(žodžiai: Vytautas Bložė)

Ak, kasdien ošesys šitas skamba
Katras kaimynų ilgesys tartum skausmas.
Ten kur nebaigta sakmė, šaukia
Vidudienio giesmė, laukia.

O kalnai, tolimi kalnai
Ir melsva gelmė naktų.
Ten, kur pievų laukinės gėlės žydi
Širdyje ir prie kasų.
Ten, kur liko gyvent mažam namely
Nebaigta kalnų sakmė.

Ten į širdį jausmai gundo sieloj
Kai išnykdavo namai mėnesienoj.
Ten su gundančiais žiedais tyliai
Tu ištarei kadais myliu.

O kalnai, tolimi kalnai
Ir melsva gelmė naktų.
Miega sodas, aplink gyvi šešėliai
Tuoj valtelėj prakalbės.
O širdy neužmirštuolės žydi
Tartum gėlės ant kapų.

The post Vilniaus aidai – Kalnų sakmė appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

(žodžiai: V. Bložė)

Jūra, mus išauginusi jūra, jūra mūs motina,
Audros vėjuos liūliavai tu mus lopšine savo.
Jūra, jau atsisveikinam, jūra, klystam išklystam jau.
Ak motulė – jūra, jūra, laimės tu man palinkėk.

Kartais meilė ateina į mūsų širdį –
saldus nektaras kvapnių pirmutinių gėlių.
Už audrų jūros dainą, už gyvybę ir mirtį
Ji man svarbesnė, nes aš pirmąkart myliu.

Jūra, mėlyna švytinti jūra, veidą nuplauki man,
Lyg motulė apkabinki, švelniai priglauski.
Jūra, saugok mūs gintarą, jūra, lauki sugrįžtančio,
Išrašytų kranto smėly mūsų vardų neužliek.

The post Vilniaus aidai – Krantų gėlė appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.