Devintam aukšte durys kaip mano
Normalus žmogus kaip aš gyvena
Rytiniame autobuse matau jį
Ne save…

O laiškanešys tikrai teisus
Apdalint laiškais sunku visus
Rytiniame autobuse matau jį
Bet ne save…

Universali muzika Rock
Muzika tik šok, muzika tik grok
Rytiniame autobuse girdžiu ją,
Bet ne save…

Kas vairuoja tas praneš stoteles
Nors atmintinai žinau visas
Rytiniame autobuse matau daug,
Bet ne save…

Rytiniame autobuse matau daug,
Ir save…

Matau ir save,
Girdžiu ir save.

The post Virgis Stakėnas – Rytiniame autobuse appeared first on PANELĖ.

Vis rečiau beparašom
Vienas kitam
Vis dažniau gaila vaško
Žvakei rusent

Vis galvojam, kad dienos
Pasikartos
Kada dulkiną kiemą
Išasfaltuos

Jau seniai beskambėjo
Mūsų daina
Jau seniai besėdėjom
Per visą nakt
Jau seniai betylėjom
Ir buvo gerai
Jau seniai taip reikėjo
Vėl susieit

Vis rečiau susimąstom
Kas bus toliau
Vis dažniau ieškom krašto
Kur dar keliaut

Vis galvojam, kad laikas
Mums atleis
Kada amžinos klaidos
Taps daiktais

Jau seniai beskambėjo
Mūsų daina
Jau seniai besėdėjom
Per visą nakt
Jau seniai betylėjom
Ir buvo gerai
Jau seniai taip reikėjo
Vėl susieit

The post Virgis Stakėnas – Seni draugai appeared first on PANELĖ.

Snaudžia malūnas prie kelio
Saulė seniai vakaruos
Žaidžia mėnulis upely
Klausosi mano dainos

Nors nėr tavęs čionai
Nors tu toli
Noriu papasakoti tau vienai
Kas manoj širdy

Noriu aš vasaros sapną
Apie tave susapnuot
Noriu šią dainą nors kartą
Dviese prie upės dainuot

Nors nėr tavęs čionai
Nors tu toli
Noriu papasakoti tau vienai
Kas manoj širdy

Kaip man tave prisišaukti
Kur man tave susitikt
Eikim saulėlydžio laukti
Grįžkim aušros pasitikt

Nors nėr tavęs čionai
Nors tu toli
Noriu papasakoti tau vienai
Kas manoj širdy
(2k.)

The post Virgis Stakėnas – Snaudžia malūnas prie kelio appeared first on PANELĖ.

Sidabrinis sniegas jau
Nuo dangaus ligi dangaus.
Žinau- tu manęs nelauki.

Užnešti visi keliai,
Ievos pievos- patalai.
Žinau- tu manęs nemyli.

Priedainis:
Kam pasakiau,
Kad tikiu gamtos kerais?
Kam pasakiau,
Kad žiema pati praeis?
Supratau-
Dar negreit.

Ledo rogės lekia ten,
Kur yra nors kiek vandens.
Žinau- tu manęs nelauki.

Vėjo raitelis balne,
Vėjo nuotaka- šalna.
Žinau- tu manęs nemyli.

Priedainis x2.

The post Virgis Stakėnas – Žinau appeared first on PANELĖ.

Tą vakarą buvo saulė nuleidus
Savo kasas upės gelmėn.
Tą vakarą buvo gražus tavo veidas,
Vardas derėjo prie pavardės.

Tą vakarą buvo Karalius atėjęs,
Skaičiavo dienas, vijo metus,
Kalbėjo “man gera…”, kalbėjo
“…Čia pas jus”.

Tą vakarą vėlų akacijos žiedą
Kėlėm ir laukėm, kas dabar bus.
Ir sužydėjo alėja
Lig debesų.  

Tą vakarą buvo paukščiai suskridę
Giedojo, giedojo kiekvienas savaip.
Tą vakarą buvo diena ligi ryto,
Naktis nežinojo, kada jai ateit.

Tą vakarą buvo Karalius atėjęs,
Skaičiavo dienas, vijo metus,
Kalbėjo “man gera…”, kalbėjo
“…Čia pas jus”.

Tą vakarą vėlų akacijos žiedą
Kėlėm ir laukėm, kas dabar bus.
Ir sužydėjo alėja
Lig debesų.

The post Virgis Stakėnas – Akacijų alėja appeared first on PANELĖ.

Dalia, jau mudu skiria mylios,
Tave vis tiek aš myliu,
Nors tu gal su kitu.
Dalia, šaltos mano naktys,
Sunku tavęs netekti,
Dabar tai suprantu.

Rašau tau laišką
Drebančia ranka,
Rašau tau:

Dalia, kai rytmečio žvaigždelės
Apšviečia mano kelią,
Vėl pas tave grįžtu.
Dalia, myliu tave kaip nieką,
Laiške aš tau prisiekiu,
Dalia tau.

Dalia, šaltos tavo naktys,
Sunku tavęs netekti,
Dabar tai suprantu.
Rašau tau:

Dalia, kai rytmečio žvaigždelės
Apšviečia mano kelią,
Vėl pas tave grįžtu.
Dalia, myliu tave kaip nieką,
Laiške aš tau prisiekiu,
Dalia tau.

Dalia, šaltos tavo naktys,
Sunku tavęs netekti,
Dabar tai suprantu.
Rašau tau:

Dalia, kai rytmečio žvaigždelės
Apšviečia mano kelią,
Vėl pas tave grįžtu.
Dalia, myliu tave kaip nieką,
Laiške aš tau prisiekiu,
Dalia tau.

The post Virgis Stakėnas – Dalia appeared first on PANELĖ.

Akys aptemo, dulkės burnoje
Niekur iš čia neišvažiuoju
Vieno tik noriu, vieno prašau
Dėde Jeronimai, duok man alaus
Dėde Jeronimai, dėde Jeronimai,
Dėde Jeronimai, duok dar alaus

Ta graži ponia žiūri pro langą
Ta graži ponia paslepia ranką
Jei pasakyčiau kur, imtų raust
Dėde Jeronimai, duok jai alaus
Dėde Jeronimai, dėde Jeronimai,
Dėde Jeronimai, duok dar alaus

O susitraukęs sėdi studentas
Juk ne sesija ir ne Adventas
Gal jo švarkelis bijo lietaus
Dėde Jeronimai, duok jam alaus
Dėde Jeronimai, dėde Jeronimai,
Dėde Jeronimai, duok dar alaus

Seras ir leidi traukia taboką
Jiems čia gerai, bet žodžių nemoka
Žiūri knygelėn, nori paklaust
Dėde Jeronimai, duok jiems alaus
Dėde Jeronimai, dėde Jeronimai,
Dėde Jeronimai, duok dar alaus

Turi šalelė didelį Seimą
Kartais kaip cirką, kartais kalėjimą
Kad nereikėtų prieš tautą raust
Dėde Jeronimai, duok jiems alaus
Dėde Jeronimai, dėde Jeronimai,
Dėde Jeronimai, duok dar alaus

The post Virgis Stakėnas – Dėdė Jeronimas appeared first on PANELĖ.

Čia nėra vario, čia nėra aukso
Čia nėra druskos, nėra ugnies
Gali čia tylėt, gali čia pašaukot
Gali čia galėt, gali negalėt

Čia nėra Krišnos, čia nėra Jėzaus
Čia nėra Budos, čia neramu
Gali čia būt velnias, gali – Dievas
Gali čia būt Judas savo namu

   Durnių laivas plaukia per jūras
   Durnių laivas iš akmenų
   Durnių laivas, atvirkščios burės
   Durnių laivas nesuduš

Čia nėra vyrų, čia nėra senių
Čia nėra moterų, nėra vaikų
Gali čia būt žydras, gali – žalias
Gali čia būt doras, gali ir nebūt

Čia nėra mėnesių, čia nėra metų
Čia nėra laiko, nėra kalbos
Gali čia būt savas, gali – svetimas
Gali čia kovot, gali pasiduot

   Durnių laivas plaukia per jūras
   Durnių laivas iš akmenų
   Durnių laivas, atvirkščios burės
   Durnių laivas nesuduš

Čia nėra pykčio, čia nėra laimės
Čia nėra saulės, nėra tamsos
Gali čia išgert, gali čia užvalgyt
Gali čia numirt, gali čia alsuot

Čia nėra tikslo, čia nėra vietos
Čia nėra štilio, nėra audros
Gali čia būt viskas, gali – niekas
Gali čia būt klounas, kol atsibos

   Durnių laivas plaukia per jūras
   Durnių laivas iš akmenų
   Durnių laivas, atvirkščios burės
   Durnių laivas nesuduš
   (x2)

The post Virgis Stakėnas – Durnių laivas appeared first on PANELĖ.

Aš girią savo lopšiu vadinu
Čia gimiau, žvėrių takais ėjau, visas kertes žinau
Man kelią rodė medžiai kaip dievai
Daug daug supratau, išmokau paslapčių

   Tenai, tenai aukštai, tenai,
   Kur išskleisti plačiai sparnai
   Tenai, tenai aukštai, tenai,
   Virš debesų, ten, kur šviesu,
   Erelio brolis aš esu

Gaivino, girdė upėje vanduo skaidrus
Nepritrūks sidabro vėrinių
Padėsiu galvą nakčiai ant akmens
Miegok lyg aušros žolynų pataluos

   Tenai, tenai aukštai, tenai,
   Kur išskleisti plačiai sparnai
   Tenai, tenai aukštai, tenai,
   Virš debesų, ten, kur šviesu,
   Erelio brolis aš esu

***
Muzikos originalas: El Cóndor Pasa (Peru liaudies daina, žymiausias perdirbinys – Simon & Garfunkel, 1970)

The post Virgis Stakėnas – Erelio brolis appeared first on PANELĖ.

Kas man mano pažadą gražino –
Netikėt ir nieko nebelaukt.
Kas vartus atvėrė, atrakino –
Aš nuo šitos laisvės apsvaigau.

Priedainis:
Kelelis tolimas, kelelis artimas
Širdelė vėl skaičiuoja žvaigždeles.
Naktis palaimino mano gyvenimą,
Mano žirgai mane namo parneš.
Na na na na na na, na na na na na na
Na na na na na na na na na na.
Naktis palaimino mano gyvenimą,
Mano žirgai mane namo parneš.

Bėgo dienos upėmis tekėjo
Ir neberadau savy jėgų
Priešintis žiauriems likimo vėjams,
Lėšų neturėt – turi draugų.

Priedainis:

Gal oficiantas duos dar vyno,
Gal čigonė vėl mane paguos.
Kai nusišypsos žavi kaimynė,
Negaliu tylėt – turiu dainuot.

Priedainis:

The post Virgis Stakėnas – Kelelis tolimas appeared first on PANELĖ.