrigę tarp gatvės ir ekrano!

Šitam krašte, kur gimsta liūdesys,
Mes ieškome to, kas mums atvertų akis.
Mes svajojam apie kalnus, kur išminčiai gyvena,
O patys liekame čia, įstrigę tarp gatvės ir ekrano…

Įrašas Skylė – Liūdesys pirmą kartą paskelbtas svetainėje Panelė.

Šią naktį debesys šilti
Tarytum krentančios snaigės.
Šią naktį akmenys lengvi
Tarytum skraidančios sraigės.

Ir tik kažkur dar rėkia nuogas išprotėjęs žiogas,
Pieva – jo namai, o dangus – stogas.
Kažkas paglosto mano veidą. Gal tai tavo lūpos?
Bet atsimerkęs pamatau, kad tai tik rūkas.

Šią naktį didvyriai tylūs
Tarytum miegantys ledkalniai.
Šią naktį moterys vėl myli vyrus
Ir vėl dega krateriai.

Ir tik kažkur dar neša nuodus ištroškęs meilės uodas,
Pieva – jo mama, o tėvas – sodas.
Kažkas sušnibžda į ausį “Tu jau išprotėjęs!”,
Bet atsimerkęs pamatau, kad tai tik vėjas.

Jei tu dar gyva,
Atskrisk pas mane.

Ir mes skrisim aukštai, mus bučiuos uodai;
O kai krisim žemai, mums giedos žiogai;
Tu man būsi dangus, o aš būsiu nuogas.
O kai išauš aušra – išvažiuos stogas!

Įrašas Skylė – Žiogas pirmą kartą paskelbtas svetainėje Panelė.

Kai sniegas nutirpsta ir oras gaivus,
Ir geria studentai sodelyje alų,
Paklaikę nuo meilės lyg vieno visi,
Aš einu pažiūrėti į namą už upės.

O ten žiema,
Ir vėl aš ant ledo,
Ir vėl tas skausmas
Iš proto veda.

Aš mėgstu sėdėti ant medžio kėdės
Ir mojuoti plunksnomis užmiršto paukščio,
Dar myliu tą žolę tarp gatvių dviejų,
Bet vėl mane traukia namas už upės.

O ten žiema,
Ir vėl aš ant ledo,
Ir vėl tas skausmas
Iš proto veda.

Tomis dienomis aš taip noriu tavęs,
Čia pat ant pievelės, studentams bematant,
Bet dabar jau žiema, ir man beliko tik ranka
Bei uždanga sniego ir ledo kasyklos.

O, ir vėl žiema,
Ir vėl aš ant ledo,
Ir vėl tas skausmas
Iš proto veda.

Įrašas Skylė – Žiema pirmą kartą paskelbtas svetainėje Panelė.

Kai aš pavirsiu
Į baltą žiedą kvepiantį,
Tai aš pamiršiu
Visą skausmą slegiantį.

Ir tu atskrisi pas mane,
Ištirpusi sapne,
Ir gal atleisi, kad žuvau
Beprasmiškam kare.

Kai aš pavirsiu
Į tyrą šaltinį tekantį,
Tai aš pažinsiu
Gilią gilią išmintį,

Ir besiblaškantiems nakty
Aš parodysiu kryptį,
O ištroškusius tiesos
Aš išmokysiu laukti.

Kai aš pavirsiu
Į baltą žiedą kvepiantį,
Tai aš pamiršiu
Visą skausmą slegiantį.

Ir tu atskrisi pas mane,
Ištirpusi sapne,
Ir gal atleisi, kad žuvau
Ir gal atleisi, kad žuvau
Ir gal atleisi, kad žuvau beprasmiškam kare.

Įrašas Skylė – Žiedas pirmą kartą paskelbtas svetainėje Panelė.

Kadaise, kai išminčiai augino sapnus,
Kad jie užaugę pamaitintų mus,
Bet mes atėjom per vėlai
Ir mums liko tik trupiniai.
Ir dėl to

Mes esam ubagai,
Mes esam ubagai,
Mes esam, mes esam,
Mes esam ubagai!

Kadaise, kai moterys turėjo sparnus –
Tam, kad galėtų skristi į šiltuosius kraštus,
Bet mes atėjom per vėlai,
Ir mums liko tik jų pėdsakai.
Ir dėl to

Mes esam ubagai,
Mes esam ubagai,
Mes esam, mes esam,
Mes esam ubagai!

Įrašas Skylė – Ubagai pirmą kartą paskelbtas svetainėje Panelė.

Mano tėvas – pionierius,
Mano brolis – brakonierius,
Mano motina – šeimos galva.
Mano dėdė kaip džigitas,
Mėgsta jis nešioti plytas,
Bet pirmoj eilėj visada dešra.

Ir kiekvieną vakarą pas mus ruduo,
Ir susėdę prie stalo mes geriam kisielių,
Na, o po to, na, o po to
Mes visą naktį plukdom sielius.

Mano draugas Petronis
Mėgsta nardyti kaip ruonis –
Ypač ten, kur vandens nėra.
Kitas draugas – Nikodemas,
Visas Vilnius – jo haremas,
Jam patinka ir mano žmona.

Ir kiekvieną rytą pas mus pavasaris,
Ir mūsų galvose vėl ūžia vėjas,
Ir galbūt tai – tik juokas pro ašaras,
Bet mes visą dieną plukdom sielius.

Mano kraštas – tarsi rėtis,
Čia kas antras – saugumietis,
O kas trečias – girtas kaip dūmas.
Kai aš tapsiu astronautas,
Tai man išdygs trečias skautas,
Gal tada manęs nebegaudys saugumas.

Ir bus vasara, kvepės dešra,
O sotūs medžiai gimdys šešėlius,
O mes, gulėdami vandenyje,
Vis plukdysim savo sielius.

Įrašas Skylė – Sieliai pirmą kartą paskelbtas svetainėje Panelė.

   7 ilgus metus mes gėrėm žiedlapių midų,
   Bridom per kopas baltas ir žiurėjom viens į kitą…
   7 ilgus metus mano rūmuose žarstėme auksą
   Ir kieme tarp švelnių augalų aš tau būriau meilę saldžiausią…

Pr. Bet tau reikėjo veju ir sirenų klyksmo,
     Ir laivų,
     Nes likimas tau skyrė pavojų…
     Aš tau siūliau meile ir nemirtingumą,
     Ir turtus,
     Bet tau per mažai, per skurdu…

   Daviau aš tau gerti vandens užmaršties
   Ir bandžiau ištrinti kelius tavo praeities…
   Atlėgo tau namų ilgesys ir vaizdai sunkios patirties,
   Bet vis tiek negalėjau išplėšti širdies, praėjusių dienų atminties…

Pr.

   Ir todėl aš nežinau, kokia jėga liepė tau palikt mano salą
   Tai nemirtingų dievų valia kviečia tave į kelią…
   Ir todėl aš stoviu viena tarp smilčių ir žiūriu kaip kyla burės…
   Neužteko sulaikyt man tavęs jėgų, tad išplauk – man tu būsi pražuvęs…

Pr.  

Kitų SKYLĖS dainų žodžiai

Įrašas Skylė – Septynis ilgus metus pirmą kartą paskelbtas svetainėje Panelė.

   Tyla po mūšio prisirpus kaip akmuo
   Su pergale – namo
   Mirtis jau soti, jau kalasi skiemuo
   Oraus, rūstaus “Valio”

   Su kraujo skoniu, be šalmo ant galvos
   Su pergale – namo
   Sulūžęs kardas, bet kalasi skiemuo
   Oraus, rūstaus “Valio”

   Riksmai, dejonės – tai mirštančių balsai
   Tu baisiai pavargai
   Tiems, kurie krito švies žvakėmis gaisrai
   Sudie, kovos draugai

   Su kraujo skoniu, be šalmo ant galvos
   Su pergale – namo
   Sulūžęs kardas, bet kalasi skiemuo
   Oraus, rūstaus “Valio”

Įrašas Skylė – Pergalės daina pirmą kartą paskelbtas svetainėje Panelė.

Kambarį jau apgaubė tamsa
Ir aš nebemačiau jau tavo akių,
Bet aš ir nenorėjau jų matyt,
Nes žinojau, kad jos yra tuščios.

Tamsa mus gaubia abu,
Tamsa mus skiria abu.
O aš taip pasiilgau šviesos –
Aš taip norėčiau matyti šviesą tavyje.

Bet tu ne to skridimo paukštis,
Aš ne tas, kas tu galvoji:
Aš esu tik žemes dulkė,
O tu sapnuoji rojų.

Aš esu išdžiūvęs medis,
Augantis šakom žemyn.
Aš esu dulkėtas kelias,
Po tavo kojomis einantis tolyn.

Bet tau nesuprasti šito niekada,
Nes tu esi sotus gyvūnas,
Nes tu esi sotus gyvūnas.

Įrašas Skylė – Paukštis pirmą kartą paskelbtas svetainėje Panelė.

Bus šilta ir jautru,
Ir jūra kvepės ramybės kvapu,
Saulė švies ir mūsų lūpos susilies
Į palaimą.

Bus rasa skaidri skaidri,
Ir mes nebūsim vieniši,
Nes atskris paukščiai,
Išsineš vienatvę ir liūdesį.

Kai mes gulėsime
Brėkštančios meilės pavėsyje.

Papūs vėjas, užtems dangus,
Suoš jūra, iškris lietus,
Nuplaus mano ir tavo veidą,
Nuplaus skausmą.

O po lietaus ateis giedra
Ir atneš tai, ko čia jau nebėra.
Pažiūrėk, kaip čia
Sudygs džiaugsmas.

Kai mes gulėsime
Brėkštančios meilės pavėsyje.

Bus šilta ir jautru,
Ir jūra kvepės ramybės kvapu,
Saulė švies ir mūsų lūpos susilies
Į palaimą.

Bus rasa skaidri skaidri,
Ir mes nebūsim vieniši,
Nes atskris paukščiai,
Išsineš vienatvę ir liūdesį.

Kai mes gulėsime
Brėkštančios meilės pavėsyje.

Įrašas Skylė – Meilės pavėsyje pirmą kartą paskelbtas svetainėje Panelė.