Didžiausias pokytis – ne nauja spalva, o dvigubai didesnis oro slėgis

Pats „Airwrap“ principas išlieka tas pats. Plaukai aplink garbanojimo antgalį apsivynioja pasitelkus vadinamąjį „Coanda“ efektą – greitas oro srautas pritraukia sruogą prie paviršiaus ir leidžia ją formuoti nenaudojant tokių ekstremalių temperatūrų, kokias gali pasiekti įprastos garbanojimo žnyplės.

Tačiau „Co-anda2x“ viduje atsirado naujos kartos variklis. „Dyson“ nurodo, kad jis yra 30 proc. galingesnis už ankstesnės kartos modelį ir sukuria du kartus didesnį oro slėgį. Praktinis tikslas gana aiškus: sruoga turėtų būti lengviau pagaunama, tvirčiau apsivynioti aplink cilindrą, o džiovinimas ir formavimas – vykti greičiau.

Tai vienas tų atnaujinimų, kurių vertė labiausiai išryškėja ne pirmą kartą paėmus prietaisą į rankas, o tada, kai juo naudojiesi nuolat. Ypač jei plaukai ilgi, tankūs ar jų formavimas rytais dažniausiai nėra penkių minučių reikalas.

Naujas „Airwrap“ pats prisimena, kaip mėgsti formuoti plaukus

Dar įdomesnis pokytis slypi ne oro sraute.

„Co-anda2x“ turi išmaniuosius antgalius, kurie gali automatiškai prisitaikyti prie pasirinkto karščio ir oro srauto nustatymų bei įsiminti dažniausiai naudojamus pasirinkimus. Prietaisas taip pat jungiasi prie „MyDyson“ programėlės.

Joje sukuriamas plaukų profilis, o „i.d. curl“ funkcija gali pritaikyti garbanojimo seką pagal plaukų tipą ir ilgį. Prietaise esantis judesio jutiklis aptinka, kada sruoga apsivynioja aplink cilindrą, ir gali automatiškai pradėti garbanojimo seką.

Skamba kaip smulkmena, tačiau būtent čia naujasis modelis labiausiai nutolsta nuo pirmųjų „Airwrap“.

Anksčiau gražios garbanos nemažai priklausė nuo technikos: kiek laiko laikysi sruogą, kada perjungsi vėsų orą, kokio storio sruogą pasirinksi. Naujojo modelio idėja – dalį šių sprendimų perimti iš žmogaus.

Antgaliai taip pat pasikeitė – ir yra vienas svarbus „bet“

„Co-anda2x“ išlieka „šeši viename“ tipo prietaisas: juo galima džiovinti, garbanoti, banguoti, tiesinti, glotninti ir suteikti plaukams apimties. Priklausomai nuo pasirinktos komplektacijos, siūlomi skirtingi garbanojimo cilindrai, apimties šepetys, glotninimo, džiovinimo ar garbanotiems plaukams skirti antgaliai.

Tiesiems ir banguotiems plaukams skirtoje versijoje dėmesį traukia ir „AirSmooth2x“ bei naujesnėse komplektacijose siūlomas „Air straightener 2x“ sprendimas. Pastarasis naudoja stiprų oro srautą ir specialias plokšteles, kurios padeda tiesinti plaukus nuo drėgnų iki sausų.

Tačiau planuojančioms atsinaujinti yra viena labai svarbi detalė: ankstesnių „Airwrap“ modelių antgaliai su „Co-anda2x“ nėra suderinami.

Naujasis prietaisas yra mažesnis ir lengvesnis, o jo konstrukcija bei galingesnis variklis pakeitė ir antgalių tvirtinimą. Taigi per kelerius metus sukauptos senesnio „Airwrap“ galvutės į naują modelį tiesiog nepersikels.

Ar jis mažiau kenkia plaukams?

Čia verta atsargiai atskirti technologiją nuo reklaminio pažado.

„Dyson“ ir toliau akcentuoja formavimą be ekstremalaus karščio. Prietaisas oro temperatūrą matuoja daugiau kaip tūkstantį kartų per sekundę ir reguliuoja šilumą, kad plaukai nebūtų veikiami pernelyg aukštos temperatūros.

Tai nereiškia, kad bet koks kasdienis plaukų formavimas tampa visiškai neutralus plaukui. Karštis, tempimas, dažnas džiovinimas ir pati plaukų būklė vis tiek turi reikšmės.

Tačiau pagrindinis „Airwrap“ skirtumas nuo klasikinių žnyplių lieka tas pats: garbana kuriama pirmiausia kontroliuojamu oro srautu, o ne suspaudžiant plauką tarp labai karštų paviršių.

O ar naujasis modelis išsprendė problemą, dėl kurios skųsdavosi dalis „Airwrap“ savininkių?

Viena dažniausiai aptariamų „Airwrap“ temų visada buvo ne tai, ar jis sugeba suformuoti gražią garbaną, bet kiek ilgai ta garbana išsilaikys.

Ir čia vien galingesnis prietaisas stebuklo negarantuoja.

Rezultatą vis dar lemia plaukų struktūra, jų drėgnumas formuojant, pasirinktos priemonės ir sruogos dydis. Ploni, labai tiesūs ar natūraliai slidūs plaukai gali išleisti bangą gerokai greičiau nei šiurkštesni ar natūraliai banguoti.

„Co-anda2x“ stipresnis oro srautas padeda lengviau ir tvirčiau apvynioti sruogą aplink cilindrą, tačiau tai nėra pažadas, kad kiekvienos moters garbanos staiga laikysis nuo ryto iki vakaro.

Jei nori ryškesnio rezultato, verta formuoti ne visiškai sausus plaukus, imti mažesnes sruogas ir leisti joms atvėsti prieš iššukuojant. Kai kuriems plaukams padeda ir lengvos fiksuojančios priemonės.

Kam „Co-anda2x“ atnaujinimas turi daugiausia prasmės?

Jeigu „Airwrap“ dar neturi ir ieškai vieno prietaiso, kuris galėtų pakeisti dalį įprastos džiovinimo bei formavimo rutinos, naujasis modelis šiuo metu yra technologiškai pažangiausias šeimos variantas.

Jo pranašumai ypač logiški toms, kurios plaukus formuoja dažnai, turi daugiau plaukų, nori greitesnio džiovinimo arba ankstesniu „Airwrap“ jautė, kad sruogoms pritrūksta stipresnio oro srauto.

Tačiau jeigu jau turi ankstesnį „Airwrap“, juo naudotis patogu ir rezultatas patinka, vien naujo modelio pasirodymas nėra priežastis skubėti keisti puikiai veikiančio prietaiso.

Ypač turint omenyje, kad senieji antgaliai naujajam modeliui netiks.

649 eurai už plaukų formavimo prietaisą: verta ar ne?

Oficialioje „Dyson“ parduotuvėje Lietuvoje „Airwrap Co-anda2x“ šiuo metu kainuoja 649 eurus.

Tai nemaža suma, ypač jei plaukus formuoji tik retkarčiais. Tačiau jeigu vienas prietaisas tavo rutinoje pakeičia džiovintuvą, apvalų šepetį, garbanojimo žnyples ir dalį tiesinimo priemonių, investicija atrodo kiek kitaip.

„Dyson Airwrap Co-anda2x“ tikrai nėra prietaisas, kurio staiga reikia kiekvienai ankstesnio „Airwrap“ savininkei. Tačiau tai ir ne vien kosmetinis atnaujinimas. Didesnis oro slėgis, galingesnis variklis, išmanieji antgaliai ir automatizuota „i.d. curl“ sistema skirti tam, kad formavimas būtų greitesnis ir reikalautų mažiau įgūdžių.

Jei senasis „Airwrap“ tau vis dar puikiai tarnauja ir rezultatu esi patenkinta, priežasties skubėti keisti jį nėra. Tačiau jei „Airwrap“ visada viliojo, bet stabdė mintis apie ilgą mokymosi procesą ir nemažai pastangų reikalaujantį formavimą, „Co-anda2x“ atrodo kaip gerokai labiau ištobulinta jo versija.

Įrašas „Dyson Airwrap Co-anda2x“ prieš senąjį „Airwrap“: kas iš tiesų pasikeitė? pirmą kartą paskelbtas svetainėje Panelė.

Pirmą įspūdį apie namus kuriame dar prie durų. Jį sudaro šviesa, tvarka, medžiagos ir kvapas. Vis dėlto norint jaukaus rezultato nereikia kiekviename kambaryje pastatyti po difuzorių. Geriau pasirinkti bendrą kryptį ir leisti jai subtiliai atsikartoti keliose erdvėse.

Kas yra kvapų sluoksniavimas namuose?

Tai kelių tarpusavyje derančių aromatų naudojimas skirtingose vietose ar skirtingu metu. Pavyzdžiui, prieškambaryje gali būti lengvas citrusinis kvapas, o svetainėje vakare – švelni medienos nata. Abu sieja gaivus, santūrus charakteris, todėl pereinant iš vienos erdvės į kitą jie nekonkuruoja.

Sluoksniuoti galima ir artimus aromatus, pasirenkant skirtingas jų formas. Vienoje erdvėje naudojamas difuzorius su lazdelėmis, o retkarčiais – tos pačios kvapų šeimos žvakė. Jei kvapas jau aiškiai juntamas, papildomo sluoksnio gali nereikėti.

Svarbu ir namų išplanavimas. Uždaruose kambariuose aromatai gali išlikti atskiresni, tačiau atviroje virtuvės ir svetainės erdvėje jie susimaišys. Tokiu atveju dažnai paprasčiau rinktis vieną pagrindinį kvapą.

Pirmasis sluoksnis – švara ir išvėdintos patalpos

Prieš derindami aromatus įvertinkite, kuo namai kvepia be papildomų priemonių. Drėgnas rankšluostis, neišdžiūvę batai, šiukšliadėžė ar įsigėrę maisto kvapai gali pakeisti net maloniausio difuzoriaus įspūdį.

Pirmiausia išvėdinkite, išneškite šiukšles, išdžiovinkite šlapią tekstilę ir pasirūpinkite vietomis, kuriose kaupiasi kvapas. Jei nemalonus aromatas nuolat grįžta, ieškokite jo priežasties. Kvapų sluoksniavimas geriausiai tinka kaip baigiamoji namų jaukumo detalė.

Atkreipkite dėmesį ir į jau naudojamų priemonių aromatus. Grindų valiklis, skalbiklis bei minkštiklis gali turėti ryškų kvapą. Prie jų pridėjus dar kelis skirtingus namų aromatus, bendras rezultatas gali tapti pernelyg intensyvus.

Pasirinkite vieną bendrą kvapų kryptį

Lengviausia pradėti nuo vienos šeimos: gaivių citrusų, švelnių gėlių arba medienos. Tuomet pasirinkti papildomą natą, kuri tą kryptį pratęstų.

Kvapų aprašymai padeda susiorientuoti, tačiau vienodi pavadinimai negarantuoja vienodo aromato. Vieno gamintojo vanilė gali būti labai saldi, kito – santūresnė, su medienos atspalviu. Jei įmanoma, kvapą išbandykite prieš įsigydami didesnį kiekį.

Štai trys derinimo idėjos:

Tai atspirties taškai, kuriuos verta vertinti pagal konkretų produktą ir savo uoslę. Patikrinkite derinį namuose, užuot iškart paskirstę kvapus visuose kambariuose.

Prieškambaryje pakanka lengvo akcento

Prie durų kvapas pastebimas greitai, todėl mažoje erdvėje jo reikia nedaug. Čia galima išbandyti lengvą citrusinį ar žalią aromatą, kuris neužgožtų kitų kambarių.

Difuzorių statykite stabilioje vietoje pagal gamintojo instrukciją, atokiau nuo tiesioginės saulės ir šilumos šaltinių. Saugokite baldų paviršių nuo galimo skysčio išsiliejimo, o priemonę laikykite vaikams ir gyvūnams nepasiekiamoje vietoje.

Jei gamintojas leidžia, intensyvumą reguliuokite mažesniu lazdelių skaičiumi. Pradėkite santūriai: kvapą sustiprinti paprasčiau nei laukti, kol per stiprus aromatas išsisklaidys.

Svetainėje kvapą derinkite prie veiklos

Svetainėje praleidžiame daug laiko, todėl rinkitės aromatą, su kuriuo malonu pabūti ilgiau. Medienos ar švelniai gėliška nata gali pratęsti prieškambaryje pasirinktą kryptį, o vakare, jei norisi, ją galima papildyti artimo aromato žvake.

Žvakę naudokite pagal gamintojo nurodymus, statykite ant karščiui atsparaus paviršiaus, atokiau nuo tekstilės ir skersvėjų. Degančios nepalikite be priežiūros.

Nebūtina kiekvieną vakarą papildomai kvėpinti kambarį. Jei namų aromatas jau juntamas, jaukumą galima kurti šviesa, minkšta tekstile ir ramia aplinka.

Virtuvei ir miegamajam palikite daugiau gaivumo

Virtuvėje aromatas susimaišo su maisto kvapais, todėl čia pirmiausia verta pasirūpinti vėdinimu, gartraukiu ir švariais paviršiais. Atviroje virtuvės bei svetainės erdvėje vertinkite bendrą kvapą – atskiras intensyvus difuzorius virtuvėje gali apsunkinti pasirinktą derinį.

Miegamajame galima visai atsisakyti papildomo aromato. Švari, visiškai išdžiūvusi patalynė ir išvėdintas kambarys jau suteikia gaivumo pojūtį.

Jei naudojate tekstilės purškiklį, patikrinkite, ar jis skirtas konkrečiam audiniui ir paviršiui. Išbandykite nepastebimoje vietoje, naudokite pagal instrukciją ir leiskite išdžiūti. Namų kvapų skysčio ar kitų tam neskirtų produktų ant patalynės nepurkškite.

Kaip suprasti, kad kvapų jau per daug?

Prie nuolat esančio aromato galima priprasti, todėl norisi jį vis stiprinti. Tačiau sugrįžus po pasivaikščiojimo ar darbo bendrą įspūdį įvertinti lengviau. Jei vos įėjus aromatas užgožia viską, sumažinkite kvapo šaltinių skaičių ir išvėdinkite.

Atsižvelkite į visų namiškių savijautą bei pageidavimus. Jei kuris nors kvapas nemalonus ar sukelia diskomfortą, jo atsisakykite. Namų jaukumui nėra būtino aromato, kuris tiktų visiems.

Pirmą bandymą atlikite su vienu papildomu kvapu

Pasirinkite vieną pagrindinį aromatą prieškambariui ar svetainei. Kurį laiką įvertinkite jį vieną: kaip jaučiasi mažoje erdvėje, ar nepersiduoda į kitus kambarius, ar patinka visiems namiškiams.

Tik tuomet išbandykite artimos krypties papildomą natą kitoje erdvėje arba kitu metu. Jei derinys tampa sunkus, grįžkite prie vieno kvapo. Subtilus sluoksniavimas pavyksta tada, kai aromatai dera tarpusavyje ir palieka vietos tiesiog gaiviam namų orui.

Įrašas Namai kvepia vos pravėrus duris: kvapų sluoksniavimo idėja, kurią verta išbandyti pirmą kartą paskelbtas svetainėje Panelė.

Rytą paskubomis pakloti lovą, savaitgalį pakeisti užvalkalus ir išskalbti juos įprasta programa – pažįstama rutina. Tačiau kartais verta peržiūrėti ir tai, kas vyksta tarp šių veiksmų. Ar lova spėja išsivėdinti? Ar patalynė skalbimo laukia sausa? Ar prisimename pagalves, antklodę ir čiužinio apsaugą?

Neskubėkite vos atsikėlę uždengti visos lovos

Per naktį patalynėje gali susikaupti kūno išskirtos drėgmės. Jei iškart užtiesiate antklodę, o ant jos – storą lovatiesę, audiniai turi mažiau galimybių pradžiūti. Ypač verta į tai atkreipti dėmesį, jei pabudę jaučiate, kad paklodė ar pagalvė drėgna.

Atsikėlę atlenkite antklodę, atlaisvinkite pagalves ir leiskite lovai išsivėdinti. Jei oro sąlygos leidžia, trumpai išvėdinkite ir kambarį. Tik tuomet klokite lovą. Nereikia nusistatyti vienodo minučių skaičiaus kiekvienam rytui – svarbu patalynės drėgnumas ir sąlygos kambaryje.

Tai nepakeičia skalbimo, tačiau padeda išvengti įpročio nuolat uždengti dar drėgnus audinius.

Nuimtų užvalkalų nesuspauskite į drėgną krūvą

Keisdami patalynę kartais visus užvalkalus sukišame į pagalvės užvalkalą ir paliekame skalbimo krepšyje. Taip patogu nunešti, tačiau jei audiniai drėgni, suspausta krūva jiems nepadeda išdžiūti.

Jei patalynę skalbsite vėliau, pirmiausia įsitikinkite, kad ji sausa. Drėgną paklodę ar užvalkalą išskleiskite pradžiūti, o tik tada dėkite į vėdinamą skalbinių krepšį. Venkite laikyti juos užrištame plastikiniame maiše.

Prieš skalbdami išimkite iš antklodės užvalkalo susisukusias kojines ar kitus smulkius daiktus. Patikrinkite užsegimus, sutvarkykite atsilaisvinusias siūles ir apžiūrėkite audinį. Kelios minutės padės pastebėti tai, kas skalbimo metu galėtų suplyšti ar užsikabinti.

Dėmes apžiūrėkite prieš pasirinkdami programą

Kosmetikos, kūno kremo ar maisto žymės ne visuomet išnyksta įprastai skalbiant. Todėl nuimtą patalynę apžiūrėkite geroje šviesoje, ypač pagalvių užvalkalus ir paklodės vietas, kuriose dažniausiai lieka dėmių.

Dėmes apdorokite audiniui tinkama priemone pagal jos instrukciją. Jei abejojate, išbandykite nepastebimoje vietoje. Atsižvelkite į patalynės spalvą ir sudėtį: priemonė, tinkanti baltai medvilnei, gali netikti spalvotam ar jautresniam audiniui.

Po skalbimo patikrinkite, ar dėmė išnyko, prieš dėdami audinį į džiovyklę ar lygindami. Jei liko žymė, gali reikėti pakartotinio apdorojimo. Skalbimo temperatūrą rinkitės pagal priežiūros etiketę, o ne vien norą pašalinti dėmę karščiu.

Užvalkalų priežiūra – tik dalis darbo

Keisdami patalynę apžiūrėkite pačias pagalves ir antklodę. Jei jų audinys turi dėmių ar nemalonų kvapą, vien švaraus užvalkalo gali nepakakti. Taip pat patikrinkite čiužinio apsaugą, jei ją naudojate.

Priežiūros būdas priklauso nuo gaminio. Vienas pagalves galima skalbti mašinoje, kitoms leidžiamas tik paviršiaus valymas. Antklodei gali reikėti didesnio būgno ar profesionalaus valymo. Vadovaukitės kiekvieno gaminio etikete ir gamintojo nurodymais, ypač prižiūrėdami pūkus, vilną, šilką ar putų užpildą.

Pagalves ir antklodę užvalkalais apvilkite tik visiškai išdžiūvusias. Storesnis užpildas viduje gali likti drėgnas net tada, kai išorinis audinys jau atrodo sausas. Džiovinkite taip ir tiek, kiek nurodyta gaminio instrukcijoje.

Kai lova atvira, prisiminkite čiužinį

Patalynės keitimas yra patogus metas apžiūrėti čiužinio paviršių ir jo apsaugą. Jei gamintojas leidžia, nuo čiužinio švelniai nusiurbkite dulkes tinkamu antgaliu, daugiau dėmesio skirdami siūlėms ir kraštams.

Valydami dėmę nepermirkykite čiužinio. Naudokite jo medžiagai tinkamą būdą ir leiskite visiškai išdžiūti prieš tiesdami apsaugą bei paklodę. Nuimamo čiužinio užvalkalo neskalbkite automatiškai – pirmiausia patikrinkite, ar tai leidžiama.

Jei drėgmės kvapas nuolat grįžta, apžiūrėkite ir lovos apačią. Įvertinkite, ar čiužinys vėdinamas pagal gamintojo reikalavimus, ar po lova neprikrauta daiktų, trukdančių oro cirkuliacijai, ir ar kambaryje nesikaupia drėgmė.

Daugiau skalbiklio nereiškia daugiau gaivumo

Prieš paleisdami mašiną patikrinkite ne tik programą, bet ir skalbiklio dozę. Ji priklauso nuo skalbinių kiekio, užterštumo ir vandens kietumo, todėl remkitės priemonės pakuotėje pateiktais nurodymais. Pernelyg gausi dozė gali prasčiau išsiskalauti.

Neprigrūskite būgno. Patalynė turi turėti vietos judėti, o didelis antklodės užvalkalas neturėtų būti įspraustas tarp daugybės rankšluosčių ir drabužių. Leistiną skalbinių kiekį tikrinkite pagal konkrečią mašinos programą.

Jei šviežiai išskalbti audiniai turi nemalonų kvapą, verta pasirūpinti ir skalbimo mašina: patikrinti durelių tarpinę, skalbiklio stalčiuką bei atlikti gamintojo rekomenduojamą priežiūrą. Stipresnis skalbiklio aromatas nepašalins kvapo priežasties.

Švari patalynė turi išdžiūti prieš keliaudama į spintą

Išskalbtą patalynę išimkite netrukus pasibaigus programai. Išskleiskite užvalkalus, išlyginkite susisukusias vietas ir džiovinkite pagal priežiūros etiketę. Jei naudojate džiovyklę, įsitikinkite, kad viduje nesusidarė kamuolys, kurio išorė sausa, o vidurys dar drėgnas.

Prieš lankstydami patikrinkite storesnes siūles, kampus ir užsegimų vietas. Į spintą dėkite tik visiškai sausą, po džiovyklės atvėsusią patalynę. Lentynose jos pernelyg nesuspauskite.

Kvapnus maišelis ar tekstilės purškiklis gali būti papildoma detalė, jei jo naudojimas tinkamas jūsų audiniams, tačiau gaivumo pagrindas – sausa ir švari patalynė. Jei kvapas kartojasi, ieškokite priežasties audiniuose, skalbimo mašinoje ar laikymo vietoje.

Paprasta patikra keičiant patalynę

Prieš kitą skalbimą skirkite kelias minutes šiems veiksmams:

• leiskite lovai ir drėgniems audiniams išsivėdinti;
• apžiūrėkite dėmes bei užsegimus;
• patikrinkite pagalves, antklodę ir čiužinio apsaugą;
• pasirinkite etiketėje leidžiamą programą ir tinkamą skalbiklio dozę;
• numatykite, kur patalynė galės visiškai išdžiūti.

Šie darbai lengviausiai tampa įpročiu atliekami tuo metu, kai lova jau nurengta. Tuomet švarūs užvalkalai užvelkami ant prižiūrėtų, sausų gaminių, o gaivumo nereikia bandyti sukurti vien skalbiklio aromatu.

Įrašas Gaivus miegamasis prasideda dar prieš skalbimą: ką dažnai praleidžiame prižiūrėdami patalynę pirmą kartą paskelbtas svetainėje Panelė.

Šį įprotį galima išbandyti be griežto tvarkaraščio ir ilgų darbų sąrašų. Jo esmė – vakare trumpai pasirūpinti tomis vietomis, kuriomis kitą rytą naudositės pirmiausia. Jei jūsų diena prasideda kitaip, tris zonas galite pasirinkti pagal savo rutiną. Svarbu, kad atlikti darbai būtų konkretūs ir lengvai pakartojami net pavargus.

Kodėl verta pradėti nuo mažo darbo?

Kai vakare žvelgiame į visą butą ar namą, užduotis gali atrodyti pernelyg didelė. Norisi sutvarkyti virtuvę, surinkti žaislus, išrūšiuoti skalbinius ir dar pasiruošti kitai dienai. Tuomet sunku nuspręsti, nuo ko pradėti, o pradėjus vieną darbą lengva įsitraukti į kitą.

Trys aiškiai pasirinktos vietos suteikia tvarkymuisi ribas. Jūs žinote, ką padarysite ir kada galėsite sustoti. Vakaro pabaigoje užtenka, kad būtų kur paruošti pusryčius, lengva rasti daiktus išeinant ir nereikėtų pirmiausia nukraustyti stalo.

Pradžiai galite skirti maždaug dešimt minučių. Tai orientyras, o ne pažadas, kad kiekvieną vakarą viską atliksite per tokį pat laiką. Jei namuose dabar susikaupę daug daiktų, pirmas kartas užtruks ilgiau. Kasdien prižiūrėti nedidelę zoną paprasčiau, kai joje jau yra aiški tvarka.

Pirma vieta – virtuvės stalviršis ir kriauklė

Virtuvė daugelyje namų yra viena pirmųjų rytinių stotelių. Čia ruošiama kava, pjaunama duona, pilama košė ar dedamas maistas į dėžutes. Jei stalviršis užimtas vakarykščiais indais, pusryčiai prasideda nuo vietos atlaisvinimo.

Vakare surinkite panaudotus puodelius ir lėkštes, sudėkite juos į indaplovę arba išplaukite. Maisto likučius ir produktus padėkite ten, kur juos reikia laikyti. Nuvalykite pagrindinę stalviršio dalį ir išvalykite kriauklę.

Nebūtina kiekvieną vakarą šveisti visos virtuvės. Šiam ritualui pakanka paruošti kasdien naudojamą plotą: vietą pjaustymo lentelei, pusryčių lėkštei ar kavos puodeliui. Jei indaplovę įjungiate vakare, ryte jos ištuštinimą taip pat galite įtraukti į įprastą rutiną, kad švarūs indai neliktų kliūtimi kitam plovimui.

Praktiška vakare pasidėti tik tai, kas iš tiesų reikalinga pusryčiams: švarų puodelį, lėkštę ar maisto dėžutę. Ant stalviršio nereikia iš anksto išrikiuoti visų produktų, ypač tų, kuriuos būtina laikyti šaldytuve.

Antra vieta – prieškambaris

Prie durų rytinis skubėjimas dažnai tampa labiausiai juntamas. Reikia apsiauti, surasti raktus, pasiimti krepšį, o jei namuose yra vaikų – dar patikrinti kuprinę, kepurę ir kitus daiktus. Netvarkingas prieškambaris šiuos paprastus veiksmus apsunkina.

Vakare į vietas sudėkite batus, pakabinkite striukes ir nuo praėjimo surinkite krepšius. Palikite lengvai pasiekiamą avalynę, kurią planuojate avėti ryte. Raktams, piniginei ir kitiems mažiems daiktams pasirinkite nuolatinę vietą: lentynėlę, stalčių ar nedidelį padėklą.

Jei kitą dieną reikia pasiimti sportinę aprangą, dokumentus ar vaikų darbelius, pasiruoškite juos iš vakaro. Daiktai neturėtų užstoti durų ar praėjimo; patogiau juos sudėti į krepšį ir padėti sutartoje vietoje.

Šeimoje verta susitarti, kas už ką atsakingas. Vaikas gali padėti savo batus, vyresnis mokinys – pasiruošti kuprinę, suaugusieji – pasirūpinti savo raktais ir darbo daiktais. Taip rytinis pasiruošimas mažiau priklausys nuo vieno žmogaus.

Trečia vieta – pusryčių stalas

Stalas lengvai tampa laikina vieta viskam: laiškams, pirkinių maišeliams, piešiniams, įkrovikliams ir vakar likusiems puodeliams. Daiktai gali atrodyti nedideli, tačiau ryte, kai reikia susėsti pusryčiauti, juos vis tiek tenka perkelti.

Prieš miegą nukraustykite stalą. Indus nuneškite į virtuvę, popierius sudėkite į jiems skirtą vietą, o kitus daiktus grąžinkite ten, kur jie laikomi. Nuvalykite paviršių ir palikite pakankamai laisvos erdvės pusryčiams.

Jei valgomojo stalas vakarais naudojamas ir darbui, patogu turėti vieną dėžutę ar dėklą darbo reikmenims. Užbaigę veiklą juos sudėsite kartu, o ryte nereikės rinkti po vieną. Vaikų piešiniams ir užduotims taip pat verta numatyti atskirą vietą, kad jie nesikauptų ten, kur valgoma.

Ant stalo gali likti vaza, vaisių dubuo ar kita jums patinkanti detalė. Svarbu, kad ji netrukdytų kasdieniam naudojimui. Rytui paruoštas stalas pirmiausia turi būti patogus.

Kaip išvengti įpročio tiesiog perkelti netvarką?

Vakare lengva greitai nukraustyti paviršių, sudedant viską ant artimiausios kėdės. Tačiau tada rytinė kliūtis tik pakeičia vietą. Jei daiktui nėra aiškios laikymo vietos, jis greičiausiai netrukus grįš ant stalo ar stalviršio.

Pastebėję nuolat besikartojančius daiktus, pagalvokite apie paprastą sprendimą. Dokumentams skirkite dėklą, įkrovikliams – stalčių, vaikų smulkmenoms – krepšelį. Tam nebūtina pirkti naujų organizavimo priemonių: dažnai pakanka panaudoti turimą dėžutę ir susitarti, kas joje laikoma.

Jeigu naudojate laikiną surinkimo krepšelį, numatykite, kada jį ištuštinsite. Priešingu atveju po kelių savaičių jis taps dar viena vieta, kur sunku ką nors rasti.

Susiekite tvarkymąsi su jau įprastu veiksmu

Trumpą ritualą lengviau prisiminti, kai jis turi aiškią vietą vakare. Galite pradėti baigę vakarienę, prieš eidami praustis ar prieš pritemdydami svetainės šviesas. Pasirinkite momentą, kuris jūsų šeimoje kartojasi gana reguliariai.

Darbus galima pasidalyti: vienas sutvarko virtuvės paviršių, kitas prieškambarį, o stalu pasirūpinama kartu. Jei gyvenate vieni, pasirinkite tą pačią trumpą eigą kiekvieną vakarą. Laikmatis gali padėti nepereiti prie spintelių rūšiavimo ar kitų didesnių užduočių.

Kai jėgų mažai, palikite paprasčiausią versiją: surinkite indus, padėkite raktus į vietą ir atlaisvinkite dalį stalo. Įprotis neturi tapti priežastimi vėliau eiti miegoti.

Trys klausimai prieš užgesinant šviesą

Vakaro pabaigoje galite greitai pasitikrinti:

• Ar ryte turėsiu laisvą vietą pusryčiams paruošti?
• Ar lengvai rasiu daiktus, kuriuos reikės pasiimti išeinant?
• Ar prie stalo galėsime atsisėsti jo pirmiausia nenukraustę?

Jei atsakymai teigiami, šiam vakarui darbų pakanka. Po savaitės įvertinkite, kas pasiteisino. Galbūt jūsų namuose daugiau naudos duoda paruošta darbo vieta ar sutvarkyta vonios kriauklė – vieną zoną galite pakeisti.

Ramesnis rytas gali prasidėti nuo labai konkretaus vaizdo: laisvo stalviršio, vietoje gulinčių raktų ir stalo, prie kurio galima iškart prisėsti. Šias tris vietas sutvarkę iš vakaro, ryte turėsite trimis mažomis užduotimis mažiau.

Įrašas Prieš miegą sutvarko tik tris vietas: mažas įprotis, dėl kurio rytas prasideda ramiau pirmą kartą paskelbtas svetainėje Panelė.

Ir priežastis nėra vien higiena. Pirmas skalbimas gali pašalinti ant audinio likusius dažų, tekstilės apdailos priemonių bei dulkių pėdsakus ir kartu padaryti audinį malonesnį odai.

Nauja dar nereiškia paruošta miegui

Kol patalynės komplektas pasiekia tavo spintą, jo kelias būna gerokai ilgesnis, nei gali pasirodyti.

Audinys verpiamas, audžiamas, dažomas, apdorojamas, kerpamas, siuvamas, lyginamas, pakuojamas, transportuojamas ir laikomas sandėliuose. Kai kurios tekstilės apdailos priemonės naudojamos tam, kad audinys mažiau glamžytųsi, išlaikytų formą ar patraukliau atrodytų pakuotėje.

Tai nereiškia, kad nauja patalynė yra „nešvari“ ar pavojinga. Tačiau jos paviršiuje gali būti medžiagų, kurių savo lovoje paprasčiausiai nereikia.

Dėl to dermatologai rekomenduoja naujus tekstilės gaminius prieš pirmą naudojimą išskalbti, ypač jei oda jautri, linkusi į egzemą ar kontaktinį dermatitą.

„Naujumo kvapas“ nėra priežastis patalynę laikyti švaresne

Specifinis ką tik išpakuoto audinio kvapas kartais net malonus – jis asocijuojasi su visiškai nauju daiktu. Tačiau kvapas nėra švaros rodiklis.

Jį gali lemti pats audinys, pakuotė, dažai ar tekstilės apdailai naudotos priemonės. Jautresnę odą tam tikri dažai, kvapiosios ar apdailos medžiagos gali dirginti.

O su patalyne kontaktuojame ne kelias minutes. Veidas, kaklas, rankos ir likusi oda prie jos glaudžiasi didžiąją nakties dalį. Todėl vienas skalbimo ciklas prieš pirmą naudojimą yra labai paprastas būdas sumažinti nereikalingų dirgiklių kiekį.

Ypač verta išskalbti, jei oda jautri

Jei tavo oda lengvai parausta, niežti, sausėja arba turi egzemą, pirmas skalbimas tampa dar svarbesnis.

Dermatologai žmonėms, turintiems jautrią ar į kontaktinį dermatitą linkusią odą, rekomenduoja naujus drabužius prieš dėvint išskalbti, kad būtų pašalinti galimi dažų ir cheminių medžiagų likučiai. Ta pati logika tinka ir patalynei, kuri su oda liečiasi dar ilgiau.

Tokiu atveju verta rinktis ir švelnų, be kvapiųjų medžiagų bei dažiklių skalbiklį.

Po pirmo skalbimo patalynė dažnai tampa net malonesnė

Pirmasis skalbimas naudingas ne tik dėl galimų likučių ant audinio.

Iš pakuotės ištraukta patalynė neretai atrodo standesnė, nes ilgai buvo stipriai sulankstyta ir suspausta. Po skalbimo pluoštai atsipalaiduoja, todėl audinys gali tapti minkštesnis ir natūraliau kristi.

Tai ypač pastebima naudojant liną. Naujas lininis audinys gali pasirodyti kiek šiurkštesnis, tačiau skalbiant ir naudojant jis palaipsniui minkštėja.

Tad pirmasis skalbimas naujos patalynės nesugadina. Jei laikaisi priežiūros instrukcijų, dažnai būna priešingai – audinys tampa minkštesnis, natūraliau krinta ir tik tada atsiskleidžia tikrasis jo pojūtis.

Kaip išskalbti naują patalynę pirmą kartą?

Svarbiausia taisyklė – ne spėlioti, o patikrinti priežiūros etiketę.

Medvilnę, liną, satiną, perkalį ir sintetinius pluoštus galima prižiūrėti skirtingai, todėl viena universali temperatūra visiems komplektams netinka.

Daugeliui naujos patalynės komplektų pirmajam skalbimui pakanka 30–40 °C, jei tokią temperatūrą leidžia gamintojas. Aukštesnės temperatūros vien tam, kad patalynė yra nauja, dažniausiai nereikia.

Ryškią, tamsią ar stipriai margintą patalynę pirmą kartą pravartu skalbti atskirai nuo šviesių audinių – ypač jei gamintojas įspėja apie galimą spalvos išblukimą ar dažų išsiskyrimą.

Skalbiklio naudok tiek, kiek rekomenduoja jo gamintojas, atsižvelgdama į skalbinių kiekį ir vandens kietumą. Didesnis kiekis nereiškia švaresnio audinio – per daug skalbiklio gali prasčiau išsiskalauti.

O audinių minkštiklis?

Pirmajam skalbimui jis tikrai nėra būtinas.

Jei oda jautri, papildomi kvapikliai ir kitos ant audinio liekančios medžiagos gali būti visai nereikalingos. Tokiu atveju paprasčiausias variantas – švelnus bekvapis skalbiklis ir geras skalavimas.

Be to, naujos kokybiškos patalynės minkštumą geriau pirmiausia įvertinti be papildomų priemonių.

Ar OEKO-TEX ar GOTS ženklas reiškia, kad skalbti nereikia?

Ne.

Tokie sertifikatai yra geras ženklas, tačiau jų paskirtis kita. Pavyzdžiui, OEKO-TEX STANDARD 100 reiškia, kad gaminys buvo tikrinamas dėl kenksmingų medžiagų, o tekstilei, kuri tiesiogiai liečiasi su oda, taikomi griežtesni reikalavimai.

GOTS sertifikavimas apima ekologinius bei tekstilės gamybos kriterijus ir riboja ar draudžia tam tikras chemines medžiagas.

Tačiau sertifikatas nepanaikina viso gaminio kelio nuo gamybos iki tavo namų. Todėl net kokybišką ir sertifikuotą patalynę prieš pirmą naktį verta išskalbti.

Ką dar verta padaryti per pirmą skalbimą?

Užvalkalus gali išversti į blogąją pusę, ypač jei jie ryškūs ar marginti. Užsek užtrauktukus ir sagas taip, kaip nurodo gamintojas, ir neperkrauk skalbyklės – dideliems užvalkalams reikia vietos laisvai judėti būgne.

Išskalbtą patalynę visiškai išdžiovink prieš dėdama į lovą ar spintą. Jei džiovini lauke, tamsius ir ryškius audinius verta saugoti nuo ilgalaikės tiesioginės saulės, nes spalvos gali greičiau blukti.

O kaip dažnai patalynę skalbti vėliau?

Vienos taisyklės visiems nėra, tačiau dažnas orientyras – maždaug kartą per savaitę ar kas dvi savaites.

Dažniau skalbti gali norėtis, jei daug prakaituoji, miegi su augintiniu, turi alergijų arba ant pagalvės užvalkalo patenka nemažai odos ir plaukų priežiūros priemonių.

Pagalvės užvalkalą galima keisti dažniau ir nelaukiant, kol bus laikas skalbti visą komplektą.

Taigi, ar naują patalynę prieš pirmą naktį skalbti būtina?

Išskalbti ją prieš pirmą naudojimą tikrai verta.

Vienas skalbimo ciklas padeda pašalinti dalį audinio paviršiuje galėjusių likti dažų, apdailos priemonių ir dulkių, o pats audinys dažnai tampa minkštesnis bei malonesnis odai.

Ir čia turbūt paprasčiausia taisyklė: jei daiktas visą naktį liesis prie tavo veido ir kūno, viena papildoma kelionė į skalbyklę yra visai nedidelė kaina už ramesnę pirmąją naktį.

Įrašas Naują patalynę klojate tiesiai iš pakuotės? Vieną dalyką prieš pirmą naktį verta padaryti pirmą kartą paskelbtas svetainėje Panelė.

Švaros kvapas nebūtinai turi būti stiprus. Gerai prižiūrimoje spintoje gali beveik nesijausti jokio aromato – svarbiausia, kad nebūtų tvankumo, drėgmės ar užsistovėjusių audinių kvapo. Kvapnus maišelis gali suteikti malonų akcentą, tačiau ilgalaikę gaivą padeda išsaugoti tinkamas džiovinimas ir laikymas.

Pirmiausia patikrinkite, ar skalbiniai visiškai sausi

Dažna klaida – sulankstyti drabužius, kurie atrodo sausi, nors storesnėse jų vietose dar likusi drėgmė. Marškinėlių paviršius gali būti išdžiūvęs, tačiau apykaklė, pažastų siūlės ar storesnis apatinis kraštas – vis dar drėgni. Džinsuose verta patikrinti kišenes ir juosmenį, patalynėje – kampus, o rankšluosčiuose – apsiūtus kraštus.

Uždaroje spintoje tokia drėgmė pasišalina sunkiau. Audiniai gali įgauti užsistovėjusį kvapą, ypač jei sukraunami tankiai. Jei kyla abejonių, palikite skalbinius dar padžiūti išskleistus.

Iš džiovyklės išimtus šiltus drabužius pravartu trumpam paskleisti ir leisti jiems atvėsti. Tuomet lengviau įvertinti, ar storesnės vietos tikrai sausos. Džiovinimo programos pabaiga ne visuomet reiškia, kad kiekvienas skirtingo storio gaminys išdžiūvo vienodai.

Prieš dėdami švarius drabužius, nuvalykite lentyną

Spintos viduje kaupiasi dulkės, pūkeliai ir smulkios audinių dalelės. Net jei durys dažniausiai uždarytos, lentynos ilgainiui apsineša, todėl švarių skalbinių nereikėtų nuolat krauti ant nevalyto paviršiaus.

Ištuštinkite lentyną, surinkite dulkes ir nuvalykite paviršių vos drėgna šluoste. Jei reikia valymo priemonės, rinkitės tokią, kuri tinka spintos medžiagai, ir laikykitės jos naudojimo nurodymų. Stipriai kvepiančios priemonės nėra būtinos – jų aromatas gali persigerti į drabužius.

Skalbinius sudėkite tik tada, kai lentyna visiškai išdžiūvusi. Atkreipkite dėmesį į kampus, lentynų kraštus ir vietas prie galinės sienelės, kur drėgmė gali užsilikti ilgiau. Medinių ar medžio drožlių plokštės paviršių gausiai nešlapinkite.

Trumpam palikite spintos duris atviras

Kol lankstote skalbinius, leiskite spintai išsivėdinti. Tai ypač naudinga, jei ji ilgai buvo uždaryta arba joje laikoma daug retai naudojamų daiktų. Kartu išvėdinkite ir patį kambarį – spintos gaiva priklauso nuo aplinkos, kurioje ji stovi.

Jeigu atidarius nuolat jaučiamas drėgmės kvapas, vien durų pravėrimo gali nepakakti. Patikrinkite, ar nėra drėgnų audinių, apžiūrėkite galinę sienelę ir sieną už spintos. Pasikartojantį kvapą verta vertinti kaip ženklą ieškoti priežasties, o ne progos įdėti daugiau kvapiklių.

Prie šaltos išorinės sienos stovinčios spintos nereikėtų glaudžiai užkimšti daiktais prie pat galinės sienelės. Palikta erdvė gali padėti orui judėti, tačiau jei kaupiasi drėgmė, reikia spręsti ir patalpos vėdinimo ar kitą jos šaltinio problemą.

Neperkraukite lentynų

Kai drabužius reikia įsprausti jėga, o ištraukus vieną megztinį išsijudina visa krūva, spintoje greičiausiai per ankšta. Glaudžiai suspausti audiniai sunkiau vėdinasi, labiau glamžosi, o lentynos gale esantys daiktai ilgai lieka nepajudinti.

Prieš sudedant naujus skalbinius verta peržiūrėti, kas jau guli lentynoje. Sezoninius drabužius perkelkite į jiems skirtą vietą, o retai dėvimus daiktus atskirkite nuo kasdien naudojamų. Taip bus lengviau pastebėti ir tai, kas ilgai nebuvo skalbta ar vėdinta.

Lentynas pildykite taip, kad drabužius būtų patogu paimti ir grąžinti. Nebūtina palikti didelių tarpų tarp kiekvieno daikto, tačiau audinių nereikėtų stipriai suspausti.

Atskirai laikykite jau dėvėtus drabužius

Kartą apsivilktas megztinis gali atrodyti švarus, tačiau būti prisigėręs kūno, kvepalų ar maisto kvapų. Padėtas tarp ką tik išskalbtų drabužių jis gali pakeisti visos lentynos aromatą.

Jei drabužį dar ketinate dėvėti, skirkite jam atskirą kabliuką, pakabą ar nedidelę lentynos dalį. Prieš grąžindami į laikymo vietą leiskite jam išsivėdinti, o jei jaučiamas nemalonus kvapas ar matyti nešvarumų – išskalbkite pagal etiketę.

Sportinių drabužių, drėgnų rankšluosčių ar po lietaus dar neišdžiūvusio švarko nelaikykite kartu su švariais skalbiniais. Net nedidelis drėgnas daiktas gali tapti kvapo šaltiniu uždaroje erdvėje.

Jei kvapas atsiranda vos sudėjus skalbinius, patikrinkite skalbimą

Kartais atrodo, kad kvapą suteikia spinta, nors jis jau slypi audinyje. Patikrinkite drabužius prieš dėdami: ar jie gaivūs, ar nėra rūgštoko, tvankaus kvapo? Jei problema kartojasi su skirtingais skalbiniais, verta peržiūrėti skalbimo ir džiovinimo įpročius.

Neperkraukite skalbyklės, tinkamai dozuokite priemonę ir išskalbtus drabužius kuo greičiau išimkite. Ilgai palikti drėgname būgne jie gali prarasti gaivą dar prieš džiovinimą.

Pagal gamintojo nurodymus prižiūrėkite skalbyklės tarpines, priemonės stalčiuką ir filtrą bei naudokite rekomenduojamą priežiūros programą. Didesnis minkštiklio kiekis kvapo priežasties nepašalins.

Kvapus rinkitės tik kaip paskutinį akcentą

Jei spinta švari, sausa, o skalbiniai tinkamai išdžiovinti, galima įdėti lengvai kvepiantį maišelį. Laikykite jį taip, kad turinys nesiliestų tiesiogiai su drabužiais ir neišbyrėtų.

Eterinių aliejų nelašinkite ant audinių ar spintos paviršių – jie gali palikti dėmių. Skirtingų aromatų taip pat verta nepadauginti: skalbiklio, minkštiklio ir kelių kvapiklių mišinys gali tapti pernelyg intensyvus.

Prieš grąžinant skalbinius į spintą pakanka trumpos rutinos: patikrinti storesnes audinių vietas, nuvalyti ir išdžiovinti lentyną, išvėdinti bei palikti daiktams pakankamai vietos. Taip švara išsilaiko ilgiau, o atidarius duris nereikia jos ieškoti po stiprių kvapų sluoksniu.

Įrašas Spinta kvepia švara: ką verta padaryti prieš sudedant skalbinius pirmą kartą paskelbtas svetainėje Panelė.

Japoniškos tvarkos idėjomis įkvėptą požiūrį namuose galima pritaikyti paprastai: turėti aiškias daiktų vietas, palikti laisvus kasdien naudojamus paviršius ir užbaigti pradėtus buities darbus. Šiame straipsnyje siūlomas ritualas – praktinė šių idėjų interpretacija, kurią galima prisitaikyti pagal savo namus, šeimos įpročius ir vakare likusias jėgas.

Jo tikslas – paruošti namus kitam rytui. Todėl verta rinktis tas vietas, kuriomis ryte iš tiesų naudositės. Daugelyje namų tai bus virtuvės kriauklė ir stalviršis, prieškambaris bei erdvė šalia lovos.

1. Virtuvės kriauklė ir stalviršis: palikite vietos ryto pradžiai

Virtuvėje vakarykštė netvarka greitai tampa šiandienos darbu. Jei kriauklė pilna indų, prieš ruošiant pusryčius pirmiausia reikia ją atlaisvinti. Jei stalviršį užima pakuotės, trupiniai ir maisto likučiai, net paprastas sumuštinio ruošimas prasideda nuo tvarkymosi. Todėl ši vieta verta kelių minučių dėmesio dar prieš miegą.

Pradėkite nuo maisto ir indų: tinkamai padėkite likučius, indus sudėkite į indaplovę arba išplaukite, surinkite tuščias pakuotes. Tuomet nuvalykite tą stalviršio dalį, kurioje ryte ruošite maistą. Nereikia šveisti visos virtuvės, valyti spintelių durelių ar pradėti orkaitės priežiūros. Vakaro užduotis turi aiškią pabaigą – laisva kriauklė ir paruošta darbo vieta.

Ant stalviršio gali likti kasdien naudojamas kavos aparatas, virdulys ar vaisių dubuo. Svarbu, kad šalia jų būtų vietos padėti lentelę, puodelį ar lėkštę. Jei kiekvieną vakarą tenka perkelti daugybę smulkmenų, verta dieną peržiūrėti, kurios iš jų iš tiesų turi būti laikomos šioje vietoje.

Vakaro orientyras: ryte pusryčius galite pradėti ruošti iš karto, neatlikę vakarykščių darbų.

2. Prieškambaris: sutvarkykite vietą, nuo kurios prasideda išėjimas

Prieškambaris dažnai tampa laikina visko stotele. Čia nusileidžia pirkinių maišeliai, kuprinės, paštas, batai ir daiktai, kuriuos ketinome „tuoj nunešti“. Vakare jie gali netrukdyti, tačiau ryte, kai vienu metu rengiasi keli šeimos nariai, nedidelė sankaupa apsunkina judėjimą ir daiktų paiešką.

Pirmiausia atlaisvinkite praėjimą. Batus sudėkite poromis į jiems skirtą vietą, pakabinkite striukes, išneškite tuščius maišelius. Kas priklauso kitam kambariui, grąžinkite ten. Tuomet patikrinkite svarbiausius ryto daiktus: raktus, rankinę, darbo krepšį ar vaikų kuprines. Juos patogu laikyti aiškioje vietoje, kad nereikėtų kiekvieną rytą pradėti paieškų.

Japonų namų įėjimo erdvėje, vadinamoje „genkan“, nusiaunami ir paliekami lauko batai. Šis aiškus perėjimas iš lauko į gyvenamąją erdvę gali tapti įkvėpimu atidžiau pasirūpinti savo prieškambariu. Namuose pakanka visiems suprantamos tvarkos: kur dedami batai, kur pakabinami viršutiniai drabužiai ir kur paliekami smulkūs kasdieniai daiktai.

Jeigu gyvenate su vaikais, jų daiktams skirtos vietos turi būti pasiekiamos. Žemas kabliukas ar aiški lentynos dalis gali būti praktiškesni už gražią, bet per aukštai esančią spintelę. Kai daiktą lengva padėti, vakaro tvarkymas tampa trumpesnis.

Vakaro orientyras: prie durų galima laisvai judėti, o išėjimui reikalingi daiktai turi savo vietas.

3. Naktinis staliukas ir drabužiai šalia lovos: užbaikite dieną miegamajame

Prie lovos lengvai susikaupia daiktai, kuriuos padėjome nebaigę naudoti: puodelis, kosmetika, įkrovimo laidai, keli skaitiniai. Netoliese esanti kėdė neretai virsta drabužių laikymo vieta. Vakare visa tai atrodo menka smulkmena, tačiau ilgainiui miegamasis tampa dar viena erdve, kurioje laukia nebaigtos užduotys.

Tvarkymą pradėkite nuo akivaizdžių daiktų. Puodelį nuneškite į virtuvę, nereikalingas pakuotes išmeskite, kosmetiką grąžinkite į jos vietą. Ant naktinio staliuko palikite tai, ką iš tikrųjų naudojate prieš miegą ar pabudę: šviestuvą, skaitomą knygą, akinius. Paviršius neprivalo būti tuščias – svarbu, kad ant jo nesikauptų visos dienos daiktai.

Drabužiams priimkite konkretų sprendimą. Nešvarius dėkite į skalbinių krepšį, švarius grąžinkite į spintą. Jau dėvėtiems, tačiau dar tinkamiems apsivilkti drabužiams galima skirti atskirą kabliuką ar nedidelę lentyną. Tai padeda išvengti įpročio viską mesti ant vienos kėdės ir vėliau aiškintis, kas joje švaru.

Šiam etapui nereikia atidaryti visų stalčių ar pradėti spintos pertvarkos. Pakanka sutvarkyti tai, ką matote gulėdami lovoje ir ką pasieksite pirmiausia ryte.

Vakaro orientyras: šalia lovos lieka naudojami daiktai, o drabužiai nebesikaupia atsitiktinėje krūvoje.

Kaip ritualą sutalpinti į dešimt minučių?

Pabandykite virtuvei skirti keturias minutes, prieškambariui – tris, o miegamajam – dar tris. Laikas yra orientyras, padedantis nepradėti didžiojo tvarkymosi. Jei užduočių daugiau, pasirinkite svarbiausias: atlaisvinkite kriauklę, praėjimą prie durų ir surinkite drabužius šalia lovos.

Ritualą lengviau prisiminti susiejus su jau įprastu vakaro veiksmu, pavyzdžiui, vakarienės pabaiga. Jei gyvenate kartu su kitais žmonėmis, pasidalykite darbais: vienas pasirūpina indais, kitas prieškambariu, o savo drabužius kiekvienas susitvarko pats. Bendrą namų tvarką lengviau palaikyti, kai visi žino savo užduotis.

Ypač pavargus galima pasirinkti tik vieną vietą. Jeigu ryte labiausiai erzina indai, pradėkite nuo jų. Jeigu dažniausiai vėluojate ieškodami daiktų, daugiau naudos duos prieškambaris. Įprotis turi padėti kasdienybėje, todėl jo apimtį verta derinti prie realios dienos.

Tvarka, kurią lengva pakartoti

Jei tie patys daiktai kas vakarą atsiduria netinkamoje vietoje, verta pasidomėti priežastimi. Gal raktų dėžutė stovi per toli nuo durų, skalbinių krepšys nepatogiai pasiekiamas, o paštui apskritai nėra numatytos vietos? Nedidelis laikymo vietos pakeitimas kartais padeda labiau nei dar viena pastanga susitvarkyti.

Japoniškos tvarkos įkvėptas vakaro ritualas gali prasidėti nuo kuklaus rezultato: ryte randate laisvą stalviršį, savo raktus ir tvarkingą vietą šalia lovos. Šių trijų pokyčių pakanka, kad dienos pradžioje būtų mažiau ieškojimo ir mažiau darbų, likusių iš vakaro.

Įrašas Japoniškos tvarkos įkvėptas vakaro ritualas: trys vietos, kurias verta sutvarkyti prieš miegą pirmą kartą paskelbtas svetainėje Panelė.

Norint malonaus rezultato, nebūtina rinktis stipriau kvepiančią priemonę ar kiekvieną kartą pilti minkštiklio. Rankšluosčio pojūtį lemia visas priežiūros procesas – nuo to, kaip jis išdžiūsta po dušo, iki vietos, kurioje laikomas išskalbtas.

Kodėl rankšluosčiai praranda minkštumą?

Kilpinio audinio paviršiuje esančios kilpelės padeda sugerti vandenį ir suteikia purumo. Kai tarp jų kaupiasi skalbimo priemonių, kūno priežiūros produktų ar vandens mineralų likučiai, audinys gali tapti standesnis. Rankšluostis vis dar atrodo švarus, tačiau prisilietus jaučiamas šiurkštumas, o vanduo sugeriamas prasčiau.

Tam įtakos turi ir džiovinimas. Ant virvės nejudėdamas džiūstantis rankšluostis paprastai būna standesnis nei išdžiovintas džiovyklėje, kur audinys nuolat judinamas. Todėl šiurkštumas nebūtinai reiškia, kad pasirinkote netinkamą skalbiklį ar pats rankšluostis yra nekokybiškas.

Svarbu įvertinti ir sudėtį. Skirtingai prižiūrimi medvilniniai, lininiai ar mišraus pluošto rankšluosčiai, todėl pirmasis žingsnis visuomet turėtų būti gamintojo etiketė.

Daugiau skalbiklio nereiškia daugiau švaros

Vienas dažniausių įpročių – papildomai įpilti skalbimo priemonės, kad rankšluosčiai būtų gaivesni. Tačiau per didelį jos kiekį gali būti sunkiau išskalauti. Audinyje likę likučiai ilgainiui apsunkina kilpeles ir gali prisidėti prie standumo.

Skalbiklį dozuokite pagal pakuotės nurodymus, atsižvelgdami į skalbinių kiekį, jų nešvarumą ir vandens kietumą. Nedideliam rankšluosčių kiekiui nereikia tokios pačios dozės kaip pilnam būgnui. Kartu nereikėtų dozės mažinti aklai: kietame vandenyje ar skalbiant labiau suteptus audinius priemonės poreikis gali būti didesnis.

Jei išskalbti rankšluosčiai atrodo tarsi padengti slidžia plėvele, o skalbiant matyti neįprastai daug putų, verta patikrinti dozavimą. Papildomas skalavimas gali padėti pašalinti likučius, tačiau svarbiausia pakoreguoti įprotį, dėl kurio jie kaupiasi.

Minkštiklis gali trukdyti sugerti vandenį

Minkštiklis suteikia malonų pojūtį ir kvapą, tačiau kilpiniams rankšluosčiams jis ne visada naudingas. Kai kurios jo sudedamosios dalys padengia pluoštą ir gali sumažinti sugeriamumą. Dėl to rankšluostis atrodo minkštas, bet po dušo prasčiau sausina odą.

Jeigu svarbiausia rankšluosčio paskirtis – gerai sugerti drėgmę, pabandykite kelis skalbimus apsieiti be minkštiklio ir įvertinkite skirtumą. Ypač verta jo atsisakyti, jei tai nurodyta priežiūros etiketėje.

Namų SPA pojūčiui nebūtinas intensyvus aromatas. Švarus, visiškai išdžiūvęs audinys ir lengvai vėdinamas vonios kambarys dažnai suteikia daugiau gaivos nei stiprus kvapas.

Būgne rankšluosčiams reikia erdvės

Sunkūs, vandens prisigėrę rankšluosčiai turi laisvai judėti būgne. Jei skalbyklė prikimšta, skalbimo priemonė gali pasiskirstyti netolygiai, o skalavimas būti mažiau veiksmingas.

Vadovaukitės pasirinktos programos leistina įkrova. Ant skalbyklės nurodytas didžiausias kilogramų skaičius nebūtinai tinka kiekvienai programai. Rankšluosčių nereikėtų suspausti vien tam, kad vienu kartu tilptų visas sukauptas kiekis.

Juos patogu skalbti su panašios spalvos ir sudėties rankšluosčiais. Drabužių užtrauktukai ar kabliukai gali užkabinti kilpeles, o pūkelius renkantys audiniai – pasidengti rankšluosčių paliekamais plaušeliais.

Temperatūrą rinkitės pagal etiketę

Aukštesnė temperatūra ne visada reiškia geresnę priežiūrą. Daugelį medvilninių rankšluosčių galima skalbti 60 °C temperatūroje, tačiau spalvotiems, dekoruotiems ar mišraus pluošto gaminiams gali būti taikomi kitokie reikalavimai.

Jei etiketė leidžia, 60 °C programa gali būti tinkama dažnai naudojamiems vonios rankšluosčiams. Vis dėlto nereikėtų visų jų skalbti vienodai, neatsižvelgiant į audinį. Per aukšta temperatūra gali prisidėti prie spalvos blukimo, susitraukimo ar greitesnio dėvėjimosi.

Rinkitės programą, kuri atitinka gaminio priežiūros reikalavimus ir suteikia pakankamai laiko skalbimui bei skalavimui. Trumpa programa ne visuomet tinkamiausia sunkiai, sugeriančiai tekstilei.

Purumą dažnai lemia džiovinimas

Jei rankšluosčio etiketė leidžia naudoti džiovyklę, ji gali padėti išgauti minkštesnį rezultatą. Judėdamas audinys išsipučia, kilpelės tampa puresnės. Svarbu pasirinkti tinkamą temperatūrą ir nedžiovinti ilgiau, nei reikia.

Džiovinant natūraliai, iš skalbyklės išimtą rankšluostį gerai išpurtykite. Kabinkite kuo plačiau, kad oras galėtų cirkuliuoti, o audinys nebūtų suspaustas tarp kitų skalbinių. Išdžiūvusį rankšluostį dar kartą papurtykite.

Ilgas laikymas ant labai karšto radiatoriaus nėra būtinas minkštumui išgauti. Patogiau rinktis gerai vėdinamą vietą, kur rankšluostis išdžiūsta tolygiai.

Gaiva prasideda iškart po dušo

Net tinkamai skalbiamas rankšluostis gali įgauti nemalonų kvapą, jei po naudojimo ilgai lieka drėgnas. Susuktas ant kabliuko ar paliktas krūvoje jis džiūsta lėčiau, ypač mažame, prastai vėdinamame vonios kambaryje.

Po dušo rankšluostį ištieskite ant laikiklio ir pasirūpinkite vėdinimu. Į skalbinių krepšį nedėkite šlapio audinio – pirmiausia leiskite jam pradžiūti.

Skalbimo dažnumą derinkite prie naudojimo: ar rankšluostis spėja visiškai išdžiūti, ar juo naudojasi vienas žmogus, ar jis nuolat lieka drėgnas. Atsiradus nemaloniam kvapui, nelaukite numatytos skalbimo dienos.

Į spintelę – tik visiškai sausi

Šiek tiek drėgnas rankšluostis, sulankstytas ir padėtas į uždarą spintelę, gali prarasti gaivą. Prieš laikydami patikrinkite ne tik paviršių, bet ir storesnius kraštus bei siūles, kurios kartais džiūsta ilgiau.

Neprigrūskite lentynos taip, kad rankšluosčius tektų stipriai suspausti. Sausa, švari laikymo vieta padės išsaugoti jų malonų pojūtį. Dekoratyviai susukti rankšluosčiai gali suteikti SPA nuotaikos, tačiau atviroje vonios lentynoje juos verta saugoti nuo vandens purslų.

Minkštesni rankšluosčiai prasideda nuo kelių paprastų įpročių: tinkamo skalbiklio kiekio, erdvės būgne, kruopštaus skalavimo ir visiško išdžiovinimo. Nuosekli priežiūra dažnai duoda daugiau nei dar viena kvapni priemonė.

Įrašas Rankšluosčiai namuose kaip SPA: svarbi ne tik skalbimo priemonė pirmą kartą paskelbtas svetainėje Panelė.

Vonioje vienu metu susitinka daug skirtingų pakuočių, spalvų ir formų. Ryški dantų pastos tūbelė, plastikinis muilo buteliukas, stiklinis kremo indelis ir plaukų segtukai atskirai užima nedaug vietos, tačiau kartu sukuria margą vaizdą. Ypač tada, kai kiekvienas daiktas padėtas vis kitoje vietoje.

Padėklas suteikia šiems daiktams aiškią ribą. Kelios priemonės ima atrodyti kaip viena grupė, todėl lengviau pastebėti ir gražų stalviršį, praustuvą ar veidrodį. Be to, tvarkant paviršių patogu pakelti visą grupę iš karto.

Pirmiausia nuspręskite, ką ant jo laikysite

Prieš renkantis padėklą verta peržiūrėti daiktus, kurie dabar stovi prie praustuvo. Kuriais naudojatės kasdien? Kuriuos laikote iš įpročio? Ar tarp jų nėra beveik tuščių pakuočių ir priemonių, kurių prireikia vos kartą per savaitę?

Ant padėklo patogiausia laikyti nedidelę kasdien naudojamų daiktų grupę. Tai gali būti muilo dozatorius ir rankų kremas arba kelios veido priežiūros priemonės, kurias naudojate ryte ir vakare. Atsargas, retai naudojamas kaukes ir smulkius aksesuarus patogiau sudėti į spintelę ar stalčiaus dėžutes.

Padėklas geriausiai veikia tada, kai kiekvienas ant jo esantis daiktas turi aiškią paskirtį. Jei norint paimti kremą tenka pakelti dar du buteliukus, kompozicija jau per ankšta.

Dydis svarbesnis už įmantrią išvaizdą

Parduotuvėje padėklas gali atrodyti nedidelis, tačiau ant siauro vonios stalviršio užimti kone visą laisvą vietą. Prieš pirkdami išmatuokite paviršių ir įvertinkite, kiek vietos reikia rankoms, muilo dozatoriui paspausti bei įprastai praustuvo priežiūrai.

Galite atlikti paprastą bandymą: iš popieriaus iškirpkite norimo padėklo dydžio stačiakampį ar ovalą ir padėkite numatytoje vietoje. Ant jo sustatykite priemones. Iš karto pamatysite, ar lieka pakankamai erdvės ir ar daiktus patogu pasiekti.

Stačiakampis padėklas dažnai patogiai priglunda prie sienos arba veidrodžio. Ovalus gali gražiai atrodyti šalia apvalaus praustuvo ir sušvelninti griežtas baldų linijas. Tačiau pirmiausia verta žiūrėti, kuris variantas telpa ir netrukdo naudotis vonia.

Medžiagą rinkitės pagal vietą

Vonioje padėklui tenka susidurti su vandens purslais, muilo likučiais ir kosmetika. Todėl svarbu, kad jį būtų lengva nuvalyti, o pasirinkta medžiaga tiktų numatytoms sąlygoms.

Glazūruotos keramikos ar stiklo padėklai gali atrodyti subtiliai ir būti lengvai valomi, tačiau yra dūžtantys. Metalinis variantas suteikia ryškesnį akcentą, bet verta patikrinti, ar gamintojas jį numatė naudoti drėgnoje aplinkoje. Medžio ar bambuko padėklui ypač svarbi tinkama apdaila ir priežiūra – jo geriau nelaikyti vietoje, kur nuolat kaupiasi vanduo.

Akmens padėklas patrauklus savo tekstūra, tačiau jo priežiūra priklauso nuo konkrečios medžiagos ir paviršiaus apdorojimo. Rinkdamiesi perskaitykite gamintojo nurodymus, ypač dėl valymo priemonių.

Kasdieniam naudojimui verta rinktis tokį padėklą, kurį bus paprasta pakelti, nuvalyti ir nusausinti. Sudėtingi grioveliai ar gausios dekoratyvinės detalės gali apsunkinti priežiūrą.

Prabangos įspūdį kuria spalvų darna

Norint tvarkingo vaizdo nebūtina pirkti viso naujo vonios aksesuarų komplekto. Dažnai pakanka padėklo, kuris atkartoja vieną jau esančią spalvą ar medžiagą.

Šviesioje vonioje ramiai atrodo kreminis, smėlio ar šviesiai pilkas variantas. Jei patalpoje yra juodų detalių, jas gali atkartoti tamsus padėklas. Medžio spalva gali susieti kompoziciją su spintele, o metalo tonas – su čiaupu ar rankenėlėmis.

Ant padėklo statomų daiktų taip pat nebūtina visiškai suvienodinti. Gražiai gali atrodyti skirtingos formos indeliai, kuriuos sieja panašios spalvos. Pavyzdžiui, baltas muilo dozatorius, rusvo stiklo buteliukas ir nedidelis kreminis indelis.

Jei ryškios pakuotės labai blaško, dalį jų galima laikyti spintelėje. Priemones paliekant originaliose pakuotėse išsaugoma ir patogi informacija apie jų naudojimą bei galiojimą.

Palikite vietos tarp daiktų

Padėklą lengva paversti dar viena perpildyta lentynėle. Kad taip nenutiktų, pradėkite nuo dviejų ar trijų daiktų ir pažiūrėkite, ar tikrai reikia daugiau.

Aukštesnį dozatorių galima statyti arčiau sienos, žemesnį kremo indelį – priekyje. Tarp jų palikite tiek vietos, kad kiekvieną būtų galima paimti nekliudant kitų. Gražiai atrodo ir matomas paties padėklo paviršius: jis padeda atskirti daiktus ir leidžia kompozicijai atrodyti lengvesnei.

Dekoratyvinis akcentas nėra būtinas. Jei norisi, galima pridėti vieną nedidelę detalę, tačiau ji neturėtų trukdyti kasdieniams veiksmams. Tvarkingai sustatytos naudojamos priemonės jau pačios gali tapti vonios interjero dalimi.

Trys paprasti variantai skirtingoms vonioms

• Mažai voniai: kompaktiškas padėklas, muilo dozatorius ir rankų kremas. Likusį paviršių palikite laisvą.
• Šiltų spalvų interjerui: smėlio spalvos keraminis padėklas, rusvo stiklo dozatorius ir šviesus indelis.
• Santūriai, moderniai voniai: pilkas arba juodas padėklas ir dvi paprastų formų, tarpusavyje derančios priemonės.

Kiekvieną variantą verta pritaikyti prie savo įpročių. Jei rankų kremo prie praustuvo nenaudojate, jo vietą gali užimti kita kasdien reikalinga priemonė. Taip gražus vaizdas išliks ir po pirmos naudojimo savaitės.

Tvarką palaiko trumpas kasdienis įprotis

Net gražiausias padėklas praranda žavesį, kai ant jo lieka išdžiūvusio muilo, vandens žymių ar atsitiktinai numestų smulkmenų. Valydami praustuvą trumpai nuvalykite ir padėklą, nusausinkite jo apačią bei paviršių po juo.

Kartkartėmis peržiūrėkite, kas ant jo susikaupė. Plaukų gumytėms, papuošalams ar mėginukams lengva čia „apsigyventi“, todėl pravartu turėti jiems atskirą vietą.

Pradėti galima ir nuo namuose jau turimo, drėgmei tinkamo padėklo. Sugrupuokite ant jo dvi dažniausiai naudojamas priemones, pašalinkite nereikalingas pakuotes ir atsitraukę pažiūrėkite į visą praustuvo zoną. Laisvas stalviršio plotas dažnai pakeičia vaizdą tiek pat, kiek ir pats aksesuaras.

Įrašas Vienas padėklas vonioje pakeičia visą vaizdą: kaip susikurti tvarkos ir prabangos įspūdį pirmą kartą paskelbtas svetainėje Panelė.

„Bulvės sudaro didžiausią lietuviškų daržovių pardavimų dalį, o šiemet jų paklausa dar labiau išaugo. Pastarąjį mėnesį – rugsėjį – jų pardavėme net 40 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Tačiau parduotuvėse pirkėjai gali rinktis ne tik iš šviežio, kokybiško vietos ūkininkų derliaus – lentynose yra ir iš kitų šalių atkeliaujančių bulvių bei įvairių jų veislių. Renkantis pravartu žinoti jų savybes ir kam jos labiausiai tinka – tuomet įsigytas bulves bus lengviau panaudoti, o ruošiamas patiekalas pavyks būtent taip, kaip tikitės“, – sako Gintarė Kitovė, „Iki“ komunikacijos vadovė.

„Laura“ ar „Vineta“? Skirtumas svarbesnis, nei gali pasirodyti

Nors iš pirmo žvilgsnio skirtingų veislių bulvės gali atrodyti panašiai, paruoštos jos skiriasi tekstūra, skoniu ir tuo, kaip gerai išlaiko formą. Vienos verdamos išlieka tvirtesnės, kitos puikiai tinka tarkuotų bulvių patiekalams, o dar kitos yra universalios ir praverčia ruošiant įvairiausią maistą. „Iki“ daržovių ir vaisių skyriaus darbuotoja Jolanta Sabaitienė bei „Iki“ kulinarijos šefė Jolita Tamoševičienėpasakoja, kuo pasižymi populiarios bulvių veislės ir kur jas geriausia panaudoti.

„Laura“ bulvės išsiskiria raudona odele, sodriai geltonu minkštimu, yra miltingos ir turi daugiau krakmolo. Anot J. Sabaitienės, būtent dėl šių savybių jos puikiai tinka lietuviškai klasikai – kugeliui ar bulviniams blynams. Norint šiems patiekalams suteikti daugiau skonio, į kugelio masę galima įmaišyti keptų svogūnų, o dalį jų pakeisti porais – jie suteiks švelnesnio saldumo. Bulvinius blynus galima patiekti ne tik su įprasta grietine, bet ir grietinės bei krienų padažu ar obuolių tyre, kuri gerai atsveria riebumą. „Laura“ bulvės taip pat tinka trinti, skrudinti ir kepti, o sodriai geltona jų minkštimo spalva patiekalams suteikia ir patrauklią išvaizdą.

„Vineta“ bulvės turi geltoną odelę ir šviesiai geltoną minkštimą. Anot J. Sabaitienės, šios veislės bulvėse yra vidutinis krakmolo kiekis, todėl jų tekstūra gana miltinga. „Vineta“ tinka kepti ir skrudinti, ruošti salotas, traškučius, sriubas bei daržovių troškinius, iš jų galima gaminti ir bulvių košę. Dėl tokio plataus panaudojimo tai ypač praktiškas pasirinkimas, kai iš anksto dar nežinote, ką gaminsite.

„Norint iš bulvių paruošti ką nors įdomesnio, verta išbandyti šiltas vokiško stiliaus bulvių salotas. Dar šiltas virtas bulves supjaustykite griežinėliais ir sumaišykite su garstyčių, obuolių acto, aliejaus bei smulkintų svogūnų padažu. Šiltos bulvės geriau sugeria padažo skonį, todėl prieš patiekiant salotoms leiskite kelias minutes pastovėti, o pabaigoje jas galima pagardinti šviežiais krapais ar laiškiniais česnakais“, – pataria „Iki“ kulinarijos šefė J. Tamoševičienė.

Kai svarbu, kad bulvės nesubyrėtų: kur panaudoti „Agata“ ir „Cherrie“

Geltonosios „Agata“ bulvės turi šviesiai geltoną minkštimą ir, anot J. Sabaitienės, verdamos išlieka gana tvirtos. Todėl jos ypač tinka patiekalams, kuriuose norisi išsaugoti bulvės formą. Jas galima derinti su garstyčių, citrinų sulčių ir alyvuogių aliejaus padažu – juo geriausia pagardinti dar šiltas bulves, kad skoniai geriau susijungtų.

Rausvosios „Cherrie“ bulvės, kaip ir „Agata“, verdamos gerai išlaiko formą, tačiau jas išskiria raudona odelė, pailga forma ir šviesiai geltonas minkštimas. Anot J. Sabaitienės, ši veislė pasižymi ir kiek kitokiu skoniu – jis subtilus, šiek tiek saldesnis, gali priminti riešutus ar kaštainius. Todėl jų skonio nebūtina užgožti sudėtingais padažais – pakanka paprastų priedų, pavyzdžiui, česnakinio sviesto ir šviežių krapų.

„Jeigu bulves norite iškepti itin traškias, prieš dėdami į orkaitę jas trumpai apvirkite, nupilkite vandenį ir kelias minutes palikite puode be dangčio, kad pasišalintų drėgmės perteklius. Tuomet apšlakstykite aliejumi ir lengvai apibarstykite bulvių arba kukurūzų krakmolu – kepant jis padės suformuoti traškesnę plutelę. Kepkite gerai įkaitintoje orkaitėje, o įpusėjus kepimui apverskite, kad bulvės tolygiai apskrustų“, – pataria „Iki“ kulinarijos šefė Jolita Tamoševičienė.

Ne tik garnyrams: saldžioji bulvė gali atsidurti ir deserte

Saldžiosios bulvės išsiskiria ryškiai oranžiniu minkštimu ir natūraliai salstelėjusiu skoniu. Jos turi gerokai daugiau vitamino A nei paprastos bulvės, taip pat vitamino C ir skaidulų. Būtent salstelėjęs skonis suteikia joms daugiau panaudojimo galimybių: saldžiąsias bulves galima kepti, trinti, dėti į sriubas ar troškinius, taip pat naudoti kepiniams ir desertams – jų tyrė suteikia kepiniams drėgmės, gerai dera su šokoladu, kakava ar cinamonu. O jeigu ruošiant nesaldžius patiekalus norisi jų saldumą atsverti, verta rinktis ryškesnius skonius – aitriąją ar rūkytą papriką, česnaką, kuminą, imbierą ar rūgštesnius padažus.

„Saldžiąsias bulves galima panaudoti, pavyzdžiui, greitiems šokoladiniams keksiukams. Jiems reikės 200 g virtos arba keptos saldžiosios bulvės tyrės, 2 kiaušinių, 100 g juodojo šokolado, 60 g miltų, 2 šaukštų kakavos ir 1 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių. Ištirpintą šokoladą sumaišykite su saldžiųjų bulvių tyre ir kiaušiniais, tuomet įmaišykite miltus, kakavą ir kepimo miltelius. Masę paskirstykite į keksiukų formeles ir kepkite iki 180 °C įkaitintoje orkaitėje apie 18–20 minučių“, – receptu dalijasi „Iki“ kulinarijos šefė Jolita Tamoševičienė.

Įrašas Vienos bulvės – kugeliui, kitos – net desertui: ar žinote, kurias rinktis? pirmą kartą paskelbtas svetainėje Panelė.