Taptų pirmuoju lietuviu, įveikusiu tokį maršrutą

A. Valujavičius siekia perplaukti Atlanto vandenyną nuo Europos iki Šiaurės Amerikos žemyno per 110 dienų ar greičiau ir tokiu būdu paminėti 90-ąsias S.Dariaus ir S.Girėno skrydžio metines. Jei A. Valujevičiui pavyktų įveikti šią kelionę, jis taptų pirmuoju tokį maršrutą įveikusiu lietuviu ir trečiuoju žmogumi pasaulyje. Atlantu jis vienas, be palydos, irkluoja po 14 valandų per parą.

Socialiniame tinkle šiandien A.Valujavičius pasidalijo akimirkomis iš savo dabartinės kasdienybės ir aprašė savo būseną: „Iš berniuko į vyrą. 21 mazgas šiaurės rytų vėjas, 3.2m banga ir ilgas kelias į žemyną“.

View this post on Instagram

A post shared by Aurimas Valujavičius (@aurimas.keliautojas)

Rekordinį plaukimą per Atlanto vandenyną A.Valujavičius nuolat fiksuoja vaizdo kameromis, o iš sukauptos medžiagos, jam grįžus į Lietuvą, bus pradėti dokumentinio filmo kūrimo darbai. Dokumentinio filmo premjera Lietuvos kino teatruose numatyta 2024-ųjų sausio mėn. Prie šio filmo kūrimo, o kartu ir kelionės įgyvendinimo, prisidėti finansiškai gali kiekvienas norintis keliautojo „Facebook“, „Instagram“ ir „YouTube“ paskyrose nurodytais būdais. Atsidėkodamas už indėlį, A.Valujavičius ant „Lituanica“ valties užrašys kiekvieno prisidėjusio vardą ir pirmąją pavardės raidę. 

The post Per Atlantą plaukiantis Aurimas Valujavičius pasidalijo išgyvenimais dėl oro sąlygų: „Iš berniuko į vyrą“ appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

A.Valujavičius siekia perplaukti Atlanto vandenyną nuo Europos iki Šiaurės Amerikos žemyno per 110 dienų ar greičiau ir tokiu būdu paminėti 90-ąsias S.Dariaus ir S.Girėno skrydžio metines. Jei A. Valujevičiui pavyktų įveikti šią kelionę, jis taptų pirmuoju tokį maršrutą įveikusiu lietuviu ir trečiuoju žmogumi pasaulyje. Atlantu jis vienas, be palydos, irkluoja po 14 valandų per parą.

Socialiniame tinkle praėjusį pirmadienį A.Valujavičius pasidalijo akimirkomis iš savo dabartinės kasdienybės ir aprašė savo būseną: „Jau 50 dienų iriuosi irklais per Atlantą link Majamio. Artėju link 2250 jūrmylių, kas yra mano maršruto pusiaukelė. Jaučiu, kad mano kraujyje jau yra druskos, ar kaip ten sakoma. Bendrai žiūrint vandenynas kol kas man dovanoja palankias sąlygas judėti į priekį, už tai jam ir esu dėkingas.  Jau pilnai gyvenu savo rutinoje ir gerai jaučiuosi būdamas „Lituanicoje“ ar šalia jos, ar po ja. Aš ją prižiūriu, o ji saugo mane. Jokio žmogaus kontakto nepasiilgau, todėl mėgaujuosi tuo, kas mane supa: vanduo, vėjo gūsiai, kartais atplaukiančios žuvys, dreifuojančios žolės, greiti debesys ir krentančios žvaigždės. Viena kaip tik vakar naktį krito, nušvietė baltai visą dangų, buvo baugu! Nors ir netekau truputį svorio, bet irklą laikau tvirtai ir toliau švilpiu su bangom. Disciplina on the top! Judam!!!“, – su savo sekėjais pasidalino A. Valujavičius.

Praėjusią savaitę kaunietis dalijosi ir vaizdine medžiaga – ją patalpino į „YouTube“ platformą.

Rekordinį plaukimą per Atlanto vandenyną A.Valujavičius nuolat fiksuoja vaizdo kameromis, o iš sukauptos medžiagos, jam grįžus į Lietuvą, bus pradėti dokumentinio filmo kūrimo darbai. Dokumentinio filmo premjera Lietuvos kino teatruose numatyta 2024-ųjų sausio mėn. Prie šio filmo kūrimo, o kartu ir kelionės įgyvendinimo, prisidėti finansiškai gali kiekvienas norintis keliautojo „Facebook“, „Instagram“ ir „YouTube“ paskyrose nurodytais būdais. Atsidėkodamas už indėlį, A.Valujavičius ant „Lituanica“ valties užrašys kiekvieno prisidėjusio vardą ir pirmąją pavardės raidę.

The post Daugiau nei pusšimtį dienų per Atlantą plaukiantis Aurimas Valujavičius: „Nors ir netekau truputį svorio, bet irklą laikau tvirtai“ appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Jei A. Valujevičiui pavyktų įveikti šią kelionę, jis taptų pirmuoju tokį maršrutą įveikusiu lietuviu ir trečiuoju žmogumi pasaulyje. Atlantu jis vienas, be palydos, irkluoja po 14 valandų per parą. Tiesa, pirmąsias kelionės dienas A. Valujevičiui sutrikdė jūrligė – neigiamai organizmą veikianti būsena, kuri atsiranda dėl bangų supamos valties ar laivo. Keliautojas pasakoja, kad pirmą kelionės rytą jį kamavo jūros liga, vyrą pykino, jis vėmė. Vis dėlto šiuo metu keliautojas jokių jūrligės simptomų nejaučia. Pirmosiomis kelionės dienomis vyro laukė ir daugiau iššūkių. Vienas iš jų – priešpriešinis vėjas. Iš pradžių nedidelis, bet vis tiek nešantis nepalankiai atgal į Ispaniją, su kuriuo keliautojas kovojo irkluodamas 1,5 mazgo (2,77 km/h) greičiu ir lėtai judėjo į priekį, tačiau vėliau reikalai suprastėjo.

Po dviejų savaičių kelionės A. Valujevičius pasidalijo ir pirmuoju vaizdo įrašu iš Atlanto vandenyno. Jis kaipmat sulaukė daug dėmesio iš sekančiųjų A. Valujevičiaus kelionę per Atlantą.

„Esu savo „namuose“ šiaurės Atlanto vandenyne. Darau pertraukėlę, nes ką tik irklavau 4 valandas be sustojimo. Laikausi maždaug 230 laipsnių kurso ir stengiuosi kuo greičiau atsidurti prie Kanarų. Ten bus geresnis vėjas ir galėsiu greičiau keliauti. Dar nežinau, ar plauksiu tarp salų, ar aplink jas – viskas priklausys nuo vėjo“, – vaizdo įraše kalba keliautojas.

Ypatinga kelionės bus užfiksuota dokumentiniame filme

Rekordinį plaukimą per Atlanto vandenyną A.Valujavičius užfiksuos vaizdo kameromis, o iš sukauptos medžiagos, jam grįžus į Lietuvą, bus pradėti dokumentinio filmo kūrimo darbai. Dokumentinio filmo premjera Lietuvos kino teatruose numatyta 2024-ųjų sausio mėn. Prie šio filmo kūrimo, o kartu ir kelionės įgyvendinimo, prisidėti finansiškai gali kiekvienas norintis keliautojo „Facebook“, „Instagram“ ir „YouTube“ paskyrose nurodytais būdais. Atsidėkodamas už indėlį, A.Valujavičius ant „Lituanica“ valties užrašys kiekvieno prisidėjusio vardą ir pirmąją pavardės raidę.

The post Per Atlantą plaukiantis Aurimas Valujavičius pasidalino pirmaisiais vaizdais iš vandenyno appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Anot jo, tai, kad pasiplaukiojimas banglente svečioje šalyje vos nevirto didele nelaime, lėmė vienas klaidingas sprendimas.

„Į Maroką vykome pirmą kartą, nepažinojome tos šalies krantų, vandenyje besiformuojančių srovių. Deja, bet prieš išplaukdami į vandenyną neįsigilinome į situaciją ir pervertinome savo jėgas. Net ir šiandien prisiminus šį incidentą užplūsta tądien patirta baimė ir jaudulys. Tai buvo pamoka mums visiems. Todėl dabar prieš lipdamas ant banglentės visuomet atidžiai stebiu vandens paviršių“, – sako dainininkas, šią vasarą prisijungęs prie vandens sportą puoselėjančios įstaigos „Spotas“ ir skolinimosi internetu platformos „Vivus Finance“ organizuojamo socialinio projekto apie saugumą vandenyje „Saugi banga“.

Jau daugiau nei dešimt metų banglenčių sportu užsiimantis J. Jarutis yra išklausęs aukščiausios kategorijos Tarptautinės banglenčių asociacijos (ISA) ir Tarptautinės gyvybės gelbėjimo federacijos (ISL) kursus bei išsilaikęs ISA pirmojo lygio trenerio sertifikatą.

„Nelaimingi atsitikimai dažniausiai ir nutinka tuose vandens telkiniuose, kurių nepažįstame. O kai suprantame, kokios bangos bei srovės formuojasi, atsiranda pasitikėjimas savimi ir sumažėja rizika nuskęsti. Kadangi kiekvieną vasarą plaukioju banglente Baltijos jūroje ir bent kartą metuose stengiuosi nuvykti į užsienį, kur bangos daug didesnės, norėjau išmokti daugiau apie saugų elgesį vandenyje. Tarptautiniuose kursuose įgytos žinios man padėjo ne tik geriau pažinti vandenyje kylančius reiškinius ir pastebėti pavojingas situacijas, bet, prireikus, padėti skęstančiajam“, – dalinasi J. Jarutis. Atlikėjas juokauja, kad dabar gaudydamas bangas jaučiasi lyg savo dainoje – ramus ramus.

Justinas Jarutis

Organizatorių archyvas

Saugus – ir nemokėdamas plaukt

Tarptautinės banglenčių asociacijos akredituotas lektorius, Lietuvos banglenčių sporto čempionas, sertifikuotas gelbėtojas Girmantas Neniškis sako, kad srovės vandenyje įtraukia tuos žmones, kurie neįvertina aplinkybių ir nežino, kaip teisingai elgtis.

„Bene dažniausia poilsiaujančiųjų prie jūros klaida – lipimas tiesiai į pavojingiausią vietą jūroje, ten, kur bangų nėra. Tačiau iš tiesų bangos lūžta ten, kur seklu. Todėl prieš lipdami į vandenį pirmiausia pažiūrėkite į bangų aukštį ir maudykitės toje vietoje, kur jūra banguoja. Būtent ten yra sekluma“, – pataria specialistas, pristatęs penkių dalių edukacinių vaizdo pamokų ciklą.

Anot jo, norint išvengti pavojų vandenyje svarbu laikytis kelių paprastų, bet labai svarbių taisyklių.

„Didžioji dalis incidentų nutinka išėjus pabraidyti ar pašokinėti per bangas. Tad jeigu esate prie vandens, visuomet būkite pasiruošę plaukti. O jeigu plaukti nemokate, nepamirškite giliai kvėpuoti. Mūsų kūnai yra sutverti taip, kad patys galime reguliuoti, ar kylame į vandens paviršių, ar grimztame gilyn. Kai žmogus įkvepia, jis pasidaro žymiai plūdresnis ir išsilaikyti vandens paviršiuje yra lengviau“, – sako G. Neniškis.

Specialistas prideda, jog susidūrus su pavojumi svarbu siekti kranto, o ne dugno: „Dažniausiai nelaimės vandenyje įvyksta tada, kai nuo kranto nutolęs žmogus bando pasiekti dugną. Pradėjus grimzti, skęstantysis iš paskutiniųjų stengiasi irtis aukštyn ir gaudyti orą, o tai tik dar labiau pablogina situaciją. Todėl svarbu giliai įkvėpti ir laikantis vandens paviršiuje laukti pagalbos.“

The post Justinas Jarutis: „Atlanto vandenyne gavau pamoką visam gyvenimui“ appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.