1. Vandens vartojimas

Vanduo yra pagrindinis elementas, padedantis organizmui išsivalyti. Geriamasis vanduo skatina toksinų pašalinimą, gerina virškinimo sistemos darbą ir palaiko odos sveikatą. Kasdien reikėtų išgerti bent 2 litrus vandens, o jei aktyviai sportuojate arba gyvenate karštoje aplinkoje, dar daugiau. Ryte, vos pabudus, išgerkite stiklinę šilto vandens su citrina – tai puikus būdas pradėti dieną ir suaktyvinti medžiagų apykaitą.

2. Sveika ir subalansuota mityba

Mityba yra esminis veiksnys, siekiant sustiprinti imuninę sistemą. Į savo racioną įtraukite daugiau šviežių vaisių, daržovių, pilno grūdo produktų ir sveikų riebalų. Šios maistinės medžiagos ne tik suteiks organizmui energijos, bet ir padės išvalyti organizmą. Vitaminai C, D ir E, esantys citrusiniuose vaisiuose, uogose, riešutuose ir žuvyje, yra ypač svarbūs imunitetui stiprinti. Be to, vengiant perdirbtų maisto produktų, pridėtinio cukraus ir greito maisto, sumažinsite uždegimų riziką ir padėsite organizmui atsinaujinti.

3. Detoksikacinės žolelės ir papildai

Tam tikros žolelės ir natūralūs papildai gali padėti organizmui efektyviau išsivalyti ir sustiprinti imuninę sistemą. Pavyzdžiui, žalia arbata yra puikus antioksidantų šaltinis, kuris padeda pašalinti toksinus. Imbieras, česnakas ir ciberžolė turi priešuždegiminių savybių, kurios stiprina organizmą ir padeda kovoti su ligomis. Taip pat verta apsvarstyti papildus, kuriuose yra probiotikų, nes jie palaiko sveiką žarnyno florą, kuri yra tiesiogiai susijusi su stipriu imunitetu.

4. Fizinė veikla

Reguliari fizinė veikla yra vienas iš geriausių būdų palaikyti organizmą sveiką. Sportas skatina kraujotaką, padeda pašalinti toksinus per prakaitavimą ir stiprina širdies bei plaučių darbą. Fizinis aktyvumas taip pat padeda sumažinti streso lygį, kuris gali slopinti imuninę sistemą. Kasdien pasistenkite bent 30 minučių aktyviai judėti – nesvarbu, ar tai būtų pasivaikščiojimas, bėgimas, joga ar kita jums patinkanti veikla.

5. Kokybiškas miegas

Miegas yra būtinas mūsų organizmo atsinaujinimui ir imuninės sistemos stiprinimui. Nepakankamas miegas gali susilpninti imuninę sistemą ir padidinti ligų riziką. Siekite miegoti bent 7-8 valandas per naktį. Prieš miegą venkite ekranų šviesos, sunkių patiekalų ir streso, kad užtikrintumėte kokybišką poilsį. Taip pat verta pasvarstyti apie miego higienos įpročius, tokius kaip reguliari miego rutina ir malonios, ramios aplinkos sukūrimas miegamajame.

6. Streso valdymas

Stresas turi didžiulę įtaką imuninei sistemai. Ilgalaikis stresas gali susilpninti organizmą ir padaryti jį jautresnį ligoms. Norint išvalyti organizmą ir sustiprinti imunitetą, labai svarbu išmokti valdyti stresą. Meditacija, kvėpavimo pratimai, joga ar tiesiog laikas, praleistas gamtoje, gali padėti sumažinti streso lygį ir palaikyti jūsų psichinę bei fizinę sveikatą.

7. Saikingas saulės poveikis

Nors per didelis saulės poveikis gali būti žalingas, saikingas buvimas saulėje yra būtinas vitaminui D gauti. Šis vitaminas yra svarbus imuninės sistemos veiklai ir gali padėti organizmui kovoti su infekcijomis. Rudens metu, kai saulės šviesos mažėja, verta pasinaudoti kiekviena proga pabūti lauke ir pasimėgauti saulės spinduliais. Jei gyvenate regione, kur saulės mažai, pasvarstykite apie vitamino D papildus.

The post Kaip išvalyti organizmą prieš ligų sezoną, kad imunitetas būtų stipresnis? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Kolekcijoje galima rasti su „SoftMove™“ technologija pagamintas tampres, „biker“ bei „capri“ tipo šortus. Šios kapsulinės kolekcijos detalės, kuriose juntamas medžiagos švelnumas bei prisitaikymas prie kūno poreikių, užtikrina komfortą jausmą.

Kampanija, kurios veidu tapo supermodelis Irina Shayk, akcentuoja glaudų mados ir sporto santykį. „Patogumas, stilius ir judėjimo laisvė – visa tai galima rasti šioje aktyvios aprangos kolekcijoje. Tai linija, sukurta galvojant apie Paryžių, bet puikiai tinkanti visiems, kurie nori atrodyti stilingai“, – teigia „H&M Move“ dizaino vadovė Marie Fredros.

Be „SoftMove™“ technologijos akcentų kapsulinėje kolekcijoje galima rasti funkcionalius, bet itin elegantiškus dizaino objektus, tokius kaip gertuvę, pripučiamą krepšį, padidinto silueto raudonos spalvos striukę, bėgiojimo pirštines, pagamintas su „DryMove™“ technologija, bei aksesuarus.

Nuo liepos 25 d. „H&M Move“ lankytojų lauks „H&M Lafayette“ parduotuvėje Paryžiuje, kurioje bus pristatoma jutiminė instaliacija, kurios centre – ženklo sukurtas audinys „SoftMove™“. Instaliacijos tikslas – leisti lankytojams praktiškai pajausti audinio švelnumą bei susipažinti su technologinėmis inovacijomis

The post Irina Shayk pristato „H&M“ aktyvaus laisvalaikio kapsulinę kolekciją appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Gerti vandenį

Sporto trenerė Gerda Urbonė pabrėžia: tai, kokiu dažniu sportuojant reikėtų padaryti pertraukėlę ir gurkštelti vandens, priklauso nuo treniruotės intensyvumo ir kūno svorio.

„Žinoma, kuo intensyviau sportuojame, tuo daugiau skysčių pasišalina iš organizmo. Tačiau persistengti nederėtų – patartina atsigerti maždaug kas penkiolika minučių nedideliais gurkšneliais. Rekomenduoju pasiskaičiuoti reikalingo suvartoti vandens kiekį pagal jūsų kūno svorį. Pavyzdžiui, likus valandai iki treniruotės, išgerti 5–7 ml vandens vienam kilogramui jūsų svorio. Per treniruotę intensyviai dirbame, prakaituojame, tad galima drąsiai ir 10 ml vandens išgerti vienam kilogramui svorio, o jeigu treniruotė itin intensyvi – ir dar daugiau”, – sako ji.

Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad baigę treniruotę ne vienas apsidžiaugiame išvydę „nukritusius” kelis šimtus ar net daugiau gramų. Tačiau tai – tik prarasti skysčiai, o ne riebalai. Tad skysčių pusiausvyrą po treniruotės derėtų sugrąžinti taip: prarastiems 500 gramų svorio reikėtų išgerti 750 ml vandens – palengva, ne vienu kartu.

Reikia atgauti kvapą

Kalbėdama apie patį pertraukėlių pobūdį, trenerė pabrėžia, kad, norint deramai atgauti kvapą, svarbu paisyti tam tikrų patarimų. Sėdėti tarp pratimų ji nerekomenduoja – sportuojant su įrenginiais užtenka minutės pertraukėlės arba tiek, kiek užtrunka nueiti iki kito treniruoklio pasiruošti kitam pratimui.

„Pertraukėlių pobūdis irgi labai individualus – pavyzdžiui, sunkumų kilnotojai turi labai trumpas, bet intensyvias pratimų serijas, tad jų pertraukėlės ilgesnės, galima ir prisėsti. Tačiau vis dėlto per pertraukėlę geriau palengva vaikščioti – taip naudingiau ir širdžiai, ir raumenims. Kai dirbame ne taip intensyviai, naudojame lengvesnius svorius, o patys pratimai orientuoti į svorio metimą, tad ir pertraukėlės trumpesnės, o prisėsti nerekomenduojama”, – pataria pašnekovė.

Dažnas išgeria vos dvi stiklines

Kaip pastebi trenerė, žmonės įprastai per dieną neišgeria reikiamo kiekio vandens – dažnas mūsų tiek įninkame į darbus ar kitas veiklas, kad vandenį tiesiog pamirštame. Tam ji rekomenduoja turėti labai konkretų tikslą – pavyzdžiui, kasdien išgerti tris pilnas gertuves po 500–700 ml vandens.

„Savo rengiamose anketose ir mitybos planuose klausiu žmonių, kokį santykį jie turi su vandeniu. Kiek nuliūdina susidaręs klaidingas įsitikinimas, kad vandenį visavertiškai galima pakeisti kava, arbata, sultimis ar kitais gaiviaisiais gėrimais. Būna atsakymų, kad išgeria vos vieną dvi stiklines per dieną. Sako, kad nejaučia troškulio, tačiau troškulys nėra vienintelis signalas, jog reikia vandens. Labai rekomenduoju didelės talpos gertuves, kurios padeda nepamiršti ir sekti, kiek vandens šiandien jau išgėrėme”, – teigia trenerė.

Treniruočių rezultatas

Ji atkreipia dėmesį, kad per mažas išgerto vandens kiekis gali neigiamai paveikti treniruočių rezultatus.

„Būna, kad kai kuriems sportuojant tiesiog nesinori vandens, tačiau tai tikrai žalingas įprotis. Kai trūksta vandens, džiūsta burna, gleivinė, darosi sunku kvėpuoti ir susikaupti, lėtėja medžiagų apykaita, gali apsvaigti galva, kamuoti nuovargis, mušti karštis. Galima pagalvoti, kad persistengta su pratimais, tačiau dažnu atveju mūsų organizmas taip signalizuoja apie vandens trūkumą”, – perspėja G. Urbonė.

Svarbu pabrėžti, kad organizmą gali apsunkinti ir per didelis vandens kiekis, ypač jei jo išgeriama daug vienu metu. Esant hiperhidratacijai galime jausti netgi panašius simptomus, kaip ir kamuojant dehidratacijai.

Paklausta, kokį vandenį geriausia gerti sportuojantiems žmonėms, sporto trenerė išskiria, kad naudinga pasirinkti vandenį, papildytą mineralais ar jodu, taip pat derėtų vengti gazuoto vandens.

„Viskas vėl remiasi į intensyvumą. Sportuojant palengva, žemesniu širdies dažniu, užteks ir paprasto vandens. Sportuojant intensyviai, ilgiau, ruošiantis varžyboms ar po kaitria saule, įprasto vandens iš čiaupo gali neužtekti – privalu atkurti druskų, elektrolitų pusiausvyrą, renkantis natūralų mineralinį vandenį, turintį kalcio, magnio, natrio ar jodo”, – pataria ji.

Vandens someljė patarimai

Natūralaus mineralinio vandens UNIQA prekės ženklo vadovė, vandens someljė Erika Šaltytė atkreipia dėmesį į kai kuriuos paplitusius klaidingus įsitikinimus apie vandens poreikį:

„Daugelis žmonių mano, kad vandens reikia atsigerti tik tada, kai lauke termometro stulpelis pakyla virš 30 laipsnių arba kai aktyviai sportuojame. Tačiau ar žiema, ar vasara, vandenį turime gerti reguliariai, nuolat gurkšnoti ir palaikyti organizmo skysčių pusiausvyrą. Visiems rekomenduočiau pasiskaičiuoti vandens poreikį per parą ir jį užsifiksuoti: formulė paprasta – vienam kilogramui jūsų masės reikia 30 ml vandens, tad 0,03 padauginę iš savo svorio gausite reikiamą kiekį vandens per parą. O jei sportuojate ar aktyviai leidžiate laisvalaikį, pramogaujate gamtoje, vandens kiekio poreikis tik auga. Geriausias indikatorius nustatyti, ar pakankamai geriate vandens, yra nemokamas: reikia tiesiog atkreipti dėmesį į savo šlapimo spalvą. Šlapimas turi būti bekvapis, beveik bespalvis, su lengvu gelsvu, vos matomu atspalviu. Puikiausias būdas nepamiršti atsigerti vandens – įsivesti vandens pertraukėlių rutiną, per kurias tiek pailsėsite nuo sporto, darbų, tiek palaikysite gerą savijautą, neprarasdami skysčių pusiausvyros”, – atkreipia dėmesį E. Šaltytė.

Paklausta apie geriausias vandens rūšis kaitrioms vasaros dienoms arba alinančioms treniruotėms, E. Šaltytė rekomenduoja atkreipti dėmesį į galines vandens etiketes: „Ieškokite natūralaus mineralinio vandens, nes tuomet žinosite, kiek ir kokių mineralų gausite. Visgi mineralų gauname ne tik iš maisto, bet ir iš vartojamo vandens. Mineralinis vanduo gali būti puikus pasirinkimas, nes jis papildo svarbiausių mineralinių medžiagų „sandėlius”, kurių netenkate prakaituodami. Jei esate aktyvūs arba daug laiko praleidžiate lauke, ieškokite vandens, kuriame gausu elektrolitų, tokių kaip kalcis, magnis ar jodas”, – sako ji.

The post Sportas vasarą: kaip saugiai mėgautis aktyviu gyvenimo būdu? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Visokeriopą naudą teikiantis sportas

Pasak pašnekovo, bėgiojant dirba visos mūsų raumenų grupės. Todėl stiprėja tiek apatinės, tiek viršutinės kūno dalies raumenys, gerėja bendra kūno forma. Bėgant taip pat gerėja deguonies įsisavinimas organizme, kvėpavimo funkcija, didėja fizinė ištvermė ir darbingumas. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad bėgimas gerina kraujotaką, mažina širdies. Taip pat kraujagyslių ligų riziką, spartina medžiagų apykaitą, padeda efektyviau deginti kalorijas ir yra puiki nutukimo prevencijos priemonė. Bėgiojimas taip pat gali padėti pagerinti laikyseną, išlaikyti sąnarių judrumą, sulėtinti su amžiumi susijusius organizmo senėjimo procesus.

Bėgimas naudingas ne tik fizinei, bet ir psichinei sveikatai. Bėgiojimas lauke suteikia galimybę pasimėgauti supančia aplinka, padeda atsipalaiduoti, mažina stresą. Dar gerina miego kokybę ir yra siejamas su nerimo bei depresijos simptomų mažėjimu. Tyrimų duomenimis, bėgiojimas gali efektyviai pagerinti kognityvines funkcijas, tokias kaip atmintis, dėmesio koncentracija ir kt. Mūsų emocinei sveikatai, laimės pojūčiui ir ilgaamžiškumui svarbią reikšmę turi socializacija. Bėgimas daugeliui tampa puikia galimybe bendrauti su bendraminčiais, dalintis patirtimi, kartu dalyvauti bėgimo varžybose.

Dažniausios bėgikų traumos ir pažeidimai

Nors bėgimas suteikia daug naudų, bėgiojant netinkamai, gresia įvairios traumos ir pažeidimai. Pasirinkus per didelį krūvį ar intensyvumą, bėgimas gali išvarginti ir išsekinti. Avint netinkamus sportinius batelius, gali pradėti skaudėti nugarą, klubo sąnarius, kelius, formuotis netaisyklinga laikysena.

Arnoldo Sipavičiaus teigimu, dažniausia bėgiojimo nulemta problema – apatinės galūnės sąnarių ir raumenų skausmai. Juos gali sukelti per didelis krūvis, bėgimo technikos niuansai, netinkama avalynė, bendro fizinio pasiruošimo trūkumas. Esant tam tikriems anatominiams ypatumams, raumenų balanso sutrikimams gali būti perkraunami sąnariniai paviršiai ilgainiui sukeliantys skausmą, funkcijos praradimą, sąnarinių paviršių, meniskų, raiščių ar sausgyslių lėtinius pažeidimus. Bėgiojant taip pat neišvengiama ir ūmių traumų – raiščių patempimų, plyšimų. Pasak gydytojo, dažniausiai pažeidžiamos čiurnos, kelio ir klubo sąnarių struktūros. 

„Jeigu po traumos ar ilgainiui bėgiojant atsiranda skausmas, tinimas, nestabilumo jausmas, judesio amplitudės sumažėjimas, šie simptomai nepraeina pailsėjus ir vėl bėgant pasikartoja, reikėtų nedelsti ir kreiptis į ortopedą-traumatologą”, – atkreipia dėmesį gydytojas.

Negydomi pažeidimai laikui bėgant progresuoja

Pasak specialisto, jeigu traumos susijusios su menisko, raiščio, kremzlės pažeidimu, siekiant nustatyti galimą jų priežastį, atliekama sąnario, galūnės apžiūra, tam tikri klinikiniai testai ar jų kombinacijos. Diagnozės patikslinimui pasitelkiami instrumentiniai tyrimai: rentgenograma, ultragarsinis, magnetinio rezonanso tyrimas ir kt. Esant perkrovimo pažeidimui, atliekamas funkcinis ištyrimas judesio laboratorijose. Šio ištyrimo metu analizuojami judesiai, galūnės apkrovimas skirtinguose pavargimo lygiuose ir kt.

„Minėti pažeidimai negali išnykti patys, o bėgant laikui jie progresuoja. Negydant, gali didėti jų apimtis, todėl vėliau gali prireikti sudėtingesnio gydymo, ilgiau užtruks ir pooperacinis periodas. Nesikreipiant dėl gydymo ilgainiui gali grėsti netgi fizinę veiklą stipriai apribojantis dalinis sąnario funkcijos praradimas. Tuo tarpu pažangūs gydymo metodai gali padėti sėkmingai pašalinti pažeidimų priežastis ir grąžinti galimybę toliau džiaugtis aktyviu gyvenimu bei judėjimo teikiamu malonumu. Taigi, svarbu nedelsti ir kreiptis pagalbos laiku”, – pabrėžia A. Sipavičius.

Tausojančios artroskopinės operacijos sugrąžina į aktyvų gyvenimą

Diagnozavus lokalų kremzlės pažeidimą, meniskų, raiščių pažeidimą ar plyšimą, daugeliu atvejų prireikia chirurginės intervencijos. Siekiant atkurti pažeistą struktūrą, dažniausiai atliekamos minimaliai invazyvios (artroskopinės) meniskų, raiščių, kremzlės operacijos.

„Operacija dažniausiai atliekama pacientui taikant bendrinę nejautrą, jos trukmė – iki 2 valandų. Operacijos metu atliekami maži pjūveliai, per vieną iš jų į kelio sąnarį įvedama kamera, atidžiai apžiūrimos visos kelio sąnario struktūros, identifikuojamas pažeidimas ir, naudojant specialius instrumentus bei priemones, pažeistos struktūros susiuvamos, pašalinamos arba rekonstruojamos.

Šiuolaikinė medicina leidžia pasiūlyti vis pažangesnių kelio sąnario problemų būdų. Meniskų siuvimui naudojami specialūs siūlai, kurių dėka siuvant neprireikia papildomų pjūvių. Atliekant kremzlės rekonstrukciją, pažeistas kremzlinis paviršius atnaujinamas ir/arba  padengiamas membrana. Kryžminių raiščių rekonstrukcijai naudojamos tos pačios paciento kojos sausgyslės, iš kurių formuojamas naujas kryžminis raištis. Naujai suformuotas transplantatas fiksuojamas kauliniuose kanaluose specialiais implantais fiksatoriais (sraigtais, endosagomis)”, – pasakoja didelę patirtį atliekant artroskopines kelio sąnario operacijas turintis ortopedas-traumatologas. 

Gali vykti namo

Po tokios operacijos pacientas įprastai gali vykti namo tos pačios dienos vakarą ar kitos dienos rytą. Prieš jam išvykstant parengiamas pooperacinės priežiūros planas (suplanuojami perrišimai, skiriami vaistai pooperaciniam skausmui malšinti), kojos apkrovimo režimas (pateikiamos ramentų, ortopedinių įtvarų naudojimo, judesio amplitudės rekomendacijos), aptariamas reabilitacinis gydymas, suplanuojamas sekančio vizito laikas. Esant poreikiui, išduodamas nedarbingumo pažymėjimas. Pradinis reabilitacinis gydymas gali būti pradedamas iš karto po operacijos, aktyvus – nuo 6–7 savaitės. Ramentų įprastai prireikia iki 3 savaičių po operacijos.

Sveikimo periodo, po kurio galima sugrįžti į aktyvią veiklą, trukmė kiekvienam pacientui yra individuali. Pasak specialisto, ji priklauso nuo sužalojimo ar jų derinio pobūžio, atliktos operacijos ir kitų veiksnių.

„Atlikus kremzlės pažeidimų gydymą ar menisko susiuvimą, fizinis krūvis ribojamas iki 6–8 savaičių po operacijos, o pilnas grįžimas į aktyvią veiklą ir neribotas krūvis galimas po 4–6 mėnesių (tiek laiko trunka reabilitacinis gydymas, kol atstatomi raumenys ir kt.). Po kryžminių raiščių rekonstrukcijos grįžimas į sportą galimas sugijus naujai suformuotam kryžminiam raiščiui, o tai trunka apie 6–9 mėnesius”, – aiškina A. Sipavičius.

Laikantis gydytojo rekomendacijų, galima tikėtis visiško būklės pagerėjimo ir galimybės grįžti prie įprastos aktyvios veiklos bei fizinių krūvių.

Apkrova mažame plote

Ortopedas-traumatologas sako, kad kartais kremzlės, meniskų, raiščių perkrovimo ir žalojimo priežastis yra įgimtos arba įgytos kojos kaulų mechaninės ir anatominės ašies deformacijos. Dėl šių deformacijų fizinio krūvio metu atsirandantis apkrovimas susikoncentruoja mažame plote, todėl gali būti pažeidžiamos minėtos struktūros. Tokiu atveju rekomenduojama kaulinės ašies korekcinė operacija, kurios tikslas – sumažinti pažeistos vietos apkrovimą (perkrovimą), perkeliant jį į sveikesnę sąnario dalį. Dažniausiai pasitaiko blauzdikaulio artimojo galo ir šlaunikaulio tolimojo galo deformacijos, keičiančios kojos mechaninę ašį. Kaulinės ašies korekcinė operacija gali išsaugoti kelio sąnarį ir pratęsti jo tarnavimo laiką, taip padėdama atitolinti ar išvengti kartotinių operacijų ar sąnarių endoprotezavimo. Pasak pašnekovo, kojos ašies korekcinės operacijos gali būti kombinuojamos su artroskopinėmis meniskų, kremzlės ar kryžminių raiščių rekonstrukcinėmis operacijomis (tos pacios procedūros metu). Po tokių operacijų krūvio ribojimas (neminimas, vaikščiojimas ramentais) vidutiniškai trunka tiek pat, kaip ir po kitų minėtų operacijų – apie 6 savaites, o reabilitacinis periodas iki grįžimo į aktyvią veiklą – apie 6 mėnesius.

Gydytojo patarimai, kaip bėgioti saugiai

Baigdamas pokalbį specialistas sako, jog bėgime, kaip ir kiekviename kitame sporte, svarbiausia – nuoseklumas ir įsiklausymas į savo kūną. Pradėti bėgioti reikėtų nuo trumpesnių atstumų, nesudėtingų trasų ir palaipsniui didinti intensyvumą. Saugiam bėgiojimui taip pat svarbu pasirinkti tinkamą avalynę. Siekiant išvengti traumų, reikėtų nepamiršti ir tinkamo apšilimo. Jis padidina raiščių ir sausgyslių elastingumą, o tuo pačiu mažina raumenų ar sausgyslių patempimo bei kitų pažeidimų tikimybę. Tuo tarpu specialūs pratimai po bėgimo palengvina ir pagreitina atsigavimą.

„Idealu, jeigu bėgioti pradėtumėte su treneriu, iš kurio gautumėte bėgiojimo technikos ir kitų profesionalių rekomendacijų. Prieš pradedant sportuoti, taip pat reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju – tai ypač svarbu besiskundžiantiems padidėjusiu kraujospūdžiu, sergantiems lėtinėmis ligomis ar turintiems kitų sveikatos sutrikimų”, – pataria gydytojas ortopedas-traumatologas A. Sipavičius.

The post Aktyvus gyvenimas bėgant: nauda sveikatai ir gresiančios traumos appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Kai ima pulti ligos, jaučiamės pavargę ar praradę įprastą energiją – skubame griebtis papildų, vitaminų bei vaistų ir, deja, dažnai nesusimąstome, kokią galią turi fizinis aktyvumas ir gamtos teikiami natūralūs vaistai.

Moksliškai įrodyta, kad natūralūs gamtiniai veiksniai, tokie kaip gydomasis durpinis purvas ar mineralinis vanduo, gali padėti ne tik sustiprinti organizmą, bet ir gydyti lėtinius uždegimus, alergijas, sąnarių, raumenų ar net virškinimo sutrikimus.

Sveikatos ir sveikos gyvensenos laidos „Sveikas rytojus“ rubrikoje „Sveikai ir laimingai“ buvo kalbama apie natūralių gamtos šaltinių reikšmę žmogaus organizmui, jų panaudojimą siekiant užkirsti kelią atsirandančioms ligoms bei apie tai, kaip prie sveikatos gerinimo prisideda gamtos išteklių suteikiama terapija.

Apie savo kūno ir sveikatos puoselėjimą papasakojo ir garsi Lietuvos stilistė Viktorija Šaulytė-Mockė. Moteris atviravo, kad jos ir vyro Juliaus šeimoje, sveikatos puoselėjimas visuomet buvo laikomas prioritetu, tačiau disciplina šiam dalykui atsirado tik tuomet, kai šeimą papildė jų mylimas augintinis – samojedų veislės kalytė Elfė.

„Mūsų gyvenimo tempas – labai aktyvus, visko daug ir dažnai pritrūksta laiko poilsiui. Tačiau, kai atsirado augintinė Elfė, kasdienybė pasikeitė – viskas tapo labiau suplanuota, atsirado daugiau disciplinos. Kartu su augintine einame pasivaikščioti po miškus, vedžiojame, vedame į dresūrą“, – laidoje kalbėjo V. Šaulytė-Mockė.

View this post on Instagram

A post shared by Viktorija Šaulytė – Mockė (@sokoladass)

Stilistė pasakojo, kad jų šeimos gyvenime aktyvus laisvalaikis užima itin svarbią vietą.

„Mūsų gyvenimo būdas yra tiek aktyvus, kad net galiu prilyginti tą ritmą sportui. Be to, mes visada renkamės aktyvų laisvalaikį: daug vaikštome, mėgstame lipti į kalnus, haikinti, vandens sportu užsiiminėti. Vyras dabar žaidžia padelį, kaituoja, aš lankau boksą“, – aktyvaus laisvalaikio užkulisiais dalinosi stilistė.

Tačiau aktyvus gyvenimo būdas nėra vienintelis dalykas, padedantis puoselėti gerą savijautą bei atsipalaiduoti nuo patiriamo streso darbe. Moteris pasakojo, kad vienas iš dalykų, padedančių atrasti ryšį su savimi, nuraminti kūną ir sielą, yra puoselėjamas ryšys su gamta.

„Mes su vyru esame gamtos vaikai. Mūsų gyvenimas atrodo taip: basos kojos per smėlį, maudynės ežere, upėje – nesvarbu šiltas ar šaltas vanduo, mineralinio vandens vartojimas. Viskas, kas iš gamtos, yra gėris mūsų širdžiai“, – pasakojo V. Šaulytė-Mockė.

Tačiau nors buvimas gamtoje padeda stiprinti kūną, šaltuoju metų laiku moters šeima į ekstremalumus nesileidžia. Kuomet lauke oras suprastėja, stilistė su vyru mieliau renkasi sanatorines procedūras.

„Atšalus orams, rūpintis savimi norisi šiek tiek šilčiau, šiek tiek komfortabiliau. Taip mes ir atradome sanatorinį poilsį, kuris pasitarnauja ne tik sergant ar turint kažkokią problemą, bet ir profilaktikai bei norint pagerinti savo esamą emocinę, fizinę būklę“, – pasakojo V. Šaulytė-Mockė.

Moteris atviravo, kad nors didelių sveikatos nusiskundimų su vyru neturi, tačiau dėl nuo mažumės puoselėjamo intensyvaus gyvenimo būdo ir aktyvaus sporto, vėlei atsirado kelių sąnarių negalavimai, kurie išryškėja esant šaltesniems orams.

„Mūsų su vyru sąnariai yra šiek tiek pagyvenę. Julius anksčiau buvo kikboksininkas, aš – profesionaliai šokau, tad būna, jog nuo didesnio tempo ar, pavyzdžiui, pasikeitus orams, abu susiduriame su sąnarių problemomis“, – laidoje atviravo V. Šaulytė-Mockė.

Kaip vieną iš sanatorinių procedūrų, padedančių atgaivinti organizmą bei atsikratyti kelių sąnarių diskomforto, žinoma stilistė įvardina mineralines arba purvo vonias, inhaliacijas ir kitas procedūras.

„Man asmeniškai labai patinka ir padeda mineralinės bei purvo vonios. Taip pat iš procedūrų patinka ir inhaliacijos. Ypatingai rudens−žiemos periodu“, – pasakojo.

Kaip pati Viktorija teigė, sanatorines procedūras visa šeima pamilo ne tik dėl to, kad jos padeda spręsti įsisenėjusias problemas, atpalaiduoja, bet ir todėl, kad jos yra natūralios.

„Labai vertinu tą laiką, kurį paskiriu savo kūnui. Kelionė į „Eglės sanatoriją“, pasinėrimas į gydomojo purvo vonią, atsipalaidavimas – tai laikas man ir padėka mano kūnui. Paskutinį kartą sanatorijoje su vyru buvome per jo gimtadienį. Mums su vyru labiausiai imponuoja tai, jog sanatorijoje yra naudojami natūralūs resursai, tai yra pati gamta“, – laidoje kalbėjo V. Šaulytė-Mockė.

Laidoje „Sveikas rytojus“ apie sveikatinimo naudas bei galimybes kalbėjo ir ilgus metus savo srityje dirbanti „Eglės sanatorijos“ fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Jūratė Astravaitė.

Specialistė pasakojo, kad šaltuoju metų laiku visas reikiamas natūralias procedūras galima rasti ištisus metus veikiančiose sanatorijose, kurių specialistai pacientams procedūrų metu pritaiko ne vieną gamtinį veiksnį, padedantį atstatyti organizmą.

Balneoterapija – natūralus gydymo būdas, pasitelkiant mineralinio vandens galimybes bei peloidoterapija – būdas, kurio metu panaudojamos durpinio ir sapropelinio purvo galimybės, yra itin palankiai vertinami.

Kalbėdama apie mineralinio vandens panaudojimą gydyme, specialistė pasakojo, jog skirtingi jo panaudojimo būdai gydo skirtingas organizmo problemas. Viena iš jų – virškinimo sistemos problemos, kurių gydymui gali būti naudojamas šaltas mineralinis vanduo.

„Labiausiai mineralinis vanduo veikia mūsų virškinimo sistemą. Jeigu mūsų tikslas yra pagerinti skrandžio veiklą, pagyvinti virškinamąjį traktą, jeigu vargina vidurių užkietėjimas – tada rekomenduojama gerti šaltą mineralinį vandenį. Jį reikėtų vartoti 10−15 minučių prieš valgį, išgerti greitesniu tempu“, – pasakojo gydytoja J. Astravaitė.

Kitoms virškinimo trakto ligoms spręsti naudojamas šiltas mineralinis vanduo.

„Jeigu kaip tik norime sulėtinti mūsų virškinimo trakto veiklą, vargina padidėjęs skrandžio rūgštingumas ar žarnyno spazmai su polinkiu į viduriavimą, tada naudojamas šiltas mineralinis vanduo. Jį reikėtų gerti maždaug valandą, pusantros prieš valgį“, – žiniomis laidoje dalinosi reabilitacijos gydytoja.

Mineralinio vandens panaudojimas gydomaisiais tikslais yra itin platus. Gydant organizmą, jis gali būti vartojamas ne tik per skrandį, bet ir inhaliacijų metu. Taip galima gydyti ir su kvėpavimo takais susijusias ligas.

„Inhaliacijų metu organizmas pasisavina veikliąsias mineralinio vandens medžiagas. Inhaliacija yra naudojama norint gydyti kvėpavimo sistemos ligas, esant po ūmių ligų, po susirgimų ir sergant lėtinėmis kvėpavimo sistemos ligomis, taip pat ir profilaktikai“, – kalbėjo J. Astravaitė.

Tačiau bene didžiausias mineralinio vandens panaudojimas yra išorinis. Jis gali būti pritaikomas ir atliekant įvairias vonios procedūras. Jų metu organizmas pasisavina didelį mikroelementų kiekį. Be to, treniruojamas vienas iš svarbiausių žmogaus organų – širdis.

Mineralinis vanduo išoriškai gydo ne tik kūno, bet ir burnos problemas. Tam reikia pasitelkti ne tik mineralinį vandenį, bet ir masažo galimybes.

„Dantenų masažas mineraliniu vandeniu yra labai naudingas sergant parodontoze ir lėtinėmis burnos ertmės ligomis“, – pasakojo J. Astravaitė.

Kitos gamtinės medžiagos, tokios kaip purvas, taip pat skatina žmogaus organizmo sveikimo ir sveikatos puoselėjimo procesus. Lietuvoje populiariausi yra durpinis ir propelinis purvas.

Kaip teigė reabilitacijos gydytoja J. Astravaitė, gydomojo purvo savybės labai naudingos sergant nervų sistemos ligomis, po traumų esant skausmingiems ar sustingusiems sąnariams, todėl pagrindinis durpinio purvo panaudojimas yra atliekant aplikacijas.

„Kadangi purvas labai lėtai pasisavina šilumą ir taip pat lėtai ją atiduoda, naudojame purvo aplikacijas. Purve yra mikroorganizmų ir biologiškai aktyvių medžiagų. Jie dirgina mūsų imuninę sistemą, skatina nespecifinį imunitetą, prisideda prie antioksidacinio poveikio organizmui, gerina tiek odos būklę, tiek viso organizmo atsistatomąsias savybes“, – teigė J. Astravaitė.

The post Stilistė V. Šaulytė-Mockė su vyru propaguoja sveiką gyvenseną: „Maudomės ežere, vaikštom basom ir daug sportuojam“ appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Garsios Lietuvos moterys savo socialinės medijos paskyroje dalijasi kadrais ar vaizdo įrašais, kuriuose matyti, kaip išbando įvairias aktyvas pramogas. Gal jų pavyzdžiai tau pametės idėjų, ką nuveikti likusios vasaros metu? Pasižvalgyk!

Banglenčių sportas

Banglenčių sportas – viena populiariausių sporto šakų naujų potyrių ištroškusių vasarotojų gretose. Jam neatsispiria ir nuomonės formuotoja Ieva Swan. Banglenčių sportas yra slydimas nuo bangos, stovint ant lentos, vandens paviršiumi, tol kol banga lužta ir praranda savo energiją. Jūrose arba okeanuose, banglentininkai manevruoja beveik lygegrečiai kranto linijai link pakrantės. Yra keletas tipų bangų, kuriomis sportininkai slysta. Pagrindinis banglenčių sporto tikslas yra slysti ir manevruoti dar nelūžusios bangos dalimi naudojant banglentę. Tačiau pradedantieji mokosi čiuožti jau lužusia banga.

View this post on Instagram

A post shared by Ieva Swan (@ievaswan)

Akrojoga

Akrojoga – vis labiau populiarėjanti jogos atšaka, kurią išbandė ir nuomonės formuotoja Deimantė Kazėnaitė. Akrojoga (arba kitaip Akrobatinė joga; angl. acroyoga) – XX–XXI a. sandūroje atsiradusi jogos atšaka, susidedanti iš akrobatikos pratimų ir jogos filosofijos bei tajų masažo elementų. Lietuvoje akrojoga ėmė populiarėti 2014 m. Akrojogos praktikams reikia lavinti jėgą, lankstumą ir išmokti technikas bei įvaldyti kūno padėtis, kurios leidžia išlaikyti partnerio svorį ant kojų ar rankų bei valdyti savo kūną ore. Jėgos treniruotėmis gali tapti atsispaudimai arba vaikščiojimas ant rankų. Lankstumo arba jin jogos pratimus geriausia atlikti pabaigoje – po treniruotės ir su porininku. Geriausia mokintis su stipriu, patyrusiu partneriu. Viena svarbiausių akrojogos technikų yra „kaulų apkrovimas“ (angl. stacking the bones), kuomet keliai, alkūnės ir kitos judančios vietos ištiesinamos ir tuomet apkrova tenka kaulams, o ne raumenims.

View this post on Instagram

A post shared by Deimante Kazenaite (@deimantekazenaite)

Vandenlenčių sportas

Lietuvoje labai populiarėja ir vandenlenčių sportas. Jam neatsispiria ir atlikėja Vasha. Vandenlenčių sportas – ekstremali vandens sporto šaka, kuomet sportininkas laikosi ant specialios lentos vandens paviršiuje ir yra lynu tempiamas katerio, traukiamas kabelio vandenlenčių parke arba traukiamas lynu su variklį turinčiu mechanizmu, kuris suteikia progą užsiimti šiuo sportu vietose, kur negali tempti kateris (upės ar ežerai, kur draudžiama plaukioti kateriu, kanalai, per potvynį apsemtos teritorijos). Vandenlenčių sportas atsirado kombinuojant vandens slidžių, snieglenčių ir banglenčių technikas. Vandenlenčių sportas yra sukurtas plaukikams, kurie nori laisvalaikiu atvykti mėgėjiškai paplaukioti, pajausti malonumą ir laisvę arba varžytis su kitais šio sporto šakos atstovais pasaulinio lygio varžybose kaip „X Games“, vandenlenčių pasaulio čempionate (angl. Wakeboard World Championships (WWA)). Lietuvoje nuo 2017 m. „Wakeway“ ir „313 Cable Park“ vyksta pasaulinio lygio varžybos „Red Bull Wake 2El“, kuriose susirungia pasaulio geriausi vandenlenčių sporto atstovai tarp kurių yra ir nemažai Lietuvą atstovaujančių plaukikų.Taip pat Lietuvoje vyksta nemažai varžybų, kaip „2 Lines“ ir „Hobby Riders“, kurios skirtos išbandyti jėgas vietiniams plaukikams.

View this post on Instagram

A post shared by GABRIELĖ (@vasha_off)

Keturračiai

Pasivažinėjimas keturračių – taip pat itin smagi pramoga. Ją atostogaudama išbandė ir televizijos laidų vedėja Indrė Kavaliauskaitė. Keturratis – atviro tipo sausumos transporto priemonė, turinti keturis (kartais tris) ratus. Keturračiai turi didelį pravažumą, tad dažnai naudojami žemės ūkio darbuose. Keturračiai daugelyje šalių yra legali gatvių transporto priemonė, tačiau Šiaurės Amerikos šalyse bei Australijoje su keturračiais draudžiama važiuoti gatvėmis. Keturračio vairuotojo sėdėsena panaši į motociklininko, tačiau keturi ratai suteikia didesnį stabilumą. Pirmuosius keturračius pradėjo gaminti „Suzuki“ kompanija 1982 m. Pirmuoju modeliu tapo QuadRunner LT125 keturratis. Sporto rungtyse yra naudojami sportiniai keturračiai. Jie yra patobulinti – turi mažesnį svorį, galingesnį variklį, stabilesnę pakabą ir pažemintą svorio centrą. Dakaro ralyje keturračiams yra organizuojama atskira lenktynių klasė.

View this post on Instagram

A post shared by Indre Kavaliauskaite (@kavaliauskaite)

Plaukiojimas valtimi

Pasiplaukiojimas valtimi – ne tokia aktyvi, tačiau harmonizuojanti ir vidinį balansą padedanti atrasti pramoga. Ja mėgaujasi ir radijo laidų vedėja Elena Karalienė. Pati valtis yra mažas laivas. Būna irklinės, motorinės, kartais ir burinės valtys. Gaminama iš medžio, metalo (pvz., duraliuminio), plastiko. Gaminamos ir pripučiamos. Jūrinės valtis skirstomos į verslines, gelbėjimo (Velbotas). Vidaus vandenų būna verslinės, transportinės, gelbėjimo, sportinės (pvz., Akademinė valtis). Lentinės valtys paprastai daromos iš 4–5 m ilgio lentų, prikalamų prie karkaso. Paprastai iriama dviem vienmenčiais irklais, įtaisytais valties bortuose. 

View this post on Instagram

A post shared by ELENA KARALIENĖ (@elena.karaliene)

Jodinėjimas žirgais

Jodinėjimas žirgais – dar viena puiki pramoga tiek vasarą, tiek žiemą. Ją išbandė modelis Dijora Petrikonytė.

Žirgų sportas – tai sporto šakų grupė, apimanti jojimą, važiavimą kinkiniais, rogių lenktynes ant ledo, raitelių sportinius žaidimus. Sportinė sėkmė labai priklauso nuo sportininko ir žirgo bendradarbiavimo, todėl treniruotėse siekiama, kad žirgas suprastų, ko iš jo reikalaujama, ir pats stengtųsi tai atlikti. Jojimas – jojamojo žirgo valdymas; klasikinės rungtys: konkūrai, dailusis jojimas ir trikovė, kitos – reiningas, ištvermės jojimas, voltižiravimas, greičio lenktynės.

View this post on Instagram

A post shared by Dijora Cerios (@dijora)

Irklenčių sportas

Irklenčių sportas – vasarą Lietuvoje vis labiau populiarėjanti sporto rūšis. Jos privalumus išbando ir nuomonės formuotoja Gintarė Albrichtė. Irklenčių sportas – ekstremalaus vandens sporto šaka, kuomet balansuojama ant padidintos banglentės ir iriamasi irklu. Irklenčių ištakos kildinamos iš Peru, kurioje rastose keramikos duženose buvo aptikti civilizacijos raižiniai, vaizduojantys žvejus nedidelėse nendrinėse valtelėse, kurias jie stumdavosi iš bambuko padarytais irklais. Šiuolaikinės irklentės atkeliavo iš Havajų, JAV. Lietuvoje irklenčių sportas plėtojamas Vilniuje, Trakuose. Vyksta reguliarūs irklenčių užsiėmimai Neries upėje, Galvės ežere ir kitur

View this post on Instagram

A post shared by GINTARĖ/?????????? ????????? (@gintare_albrichte)

The post Pasisemk idėjų: aktyvios pramogos, kurias pamėgo garsios Lietuvos moterys appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.