„Yra buvę, kad į vizitą ateina moterys, besiskundžiančios vulvos sausumu ir niežuliu, o paklausus, ką naudoja higienai ir priežiūrai, atsako, kad ūkinį muilą“, – pasakoja gydytoja rezidentė akušerė-ginekologė Justina Stasiulytė.

Su gydytoja aptariame, kuo reiktų prausti intymią zoną, ką galima tepti, kokias kelnaites reiktų dėvėti, kokias priemones rinktis menstruacijų metu, o taip pat – ir prebiotikų bei probiotikų naudą moters sveikatai.

Ar turi kvepėti rožėmis?

Tos, kurios vartė 90-ųjų ir 2000-ųjų moteriškus žurnalus, gali atsiminti, jog tais spalvingais laikais buvo juntamai stumiamas požiūris, kad moteriški lytiniai organai turėtų kvepėti jei ne braškėmis, tai bent jau rožėmis. Močiutės sakė, kad vyrui užtenka būti gražesniam už beždžionę – ir tai jau gerai. O moteriai ant pečių užgriuvo nesibaigiantis reikalavimų sąrašas, kuris apėmė ir nerealistinį suvokimą apie moterišką intymią zoną.

Paklausta apie sveikų moteriškų lytinių organų kvapą, gydytoja rezidentė Justina Stasiulytė nei apie braškių, nei apie rožių kvapą neužsimena. „Net ir sveiki išoriniai lytiniai organai turi kvapą. Kvapas gali būti švelnus, kiek rūgštokas dėl rūgštinės makšties terpės. Toks kvapas yra siejamas su gerosiomis bakterijomis, esančiomis makštyje: laktobakterijomis. Jos sudaro apie 95 proc. normalios makšties mikrofloros“, – sako ji.

Tačiau, kaip pastebi specialistė, kvapas gali kisti, priklausomai nuo daugelio veiksnių. Jam įtakos gali turėti menstruacinio ciklo fazės – pavyzdžiui, per mėnesines, dėl prasidėjusio kraujavimo kvapas gali panašėti į geležies. Taip pat svarbūs ir tokie veiksniai, kaip patiriamas stresas, prakaitavimo gausumas, mitybos ypatumai, vartojami vaistai. Kvapas gali skirtis po lytinių santykių, taip pat – dėl infekcijos. Taigi, kintantis kvapas gali signalizuoti sveikatos problemas, tačiau tikrai nebūtinai jas. Kada verta sunerimti? „Naujai atsiradęs stiprus, nemalonus, žuvį primenantis kvapas, kartu su išskyrų spalvos ir kiekio pokyčiais, reiškia infekciją“, – įspėja Justina Stasiulytė.

Išskyros ir užburtas ratas

Vertinant išskyras, svarbus jau paminėtas kvapas, o taip pat – gausumas, konsistencija ir spalva.

„Normalios išskyros yra bespalvės, baltos ar balkšvos spalvos. Žalsvos, geltonos, rudos spalvos išskyros gali signalizuoti apie esančią infekciją ar kitą problemą. Svarbu žinoti, kad tepančio pobūdžio rudos ar tamsiai raudonos spalvos išskyros būna ir menstruacijų pabaigoje – tokiu atveju tai normalu“, – aiškina gydytoja.

Paklausta apie konsistenciją, gydytoja pasakoja, kad normalia gali būti laikytina ir vandeninga, tąsesnė ar kiek tirštesnė išskyrų konsistencija. Tačiau apie infekciją, anot jos, gali signalizuoti varškinės, putotos išskyros, lydimos niežėjimo ar spalvos pokyčių. Vis dėlto, šiuo atveju taip pat verta įvertinti ir menstruacinio ciklo fazę, kuri daro įtaką ne tik kvapui, spalvai, bet ir apkalbėtajai konsistencijai.

Visgi, kankinamos gausių išskyrų, patirdamos nemalonų drėgmės pojūtį, moterys griebiasi įklotų. Tokį sprendimą galima suprasti, nes pojūtis – tikrai nemalonus, tačiau gydytoja sako, jog kasdienei sveikos moters higienai tokia priemonė dažnu atveju nėra reikalinga. „Įklotai sukuria drėgną ir šiltą terpę. Tokios sąlygos yra palankios mikrofloros pokyčiams bei bakterijų dauginimuisi. Dėl minėtų pokyčių padidėja infekcijų rizika, kurių vienas iš simptomų yra pagausėjusios ir pakitusios išskyros“, – sako gydytoja rezidentė akušerė-ginekologė Justina Stasiulytė. Anot jos, neretai būtent dėl dažnai naudojamų įklotų gali užsikurti uždaras ratas, kai paskatinamas išskyrų kiekis, o šiam padidėjus iš paskos vėl norima naudoti įklotus.

Mažiau yra daugiau

Paprašyta pamokyti, kaip kas dieną prižiūrėti intymią zoną, gydytoja pasako jau ko gero legendinę frazę: mažiau yra daugiau. Ji pamini, kad makštis – tai savaime išsivalantis organas ir išgalvoti kažkokio išmanaus valymo jai tikrai nereikia.

Gydytoja pataria išorinių lytinių organų prausimui naudoti švelnų intymios higienos prausiklį, kuris nedirgins ir nesausins odos. Tam tikrai netinka ūkinis ar panašus muilas, neskirtas šiai zonai – net jei pati priemonė ir turi dezinfekcinių savybių. Netinkamos priemonės gali lemti ir niežulį, ir sausumą, ir kitus nemalonius simptomus. Po prausimosi reiktų švelniai nusausinti odą.

Švelnų drėkinamąjį kremą, jei išorinių lytinių organų oda ir gleivinė sudirgusi, sausa, niežtinti, anot Justinos Stasiulytės, naudoti galima. Tačiau labai svarbu jį tepti griežtai tik išorėje. Nesant simptomų tokių kaip odos niežulys ar sausumas, puikiai užtenka naudoti tik švelnų intymios higienos prausiklį. Tačiau, jei atsiranda minėti nusiskundimai, geriausia naudoti specialius, intymiai sričiai skirtus kremus, pavyzdžiui, Cumlaude Lab Lubripiu. Kūno kremai, losjonai dažnai savo sudėtyje turi medžiagų, kurios gali dirginti ir dar labiau sustiprinti esamus simptomus. Vis dėlto, jei atsiranda neaiškios kilmės bėrimų, darinių, jei niežulys, sausumas nepraeina – reiktų kreiptis į gydytoją akušerį-ginekologą.

Apatiniai – taip pat svarbu. Specialistė pataria atkreipti dėmesį į sudėties etiketę ir dėvėti natūralios sudėties, geriausiai – medvilnės – apatinius. Vengti kelnaičių su juostele, geriau rinktis laisvesnius apatinius, o taip pat atkreipti dėmesį, kad jie visuomet būtų sausi ir labiau suprakaitavus – pasikeisti.

Jei renkatės intymioje zonoje šalinti plaukelius ir naudojate skutimosi peiliukus, juos svarbu kuo dažniau keisti. Gydytoja atkreipia dėmesį, kad tai svarbu siekiant išvengti galimos infekcijos.

Atkreipti dėmesį verta net į tokią smulkmeną, kaip tualetinis popierius. Gražesnis gali pasirodyti su rausvomis gėlytėmis, o klaidinančio patrauklumo suteikti gali levandų aromatas. Vis dėlto, Justina Stasiulytė siūlo ir jį prilyginti higieniniams paketams bei įklotams. Dažikliai ir kvapikliai gali dirginti odą, sukelti alergijas, taigi, vengiant tokios galimybės geriausia naudoti bekvapį, natūralios spalvos tualetinį popierių.

Menstruacijos ir higienos priemonės

Paprašyta patarti, kaip išsirinkti higienos priemones menstruacijų metu, gydytoja siūlo dėmesį atkreipti į sudėtį. Joje reiktų vengti plastiko, kuris neleidžia kvėpuoti, tokiu būdu sukurdamas jau anksčiau minėtą šiltą ir drėgną terpę. Gydytoja sako, kad svarbu sudėties natūralumas – joje jūs norėtumėte rasti medvilnės. O jau minėti kvapikliai ir dažikliai – nelaukiama ir nenorima sudėties eilutė.

Kaip saugiausią priemonę Justina Stasiulytė išskiria higieninius paketus, o kaip mažiausiai rekomenduojamą – tamponus. „Tyrimuose aprašoma, jog tamponų naudojimas ne pagal instrukciją, daugiau nei 6 valandas nekeičiant jų, naudojant miego metu, neteisingai įvedant tamponą į makštį (nesilaikant higienos reikalavimų), didina toksinio šoko sindromo riziką. Ši būklė yra reta, tačiau labai pavojinga. Įvedus tamponą į makštį, jis sugeria kraują ir jo apimtis didėja, jis ilgesnį laiką kontaktuoja su makšties sienelėm. Plaušeliai, esantys ant tampono paviršiaus, ,,prikimba” prie makšties sienelių ir ištraukiant tamponą iš makšties jie pasilieka prikibę, taip sukurdami palankias sąlygas sparčiai daugintis bakterijoms, tokioms kaip Staphylococcus Aureus. Jos išskiria toksinio šoko sindromo toksiną, kuris aktyvina imuninę sistemą ir sukelia daugelio organų nepakankamumą. Žinoma, suprantu jog sportuojant ar atostogaujant nesinori naudoti paketų, tokiu atveju per mėnesines rekomenduočiau naudoti menstruacinę taurelę. Tačiau svarbu perskaityti, kaip saugiai ją naudoti ir įsidėti: svarbi rankų higiena, dažnas keitimas“, – priemonių tinkamumą komentuoja gydytoja.

Prebiotikai, probiotikai ir kaip galite pažeisti savo lytinių organų mikroflorą

Netinkamai naudojamos arba netinkamos priemonės iš tiesų gali pažeisti lytinių organų mikroflorą: tai ir įklotai, ir tamponai, ir prausimosi priemonės. Tačiau tai – toli gražu ne vienintelė priežastis. Tam įtaką gali turėti lytiniai santykiai, hormonų terapija, o taip pat ir vaistų vartojimas – pavyzdžiui, antibiotikų.

„Sergant ir vartojant antibiotikus, makšties mikroflora pakinta, nes antibiotikai sunaikina joje natūraliai esančias bakterijas. Tai išbalansuoja mikroflorą ir gali sukelti infekciją, pavyzdžiui, kandidozę (pienligę). Todėl vartojant antibiotikus rekomenduojama papildomai gerti gerąsias bakterijas arba jų pakankamai gauti su maistu, pavyzdžiui, valgant natūralų jogurtą. Taip pat galima naudoti prebiotikų turinčias ovules, kurios sukuria palankią terpę gerosioms bakterijoms daugintis“, – atkreipia dėmesį gydytoja.

Čia ji primena, kad probiotikai – tai gerosios bakterijos, sudarančios žmogaus mikrobiomo dalį, taip pat ir makšties mikroflorą.  O prebiotikai – tarsi pagalbininkai, kurie atkuria normalią makšties pH pusiausvyrą bei riboja patogeninės mikrofloros vystymąsi, sudarydami palankias sąlygas gerosioms bakterijoms išlikti makšties mikrofloroje. Supaprastintai tariant –  probiotikai yra gerosios bakterijos, o prebiotikai tai tarsi maisto medžiagos probiotikams. „Pastarieji puikiai tinka per arba po antibiotikų vartojimo. Taip pat tai yra puiki profilaktikos priemonė prieš labai plačiai paplitusias infekcijas tokias kaip bakterinė vaginozė ar kiti vaginitai“, – apie prebiotikų ir probiotikų svarbą bei naudas pasakoja Justina Stasiulytė.

„Be minėtų punktų, tiek probiotikai, tiek prebiotikų ovulės yra labai naudingos moters tinkamo imuniteto bei makšties mikrofloros palaikymui. Lietuvoje visos 25 – 59 metų moterys patenka į gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą. Dalyvaudamos šioje programoje moterys yra tiriamos ir jei randama pokyčių, skiriami tolimesni tyrimai ir jei reikia atitinkamas gydymas, priklausomai nuo to kokio laipsnio ikivėžiniai pakitimai yra randami. Radus pirmojo laipsnio ikivėžinius pakitimus, moterims svarbu kaip įmanoma labiau stiprinti savo imuminę sistemą, tam į pagalbą gali ateiti įvairiausios natūralios, imunitetą stiprinančios priemonės, nuo liaudiškų iki minėtų probiotikų ir prebiotikų. Tačiau svarbiausia prevencinė priemonė nuo aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso yra skiepai. Dabar Lietuvoje nemokamai skiepijami mergaitės ir berniukai nuo 11 metų. Šie skiepai įtraukti į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių“, – sako specialistė, kviesdama moteris rūpintis savo sveikata.

Atkreipdami dėmesį į gydytojos pastebėjimus dėl prebiotikų ir probiotikų, rekomenduojame išbandyti šias priemones:

CUMLAUDE Lab makšties ovulės PREBIOTIC: tai – makšties ovulės su prebiotikais, skirtos pakitusiai makšties mikrofloros pusiausvyrai atstatyti, vaginozės, bakterinių ir grybelinių makšties uždegimų profilaktikai bei vartojant vietinius ir/ar sisteminius antibiotikus, priešgrybelinius preparatus. Medicinos priemonė CE0477.

CUMLAUDE Lab intymios higienos putos PREBIOTIC: tai – bemuilės, ypač švelnios tekstūros putos, praturtintos prebiotikais, pieno rūgštimi ir provitaminu B5. Naudokite kasdienei intymiai higienai.

FORMULA VITALE kompleksas su inulinu LACTO BIFIDO: tai – maisto papildas, kurio sudėtyje yra net 28 milijardai lakto ir bifido gerųjų bakterijų vienoje kapsulėje. Komplekso sudėtyje taip pat yra inulino bei cinko.

The post Prebiotikai, probiotikai ir kankinančios gausios išskyros, kurios gali signalizuoti, kad patekote į uždarą ratą appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Kiekviena moteris pogimdyminiu laikotarpiu susiduria su daugybe fizinių ir emocinių iššūkių. Vienas iš jų – tinkama intymi higiena, kuri gali lemti greitesnį kūno atsistatymą po gimdymo ir geresnį žaizdų gijimą. Tačiau tokios tradicinės higienos priemonės kaip tualetinis popierius neužtikrina pakankamos švaros, kelia diskomfortą ir didina infekcijų riziką. Sprendimas – naujus higienos standartus nustatantys modernūs WC puodai su integruota apiplovimo funkcija.

Intymi higiena ypač svarbi pirmosiomis savaitėmis po gimdymo

Kaip teigia medicinos mokslų daktarė, gydytoja akušerė ginekologė Daiva Kanopienė – pirmosios savaitės po gimdymo yra ypač svarbios intymiai higienai, jei norima užtikrinti greitesnį gijimą, sumažinti diskomfortą ir sumažinti komplikacijų rizikas. Todėl tradiciniai higienos metodai, tokie kaip tarpvietės valymas tualetiniu popieriumi, gali būti nepakankami:

„Po gimdymo tarpvietė (ypač su siūlėmis po plyšimų ar epiziotomijos) būna labai jautri ir skausminga, todėl trinant net minkštu popieriumi galima sudirginti ar net pažeisti gijimo vietą, sukelti skausmą ar perštėjimą. Tinkama intymi higiena padeda greičiau gyti tarpvietės žaizdoms, sumažina dirginimą, skausmą ar perštėjimą, užkerta kelią nemaloniam kvapui ar išskyroms. Bloga higiena gali sukelti gimdos uždegimą (endometritą), šlapimo takų infekcijas ar tarpvietės siūlės supūliavimą.“ 

Gydytoja dr. D. Kanopienė pabrėžia, kad prie prastos higienos ir galimų komplikacijų pogimdyminiu laikotarpiu prisideda ir informacijos stoka, nuovargis ir baimė, ypač pirmą kartą pagimdžiusioms mamoms.

„Dėl skausmo ar siūlių jautrumo moterys kartais vengia praustis pirmosiomis dienomis, o tai lemia kraujavimo, prakaito ir išskyrų kaupimąsi, nemalonų kvapą bei sudirginimą, galintį peraugti į infekcijas. Kitos dažnos klaidos – per retas higieninių įklotų keitimas, agresyvių muilų ar kvapnių prausiklių naudojimas, kurie gali pažeisti natūralią makšties mikroflorą, bei neteisingas šluostymasis tualetiniu popieriumi iš nugaros į priekį (nuo išangės link makšties), didinantis bakterijų patekimo į šlapimo takus riziką“, – aiškina gydytoja akušerė-ginekologė dr. D. Kanopienė.

Geriausiai valo tiesiog švarus vanduo

Geriausias būdas užtikrinti optimalią higieną yra bene pats paprasčiausias – apsiplovimas švariu vandeniu. Kaip teigia gydytoja, „Vanduo yra švelniausia ir saugiausia priemonė intymiai higienai po gimdymo, nes jis ne tik nesukelia mechaninio dirginimo, bet ir efektyviau pašalina kraują bei išskyras nei tualetinis popierius, kuris gali palikti drėgmės ir nešvarumų, skatinančių bakterijų dauginimąsi.“

Geriausią ir patogiausią apsiplovimą vandeniu padeda užtikrinti modernūs WC puodai su integruota apiplovimo funkcija. Jų privalumus aiškina Tadas Ivanauskas, „Geberit“ produktų vadovas Baltijos šalyse:

„Pažangūs WC puodai su integruota apiplovimo ir moteriškos higienos bidė funkcijomis sukurti taip, kad būtų pasiekta maksimali švara ir komfortas. Moterims pritaikyti purkštukai suteikia ypač švelnų apsiplovimo vandeniu pojūtį, be jokio mechaninio dirginimo, kas itin svarbu jautriu pogimdyminiu laikotarpiu. Todėl moterys gali išvengti kontakto su popieriumi, kuris dažnai sukelia skausmą ar diskomfortą. Papildomos funkcijos, tokios kaip reguliuojama vandens temperatūra, purkštuko padėtis, srovės intensyvumas, šilto oro džiovintuvas ir sėdynės šildymas suteikia daugiau komforto ir padeda užtikrinti švelnią, higienišką ir visiškai bekontaktę intymią higieną.“

Moterų poreikiams pritaikytos higienos technologijos

WC puodai su integruota bidė funkcija per pastaruosius metus gerokai patobulėjo, todėl jie nėra tik paprasti WC puodai su purkštuku. Šiuolaikinės technologijos leidžia sukurti būtent moterims pritaikytus higienos sprendimus. T. Ivanauskas dalinasi įžvalgomis apie šias specifines funkcijas:

„Moterų higienos bidė funkcija „Geberit AquaClean“ WC puoduose – tai specialiai sukurtas purkštuko darbo režimas, pritaikytas moterų anatomijai ir poreikiams. Jis išsiskiria švelnesne ir platesne vandens srove, kuri yra orientuota į tarpvietės priekį. Srovės kryptis ir intensyvumas yra lengvai reguliuojami, o tai leidžia moterims jaustis saugiai, švariai ir komfortiškai – kiekvieną dieną“, – aiškina santechnikos sprendimų specialistas.

Kai kuriems žmonėms, norintiems įsigyti tokį WC puodą, neretai kyla klausimų kaip yra užtikrinama paties purkštuko švara. Jis integruotas tame pačiame WC puode, todėl gali atrodyti, jog kyla kryžminės taršos rizika, kurios suvaldymas ypač aktualus moterims po gimdymo. T. Ivanauskas paaiškina, kaip tai atliekama „Geberit“ WC puoduose su bidė funkcija moterims:

„Purkštukas automatiškai apiplaunamas vandeniu prieš ir po kiekvieno naudojimo – tai integruota savisaugos funkcija. Pats purkštukas yra pagamintas iš antibakterinių, lengvai valomų medžiagų. Kai nenaudojamas, jis yra saugiai paslėptas vidinėje WC puodo dalyje – fiziškai nekontaktuoja su tarša iš puodo. Tai garantuoja aukštą higienos lygį ir visišką kryžminės taršos prevenciją net ir reikliausiems naudotojams.“

Bidė turėtų būti kiekviename vonios kambaryje

Gydytoja dr. D. Kanopienė teigiamai vertina kasdienį bidė naudojimą – planuojant šeimą ir leidžiant galimybėms, verta savo vonios kambaryje įsirengti modernų WC puodą su moterims skirta apiplovimo funkcija. Jos teigimu, naudojant vandenį intymiai higienai po gimdymo, gaunama daug svarbių privalumų:

„Naudoti vandenį visiškai neskausminga, jis efektyviai nuplauna kraują, išskyras ir mikrobus, kurie gali sukelti gimdos, makšties ar šlapimo takų infekcijas. Todėl nuolatinis, švelnus plovimas mažina paraudimą, perštėjimą, diskomfortą, skatina gijimą.

Šiltas ar drungnas vanduo atpalaiduoja raumenis, padeda esant šlapinimosi skausmui ar hemorojui. Galima naudoti ir vėsų vandenį, siekiant sumažinti tinimą ir palengvinti skausmą. Vandeniu galima plauti iš priekio į nugarą, taip išvengiant bakterijų patekimo į šlaplę ar makštį, o naudojant tualetinį popierių, ypač netinkama kryptimi, galima pernešti bakterijas ir padidinti infekcijų riziką.“ 

T. Ivanauskas priduria, kad tokio aukšto lygio higiena nėra prabanga – ji turi ir gali būti prieinama kiekvienai naujai mamai:

„Geberit AquaClean“ WC puodų asortimentas siūlo plačią modelių įvairovę, kad kiekvienas rastų sau tinkamą sprendimą. „AquaClean Alba“ yra bazinis, visiems prieinamas modelis, su pagrindinėmis funkcijomis (švelnus apiplovimas vandeniu), todėl puikiai tinka šeimoms ir moterims po gimdymo.

AquaClean Sela ir Mera modeliai yra aukštesnės klasės, su išskirtinėmis dizaino pasirinkimo galimybėmis bei funkcijomis: sėdynės šildymu, džiovinimu, blogų kvapų šalinimu. Kiekvienas modelis – tai dizaino ir technologijų dermė, leidžianti turėti modernų sprendimą, nepriklausomai nuo vonios kambario biudžeto. Lyginant su atskiru bidė ar „dušo žarnos“ sprendimu – Geberit pasiūlo daug aukštesnį higienos lygį, komfortą ir estetiką, kurią vertina šiuolaikinės šeimos ir ypač – jaunos mamos.“

The post Moterų higiena po gimdymo: kaip pažangūs WC su integruotu bidė iš esmės keičia higienos standartus appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Esate iš tų, kurie sekso metu be ilgų preliudijų drožia tiesiai prie reikalo? Apsikabinimai ir bučiniai ne jums? Tai gali reikšti, kad į seksualinį gyvenimą įsismelkė rutina. O galbūt kamuoja kiek kita bėda – intymaus santykio baimė – intymofobija. Jai būdingas ir diskomfortas bendraujant su priešinga lytimi. Kaip atpažinti intymofobiją, pasakoja ilgametę patirtį turintis seksoterapeutas Vitalijus Žukas. 

Intymofobija

V.Žukas teigia, kad intymofobija kamuoja daugiau žmonių, nei būtų galima pagalvoti. „Psichoterapijos dėl seksualinių sutrikimų metu paaiškėja, kad jų pradas dažnai yra priešingos lyties fobija. Vyrai bijo moterų, o moterys – vyrų”, – sako V.Žukas.

„Intymofobija yra būdinga tiek vyrams, tiek moterims, dėl jos kyla sunkumai kuriant ilgalaikius, o sunkesniais atvejais – ir trumpalaikius santykius su priešinga lytimi”, – teigia seksologas-psichoterapeutas Vitalijus Žukas.

Jei forma lengvesnė, pačiam žmogui gali būti sunku ir apčiuopti, kad būtent šis sutrikimas niūriais atspalviais tamsina intymaus gyvenimo kerteles. „Nes gal ir yra kažkas ne taip, bet gyventi itin netrukdo, juo labiau nesudaro priežasties kreiptis į seksologą – tokie pacientai iki mūsų nelabai patenka. Na, o jei intymofobija stipri, jos beveik neįmanoma nepastebėti. Moterims ji pasireiškia vaginizmu, vyrams – seksualine disfunkcija su erekcijos sutrikimais”, – aiškina V.Žukas.

Jis atkreipia dėmesį, kad intymofobija labiau būdinga vengiančio tipo asmenybėms, kurioms apskritai būdingas polinkis į įvairias baimes, gali pasireikšti ir kaip socialinė fobija. „Nes nors ir kalbame apie seksualinę problemą, į žmogų reikia žiūrėti kaip į visumą, kur niekas neegzistuoja izoliuotai”, – pabrėžia seksologas-psichoterapeutas.

Apsieisim be bučinių

Kokie ženklai byloja, kad žmogus turi intymaus santykio baimę? „Kai vengiama prisilietimų, bučinių, nusirengti partnerio akivaizdoje… Moterys pasakoja, kad bijo nusirengti nuogai dienos šviesoje, o vyras nori tai matyti. Nusirengimas, lytinis aktas šviesoje intymumo baimės kamuojamoms moterims nepriimtina, o vyrus kaip tik jaudina, jie to nori ir laiko svarbiu seksualinių santykių elementu”, – sakė V.Žukas.

Taip pat pašnekovas sako dažnai girdįs, kad moteris nori apsieiti be apkabinimų, bučinių – vyras tiesiog atidirbtų, ji pajustų pasitenkinimą ir to užtenka: „Tai rodo intymumo problemas, bet gana lengvas. Gal partneris iš pradžių nustemba, bet paskui pripranta, abu gyvena ir tiek.”

„Esu skaitęs mokslinių darbų, kad su intymofobija gali būti susijusi ir perdėta meilė gyvūnams, netgi gamtai, nors pastarasis momentas atrodo sunkiau įtikinamas. Tai yra kompensacinis mechanizmas: negaliu, nedrįstu realizuoti meilės su partneriu, todėl realizuoju ją su šunimi, kate. Gyvūnai nekelia grėsmės, galiu išreikšti jausmą, kuris blokuojamas priešingai lyčiai, parodyti švelnumą, paglostyti, apsikabinti”, – aiškino pašnekovas.

Vyrai maskuoja

„Kaip jums atrodo – ar intymofobija būdinga daugiau vyrams, ar moterims? – užduoda klausimą V.Žukas ir netrukus į jį atsako: – Iš tiesų, vyrams. Tačiau to nepastebime dėl maskavimo. Vyrai intymaus santykio baimę maskuoja agresyviu elgesiu, ignoravimu. Dažnai agresyvus elgesys būtent rodo bailumą.”

O kokia kauke intymofobiją labiau dangsto moterys? „Moterys slepiasi po nuolankumu arba pasyvia agresija, kurią išreiškia juokeliais, švelnia ironija. Toks elgesys apskritai labiau būdingas moterims kaip atsakas į vyrų elgseną, įvairius jų veiksmus, vengiant tai išreikšti tiesiogiai”, – kalbėjo pašnekovas.

Kaip paaiškinti tokiais atvejais atsirandantį nuolankumą? „Jis pasireiškia ne seksualinėje sferoje, bet kitose srityje – moteris atlieka aukos vaidmenį. Jei supranta, kad sekso plotmė netenkina, ji kompensuoja maistu, pirkiniais, pagyrimais”, – atkreipė dėmesį pašnekovas.

Pasireiškė viešo kalbėjimo baime

„Galima paminėti ir konkrečių pavyzdžių. Tarkim, moteris pasakoja, kad vyras su ja ilgai susirašinėja, atrodo, viskas gerai, tačiau kai priartėja laikas ateiti į pasimatymą – neina. Kažkas sutrinka, pradeda nerimauti ir nenueina. Akivaizdu – tai artumo baimė. Kokio lygio – neaišku. Tai jau išaiškėja psichoterapijos eigoj, ar baimė paniška, ar tai tiesiog vengimas”, – pasakojo V.Žukas. 

„Žmonės atėję pas seksologą, psichoterapeutą pasakoja tarsi apie paprastus dalykus. Tačiau psichoterapijos metu viskas išlenda. Nuo „nenoriu bučinių ir apkabinimų” iki giliausių seksualinių dalykų, – konstatuoja seksologas. – Turėjau klientę, kamuojamą viešo kalbėjimo baimės. Pacientė ne kartą prisiminė epizodus iš vaikystės, kai troško artimo ryšio tėvu, tačiau jis beveik niekada neturėjo laiko. Atsikalbinėjo, kad sprendžia svarbius reikalus, tačiau tie jo atsikalbinėjimai tiesiog reiškė, kad paties interesai jam svarbesni nei jos. Merginos pasąmonėje užsifiksavo, kad ji nesvarbi. Tos problemos išlįsdavo tada, kai tekdavo pasijusti svarbia vyrų auditorijoje.”

„Pasąmonė mus valdo devyniasdešimt procentų. Nors teigiame, kad esame racionalūs – nė velnio tokie nesame. Seniai nutikę įvykiai, net ankstyvoje vaikystėje mums daro įtaką, apie kurią net nenujaučiame, – konstatuoja psichoterapeutas. – Pavyzdžiui, labai svarbus yra Edipo komplekso etapas. Būdama trejų ketverių metų mergaitė siekia artumo su tėvu, glosto plaukus, sėdi ant kelių. Tėvas tuo metu turėtų būti dėmesingas, jos neatstumti, nes taip klojami intymumo pamatai, bet ir netvirkinti, kadangi Amerikos literatūroje pabrėžiama ypač daug tokių atvejų.”

Palikdavo, kol nepaliko jos

„Papasakosiu dar vieną istoriją. Tvarkinga, pareiginga, pripažįstanti autoritetus, apie trisdešimties metų moteris kreipiasi dėl sunkumų mezgant santykius su vyrais. Kai partneris pradeda rodyti jausmus, artėja ir seksualiniai santykiai, ji staiga pradeda ieškoti neigiamų bruožų. Na, jei ieškosim – visada atknisime. Aišku, ir šiuo atveju, juos kaskart surasdavo. Dėl to ji galėdavo partnerį nuvertinti ir jį palikti”, – pasakojo V.Žukas. – Esmė ta, kad jos santykiai su mama buvo geri, bet vėlgi – tėvas emociškai šaltas.

Kritikuojantis, darboholikas, paliko šeimą, kai mergaitei buvo dešimt metų. Ji norėjo tėvo artumo, prisiglausdavo, bet jis nuolat ją atstumdavo. Ji nuolat girdėdavo „nelįsk dabar, užsiėmęs”. Grįždavo vėlai vakare ir, kaip paaiškėjo vėliau, iš meilužės. Ši klientė vyrus atstumdavo nesąmoningai jausdama, kad nesugebės atsakyti į jų jausmus. „Negaliu duoti, ko neturiu – šiltų jausmų” – toks buvo jos motyvas. Tokių vyrų kaip jos tėvas dukros gali perimti daug patriarchalinės mąstysenos, tapti griežtos, kategoriškos su vyriais ir savimi.”

„Jie nori tik vieno”

Seksoterapeutas pabrėžia, kad asmenybei, kuri moka kurti sveiką intymų santykį, svarbus teigiamas šeimos pavyzdys ir nuostatos, diegiamos nuo vaikystės. „Jei tėvų patirtis nesėkminga, kartais mama net neslepia, kad su tėvu ir lovoje blogai, tai daro neigiamą įtaką ir stiprina baimes priešingai lyčiai. O dar jei vaikas mato tėvo agresiją prieš motiną, ar motinos prieš tėvą – kas irgi būna – juo blogiau… Mamos sustiprina mergaičių baimes teiginiais „neprasidėk su vyrais”, „tavimi pasinaudos”, „jie nori tik vieno”, „suvilios ir paliks”, „vyrai tikri kiaulės”, – vardijo pašnekovas.

„Mama įkala į galvą baimių vietoj to, kad būtų lytinio švietimo mokytoja, suteiktų informaciją apie mėnesines, padėtų suprasti seksualumo moteriai svarbą, pirmus lytinius santykius, būtų saugus uostas pavojingame vandenyne, kur galima atplaukt ir išplaukti…” – kalbėjo V. Žukas.

„Tėvai berniukams irgi padaro meškos paslaugą. Jie perduoda nusivylimą moterimi, žmona. Konfliktai, smerkiantys, kritikuojantys moterį žodžiai, nuvertinimas, formuoja tą silpnąjį vyro identitetą, kuris pasireiškia pasyvia agresija prieš moterį”, – sakė seksoterapeutas. 

Gijimas trunka ilgai

Ar įmanoma ką nors padaryti ir nugalėti intymofobiją, kad ji nekartintų santykių su partneriu? „Labiausiai veiksminga psichoanalizė arba psichodinaminė psichoterapija. Jei nesikreipiant į specialistą, tai padėti sau galima medituojant, prisijungiant prie savipagalbos grupių. Kodėl mums padeda pokalbis su psichoterapeutu? Nes išsikalbėjus palengvėja, nors pačiame psichoterapijos procese būna visko: ir pykčio, ašarų, gynybinių reakcijų. Savipagalbos grupėse bendraujant su tokiais pačiais, vienas kitą suprantančiais žmonėmis sumažėja įtampa, todėl tikrai rekomenduoju išbandyti šį pagalbos būdą”, – patarė pašnekovas.

Tačiau jis įspėja: gijimo procesas užtruks. Šios problemos šaknys kerojasi neįtikėtinai ankstyvame amžiui – dar vaisiui esant gimdoje, kai formuojasi jo fiziologija, todėl ir gydymas nėra paprastas, reikalauja laiko ir kantrybės.

„Psichoseksualinė raida trunka nuo nėštumo penkto-šešto mėnesio iki šešiolikos metų. Jei mama nėštumo metu liečia pilvuką, klausosi klasikinės muzikos – choralų, Vivaldžio, susikuria daugiau neuronų prefrontalinėje smegenų srityje, atsakingoje ir už aistrą. Po to įtakos turi ir pats gimdymas, kaip jis praeina – sėkmingai, nesėkmingai… Dar vėliau santykiai su tėvais, kurie didele dalimi nulemia psichoseksualinės raidos sėkmę arba nesėkmę – kalbėjo V.Žukas. – Taigi akivaizdu, kad nei per dieną, nei savaitę taip seniai atsiradusios problemos nepakeisi. Tam reikalingi bent metai, tačiau į tai pastangas dėti verta, nes intymus gyvenimas yra svarbi kiekvieno žmogaus gyvenimo dalis.”  

The post Kodėl kartais vyrai bijo moterų, o moterys – vyrų   appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Vėluojančios mėnesinės neretai sukelia nerimą, o pirmoji mintis dažniausiai būna – „gal esu nėščia?“. Tačiau tiesa ta, kad nėštumas – tik viena iš daugelio galimų priežasčių, kodėl menstruacijos nepasirodo laiku. Net ir pačiu „tvarkingiausiu“ ciklu gyvenančios moterys gali kartais patirti vėlavimą, ir tai visiškai normalu.

Tad jei nėštumo testas neigiamas, kviečiame susipažinti su 10 dažniausių priežasčių, kodėl mėnesinės gali vėluoti – nuo streso iki hormonų svyravimų.

1. Stresas ir emocinė įtampa

Stresas – vienas pagrindinių kaltininkų, galinčių trumpam „išjungti“ ovuliaciją. Kai kūnas patiria įtampą, smegenų veikla paveikia hormonų pusiausvyrą, o tai gali lemti ciklo sutrikimus.

Ilgalaikis stresas gali net visai sustabdyti mėnesines (amenorėja), ypač jei jis derinasi su nemiga ar svorio pokyčiais.

2. Per didelis ar staigus svorio pokytis

Tiek staigus svorio kritimas, tiek jo padidėjimas gali sujaukti hormoninę sistemą. Kūnas, reaguodamas į tokį pokytį, laikinai sustabdo reprodukcines funkcijas, nes jaučia, kad sąlygos nėra palankios pastojimui.

3. Intensyvus sportas

Profesionalios sportininkės ar labai aktyviai sportuojančios moterys neretai susiduria su nereguliariu ar visai išnykusiu menstruaciniu ciklu. Kūnui trūkstant energijos atsistatymui, jis „taupo“ resursus – pirmiausia atjungdamas ovuliaciją.

4. Perimenopauzė (priešmenopauzinis laikotarpis)

Jei jums per 40 ar net dar tik virš 35 metų, ciklo pokyčiai gali būti natūralus hormonų mažėjimo ženklas. Ciklas tampa trumpesnis, ilgesnis arba visai išnyksta keliems mėnesiams – tai normalus perėjimo į menopauzę etapas.

5. Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS)

Tai viena dažniausių hormoninių būklių, galinčių lemti nereguliarų ciklą, ilgus vėlavimus ar ovuliacijos trūkumą. Kartu gali pasireikšti spuogai, padidėjęs plaukuotumas, svorio augimas.

Jei ciklas dažnai vėluoja ar visai nereguliarus, verta pasikonsultuoti su ginekologu ir atlikti hormonų tyrimus.

6. Kontraceptinių priemonių poveikis

Nesvarbu, ar nustojote vartoti kontraceptines tabletes, ar naudojate spiralę, pleistrą ar kitą hormoninę priemonę – visos jos veikia ciklą. Nustojus jų vartoti, organizmui gali prireikti kelių mėnesių, kad grįžtų į savo ritmą.

7. Skydliaukės sutrikimai

Tiek hipotirozė (per lėta skydliaukė), tiek hipertirozė (per aktyvi) gali paveikti menstruacijų reguliarumą. Skydliaukė kontroliuoja daug hormonų, todėl net ir nežymus jos sutrikimas gali „supainioti“ ciklą.

8. Ligos ar infekcijos

Neseniai persirgus gripo virusu, COVID-19 ar kita infekcija, organizmas gali nukreipti energiją į sveikimą, todėl laikinai sustabdomas mėnesinių ciklas.

Net paprastas karščiavimas ar stiprus peršalimas gali paveikti ovuliaciją.

9. Klimato ar laiko juostų pasikeitimas

Kelionės, ypač į tolimas šalis, kai keičiasi laiko juosta, miego režimas ar mityba, gali sukelti trumpalaikius hormoninius svyravimus, dėl kurių ciklas gali pasislinkti.

10. Hormonų svyravimai be aiškios priežasties

Kartais mėnesinės gali vėluoti be jokios rimtos priežasties. Moterų hormonų sistema – jautri, o ovuliacija gali keistis dėl net ir smulkių pokyčių. Vienkartinis vėlavimas – ne visada ženklas, kad kažkas blogai.

The post Vėluoja mėnesinės? 10 priežasčių, bet ne nėštumas appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Vasara – ne tik vandens ir maudynių, bet ir padažnėjusių šlapimo takų infekcijų metas. Ten, kur šilta ir drėgna, mėgsta tarpti įvairiausios bakterijos, o šlapios maudymosi kelnaitės, prakaitas, prasta higiena kelionėse – viskas prisideda prie jų dauginimosi. Specialistai papasakojo, kodėl moteris šlapimo takų infekcijos kankina dažniau nei vyrus, pasidalijo patarimais, kaip išvengti nemalonių simptomų ir ramiai mėgautis vasaros malonumais, bei atskleidė, kuo pasibaigti gali maudynės kubile ar netikėtas kurortinis romanas.

Vienas dažniausių vasaros nusiskundimų

„Vasara – atostogų metas ir niekas nenori susirgti. Peršalimu, sloga ar gripu vasarą tikrai sergama rečiau, tačiau šiltuoju periodu tyko visai kiti pavojai. Dažniausiai į vaistines žmonės kreipiasi dėl nudegimų saulėje ir apsinuodijimų maistu, o trečioje vietoje pagal nusiskundimų skaičių – šlapimo takų infekcijos“, – sako BENU vaistininkas Tadas Labanauskas.

Pasak jo, bakterijų pilna visur ir paprastai jos gyvena sau įprastose vietose nekeldamos jokių problemų. Tačiau vasaros metu bakterijoms atsiveria daugybė kelių patekti į šlapimo takus ir ten apsigyventi: prie to prisideda karštis, gausus prakaitavimas, nepakankamas skysčių vartojimas, gamtoje suprastėjusi higiena, drėgni ir aptempti rūbai po maudynių ar sėdėjimas ant šaltų akmenų ir kitų paviršių.

Cistitas – jaunų moterų liga

Medicinos ir diagnostikos gydymo centro „Hila“ gydytoja urologė Jonė Verikaitė pastebi, kad statistiškai šlapimo takų infekcija – cistitu – dažniau serga moterys nei vyrai: „Tai lemia moters kūno anatomija – dėl trumpesnės šlaplės bakterijos lengviau patenka į šlapimo pūslę. Vyrams nuo bakterijų patekimo į šlapimo pūslę padeda apsisaugoti anatomiškai ilgesnė šlaplė bei prostatos gaminamas sekretas, kuris turi antibakterinių savybių.“

Pasak gydytojos, cistitas neabejotinai yra ir jaunų moterų liga: maždaug kas trečia moteris iki 24 metų bent kartą gyvenime persirgs cistitu, o 32 metų moterų tarpe – persirgs kas antra. Vyresnės moterys taip pat serga šlapimo pūslės uždegimu: 10  proc. vyresnių kaip 65 metai moterų skundžiasi pasikartojančiu cistitu.

J. Verikaitė pastebi, kad tipiniai šlapimo takų uždegimo simptomai yra padažnėjęs ir skausmingas šlapinimasis. „Šlapinamasi dažnai ir po nedaug, jaučiamas deginimo pojūtis. Kartais pacientai sako, kad vos spėja bėgioti į tualetą – vos pasišlapinę po keleto minučių jau vėl nori šlapintis. Uždegimą gali parodyti ir pats šlapimas – esant infekcijai, jis tampa labiau koncentruotas, drumstas, gali pasitaikyti ir kraujo priemaišų“, – teigia gydytoja. 

Maudynės kubile taip pat didina riziką

T. Labanauskas pastebi, kad šlapimo takų infekciją dažnai sukelia ir maudynės: „Retai maudomės skaidriame ir švariame kalnų upelyje – dažniausiai maudynės vyksta viešuose paplūdimiuose, kuriuose maudosi daugybė kitų žmonių. Šiltas ežero vanduo gali būti puikus bakterijų prieglobstis, tad tikimybė susirgti tikrai padidėja. Tas pats galioja ir maudynėms kubile.“

Pasak vaistininko, maudantis viešuose paplūdimiuose dabar daug kur skelbiama informacija apie vandens kokybę, tad verta pasidomėti, į kokį vandenį lipate. Bakterijomis užterštas vanduo gali būti ne tik šlapimo takų, bet ir žarnyno infekcijos šaltinis.

Specialistai atkreipia dėmesį, jog vasara – ir naujų pažinčių bei trumpalaikių santykių metas, tad uždegimų rizika išauga tiek vyrams, tiek moterims. Todėl po lytinių santykių patariama kuo greičiau pasišlapinti.

Kokių skysčių reikėtų vengti?

Anot J. Verikaitės, viena pagrindinių vasarą daromų klaidų – nepakankamas skysčių vartojimas. „Atrodo, kad siekiant sumažinti norą šlapintis reikėtų gerti mažiau vandens, tačiau tai ne tik nepadeda, bet ir gali dar labiau paaštrinti jau ir taip nemalonius simptomus. Atvirkščiai, vartojant pakankamai vandens, šlapimas tampa mažiau koncentruotas ir taip lengviau ir greičiau išplaunamos infekciją sukėlusios bakterijos. Kartu sumažėja ir simptomai“, – sako gydytoja.

Ji priduria, jog reikėtų vengti kavos ir kitų kofeino turinčių gėrimų, alkoholio, citrusinių vaisių sulčių, aštraus maisto – šie produktai gali dar labiau suerzinti šlapimo pūslę. 

„Laiku pradėjus gydymą, įprastai cistito komplikacijos yra retos. Laikantis gydymo rekomendacijų, geriant pakankamai skysčių, simptomai įprastai praeina jau per kelias dienas. Vis dėlto, negydant ligos, cistitas gali  komplikuotis į inkstų uždegimą ar net sepsį“, – teigia J. Verikaitė.

Patikomos prevencijos priemonės

Nenorint susirgti, pasak T. Labanausko, visada turime įvertinti rizikas ir imtis atsargumo priemonių – vasarą gerti pakankamai skysčių, net ir ilgos kelionės metu stengtis ilgai nekęsti iki tualeto pertraukėlės, nes šlapinantis iš šlaplės išplaunamos bakterijos. Jei šlapinamasi rečiau ir menkai, joms tiesiog lengviau apsigyventi šlapimo takuose.

„Turėkime pakankamai švarių ir sausų apatinių, o ilgai sėdint karštyje, prakaituojant, kaskart po maudynių ežere persirenkime sausais ir švariais drabužiais. Venkite ilgai dėvėti šlapius maudymosi kostiumėlius, dažniau keiskite įklotus.  Po maudynių ežere ar baseine nusiprauskite švariu vandeniu duše ir naudokite tik intymiai higienai skirtus prausiklius. Jei planuojate maudynes kubile, nusipirkite specialių vandenį dezinfekuojančių tablečių – viena tabletė kubile greičiausiai net nebus pastebėta, o visi besimaudantys bus saugesni“, – pataria T. Labanauskas.

Drėgnos servetėlės ir tualeto higiena

Nesant galimybės nusiprausti, pasak T. Labanausko, tikrai galima naudoti intymios higienos servetėles. Nors jos niekada nepakeis vandens ir negali būti naudojamos dažnai ar pastoviai, bet kelionės metu servetėlės gali pagelbėti laikytis higienos. Svarbu, kad jos būtų be kvapų, alkoholio ir tinkamo pH (4-5).

J. Verikaitė priduria, jog ne mažiau svarbu laikytis tinkamos higienos tualete. Pasituštinus šluostytis reikėtų iš priekio link išangės, taip sumažinant tikimybę bakterijoms patekti į šlapimo takus. 

Kada kreiptis į medikus?

„Esu ne kartą sutikęs žmonių, kurie atėję į vaistinę skundžiasi, kad jiems po maudynių ar pabuvimo gamtoje labai dažnai pasireiškia šlapimo takų infekcijos. Jiems tikrai vertėtų nusipirkti spanguolių preparatų ir gerti juos profilaktiškai. Tinka ir natūralios spanguolės, tačiau kelionėje paruoštos kapsulės yra žymiai patogiau ir paprasčiau vartojamos“, – pastebi T. Labanauskas.

Pasak vaistininko, kai pasireiškia lengvi ar vidutinio stiprumo simptomai, tiek vyrai, tiek moterys gali rinktis nesteroidinius vaistus nuo uždegimo, augalinius preparatus, kurie vaistinėje parduodami be recepto, spanguolių ar D-manozės preparatus.

„Jei pasireiškia stiprus skausmas šlapinantis, stiprus dirginimas apatinėje pilvo dalyje net ir ramybės būsenoje, jei kyla temperatūra, pradeda skaudėti nugarą, pasikeičia šlapimo spalva, skaidrumas ar atsiranda kraujo priemaišų, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į medikus“, – pataria vaistininkas.

The post Maudynės gamtoje, kubile ir vasariškos pažintys: specialistai pataria, kaip apsisaugoti nuo šlapimo takų infekcijų appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Gimdos miomos – viena dažniausių ginekologinių ligų, apie kurią vis dar kalbama per mažai. Nors daugeliui moterų diagnozė siejasi su chirurgija ar net gimdos pašalinimu, šiuolaikinė medicina siūlo ir mažiau invazyvių sprendimų. Vienas jų – gimdos arterijų embolizacija, leidžianti išvengti operacijos, išsaugoti gimdą ir sugrąžinti gyvenimo kokybę.

Apie šią procedūrą, jos veiksmingumą, kitus miomų gydymo būdus bei galimybės išgirsti „antrą nuomonę” svarbą pasakoja Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja akušerė-ginekologė Danuta Vasilevska ir Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Intervencinės radiologijos skyriaus vedėjas intervencinis radiologas Andrejus Afanasjevas.

Kas yra gimdos miomos ir kodėl jos atsiranda?

„Gimdos miomos – tai nepiktybiniai gimdos lygiųjų raumenų augliai, kurie dažniausiai atsiranda vaisingo amžiaus moterims”, – aiškina Danuta Vasilevska. Anot jos, miomos yra labai dažnos – jų turi net iki 75 proc. 30–50 metų moterų.
Miomų atsiradimą lemia hormonų veikla, genetika, amžius, nutukimas, aukštas kraujospūdis. „Miomos beveik niekada neatsiranda iki brendimo, o menopauzės metu – dažniausiai sumažėja. Tai rodo ryšį su lytiniais hormonais”, – teigia gydytoja.

Kaip suprasti, kad turite miomą?

Daugeliu atvejų gimdos miomos yra besimptomės ir aptinkamos atsitiktinai atliekant įprastinį ginekologinį patikrinimą. Pagrindinis diagnostikos metodas – ultragarsinis tyrimas per makštį, kurio metu įvertinamas miomų skaičius, dydis, jų lokalizacija bei naviko echovaizdas. Simptomai pasireiškia maždaug 30–40 proc. moterų ir priklauso nuo miomų dydžio bei jų augimo vietos. Dažniausias simptomas – gausios mėnesinės, kurios neretai sukelia mažakraujystę. Kiti simptomai – apatinės pilvo dalies skausmas, šlapinimosi sutrikimai, ypač dažnas noras šlapintis, taip pat vaisingumo problemos. Esant miomoms, gali kilti ir nėštumo komplikacijų: priešlaikiniai gimdymai, netaisyklinga vaisiaus padėtis ar pirmeiga, vaisiaus augimo sulėtėjimas. Taip pat galimos ir gimdymo komplikacijos – dažnesnis nėštumo užbaigimas cezario pjūvio operacija, pogimdyminis kraujavimas.

Gydymo pasirinkimas: nuo stebėjimo iki embolizacijos

Pasak D. Vasilevskos, ne visoms miomoms reikia gydymo. Jei moteris nejaučia simptomų, miomos yra mažos, jų augimas lėtas, nėra įtarimų dėl jų piktybiškumo – pakanka stebėjimo ultragarsu kartą per metus. Daugumai moterų po menopauzės miomos regresuoja, jų sukelti simptomai išnyksta ir gydymas tampa nereikalingas.

Tačiau kai simptomai tampa ryškūs ir trikdo moters gyvenimo kokybę, gydymas yra būtinas. Gydymo metodas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į pacientės amžių, miomų skaičių ir vietą, simptomų pobūdį, taip pat moters norą išsaugoti vaisingumą ar gimdą bei galimą vaistų šalutinį poveikį. Gimdos miomų gydymo tikslas – pagerinti moters gyvenimo kokybę sumažinant arba visiškai pašalinant ligos sukeliamus simptomus.

Miomų gydymo galimybės: ką svarbu žinoti?

Gydytoja akušerė ginekologė sako, kad miomų sukeliamus simptomus dažnai galima sumažinti vaistais – ypač toms moterims, kurios siekia išsaugoti gimdą, vaisingumą ir išvengti operacinės rizikos. Kraujavimo mažinimui skiriama traneksaminė rūgštis, skausmo malšinimui – nesteroidiniai vaistai, o mažakraujystės gydymui – geležies papildai.
Veiksmingiausias – hormoninis gydymas: tam naudojamos spiralės, kontraceptinės tabletės ar tokie preparatai kaip ulipristalio acetatas ar relugoliksas, kurie padeda ir mažinti miomas. Kai vaistai nepadeda, taikomas chirurginis gydymas. Jaunoms moterims šalinami tik simptomus sukėlę miomų mazgai, o gimdą galima pašalinti tik tada, kai moteris neplanuoja gimdyti. Operacijos pobūdis priklauso nuo mazgų dydžio ir vietos – jie gali būti šalinami per gimdos kaklelį, pilvo pjūvį ar laparoskopiškai. Vis dėlto, po operacijos miomos gali ataugti, todėl kai kurioms moterims prireikia pakartotinių intervencijų.

Trečiasis, vis labiau populiarėjantis pasirinkimas – gimdos arterijų embolizacija. Tai minimaliai invazyvi procedūra, kurios metu blokuojamos miomą maitinančios kraujagyslės. Dėl sumažėjusios kraujotakos mioma traukiasi, o simptomai silpnėja arba visai išnyksta.

Chirurgija ar embolizacija: kaip pasirinkti tinkamiausią gydymą

Pasak gydytojos akušerės ginekologės, sprendimas, ar taikyti chirurginį gydymą, ar gimdos arterijų embolizaciją, priklauso nuo individualių pacientės poreikių, sveikatos būklės ir miomų ypatumų. Chirurginis gydymas dažniausiai rekomenduojamas, kai miomos yra didelės, daugybinės, sukelia stiprų kraujavimą, skausmą ar nevaisingumą. Jis taip pat tinka toms moterims, kurios planuoja nėštumą, kai įtariamas miomos piktybiškumas arba pastebimas greitas augimas, taip pat tais atvejais, kai kiti gydymo būdai pasirodė neveiksmingi.

Embolizacija – tinkamas pasirinkimas pacientėms, kurioms svarbu išsaugoti gimdą, bet nėštumas neplanuojamas. Šis metodas dažnai pasirenkamas, kai moteris nenori gydytis vaistais arba jų netoleruoja, kai dėl sveikatos būklės negalima atlikti chirurginės operacijos arba kai miomos atsinaujina po ankstesnių chirurginių intervencijų. 

Parenkant gydymą itin svarbus specialistų bendradarbiavimas

D. Vasilevska sako, kad šiandien pacientės vis dažniau atvyksta į konsultaciją jau turėdamos nemažai informacijos ir susiformavusius lūkesčius. Internete gausu šaltinių, tad svarbu, kad ginekologas ne tik įvertintų tikrąją paciento sveikatos būklę, bet ir išsamiai aptartų visus galimus gydymo būdus, jų privalumus bei trūkumus. Tik tada galima parinkti optimaliausią sprendimą kiekvienu individualiu atveju.

„Kadangi gimdos miomų embolizaciją atlieka gydytojai radiologai, labai svarbu, kad prieš priimant galutinį sprendimą pacientė turėtų galimybę pasikonsultuoti ir su šios srities specialistu. Tik tokia tarpdisciplininė gydytojų komanda gali užtikrinti tikslų vertinimą ir kokybišką gydymą”, – pabrėžia ji. Pasak gydytojos, ginekologo ir intervencinio radiologo bendradarbiavimas – vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių tikslią diagnozę, tinkamiausio gydymo pasirinkimą ir ilgalaikį rezultatą. Kartais moteris gali būti tinkama ir chirurginiam gydymui, ir embolizacijai – tokiu atveju ypač svarbu priimti individualizuotą, bendrą sprendimą, atsižvelgiant į pacienčių norus, rizikas ir sveikatos galimybes

Kas yra gimdos miomų embolizacija ir kaip ji atliekama

„Gimdos miomų embolizacija (GME) – tai minimaliai invazyvi procedūra, kurios metu per vos 2–3 mm dūrį kirkšnyje įvedamas plonas kateteris, o į miomą maitinančias arterijas suleidžiamos mikrodalelės (mikrosferos). Taip užblokuojama kraujotaka, ir mioma, netekusi maitinimo, pradeda trauktis. Per 3–12 mėnesių jos tūris sumažėja vidutiniškai 50–80 proc., o simptomai dažniausiai visiškai išnyksta”, – aiškina gydytojas intervencinis radiologas Andrejus Afanasjevas. Šis metodas leidžia moteriai išsaugoti gimdą, išvengti didesnės chirurginės intervencijos ir greitai grįžti į įprastą gyvenimo ritmą. „Tai pagrindinė priežastis, kodėl vis daugiau moterų pasirenka būtent šią procedūrą. Hospitalizacija trumpa – paprastai ji trunka 1–2 dienas. Į darbą moterys grįžta per 3–7 dienas, sportuoti gali po poros savaičių”, – sako specialistas

Kaip atliekama procedūra

Prieš procedūrą pacientės atvyksta į konsultaciją, kurios metu įvertinami turimi tyrimai. Jei dubens magnetinio rezonanso tyrimas (MRT) dar nebuvo atliktas – jis paskiriamas papildomai. Atsižvelgiant į rezultatus ir nesant kontraindikacijų (jų pasitaiko itin retai), numatoma embolizacijos data. Jei kyla neaiškumų ar reikalingas platesnis vertinimas – pacientė siunčiama pas gydytoją ginekologą. Procedūros dieną pacientė atvyksta atlikusi visus reikiamus tyrimus. Jai taikoma lengva intraveninė nejautra, o procedūra atliekama per nedidelį dūrį šlaunies srityje. Įvedus kateterį suleidžiamos itin smulkios mikrodalelės, kurios užkemša kraujotaką. Miomos pradeda nykti natūraliai, be chirurginio pjūvio. Visa procedūra trunka 40–70 minučių.

Pacienčių baimės ir realybė

Kalbėdamas apie pacienčių baimes A. Afanasjevas sako, kad pacientės būna prigąsdintos kolegų ginekologų ar prisiskaičiusios netikslios informacijos dėl didelio ir nevaldomo skausmo procedūros metu ir po jos.

Gydytojas aiškina, kad nors embolizacija yra minimaliai invazyvi, vis dėlto tai operacija, ir pirmąją parą diskomfortas iš tiesų gali būti: „Procedūros metu taikome vietinę nejautrą ir trumpą sedaciją, todėl dažniausiai moterys pojūčius apibūdina kaip diskomfortą, bet ne stiprų skausmą. Po jos gali būti jaučiamas tempimo pojūtis, nestiprus skausmas, pakilti temperatūra – tai vadinamasis poembolizacinis sindromas. Tokiu atveju skiriami priešuždegiminiai ir skausmą malšinantys vaistai, todėl diskomfortas greitai sumažėja.”

Po procedūros pacientės atsigauna gana greitai. Be to, tyrimais nustatyta, kad nors rizika nėštumui išlieka, net 61 proc. moterų, norinčių pastoti, tai pavyksta per dvejus metus po embolizacijos. „Svarbu žinoti, kad pastojimas priklauso nuo daugelio faktorių, bet ši procedūra pati savaime tikrai nėra kliūtis”, – patikina gydytojas radiologas.

Užleistų atvejų – vis dar daug

Pasak A. Afanasjevo, į konsultacijas dėl gimdos miomų embolizacijos dažniausiai atvyksta 32–48 metų moterys, kurios kenčia nuo gausių mėnesinių, anemijos, dubens skausmų ir kitų varginančių simptomų. Dauguma jų jau būna išbandžiusios medikamentinį gydymą, tačiau jis būna neefektyvus. Gana dažnai moterys būna girdėjusios tik vieną galimą sprendimą – gimdos pašalinimą. „Net šią savaitę konsultavau dvi jaunas moteris, kurioms buvo pasiūlyta histerektomija, nors tam tikrai buvo alternatyvų”, – sako gydytojas intervencinis radiologas.

Pasitaiko moterų, kurios miomas ignoravo daugelį metų. Kai kurios atvyksta su mazgais, siekiančiais 15 cm, deformuojančiais pilvą. Kitos – po nesėkmingų medikamentinių gydymų ar net su išrašais dėl histerektomijos. „Kai kurios pacientės kreipiasi tik tada, kai jau nebegali normaliai gyventi dėl kraujavimo ar skausmo. Tokiais atvejais, jei galima – vis tiek renkamės embolizaciją, nes tai efektyvu net ir sudėtingose situacijose”, – pažymi A. Afanasjevas.

Informacijos paieškos kelias – ilgas

Nors pasaulyje gimdos miomų embolizacija taikoma jau daugiau nei 25 metus, Lietuvoje pacientės apie ją dažnai sužino tik savarankiškai ieškodamos informacijos. „Pirmąsias procedūras atlikau 2013 m. dviem moterims, kurios kankinosi nuo mažakraujystės, stipraus skausmo. Po dviejų mėnesių jų būklė ženkliai pagerėjo, o miomos per kelerius metus visiškai sunyko”, – prisimena gydytojas.

Didžiulį postūmį, pasak jo, suteikė viešas švietimas internete: „Kai pradėjome aktyviau dalintis žiniomis socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje, sulaukėme gerokai daugiau klausimų, konsultacijų ir dėmesio. Moterų, pasirinkusių šį gydymą, daugėja – o jų rezultatai džiugina ne tik jas pačias, bet ir jų ginekologus.” Pasiteiravus, kokios pacienčių istorijos labiausiai įsimena, A. Afanasjevas sako, kad jam labiausiai įstringa du momentai – pirmasis susitikimas su pacientėmis ir jų atsiliepimai po kelių mėnesių, kai jau galima įvertinti procedūros rezultatus. „Man labiausiai patinka pirmas susitikimas, kai mes su paciente išsamiai pasikalbame. Dažnai tai būna pirmas kartas, kai moteris apskritai pamato intervencinį radiologą. Ji išgirsta tai, ko dar niekada nebuvo girdėjusi. Ir žinoma, dalis pacienčių abejoja – tai natūralu”, – atvirai pasakoja gydytojas radiologas.

Tačiau jei moteris nusprendžia pasitikėti ir pasirenka embolizaciją, po kurio laiko gydytojas dažnai sulaukia padėkos. „Labai džiaugiuosi skaitydamas elektroninius laiškus, kuriuos pacientės atsiunčia praėjus 6–7 mėnesiams po operacijos. Tada dažna jų rašo, kaip pagerėjo sveikata ir dėkoja už sugrąžintą gyvenimo kokybę. Tokiais atvejais aš, kaip gydytojas, jaučiuosi laimingas. Tai įrodymas, kad mūsų darbas buvo atliktas ne veltui – nuo pirmo informacinio teksto internete iki pačios procedūros įgyvendinimo.”

Svarbiausia – nebijoti klausti ir žinoti, kad šiandien turite pasirinkimą

Pasak gydytojo radiologo, pacientės dažnai ilgą laiką laukia, stebi situaciją, tačiau tai – ne visuomet geriausia išeitis. „Nepalikite miomų „nuo patikros iki patikros”. Pasidomėkite visomis gydymo galimybėmis. Gaukite antrą nuomonę – galbūt tai būtent tai, ko jums reikia”, – ragina jis.

Anot A. Afanasjevo, svarbiausia – nebijoti užduoti klausimų ir žinoti, kad šiandien moterys turi pasirinkimą. „Turime kelias lygiavertes miomų gydymo strategijas. Embolizacija – tik viena iš jų, tačiau daugeliui moterų ji reiškia galimybę gyventi be randų, be skausmo, su išsaugota gimda ir žymiai pagerėjusia gyvenimo kokybe.”

Baigdami pokalbį gydytojai dar kartą pabrėžia, kad miomos – dažna, bet gydoma problema. „Jeigu jaučiate simptomus, kurie gali būti susiję su miomomis, nedelskite. Kuo anksčiau kreipsitės į specialistus, tuo daugiau gydymo pasirinkimų turėsite. Norėdamos sužinoti, ar gimdos miomų embolizacija gali būti tinkamas gydymo būdas jums – pasidomėkite www.miomosembolizacija.lt arba pasitarkite su savo gydytoju ginekologu”, – pataria D. Vasilevska ir A. Afanasjevas.

The post Miomų gydymas Lietuvoje keičiasi, bet ar kiekviena moteris žino apie visas galimybes appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Lytiškai plintančios infekcijos (LPI) – tai tylios, dažnai nepastebimos, bet sveikatai itin pavojingos ligos. Didžioji jų dalis nepasireiškia jokiais simptomais, todėl infekciją turintis žmogus gali to net neįtarti ir nesąmoningai užkrėsti kitus. Pasak Trakų šeimos klinikos „Meliva” (anksčiau – „InMedica”) gydytojos akušerės-ginekologės Liubov Vaitoškienės, nepaisant tylaus jų pobūdžio, LPI gali lemti rimtus sveikatos sutrikimus – nuo lėtinių dubens organų uždegimų ir nevaisingumo iki infekcijos perdavimo naujagimiui ar net gimdos kaklelio vėžio.

„LPI gali sukelti daugiau nei 30 skirtingų bakterijų, virusų ir parazitų rūšių. Šios infekcijos dažniausiai plinta per nesaugius lytinius santykius, tačiau kai kuriais atvejais ir per tiesioginį odos kontaktą ar gimdymo metu. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasdien pasaulyje LPI užsikrečia daugiau nei milijonas žmonių. Vien per metus nustatoma daugiau nei 374 milijonai naujų atvejų, susirgus viena iš keturių dažniausiai pasitaikančių infekcijų: chlamidioze, gonorėja, sifiliu ar trichomoniaze. Šie skaičiai rodo didelį sergamumą, o dar labiau neramina tai, kad dauguma užsikrėtusiųjų apie tai net neįtaria”, – sako L. Vaitoškienė.

Užsikrečiama ne tik lytinių santykių metu

Pagrindiniai LPI rizikos veiksniai yra dažna lytinių partnerių kaita (daugiau nei vienas partneris per vienerius metus), nesaugūs lytiniai santykiai bei alkoholio ar narkotikų vartojimas prieš lytinius santykius.

„Bakterijų sukeliamos LPI dažniausiai plinta analinių, oralinių ar vaginalinių lytinių santykių metu. Tačiau kai kurios infekcijos, pavyzdžiui, chlamidiozė ar sifilis, gali būti perduodamos ir gimdymo metu vaisiui. Ypač pavojingas sifilis, kuris gali patekti į vaisiaus organizmą per placentą nėštumo metu arba juo galima užsikrėsti atliekant kraujo perpylimą. Virusų sukeliamos LPI taip pat gali plisti nesaugių lytinių santykių metu. Žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV) ir hepatitas B dažnai perduodami keičiantis užkrėstais organizmo skysčiais: krauju, sperma, makšties sekretu. Be to, ŽIV gali būti perduodamas žindant kūdikį per motinos pieną bei nėštumo metu”, – pasakoja gydytoja akušerė-ginekologė.

Kai kurios LPI gali plisti ir per tiesioginį odos kontaktą. Viena iš jų – lytinių organų pūslelinė, kurią dažniausiai sukelia Herpes simplex 2 (HSV-2) tipo virusas, tačiau burnos pūsleline dažniau užsikrečiama nuo Herpes simplex 1 (HSV-1) viruso. Vis dėlto HSV-1 gali būti perduodamas ir lytinių santykių metu, ypač per oralinį kontaktą, ir sukelti pūslelinę lytinių organų srityje.

„Apie 90 proc. infekcijų nepasireiškia jokiais arba sukelia tik nežymius simptomus, todėl žmogus gali nė neįtarti, kad serga, ir nesąmoningai užkrėsti kitą asmenį. Toks besimptomis laikotarpis gali trukti nuo kelių dienų iki kelių mėnesių, priklausomai nuo konkretaus sukėlėjo. Dėl šios priežasties itin svarbu LPI nustatyti kuo anksčiau ir pradėti tinkamą gydymą, kad būtų išvengta ligos progresavimo ir komplikacijų”, – teigia L. Vaitoškienė.

Dažniausia pasekmė – nevaisingumas

Jei simptomai pasireiškia, dažniausiai stebimos pagausėjusios išskyros iš šlapimo takų arba lytinių organų, naujai atsiradę bėrimai lytinių organų srityje ar anogenitalinės karpos. Taip pat gali pasireikšti skausmingas arba dažnas šlapinimasis (dizurija), skausmas lytinių santykių metu (dispareunija), kraujingos išskyros lytinių santykių metu ar po jų, makšties perštėjimas, deginimo pojūtis, išangės niežėjimas ar paraudimas. Kai kuriais atvejais juntamas maudimas pilvo apačioje, kapšelio skausmingumas, baltos apnašos makštyje, varpoje ar burnoje, padidėję kirkšnies limfmazgiai ar net sąnarių skausmai.

„Kadangi įvairių LPI simptomai bei jų inkubaciniai laikotarpiai yra panašūs, svarbu, kad diagnozę nustatytų gydytojas specialistas, remdamasis laboratoriniais tyrimais”, – pastebi gydytoja akušerė-ginekologė.

Negydomos arba netinkamai gydomos lytiškai plintančios infekcijos gali sukelti rimtų komplikacijų. Vienas iš pavyzdžių – sifilis, kuriuo serganti motina gali perduoti infekciją vaisiui. Tokiais atvejais kyla persileidimo, priešlaikinio gimdymo ar įgimto sifilio rizika. Ne mažiau grėsminga ir ilgalaikė žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija, laikoma viena pagrindinių gimdos kaklelio vėžio priežasčių.

Negydyta chlamidiozė, gonorėja, ureaplazmozė ar trichomonozė gali padidinti priešlaikinio gimdymo, negimdinio nėštumo ar net vaisiaus žūties riziką. Kitas dažnas padarinys – nevaisingumas, galintis išsivystyti tiek moterims, tiek vyrams. Kai kurios LPI, pavyzdžiui, sifilis, gonorėja ar urogenitalinė herpinė infekcija taip pat padidina tikimybę užsikrėsti ŽIV. Dėl šios priežasties ankstyva diagnostika ir tinkamas gydymas yra svarbūs ne tik žmogaus, bet ir visuomenės sveikatai.

Dauguma infekcijų yra pagydomos

Siekiant sumažinti LPI sergamumą ir komplikacijas, svarbu išsiaiškinti ir gydyti sergančiųjų lytinius partnerius. Daugumą bakterinių infekcijų, pavyzdžiui, sifilį, gonorėją, chlamidiozę bei parazitozę trichomonozę galima išgydyti skiriant sisteminį gydymą antibiotikais. ŽIV ir urogenitalinė herpinė infekcija dažniausiai neišgydomos, tačiau jų eigą ir pasireiškimą padeda slopinti antivirusiniai vaistai. Hepatito B infekciją galima sėkmingai kontroliuoti imuninę sistemą moduliuojančiais ir antivirusiniais medikamentais.

„Esminiai LPI prevencijos principai yra ankstyvas lytinis švietimas ir rizikos grupių profilaktika. Jau vaikystėje svarbu pradėti atviras diskusijas šeimoje bei švietimo įstaigose apie lytiškai plintančių infekcijų riziką ir atsakingą elgesį: susilaikymą nuo ankstyvų lytinių santykių, prezervatyvų naudojimą, monogaminius santykius. Ne mažiau svarbi ir specifinė prevencija – naujagimiams skiriama hepatito B vakcina, 9–13 metų mergaitėms ir berniukams taikoma ŽPV vakcinacija, o rizikos grupėms naudinga taikyti tikslingus laboratorinius tyrimus”, – sako Trakų šeimos klinikos „Meliva” gydytoja akušerė-ginekologė L. Vaitoškienė.

Gydytoja akušerė-ginekologė pažymi, kad dėl LPI verta pasitikrinti asmenims, kuriems pasireiškia LPL būdingų simptomų, arba jei tokių požymių turi jų partneris. Taip pat svarbu atlikti tyrimus lytiškai aktyviam jaunimui, po nesaugių lytinių santykių su nauju partneriu, prieš mažojo dubens ar lytinių organų operacijas, planuojant nėštumą ar jau pastojus. Kadangi šios infekcijos dažnai būna besimptomės, geriausia tikrintis profilaktiškai bent kartą per metus.

The post Gydytoja akušerė-ginekologė: lytiškai plintančių ligų rizika ir pasekmės tenka abiem partneriams appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Pilvo apačios skausmas – tai simptomas, kurį patiria daugelis moterų įvairiais gyvenimo laikotarpiais. Kartais tai visai natūralus organizmo signalas, susijęs su menstruacijomis ar ovuliacija, tačiau būna atvejų, kai toks skausmas gali įspėti apie rimtesnius sveikatos sutrikimus. Tad kaip atpažinti, kada verta palaukti, o kada būtina kuo greičiau kreiptis į ginekologą?

Kada pilvo apačios skausmas laikomas normaliu?

Ne kiekvienas maudimas ar dilgčiojimas pilvo apačioje reiškia ligą. Daugeliu atvejų tai gali būti:

• Ovuliacijos skausmas (apie ciklo vidurį, trunka nuo kelių minučių iki kelių valandų).
• Menstruaciniai skausmai, kurie pasireiškia likus kelioms dienoms iki mėnesinių ar jų metu.
• Raumenų įtampa po fizinio krūvio, ypač jei stiprinote pilvo sritį.
• Lengvi žarnyno spazmai ar dujų kaupimasis.

Tokie skausmai dažniausiai nėra intensyvūs, greitai praeina ir nesukelia papildomų nemalonių simptomų.

Kada skausmas signalizuoja, kad laikas pas ginekologą?

Yra situacijų, kai pilvo apačios skausmas gali rodyti ginekologinį sutrikimą. Štai pagrindiniai požymiai, kada reikėtų sunerimti:

1. Skausmas trunka ilgiau nei kelias dienas

Jei maudimas ar spazmai nepraeina ilgiau nei 2–3 dienas, verta pasitarti su gydytoju – tai gali būti uždegimo požymis.

2. Skausmas aštrus, stiprėjantis

Staigus, duriantis ar nuolat stiprėjantis skausmas gali rodyti kiaušidžių cistą, uždegimą ar net kiaušintakio nėštumą (negimdinį nėštumą).

3. Skausmą lydi kiti simptomai

Kartu pasireiškiantys požymiai, tokie kaip:

• pakilusi temperatūra;
• gausios arba neįprastos išskyros;
• kraujavimas tarp mėnesinių;
• pykinimas ar vėmimas;
• šlapinimosi ar tuštinimosi sutrikimai.

Visi šie simptomai reikalauja profesionalios pagalbos.

4. Skausmas jaučiamas po lytinių santykių

Jei pilvo apačia skauda po intymios sueities – tai gali būti endometriozės, uždegimų ar net gimdos kaklelio problemų požymis.

5. Nėštumas ir pilvo skausmas

Bet koks pilvo skausmas nėštumo metu turėtų būti vertinamas itin rimtai. Ypač jei skausmas atsiranda kartu su kraujavimu ar stipriu spaudimu – tokiu atveju būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją arba į greitąją pagalbą.

Dažniausios ginekologinės skausmo priežastys

• Endometriozė – kai gimdos gleivinės audinys auga už gimdos ribų.
• Policistinių kiaušidžių sindromas (PCOS) – gali sukelti tiek skausmą, tiek mėnesinių sutrikimus.
• Kiaušidžių cistos ar augliai – dažnai neskausmingi, bet kartais sukelia stiprius spazmus.
• Lytiniu keliu plintančios infekcijos (LPI) – chlamidijos, gonorėja ir kt.
• Gimdos ar priedų uždegimai – vadinami dubens uždegimine liga.

Kada būtina skubi medicininė pagalba?

Jei:

• skausmas staigus, nepakeliamas;
• jaučiate svaigulį, silpnumą, alpimą;
• atsirado kraujavimas nėštumo metu;
• pakilo aukšta temperatūra (virš 38,5 °C);

Nedelskite – kreipkitės į gydytoją arba kvieskite greitąją pagalbą.

Ką galite padaryti pati?

• Stebėkite, kada tiksliai atsiranda skausmas – ar jis susijęs su ciklu?
• Fiksuokite kitus simptomus (išskyras, ciklo pakitimus, nuotaikos svyravimus).
• Venkite savigydos ar atsitiktinių vaistų.
• Kartą per metus profilaktiškai apsilankykite pas ginekologą – net jei viskas atrodo gerai.

The post Skauda pilvo apačią: kada būtina apsilankyti pas ginekologą? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Vasaros sezonu moters intymiai zonai neretai tenka daugiau iššūkių. Karštis, prakaitas, vandens telkinių vanduo, smėlis, aptempti ar sintetiniai drabužiai gali prisidėti prie nemalonių simptomų ir bendro diskomforto atsiradimo. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Jurgita Jankauskienė primena, kad vasarą rūpintis intymia higiena reikėtų kiek kitaip, nei kitais sezonais – ne tik dėl komforto, bet ir dėl sveikatos. Vaistininkė išduoda kelias paprastas kasdienes priemones, kurios gali padėti išlaikyti švaros ir gaivos jausmą visą dieną bei leisti mėgautis vasaros malonumais be rūpesčių.

Kaip dažniausiai moterims pasitaikančias intymios zonos infekcijas vasaros metu galima įvardinti bakterinę vaginozę, grybelinę infekciją – pienligę (kandidozę) ir šlapimo takų infekcijas. Visos jos pasireiškia nemaloniais pojūčiais ar diskomfortu pilvo apačioje.

Bakterinę vaginozę galima atpažinti iš pilkšvų išskyrų, nemalonaus kvapo, suintensyvėjančio po maudynių. Tuo tarpu pienligė sukelia niežėjimą, deginimo jausmą, bei baltų, tirštų išskyrų atsiradimą. Lengviausia atpažinti šlapimo takų infekcijas, kurios sukelia didesnį norą šlapintis ir skausmą šlapinimosi metu. Pastebėjus šiuos simptomus – rekomenduojama kreiptis į gydytoją.

Drėgnas maudymosi kostiumėlis gali baigtis infekcija

Anot J. Jankauskienės, pirmasis žingsnis, siekiant išvengti galimų makšties mikrofloros pokyčių ir įvairių infekcijų, – maudytis švariuose vandens telkiniuose ar baseinuose. Kylant abejonėms dėl vandens kokybės, maudynių geriau atsisakyti.

„Dar viena dažnai pasitaikančių intymios higienos klaidų vasarą – tai ilgai nekeičiamas, drėgnas maudymosi kostiumėlis. Išlipusios iš vandens, sėdėdamos ant smėlio ar aktyviai judėdamos, moterys dažnai lieka vilkėti šlapius drabužius. Tačiau drėgmė, šiluma ir oro trūkumas sukuria palankią terpę daugintis bakterijoms ar grybeliams“, – sako vaistininkė.

Ji pabrėžia, kad galima to išvengti paprasčiausiai po maudynių persirengiant į sausą maudymosi kostiumėlį arba užsivelkant švarius, sausus apatinius drabužius.

Maudynės menstruacijų metu

Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė pastebi, kad pacientėms dažnai kyla klausimų dėl maudynių menstruacijų metu.

„Maudytis tomis dienomis tikrai galima, svarbiausia tai daryti neužterštuose vandens telkiniuose. Jei naudojate higieninius tamponus, po maudynių būtinai pasikeiskite, nes jis sugers ne tik kraują, bet ir vandenį. Taip sudaromos palankios sąlygos makšties infekcijoms“, – primena vaistininkė.

Moterims, kurios naudojasi menstruacine taurele, vaistininkė primena, kad po kiekvieno buvimo vandenyje jos išimti ir plauti nereikia – taurelė sandariai priglunda prie makšties sienelių ir neleidžia nei kraujui pratekėti, nei vandeniui patekti į vidų. Jei prireikia ją išplauti dėl kitų priežasčių, svarbu tai daryti su švariu vandeniu ir švariomis rankomis. Tam kelionėse pravartu turėti švaraus vandens – tai užtikrins tinkamą higieną net ir būnant gamtoje.

Menstruacijų metu moters organizme vyksta hormoniniai pokyčiai, kurie gali paveikti makšties pH bei jos mikroflorą. Dėl išskiriamo kraujo makšties pH tuo metu tampa mažiau rūgštinis, todėl sudaromos palankesnės sąlygos bakterijoms ir grybeliams daugintis. Nuo šio mikrofloros disbalanso gali apsaugoti probiotikai, padedantys palaikyti sveiką makšties mikroflorą.

Anot vaistininkės J. Jankauskienės, toms moterims, kurios per mėnesines dažnai jaučia diskomfortą, rekomenduotina pasitarti su gydytoju dėl profilaktinio probiotikų vartojimo. Kitais atvejais probiotikai gali būti vartojami keletą dienų prieš menstruacijas ir jų metu, kad mikroflora būtų stipresnė.

Tinkamos higienos paisymas

Nemalonių pojūčių intymioje zonoje gali sukelti ir nepatogių, aptemptų ar sintetinių drabužių vilkėjimas visą dieną. Anot vaistininkės, sintetiniai, itin prigludę, odai kvėpuoti neleidžiantys audiniai gali apsunkinti oro cirkuliaciją intymioje srityje, skatinti drėgmės kaupimąsi, sukelti sudirgimus ar palankią terpę infekcijoms.

Gausiau prakaituojant, vaistininkė rekomenduoja dažniau, 1–2 kartus per dieną ir po aktyvios veiklos, apsiprausti išorinius lytinius organus – svarbu pasirinkti intymiai higienai pritaikytas priemones, nenaudoti visam kūnui skirtos dušo želės ar šampūno.

„Naudokite švelnius intymios higienos prausiklius, kurių galima įsigyti kiekvienoje vaistinėje. Svarbiausia, kad priemonės būtų be kvapiklių, dažiklių ir sulfatų. Rinkitės prausiklius su pienine rūgštimi, praturtintus ramunėlių, alavijų, medetkų ekstraktais, kurie švelnina ir ramina. Jei neturite galimybės nusiprausti po tekančiu vandeniu, galite naudoti drėgnas, lytinei higienai skirtas vienkartines servetėles, ar servetėles, impregnuotas tik vandeniu. Svarbu, kad jos būtų bekvapės, su natūraliu pH ir be alkoholio“, – primena vaistininkė J. Jankauskienė.

The post Moters intymi higiena vasarą: vaistininkė pataria, kaip atostogaujant išvengti nemalonių pojūčių appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Nemažai moterų į gydytojus vis dar kreipiasi dėl tariamų menstruacijų ciklo sutrikimų, kurie dažnai pasirodo esantys natūralūs ciklo svyravimai arba tiesiog neteisingo skaičiavimo rezultatas. Medikų teigimu, susidūrus su bet kokiomis abejonėmis svarbiausia pasikliauti specialistais, o ne interneto platybėse sklandančiais patarimais. 

Sveikatos priežiūros tinklo „Antėja” akušerės- ginekologės GintarėsČipinienės teigimu, normalus moters ciklas gali trukti nuo 21 iki 35 dienų. Jei moteris nežymi savo ciklo kalendoriuje ir nežino, kaip tiksliai jį skaičiuoti, dažnai galiausiai tai sukelia nerimą. Pavyzdžiui, jei ciklas trunka 21 dieną, natūralu, kad kraujavimas per vieną kalendorinį mėnesį gali pasikartoti du kartus. Ciklas skaičiuojamas nuo pirmos mėnesinių dienos iki kitų mėnesinių pirmos dienos. 

„Moterys dažnai kreipiasi dėl sutrikusio menstruacijų ciklo – teigia, kad mėnesinės nereguliarios arba kad kraujuoja du kartus per mėnesį. Tačiau pradėjus kalbėtis paaiškėja, kad su ciklu viskas gerai – tiesiog moteris netinkamai jį apskaičiuoja. Prieš ateinant pas ginekologą labai svarbu žinoti paskutinių mėnesinių pirmąją dieną, nes gimdos ir kiaušidžių būklė keičiasi priklausomai nuo ciklo fazės. Gydytojui žinant, kokia tai ciklo diena, lengviau vertinti ultragarso vaizdus ir tiksliau nustatyti, ar viskas vyksta fiziologiškai”, – teigia G. Čipinienė. 

Sutrikimų priežastys – įvairiausios 

Ciklo sutrikimus gali sukelti gyvenimo būdo veiksniai: labai intensyvus fizinis krūvis, staigus svorio kritimas ar greitas svorio prieaugis. Artėjant vasarai ir vadinamajam „bikinių sezonui”, jei moterys labai riboja mitybą ir stengiasi greitai numesti svorio – tai dažnai paveikia menstruacijų ciklą. 

Menstruacinio ciklo sutrikimai taip pat dažni paauglystėje. Pirmus dvejus metus po pirmųjų mėnesinių ciklas dažnai būna nereguliarus. Panašios problemos dažnai prasideda ir perimenopauzėje – nemaža dalis moterų jau po 40-ties metų ima jausti ciklo pokyčius ir turi įvairių nusiskundimų. 

„Nenormalų kraujavimą taip pat gali sukelti įvairios priežastys: gimdos polipai, endometriozė, miomos, kiaušidžių cistos, gimdos piktybiniai navikai. Tam įtakos gali turėti ir kitos ligos – kraujo krešumo sutrikimai, endokrininės sistemos ligos, kiaušidžių funkcijos sutrikimai, perimenopauzė, nėštumas, tam tikrų vaistų ar kontraceptikų vartojimas, traumos, gimdos kaklelio patologijos ir kt.”, – vardija G. Čipinienė. 

Gyvenimo būdo įtaka hormonams ir gydymas 

Ciklo pokyčius gali lemti kelionės, laiko juostos pasikeitimai ir stresas, tačiau tai gali būti ir rimtesnių sutrikimų ženklas. Apsilankymas pas gydytoją padeda išsiaiškinti priežastis. 

Todėl pirmasis žingsnis – atlikti nėštumo testą. Ne kartą yra pasitaikę situacijų, kai moteris „pasikonsultavusi” su vadinamuoju daktaru „Google” pati sau priskiria rimtą ligą, o apsilankiusi pas gydytoją sužino, kad laukiasi”, – pastebi „Antėja” akušerė-ginekologė. 

Hormonų disbalanso pokyčiai stipriai paveikia moterų savijautą – tiek fizinę, tiek emocinę. Ypač tai išryškėja artėjant menopauzei: moterys skundžiasi prastu miegu, naktiniu prakaitavimu, karščio bangomis. Taip pat dažni padidėjęs emocingumas, atminties pokyčiai, gausus ar nereguliarus kraujavimas, sumažėjęs libido bei svorio augimas. 

„Gydytojas vertina ne tik hormoninius pokyčius, bet ir gyvenimo būdą. Sveika mityba, fizinis aktyvumas ir poilsio režimas yra svarbūs hormoniniam balansui. Dažnai pakanka šių paprastų pokyčių, tačiau kai kuriais atvejais reikalingas hormonų gydymas”, – sako G. Čipinienė. 

Hormonų sutrikimai gydomi atitinkamais hormonais, pavyzdžiui, skydliaukės ligos – skydliaukės hormonais, o kiaušidžių sutrikimai – lytiniais hormonais. 

Jei nustatoma organinė priežastis – polipas, cista ar mioma – dažnai prireikia minimaliai invazinių operacijų. Polipai ir miomos dažniausiai šalinami histeroskopu, o kiaušidžių cistos – laparoskopiniu būdu. Tai šiuolaikiniai, saugūs ir mažai traumuojantys metodai, po kurių dauguma pacienčių į įprastą kasdienę veiklą gali grįžti labai greitai – neretai net tą pačią dieną ar per kelias dienas po operacijos. 

Moters kūnas kalba – svarbu jį išgirsti. Nereguliarus ciklas, stiprus kraujavimas, fizinis diskomfortas ar emociniai svyravimai neturi tapti kasdienybe. Jei jaučiama, kad „kažkas ne taip” – būtina pasitikrinti. Laiku atlikti tyrimai padeda išvengti ilgalaikių sveikatos problemų. 

The post Vėluojančios mėnesinės, kraujavimas dukart per mėnesį ir staigūs nuotaikų svyravimai – ar tai normalu?  appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.