Jeigu ieškote tikro naminio skonio, kuris primena močiutės virtuvę ir vaikystės rytus kaime, kaimiški mieliniai blynai iš rauginto pieno – būtent tai, ko reikia. Jie purūs, kvapnūs, švelniai rūgštelėję ir be galo sotūs. Tokie blynai puikiai tinka lėtam savaitgalio pusryčiui ar jaukiai vakarienei, kai norisi paprasto, bet sielą šildančio maisto.

Šis receptas – tarsi maža laiko kapsulė, perduodama iš kartos į kartą. Mieliniai blynai su raugintu pienu kepami nuo seno – paprasti ingredientai, bet rezultatas stebėtinai gardus. O svarbiausia – nereikia nei brangių produktų, nei ypatingų įgūdžių. Tik šiek tiek kantrybės ir noro pasigaminti ką nors tikrai lietuviško.

Kodėl verta rinktis raugintą pieną?

Raugintas pienas (arba rūgpienis) – ne tik tradicinis, bet ir labai vertingas produktas, kuris lietuviškoje virtuvėje naudojamas jau šimtmečius. Jis:

• Natūraliai rūgštokas, todėl blynai įgauna malonų skonio balansą.
• Puikiai tinka rauginimui – padeda tešlai greičiau iškilti.
• Turi mažiau laktozės nei šviežias pienas, todėl gali būti švelnesnis skrandžiui.

Būtent dėl šių savybių raugintas pienas su mielėmis – idealus derinys puriems, minkštiems ir gardiems blynams.

Tradicinių kaimiškų mielinių blynų receptas (apie 4 porcijas)

Reikės:

• 500 ml rauginto pieno
• 400 g kvietinių miltų
• 25 g šviežių mielių (arba 7 g sausų)
• 2 šaukštai cukraus
• 1 kiaušinis
• 1/2 šaukštelio druskos
• 1 šaukštas aliejaus (į tešlą)
• Kepimui – aliejaus arba sviesto

Gaminimo eiga:

1. Mielių aktyvavimas:
   Šiek tiek pašildykite raugintą pieną (iki kūno temperatūros – ne karščiau). Išmaišykite jame mieles ir cukrų. Palikite 10–15 minučių, kad suputotų.
2. Tešlos ruošimas:
   Į rauginto pieno ir mielių mišinį įmuškite kiaušinį, suberkite druską, miltus ir šaukštą aliejaus. Gerai išmaišykite (rankomis ar elektriniu plaktuvu), kol tešla taps vientisa, be gumuliukų. Ji turi būti tiršta, bet ne per kieta – kaip grietinė.
3. Kildinimas:
   Uždengę švariu rankšluosčiu ar plėvele, palikite tešlą šiltoje vietoje kilti 1–1,5 valandos. Ji turi maždaug padvigubėti.
4. Kepimas:
   Įkaitinkite keptuvę su šiek tiek aliejaus. Šaukštu dėkite tešlą – blynai turėtų būti apvalūs, stori. Kepkite ant vidutinės ugnies po kelias minutes iš kiekvienos pusės, kol gražiai apskrus.

Kaip patiekti?

Kaimiški blynai puikiai dera su įvairiais pagardais – rinkitės tai, kas primena jūsų vaikystę:

• Grietinė ir uogienė (vyšnių, mėlynių, braškių – tikras klasikinis duetas).
• Medus arba kondensuotas pienas.
• Obuolių ar kriaušių džemas su cinamonu.
• Šviežios uogos ar uogų tyrė vasaros laikotarpiu.
• Kaimiškas sviestas, ištirpintas ant dar karšto blyno – nieko gardžiau!

Maža gudrybė: kaip išlaikyti blynus purius?

Kad blynai išliktų purūs ir minkšti net atvėsę, dėkite juos ant popierinio rankšluosčio, o viršų pridenkite kita servetėle ar švariu audiniu – taip išlaikysite drėgmę ir šilumą. Jei ruošiate didesnį kiekį, galite trumpam pašildyti orkaitėje (100 °C temperatūroje), bet neperdžiovinkite.

The post Kaimiški mieliniai blynai iš rauginto pieno – purūs, sotūs ir nostalgiški appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Kvepiantis sviestu, cinamonu ir kantrybe – toks yra šimtalapis, vienas iš tų desertų, kuris ne tik džiugina gomurį, bet ir saugo šeimos istorijas. Šimtalapis pyragas dažnai kepamas ypatingomis progomis: šventėms, krikštynoms ar tiesiog šeimos susibūrimams, kai norisi dalintis šiluma. Jo gaminimas – tai ne greita improvizacija, o tikras kulinarinis ritualas, kuris vienija kartas.

Artėjantis savaitgalis – puiki proga išsitraukti seną receptų sąsiuvinį, pasikviesti artimuosius ir pasimėgauti lėtu, bet nuoširdžiu šimtalapio kepimu. Dalinamės istorija, patarimais ir klasikinio šimtalapio receptu, kurį verta išsaugoti ateities kartoms.

Šimtalapio ištakos: lietuviškas ar totoriškas gardėsis?

Nors šimtalapis dažnai laikomas lietuvišku desertu, jo šaknys siekia Lietuvos totorių bendruomenę, kuri receptą perdavė iš kartos į kartą. Pavadinimas kilęs nuo daugybės plonų, sluoksniuotų tešlos lakštų – tarsi „šimtas lapų“.

Ilgainiui šis desertas prigijo lietuvių virtuvėje, ypač Dzūkijoje ir pietų Lietuvoje, kur šeimos saugo savitus, patobulintus receptus. Kiekviena šeimininkė turi savo paslaptį: vienos naudoja daugiau sviesto, kitos gardina aguonomis ar riešutais, dar kitos – netgi medumi ar džiovintais vaisiais.

Kodėl verta kepti šimtalapį savaitgalį?

Šimtalapis – ne pyragas skubantiems. Jam reikia laiko, atidumo ir noro sukurti ką nors ypatingo. Tačiau būtent savaitgalis – tinkamiausias metas tokiems kepiniams, nes:

• Galima įtraukti šeimos narius – net vaikai mielai padės sluoksniuoti ir tepti tešlą.
• Namus užlieja nepakartojamas kvapas, kuris primena jaukius vaikystės prisiminimus.
• Kepimo procesas padeda sulėtinti tempą ir pailsėti nuo kasdienės rutinos.

Tradicinis šimtalapio receptas (apie 10–12 porcijų)

Tešlai:

• 500 g miltų
• 200 g sviesto
• 2 tryniai
• 20 g šviežių mielių
• 1 šaukštas cukraus
• 250 ml šilto pieno
• Žiupsnelis druskos

Įdarui:

• 200 g aguonų (nuplikytų ir sumaltų)
• 100 g cukraus
• 1 šaukštelis cinamono
• 1 šaukštelis vanilinio cukraus
• 50 g lydyto sviesto

Aptepimui:

• Lydytas sviestas
• Cukraus pudra (pabarstymui)

Gaminimo eiga:

1. Paruoškite raugą: šiltame piene ištirpinkite mieles, įdėkite šaukštą cukraus ir šiek tiek miltų. Palikite 15–20 min, kad suputotų.
2. Minkykite tešlą: į dubenį supilkite raugo mišinį, trynius, ištirpintą sviestą, druską ir palaipsniui berkite miltus. Minkykite, kol tešla taps elastinga. Palikite pakilti apie valandą.
3. Paruoškite įdarą: aguonas sumalkite, sumaišykite su cukrumi, cinamonu, vaniliniu cukrumi ir lydytu sviestu.
4. Sluoksniavimas: pakilusią tešlą padalinkite į 6–8 dalis. Kiekvieną dalį iškočiokite labai plonai, patepkite sviestu, užberkite įdaro. Sluoksniuokite vieną ant kito, formuodami stačiakampį ar apvalų pyragą.
5. Kepkite: šimtalapį dėkite į 180 °C įkaitintą orkaitę ir kepkite apie 40–50 min. Paviršius turi gražiai apskrusti.
6. Pabaigai: atvėsus pabarstykite cukraus pudra. Skanaus!

Šeimos tradicija, kuri suartina

Daugelis lietuvių prisimena, kaip šimtalapį kepdavo močiutės – su šypsena, kantrybe ir paslaptingu ingredientu, kurio niekur neužrašyta: meile. Šiandien šimtalapio kepimas – tai ne tik skanus desertas, bet ir proga sulėtinti laiką, pabūti drauge ir puoselėti senolių palikimą.

Tad kodėl gi šį savaitgalį neišsikepus šimtalapio kartu su vaikais ar tėvais? Tai galėtų tapti nauja gražia šeimos tradicija, kuri lydės jus dar daugelį metų.

The post Savaitgalio skanėstas: šimtalapis pyragas – ilgametė šeimos tradicija ir lietuviško stalo pasididžiavimas appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Ruduo Lietuvoje neįsivaizduojamas be krepšio grybų. Baravykai – tikras miško karalius, vertinamas dėl savo aromato, skonio ir maistinės vertės. Tačiau ne visus grybus norisi kepti ar džiovinti – senovėje šeimininkės puikiai mokėjo juos rauginti. Vienas iš tradicinių receptų – rauginti baravykai su kmynais, kuriais žiemą gardindavo bulves, mėsą ar net paprastą juodos duonos riekę.

Kodėl verta rauginti baravykus?

• Natūralus konservavimas – be acto, cukraus ar cheminių priedų.
• Probiotikai – kaip ir rauginti kopūstai, jie gerina virškinimą.
• Unikalus skonis – švelniai rūgštūs, traškūs, su subtiliu kmynų aromatu.
• Ilgas laikymas – tinkamai paruošti baravykai gali stovėti vėsioje vietoje kelis mėnesius.

Receptas: rauginti baravykai su kmynais

Reikės:

• 2 kg jaunų, tvirtų baravykų,
• 2 šaukštų rupios druskos,
• 1 šaukšto kmynų,
• kelių krapų stiebelių ar skėčių,
• 3–4 česnako skiltelių,
• 1–2 serbentų ar vyšnių lapų (nebūtina, bet suteikia traškumo).

Gaminimas:

1. Paruoškite grybus. Baravykus kruopščiai nuvalykite, nuplaukite ir trumpai apvirkite pasūdytame vandenyje (apie 10 min.). Nusunkite, atvėsinkite.
2. Pasiruoškite indą. Geriausiai tinka molinis ar stiklinis indas. Dugną išklokite krapų stiebais ar lapeliais.
3. Dėkite sluoksniais. Baravykus sudėkite sluoksniais, kiekvieną pabarstydami druska, kmynais, česnaku.
4. Prispauskite. Ant viršaus uždėkite švarų lėkštelę ir paslėkite svoriu (pvz., stiklainiu su vandeniu).
5. Laikykite šiltai. 2–3 dienas palikite kambario temperatūroje, kol prasidės fermentacija (pasimatys burbuliukai).
6. Perneškite į vėsią vietą. Toliau laikykite rūsyje arba šaldytuve. Po 2–3 savaičių baravykai jau bus paruošti valgyti.

Kaip valgyti raugintus baravykus?

• Su virtomis bulvėmis ir grietine – klasika, kurią prisimins daugelis.
• Kaip užkandį ant šventinio stalo – ypač tinka šalia silkės ar mėsos patiekalų.
• Į mišraines – suteikia ypatingo rūgštumo ir aromato.
• Ant juodos duonos riekės su svogūnu – paprasta, bet nepaprastai gardu.

The post Grybų sezonas: močiutės raugintų baravykų receptas su kmynais appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Vasara ir ruduo Lietuvoje – tai agurkų metas. Jų tiek daug, kad kartais, atrodo, nežinome, ką dar galima iš jų pasigaminti. Tačiau mūsų močiučių ir prosenelių išradingumas buvo beribis – jos nemėgo nieko išmesti ir net agurkų žieveles sugebėdavo paversti gardžiu užkandžiu. Sūdytos agurkų žievelės – tai paprastas, bet nepelnytai pamirštas kaimo delikatesas, kuris šiandien vėl atranda kelią į modernias virtuves.

Kodėl būtent žievelės?

Agurko žievelėje slypi daug vertingų medžiagų – vitaminų, mineralų ir skaidulų. Seniau kaime, kur kiekviena daržovė buvo brangi, išmesti žieveles būtų buvę nuodėmė. Šeimininkės jas sūdydavo atskirai – taip atsirasdavo pigus, bet gardus užkandis prie bulvių, duonos ar net kaip garnyras prie mėsos.

Sūdytos žievelės būdavo tarsi „greita versija“ agurkų rauginimui – jų nereikėdavo ilgai laikyti, jos greitai įgaudavo skonį ir būdavo valgomos beveik iš karto.

Kaip paruošti sūdytas agurkų žieveles?

Reikės:

• Agurkų žievelių (kuo šviežesnių ir storesnių, tuo skaniau),
• Druskos (geriausia rupios),
• Krapų šakelių, česnako, pipirų (pagal skonį).

Gaminimas:

1. Kruopščiai nuplaukite agurkus ir nulupkite žieveles – stenkitės, kad jos būtų kuo storesnės.
2. Žieveles sudėkite į nedidelį molinį ar stiklinį indą.
3. Pabarstykite rupia druska – apie 1 šaukštą druskos 300–400 g žievelių.
4. Įdėkite kelias krapų šakeles, galite pridėti česnako skiltelę ar keletą juodųjų pipirų.
5. Lengvai paspauskite, kad žievelės suminkštėtų ir išleistų sultis.
6. Palikite pastovėti 1–2 dienas vėsioje vietoje.

Po kelių dienų turėsite gardų, traškų ir kiek pikantišką užkandį.

Kaip valgyti?

• Prie virtų bulvių – klasikinis kaimo variantas. Bulvės, grietinė ir šiek tiek sūdytų žievelių – paprasta, bet labai gardu.
• Su juoda duona ir lašinukais – nebrangi užkanda, kuria vaišindavosi šeimininkai po sunkių darbų.
• Kaip garnyras prie mėsos ar žuvies – lengvai sūrios ir traškios žievelės suteikia gaivumo.
• Šiuolaikiškai – jas galima naudoti salotoms, burgeriams ar net sushi įdarams pagardinti.

Pamirštas, bet vertas prisiminti

Sūdytos agurkų žievelės – tai puikus pavyzdys, kaip mūsų senoliai sugebėdavo panaudoti net tai, kas atrodytų nereikalinga. Šiandien, kai vis dažniau kalbame apie tvarumą ir maisto švaistymo mažinimą, šis paprastas receptas vėl tampa aktualus.

Galbūt verta išbandyti ir patiems? Vietoje to, kad žievelės keliautų į šiukšlių kibirą ar kompostą, jos gali tapti gardžia užkanda, kuri nustebins svečius ir pradžiugins šeimą.

The post Sūdytos agurkų žievelės – užmirštas kaimo delikatesas iš „nieko“ appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Yra skonių, kurie niekada neišblėsta iš atminties. Vienas jų – močiutės obuolių pyragas: minkštas, drėgnas, kvepiantis cinamonu, keptas su meile ir patiekiamas dar šiltas, su puodeliu kvapnios arbatos. Kai rudens saulė vis dažniau slepiasi už debesų, o kiemuose noksta obuoliai – tai puikus metas prisiminti šį nesudėtingą, bet nostalgiškai skanų desertą.

Pyragas su kefyru – itin populiarus senelių virtuvėse dėl savo paprastumo, nedaug ingredientų ir ypatingo purumo. Jis iškepa be didelių pastangų, o svarbiausia – visada primena vaikystę.

Kodėl verta kepti obuolių pyragą su kefyru?

• Drėgnas ir purus: kefyras suteikia pyragui ypatingą tekstūrą – jis minkštas, neišsausėja net kitą dieną.
• Greitai paruošiamas: jokių įmantrių technikų ar retų produktų – tik tai, ką dažnai jau turime namuose.
• Kvepiantis vaikyste: cinamonas ir obuoliai – neatsiejamas nostalgiškas derinys, kuriam abejingų tiesiog nebūna.
• Puikiai tinka rudens savaitgaliui: ypač kai norisi šilumos ir jaukumo namuose.

Močiutės obuolių pyrago su kefyru receptas

Ingredientai:

• 2 kiaušiniai
• 150 g cukraus
• 200 ml kefyro
• 100 ml aliejaus (saulėgrąžų arba neutralaus skonio)
• 1 arbatinis šaukštelis kepimo miltelių
• 1 arbatinis šaukštelis sodos
• 1 arbatinis šaukštelis cinamono (arba pagal skonį)
• 250–300 g kvietinių miltų
• 2–3 vidutiniai obuoliai (rūgštesni – puikiai tiks)
• Vanilinio cukraus ar žiupsnelis vanilės (nebūtina, bet praturtina skonį)

Gaminimo eiga:

1. Įkaitinkite orkaitę iki 180 °C. Paruoškite kepimo formą – išklokite kepimo popieriumi arba patepkite sviestu ir pabarstykite džiūvėsėliais.
2. Kiaušinius išplakite su cukrumi iki purumo.
3. Supilkite kefyrą ir aliejų, gerai išmaišykite.
4. Suberkite sodą ir kepimo miltelius – kefyras suaktyvins jų veikimą.
5. Po truputį berkite miltus ir maišykite, kol tešla bus tirštoka, bet vis dar teka nuo šaukšto.
6. Obuolius nulupkite ir supjaustykite plonais griežinėliais arba kubeliais. Galite dalį jų įmaišyti į tešlą, o kitą – uždėti ant viršaus.
7. Įmaišykite cinamoną ir, jei norite, vanilę.
8. Supilkite tešlą į paruoštą formą, tolygiai paskirstykite obuolius viršuje.
9. Kepkite apie 35–45 min. – priklausomai nuo orkaitės. Patikrinkite mediniu pagaliuku – jei jis sausas, pyragas iškepęs.

The post Skanus prisiminimas: močiutės obuolių pyragas su kefyru ir cinamonu appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Italų kilmės šefas F. Meschino tiki, kad geri ledai neturi ribų – jie gali teikti malonumą visiems. Pasak jo, desertai be laktozės yra tokie pat skanūs, todėl jais verta dalintis su kiekvienu prie stalo. Ledai, anot kulinarijos eksperto, ne tik vaikystės prisiminimas ar vasaros klasika, bet ir erdvė kūrybai, kur svarbiausia kontrastai, jausmas ir tai, kad produktas tinka visiems be išimties.

Desertai – ne apie sudėtingumą, o apie emociją

„Ledai man yra vienas iš tų paprastų malonumų, kurie visada sugeba nustebinti. Nors niekada neturėjau didelės patirties juos gaminant – tai pripažįstu – visada juos laikiau tobulu desertu. Tačiau, kai jie derinami su tinkamais ingredientais, gali tapti dar geresni. Asmeniškai man visada patiko kontrastas tarp šilto ir šalto: mėgstamiausias būdas mėgautis ledais – su karšta kava arba tirpintu šokoladu, kaip klasikinis „affogato“. Taip pat su ką tik iškeptu obuolių pyragu arba minkšta brioche bandelė. Tai deriniai, kurie primena namus, jaukumą ir dalijimąsi akimirkomis“, – sako garsus šefas.

Pasak jo, eksperimentavimas yra neatsiejama virtuvės dalis: „Virtuvėje man patinka eksperimentuoti, Tad nenuostabu, jog esu sukūręs keletą patiekalų, kuriuose ledai tapo pagrindiniu akcentu – ypač tada, kai norėjau nustebinti.“

Desertai be laktozės – visiems

F. Meschino pasakoja, kad pats asmeniškai neturi laktozės netoleravimo, tačiau jo artimoje aplinkoje yra žmonių, kuriems ši problema aktuali: „Todėl natūraliai pradėjau ieškoti alternatyvų. Džiaugiuosi, kad vis didėjantis laktozės neturinčių produktų pasirinkimas padeda spręsti šį iššūkį – ir tai apima net ledus. Svarbiausia – ingredientų kokybė.“

Šiemet prekyboje pasirodė pamėgto prekės ženklo „Nykštukas“ ledai be laktozės, kurie suteikia daugiau galimybių tiems, kurie dėl įvairių priežasčių vengia pieno produktų. Naujasis „Nykštuko“ plombyras be laktozės siūlomas dviejų populiariausių skonių – vanilinio ir braškinio – patogiuose vafliniuose puodeliuose.

Pasak F. Meschino, naujasis produktas gali tapti pagrindu improvizacijoms – tiek vaikams, tiek suaugusiesiems skirtuose desertuose, juk svarbiausias aspektas ledų patiekaluose – kontrastai ir temperatūrų žaismas: „Skirtingos tekstūros, šilto ir šalto deriniai, o kartais ir šiek tiek nostalgijos. Geriausi mano prisiminimai apie ledus – iš karštų vasaros dienų, kai užtekdavo vienos porcijos, kad pasijustum laimingas. Tačiau, kaip tikras italas, tikiu, kad geriems ledams visada yra laikas ir vieta – visus metus, bet kuriuo metu.“

F. Meschino dalijasi trimis idėjomis, kaip originaliai patiekti ledus be laktozės:

Affogato su apelsino žievele

Klasikinis itališkas desertas su gaiviu citrusiniu akcentu.

Jums reikės:

• 1–2 rutuliukų „Nykštuko“ vanilinių ledų be laktozės
• Mažo puodelio stiprios espresso kavos
• Šviežios apelsino žievelės

Kaip patiekti:
Ledus sudėkite į puodelį arba dubenėlį. Ant jų užpilkite karštą espresso ir pagardinkite šviežiai nutarkuota apelsino žievele. Rekomenduojama patiekti iškart, kol ledai dar tirpsta nuo kavos šilumos – taip atsiskleis visas skonių kontrastas.

Vaniliniai ledai su sausainių trupiniais ir Maldon druska

Saldus ir sūrus – klasikinis derinys, kuris niekada nenuvilia.

Jums reikės:

• 2 rutuliukų „Nykštuko“ vanilinių ledų be laktozės
• 2–3 mėgstamų sausainių (pvz., trapios tešlos ar šokoladinių)
• Žiupsnelio Maldon ar kitokios stambios druskos

Kaip patiekti:
Sausainius sutrupinkite ir apibarstykite ant ledų. Ant viršaus užberkite žiupsnelį druskos – ji paryškins saldumą ir sukurs įdomų kontrastą. Skanauti geriausia nedelsiant.

Braškiniai ledai su šviežiomis uogomis ir mėta

Vasariškas desertas, kurį patieksite per minutę.

Jums reikės:

• 2 rutuliukų „Nykštuko“ braškinių ledų be laktozės
• Saujos šviežių braškių ar aviečių
• Šviežių mėtos lapelių

Kaip patiekti:
Ledus dėkite į dubenėlį ar desertinę taurę, papuoškite šviežiomis uogomis ir keliais mėtos lapeliais. Puikiai tinka tiek vaikų vakarėliui, tiek romantiškai vakarienei.

The post Šefas F. Meschino: 3 būdai, kaip ledus be laktozės paversti vakarienės kulminacija appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Vasara – pomidorų derliaus metas, kai norisi kuo ilgiau mėgautis jų sultingumu ir natūraliu saldumu. Tačiau kaip išsaugoti šį skonį žiemą, kai šviežių pomidorų nėra? Atsakymas – klasikinis pomidorų konservavimas. Tinkamai paruošti pomidorai stiklainyje leis jums prisiminti vasaros kvapus ir skonius net šalčiausiomis žiemos dienomis.

Kodėl verta konservuoti pomidorus?

Pomidorai yra ne tik skanūs, bet ir labai naudingi sveikatai – jie pilni antioksidantų, vitaminų C ir A. Konservavimas leidžia išsaugoti šiuos naudingus komponentus ir suteikia galimybę džiaugtis pomidorų skoniu bet kuriuo metų laiku.

Be to, namų konservai dažnai būna sveikesni už parduotuvinius, nes galite kontroliuoti ingredientų kiekį ir kokybę.

Klasikinio pomidorų konservavimo žingsniai

1. Tinkamų pomidorų parinkimas

• Rinkitės vidutinio dydžio, tvirtus, nesupuvusius ir nesuplonėjusius pomidorus.
• Geriausiai tinka sultingi, bet ne per minkšti pomidorai, pavyzdžiui, „Sunkist“, „Maltos“ ar vietinės veislės.

2. Pomidorų paruošimas

• Pomidorus nuplaukite ir perpjaukite, jei jie dideli. Maži pomidorai gali būti konservuojami sveiki.
• Norint lengviau nulipdyti odelę, pomidorus trumpai apvirkite verdančiame vandenyje (apie 30 sekundžių), tada perkelkite į šaltą vandenį. Po to odelė lengvai nusilupa.

3. Marinatas arba konservavimo tirpalas

• Klasikinis variantas – pomidorai su druska, cukrumi ir actu.
• Dažnai dedama česnako, krapų, petražolių ar baziliko – tai suteikia skonio gilumo.
• Galima rinktis saldžiarūgštį marinatą arba tiesiog pasūdyti ir palaikyti natūralų pomidorų skonį.

4. Sterilizavimas

• Stiklainius ir dangtelius sterilizuokite verdančiame vandenyje arba orkaitėje.
• Į sterilizuotus stiklainius dėkite pomidorus, užpilkite karštu marinatu ir užsukite.
• Stiklainius apverskite ir uždenkite šiltu rankšluosčiu, kol atvės.

5. Laikymas

• Pomidorus laikykite vėsioje, tamsioje vietoje, pvz., rūsyje arba sandėliuke.
• Tinkamai konservuoti pomidorai gali išsilaikyti keletą metų, neprarandant skonio ir naudingųjų savybių.

Papildomi patarimai

• Jei mėgstate aštriau, įdėkite šiek tiek čili pipirų ar juodųjų pipirų.
• Galite konservuoti ir pomidorų padažą, sumaišant pomidorus su svogūnais, česnaku ir prieskoniais – puikus priedas prie makaronų ar mėsos.
• Laikykitės higienos taisyklių – tai užtikrins konservų saugumą ir ilgaamžiškumą.

The post Klasikiniai pomidorai žiemai: kaip išsaugoti vasaros skonį appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Ruduo – metas, kai norisi jaukumo, šilumos ir šiek tiek drąsos ant stalo. Jei mėgstate eksperimentuoti su skoniais ir ieškote neįprasto, bet labai gardaus priedėlio prie pietų ar vakarienės, saldžiai aštrūs agurkėliai su medumi ir čili – puikus pasirinkimas. Šis derinys sujungia gaivumą, saldumą ir aštrumą, kuris puikiai papildys tiek mėsos patiekalus, tiek šiltus sumuštinius ar net salotas.

Kodėl verta išbandyti šį receptą?

• Unikalus skonių derinys: medaus saldumas subalansuoja čili aštrumą, o traškūs agurkėliai suteikia gaivumo.
• Lengvas ir greitas paruošimas: jums tereikės kelių paprastų ingredientų ir kelių dienų, kol agurkėliai sugers marinato skonį.
• Puikus priedas prie įvairių patiekalų: idealiai tinka prie grilio mėsos, žuvies, sūrių ar net kasdieniam sumuštiniui.
• Natūralūs ingredientai: be sintetinių priedų, todėl tai sveikesnė alternatyva parduotuvinėms marinuotoms daržovėms.

Reikės:

• 1 kg mažų agurkėlių (geriausia „silpnų“ arba sodo agurkėlių)
• 3–4 čili pipirai (priklausomai nuo norimo aštrumo)
• 3 šaukštai medaus
• 200 ml obuolių acto
• 200 ml vandens
• 2 šaukštai druskos
• 2 šaukštai cukraus
• 3–4 skiltelės česnako
• Keletas krapų šakelių (nebūtina, bet suteikia papildomo aromato)

Kaip paruošti?

1. Agurkėlius gerai nuplaukite ir, jei norite, perpjaukite per pusę arba palikite sveikus.
2. Čili pipirus supjaustykite plonais žiedeliais, o česnaką – smulkiai susmulkinkite.
3. Į puodą supilkite vandenį, obuolių actą, įberkite druskos ir cukraus, užvirinkite ir maišykite, kol druska ir cukrus visiškai ištirps.
4. Į karštą marinato mišinį įmaišykite medų, kol jis ištirps.
5. Į sterilizuotus stiklainius sudėkite agurkėlius, čili pipirus, česnaką ir, jei naudojate, krapus.
6. Užpilkite karštu marinatu taip, kad visi ingredientai būtų apsemti.
7. Uždarykite stiklainius, palikite atvėsti kambario temperatūroje, o tada laikykite šaldytuve bent 3–4 dienas, kad agurkėliai įsigertų marinato skonį.

Patarimai ir variacijos

• Jei norite mažiau aštrumo, sumažinkite čili pipirų kiekį arba pašalinkite sėklas.
• Vietoje obuolių acto galite naudoti vyno ar baltojo acto, bet skonio intensyvumas šiek tiek keisis.
• Pridėkite imbiero griežinėlių – tai suteiks dar daugiau aromato ir švelnios aštrumo natos.
• Agurkėlius galite supjaustyti plonomis juostelėmis arba griežinėliais, priklausomai nuo to, kaip mėgstate juos valgyti.

Su kuo patiekti?

Saldžiai aštrūs agurkėliai puikiai tinka prie kepsnių, keptos vištienos ar žuvies. Jie suteiks patiekalams šviežumo ir subtilaus pikantiškumo. Taip pat galite juos naudoti kaip šviežią priedą prie sumuštinių arba salotų, kad suteiktumėte įvairovės.

The post Saldūs ir aštrūs agurkėliai su medumi ir čili: rudens stalo hitas appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Raudonieji serbentai – tai ne tik gaivus vasaros skonis, bet ir tikra vitaminų bomba, kurią dažnas sodininkas randa savo darže liepos–rugpjūčio mėnesiais. Šios ryškios uogos pasižymi ne tik rūgščiu, gaiviu skoniu, bet ir naudingosiomis savybėmis – jose gausu vitamino C, antioksidantų ir skaidulų.

Jei jūsų krūmeliai jau lūžta nuo derliaus, o šaldiklis pilnas pernykščių uogų – metas pasitelkti kūrybiškumą! Štai 5 skanios ir praktiškos idėjos, kaip panaudoti raudonuosius serbentus namuose – nuo desertų iki natūralių priemonių sveikatai.

1. Lengvas pyragas su migdolais ir raudonaisiais serbentais

Šios uogos puikiai tinka kepiniams – ypač kai norisi gaivumo ir rūgštelės. Paprasčiausias variantas – minkštas sviestinis pyragas su trupučiu migdolų miltų, ant viršaus apibarstytas šviežiais serbentais.

Ingredientų idėja:

• sviestas,
• cukrus,
• kiaušiniai,
• miltai + migdolų miltai,
• kepimo milteliai,
• vanilė,
• švieži raudonieji serbentai.

Patarimas: Serbentų rūgštelė puikiai kontrastuoja su saldžiu biskvitu – šis desertas tinka tiek prie kavos, tiek šventei.

2. Raudonųjų serbentų uogienė su citrina arba mėtų natomis

Tradicinė uogienė iš šių uogų – jau klasika, tačiau ją galima pagardinti ir netikėtais priedais:

• tarkuota citrinos žievele ir sultimis,
• šviežiomis mėtomis ar melisomis,
• šlakeliu vanilės ekstrakto.

Serbentai turi daug pektino, tad uogienė sutirštėja natūraliai, be papildomų želatinų.

Naudojimas: tepkite ant blynų, sumuštinių, įdėkite į jogurtą arba naudokite kaip pyrago pertepimą.

3. Naminė sultys ar sirupas – natūralus vitamino C šaltinis

Jei turite daug serbentų, puikus pasirinkimas – išvirti sirupą arba spausti sultis.

Sultys:
Tinka gerti praskiedus vandeniu arba naudoti kaip pagrindą gaiviems vasaros kokteiliams (su mineraliniu vandeniu, ledukais, citrina).

Sirupas:
Sumaišius uogų tyrę su cukrumi ir pavirus, gausite koncentruotą sirupą, kurį galima naudoti:

• arbatai gardinti,
• užpilti ant blynų ar ledų,
• maišyti su gazuotu vandeniu.

Patarimas: Pilkite į sterilius buteliukus – turėsite puikią rudens dovaną artimiesiems.

4. Gaivusis serbentų ir baziliko limonadas

Ieškote naminio, bet išskirtinio gėrimo vasaros vakarui? Išbandykite paprastą receptą:

Reikia:

• saujelės raudonųjų serbentų,
• kelių šviežių baziliko lapelių,
• šlakelio medaus arba agavų sirupo,
• ledukų ir gazuoto vandens.

Viską šiek tiek sutrinkite, užpilkite vandeniu – ir štai, turite gaivų, antioksidantų kupiną gėrimą, tinkantį net šventiniam stalui.

5. Uogų šaldymas arba džiovinimas žiemai

Jei šiemet neturite laiko ruošti desertų – pasirūpinkite atsargomis žiemai.

Užšaldymas:

• Uogas nuplaukite, nusausinkite, suberkite į maišelius ar dėžutes ir šaldykite porcijomis.
• Puikiai tinka glotnučiams, avižinei košei, pyragams ar net padažams prie mėsos.

Džiovinimas:

• Lėtai džiovinkite žemoje temperatūroje (iki 50 °C), kad išliktų spalva ir skonis.
• Naudokite kaip sveiką užkandį arba dekorą kepiniams.

Patarimas: Džiovintus serbentus sumalkite į miltelius ir dėkite į kokteilius ar net veido kaukes – natūralus vitaminų užtaisas!

The post 5 idėjos, kaip skaniai ir kūrybiškai panaudoti raudonuosius serbentus appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Šiandien apie „supermaistą“, glitimo netoleravimą ir augalinę mitybą kalbame nuolat. Tačiau prieš kelis dešimtmečius mūsų močiutės tiesiog gamino iš to, ką turėjo – sveikai, paprastai ir be jokių madų. Vienas iš tokių pamirštų, bet vėl atrandamų patiekalų – grikių blynai, kurie ir šiandien stebina savo skoniu, maistingumu ir paprastumu.

Nors mūsų senelės tikrai neskaitė apie „glitimo poveikį organizmui“, jos žinojo, kad grikiai – sotūs, stiprinantys ir tinkantys net jautriam skrandžiui. Šie blyneliai – tai vaikystės skonis, kuris grįžta su nauja meile sveikai mitybai.

Kodėl verta kepti grikių blynus?

Grikiai – tai be glitimo augalas, kupinas baltymų, skaidulų, mineralų (ypač magnio, geležies ir cinko) bei antioksidantų. Jie greitai suteikia sotumo jausmą, bet neapsunkina. O dar geriau – grikiai puikiai tinka tiek saldiems, tiek sūriems patiekalams.

Močiutės grikių blynai ypač vertingi tiems, kurie:

• netoleruoja glitimo,
• nori mažiau perdirbtų produktų,
• ieško paprasto ir greito pusryčių ar vakarienės sprendimo,
• mėgsta maistą, kuris primena vaikystę.

Močiutės grikių blynų receptas

Reikės:

• 1 stiklinės žalių (nevirtų) grikių kruopų (tinka ir skrudinti, bet žali – švelnesnio skonio)
• 1 stiklinės vandens (mirkymui)
• 1 kiaušinio (galima keisti linų sėmenimis – augalinei versijai)
• Žiupsnelio druskos
• Šlakelio aliejaus kepimui
• (Nebūtina) – 1 arbat. šaukštelio cukraus ar mėgstamų prieskonių (jei norite saldžios versijos)

Gaminimo eiga:

1. Iš vakaro užpilkite grikius šaltu vandeniu ir palikite per naktį brinkti. Jei neturite laiko – pakanka 4–6 val.
2. Išbrinkusius grikius nusunkite ir perplaukite po šaltu vandeniu.
3. Suberkite į smulkintuvą, įmuškite kiaušinį, įdėkite druskos ir (jei norite) šiek tiek cukraus. Sutrinkite iki vientisos masės.
4. Jei masė per tiršta – įpilkite šiek tiek vandens ar augalinio pieno.
5. Keptuvėje įkaitinkite aliejų ir kepkite nedidelius blynelius iš abiejų pusių, kol gražiai apskrus.
6. Patiekite karštus su grietine, uogiene, medumi arba sviestu – kaip darė močiutė!

The post Grikių blynai pagal močiutę – sveiki ir be glitimo, nors tada to niekas nežinojo appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.