Tarptautinė konsultacijų bendrovė „Gallup” skaičiuoja, kad darbuotojų įsitraukimas pasaulyje 2024 m. siekė vos 21 proc., o pozityvius vertinimus lemia ne tik atlyginimas, bet ir vadovavimo kokybė, aiškūs tikslai bei augimo galimybės. JAV tyrimų centro „Pew Research Center” duomenimis, nors atlyginimas išlieka pagrindinis darbo pasirinkimo kriterijus, beveik tiek pat svarbūs tampa lankstumas ir darbo-gyvenimo balansas.

Globalios personalo sprendimų bendrovės „ManpowerGroup” Lietuvos padalinio verslo operacijų vadovė Evelina Latyšovič sako, kad šiandien verta kalbėti apie tam tikrą naudų – darbdavio papildomai siūlomų motyvacijos priemonių – infliaciją.

„Atlyginimas yra pagrindinė darbo santykių sąlyga. Jei jis nepakankamas – visa kita nebeveikia. Bet kai siūlomas atlyginimas siekia rinkos vidurkį, vertinamos papildomos darbo pasiūlymo dedamosios: sveikatos draudimas, lankstus darbo modelis, papildomos laisvos dienos. Šie jau tampa savotiška švenčiausiąja darbo rinkos trejybe”, – pastebi ji.

Pasak ekspertės, sveikatos draudimas daugelyje sektorių jau nebėra ypatingas privalumas – jis tampa baziniu standartu, personalo valdymo srityje dar vadinamu higiena. Lanksčios darbo valandos ir galimybė derinti darbą biure ir nuotoliu išlieka vienu stipriausių darbdavio konkurencinių pranašumų. Papildomos laisvos dienos, ypač susietos su asmeninėmis progomis, emocine ar fizine sveikata, vis dažniau vertinamos kaip reali vertė, o ne simbolinis gestas.

Efektas – nebūtinai ilgalaikis

Moksliniai vadinamosios hedonistinės adaptacijos (reiškinio, kai žmonės gana greitai pripranta prie teigiamų pokyčių ir jie tampa nauja norma) tyrimai rodo, kad prie padidėjusio atlyginimo žmonės pripranta per sąlyginai trumpą laiką – dažnai per 3–6 mėnesius. Po to motyvacija grįžta į ankstesnį lygį.

„Tai nereiškia, kad alga nesvarbi. Tačiau vien jos nepakanka ilgalaikiam įsitraukimui užtikrinti. Mes ir patys matome, kad kandidatai pirmiausia žiūri į atlyginimą. Tai pagrindas. Bet jei pasiūlymai panašūs, ypač konkurencingose srityse – IT, finansų – prasideda lyginimas, kokios darbo kultūros tikiuosi, kokias naudas turėjau prieš tai, ar mano situacija nepablogės”, – sako E. Latyšovič.

Ir vis dėlto kai kurie darbuotojai nepraleidžia progos darbdaviui iškomunikuoti labai aiškią žinutę: būtų smagu, kad atlyginimas būtų didesnis, o ne atsirastų dar viena papildoma nauda. Jei bazinis atlygis atsilieka nuo rinkos, papildomi priedai gali atrodyti kaip bandymas nukreipti dėmesį nuo esmės. O tokie alternatyvūs bandymai įtikti darbuotojui nebūtinai kainuoja pigiau. Kartais jie pareikalauja net didesnių investicijų nei paprastas ir aiškus sprendimas peržiūrėti atlygio dydį. O galiausiai tokia taktika gali kainuoti ir darbuotojų lojalumą.

Dėmesio pritraukimo priemonė ar inovacija?

Pastaraisiais metais pasaulyje pasirodė ir kur kas labiau netikėtų darbdavių iniciatyvų – nuo vaistų, vartojamų svorio reguliavimui, kompensavimo iki estetinių procedūrų ar vadinamųjų „botokso atostogų”. Kai kurios įmonės skelbia apmokėsiančios regos korekcijos operacijas, vaisingumo procedūras, krūtų implantus, estetinės odontologijos paslaugas, klausos aparatus ar net suteiksiančios teisę į neribotas atostogas.

„Formaliai žmogus gali atostogauti, kiek nori, o darbdavys to neriboja. Skamba įspūdingai, bet praktikoje vis tiek atsiranda limitai – kiek iš tikrųjų gali sau leisti nebūti, kad darbai būtų padaryti”, – komentuoja E. Latyšovič. Jos praktikoje irgi yra išskirtinių individualių derybų atvejų – vienas kandidatas sutiko svarstyti pasiūlymą tik su sąlyga, kad skraidys verslo klase, jam visada bus apmokamas maistas aukšto lygio restorane ir kartą per savaitę – masažas: „Klientas labai norėjo būtent šio specialisto, todėl sutiko su tokiomis sąlygomis. Tai parodo, kaip smarkiai kartais įmonės konkuruoja dėl talentų.

Dalį šių „ekstremalių” iniciatyvų, kaip pastebi personalo sprendimų ekspertė, atneša startuolių kultūra ir jaunesnės kartos, kurios nebijo garsiai deklaruoti savo lūkesčių. Lietuvoje daugelis tendencijų vis dar ateina pavėlavusios – dažnai pirmiausia jos išbandomos JAV ar Vakarų Europoje.

Kai kurios temos Lietuvoje dar laikomos ir jautriomis. Pavyzdžiui, pasaulyje jau atsiranda įmonių, suteikiančių moterims papildomų laisvų dienų menstruacijų metu. Pasak ekspertės, klausimas čia platesnis – ne tik apie konkrečią naudą, bet ir apie organizacijos brandą pripažinti realius žmonių poreikius bei kalbėti apie tai, kodėl tam tikros temos vis dar laikomos tabu.

Vis dėlto inovacijos nebūtinai orientuotos tik į netikėtumo ar „wow” efektą. Rinkoje kaip papildomos naudos siūlomi ir žemiškesni dalykai. Tarkim – finansinio raštingumo stiprinimas, darbdavio prisidėjimas prie trečiosios pensijų pakopos, investavimo ar asmeninių finansų valdymo kursų, gyvybės draudimo. E. Latyšovič teigimu, ilgainiui tai gali turėti didesnį poveikį nei vienkartinė pramoga ar dar viena nereikalinga papildoma nauda jų krepšelyje.

Personalizacijos era – ir nauji iššūkiai

Vis dažniau kalbama ne apie vieną „naudų krepšelį visiems”, o apie galimybę naudas išsirinkti. Skirtinguose gyvenimo etapuose žmonėms aktualūs skirtingi dalykai – vienam svarbi trečioji pensijų pakopa, kitam – lankstumas ar papildomas biudžetas mokymams.

Vienas problemos sprendimų – rinkoje atsirandantys skaitmeniniai sprendimai, leidžiantys darbuotojams patiems pasirinkti, kaip panaudoti jiems skirtą biudžetą.  „Žmonės vis dažniau sutinka gauti mažesnės vertės naudas, bet su galimybe jas rinktis patiems. Ypač stipriai tai juntama tarp jaunesnės kartos darbuotojų. Jiems reikšmingos naudos, kurios vis dar nėra standartinės – papildomos atostogų dienos, apmokami mokslai ar darbo iš bet kurio pasaulio krašto galimybė. Tačiau organizacijos dažnai savo kaštus švaisto naudoms, kurios jų darbuotojams visai neaktualios”, – teigia darbuotojų įsitraukimo platformos „MELP” valdybos narys Vidmantas Šiugždinis.

Pasak eksperto, standartiniai pasiūlymai nebeveikia. Laimi tie darbdaviai, kurie į naudų paketą žvelgia strategiškai – kaip į būdą kurti ryšį, lojalumą ir reputaciją. „Likusieji rizikuoja likti stebėtojais”, – sako V. Šiugždinis. 

Visos šios praktikos, anot E. Latyšovič, rodo aiškią kryptį – personalizacija tampa norma, tačiau atsiranda ir praktinių iššūkių, nes jai būtina brandi kultūra ir skaidri komunikacija: „Jei vienas darbuotojas gauna tai, ko jam išties reikia darbo funkcijoms atlikti, kitas gali norėti to paties vien todėl, kad gavo kolega. Tada atsiranda nejaukių situacijų, auginančių nelygybės jausmą. Kartais paprasčiau tampa visiems pasiūlyti tą patį – arba… nebesiūlyti nė vienam.”

Maži reikšmingi dalykai

Darbo rinka Lietuvoje jau primiršo dar nelabai seniai garsiai įmonių reklamuotus „picų ketvirtadienius” – šiandien jie vargiai bus vertinami kaip konkurencinis pranašumas. „Kaip ir švieži vaisiai biure, kurie turbūt visada liks malonia smulkmena, tačiau tikrai nėra verti akcentuoti  darbo skelbimuose – tai gali sukurti įspūdį, kad daugiau pasiūlyti nelabai yra ką, bet tuo pačiu tai verta paminėti pokalbio su kandidatu metu, nes tai dar kol kas nėra rinkos standartas”, – juokauja E. Latyšovič.

Personalo sprendimų ekspertė pažymi, kad ne visos darbuotojus motyvuojančios iniciatyvos yra brangios. Reikšmingą emocinį efektą gali sukurti paprasti, bet apgalvoti sprendimai – mini biudžetas komandos kasdienėms iniciatyvoms, šiltas atsisveikinimas su išeinančiu kolega ar apgalvotas naujoko pasitikimas, patvirtinantis, kad kiekvienas žmogus organizacijoje yra svarbus.

„Su komanda esame rengę paprastas viktorinas su simboliniais prizais – ir reakcija būdavo stipresnė nei po brangių, tūkstančius kainuojančių renginių. Žmonės atsimena emociją, o ne jos kainą”, – dalijasi E. Latyšovič.

Ji prognozuoja, kad rinka matys ir dar drąsesnių iniciatyvų, privalėdama reaguoti į vis ekstremalesnius jaunesnių kartų lūkesčius. Tačiau, nepaisant tendencijų bangų, baziniai dalykai išliks – konkurencingas atlyginimas, lankstumas ir realus rūpestis darbuotojų sveikata.

The post  „Botokso“ ar neribotos atostogos: kas šiandien išties motyvuoja darbuotojus? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

„Darbuotojai turėtų atkreipti dėmesį, kad viešai skelbiami minimalios algos dydžiai visada nurodomi bruto, todėl reali gaunama suma priklauso nuo asmens mokestinės situacijos“, – pabrėžia Ieva Piličiauskaitė-Dulkė, Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė.

Kada taikomas senasis, o kada – naujasis minimalus darbo užmokestis

Pažymėtina, kad 2026 m. sausio mėnesį išmokant darbo užmokestį už 2025 m. gruodžio mėnesį, taikomas 2025 m. galiojęs minimalus darbo užmokestis, t. y. 1 038 Eur per mėnesį arba 6,35 Eur už darbo valandą. Tai reiškia, kad darbo užmokesčio dydis nustatomas pagal laikotarpį, už kurį atlyginimas apskaičiuojamas, o ne pagal jo išmokėjimo datą.

„Praktikoje vis dar pasitaiko situacijų, kai darbdaviai klaidingai orientuojasi į atlyginimo išmokėjimo laiką, tačiau teisinga taikyti tą minimalų darbo užmokestį, kuris galiojo uždirbimo laikotarpiu“, – atkreipia dėmesį I. Piličiauskaitė-Dulkė.

Minimalus darbo užmokestis – tik nekvalifikuotam darbui

Primename, kad minimalus darbo užmokestis gali būti mokamas tik už nekvalifikuotą darbą, atitinkamai už vieną darbo valandą arba visą kalendorinio mėnesio darbo laiko normą. Vadovaujantis Darbo kodekso 141 straipsnio 2 dalimi, nekvalifikuotu darbu laikomas darbas, kuriam atlikti nekeliami jokie specialūs kvalifikacinių įgūdžių ar profesinių gebėjimų reikalavimai. Jeigu atliekamas kvalifikuotas darbas, darbo užmokestis turi būti didesnis už minimalų, o konkretūs dydžiai nustatomi pagal darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą. 

„Minimalus darbo užmokestis nėra universalus atlygio dydis visiems darbams – jis gali būti taikomas tik tais atvejais, kai darbuotojas neatlieka kvalifikuoto darbo“, – pažymi Darbo teisės skyriaus vedėja.

MMA ir MVA – skirtingi dydžiai

Svarbu pabrėžti, kad minimalioji mėnesinė alga ir minimalusis valandinis atlygis yra skirtingi dydžiai, ir vienas neprivalo atitikti kito. Tai reiškia, kad tais atvejais, kai darbo sutartyje nustatytas minimalusis valandinis atlygis, darbuotojo darbo užmokestis kiekvieną mėnesį gali skirtis ir, priklausomai nuo faktiškai dirbtų darbo valandų skaičiaus, gali būti tiek didesnis, tiek mažesnis už nustatytą minimaliąją mėnesinę algą.

„Dirbant pagal valandinį atlygį, natūralu, kad mėnesinis darbo užmokestis svyruoja – tai nėra darbo teisės pažeidimas, jeigu laikomasi nustatyto minimalaus valandinio dydžio“, – paaiškina I. Piličiauskaitė-Dulkė.

Minimalus darbo užmokestis vertinamas pagal bazinį atlyginimą

Minimalaus darbo užmokesčio reikalavimo turi būti laikomasi nustatant darbuotojo bazinį darbo užmokestį, o ne vertinant visą darbuotojo gaunamą atlygį kartu su priedais ar priemokomis. Atitinkamai darbuotojo bazinis darbo užmokestis – valandinis atlygis, mėnesinė alga ar pareiginės algos pastovioji dalis – negali būti mažesnis už minimalų darbo užmokestį, o dirbant kvalifikuotą darbą – privalo būti didesnis, nepaisant to, kad darbuotojui papildomai skiriamos kitos darbo užmokesčio dalys.

„Priedai ar priemokos negali kompensuoti per mažo bazinio atlyginimo – tai viena dažniausių darbdavių daromų klaidų“, – akcentuoja Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė.

Kada būtina keisti darbo sutartį

Jeigu darbo sutartyje minimalus darbo užmokestis įtvirtintas konkrečia suma skaičiais (pavyzdžiui, 1 038 Eur), jam pasikeitus būtina atlikti darbo sutarties pakeitimą. Tačiau jeigu darbo sutartyje darbo užmokestis įvardytas kaip minimalioji mėnesinė alga arba minimalusis valandinis atlygis, nenurodant konkrečios sumos, darbo sutarties keisti nereikia.

Minimalus darbo užmokestis ir vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimas

Minimalus darbo užmokestis taip pat turi reikšmės vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimui, ypač pirmaisiais naujų metų mėnesiais, kai skaičiuojamasis laikotarpis apima praėjusių metų mėnesius. Remiantis Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo 5.15 papunkčiu, apskaičiuotas vidutinis dieninis ar valandinis darbo užmokestis negali būti mažesnis už to mėnesio, kuriam jis skaičiuojamas, pagal minimaliąją mėnesinę algą apskaičiuotą vidutinį darbo užmokestį.

Praktinis pavyzdys

Pavyzdžiui, jeigu sausio mėnesį darbuotojas pagal darbo grafiką turi dirbti 21 darbo dieną, minimalus vidutinis dieninis darbo užmokestis apskaičiuojamas 1 153 Eur padalijus iš 21 darbo dienos, t. y. 54,9 Eur. Jeigu darbuotojo vidutinis dieninis darbo užmokestis, apskaičiuotas pagal pastaruosius tris mėnesius, būtų mažesnis, turi būti taikomas vidutinis darbo užmokestis, apskaičiuotas pagal minimaliąją mėnesinę algą.

The post Nuo 2026 m. sausio 1 d. – didesnis minimalus darbo užmokestis appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Didės alga

Pareiginės algos bazinio dydžio augimas palies virš 200 tūkst. valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų, valstybės tarnautojų, valstybės pareigūnų, valstybės politikų, teisėjų, karių.

Įstatymo pakeitimais taip pat svarstoma nuo 2027 m. pareiginės algos bazinį dydį sutarti nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje atsižvelgiant į vidutinę metinę infliaciją, minimaliosios mėnesio algos dydį, viešojo sektoriaus darbo užmokesčio pokyčius. Jeigu dėl to nepavyktų susitarti, bazinį dydį tvirtintų Seimas atsižvelgdamas į Vyriausybės siūlymą.

Preliminariais skaičiavimais pareiginės algos (atlyginimo) baziniam dydžiui padidinti 12,6 eurais (0,7 proc.) iš valstybės biudžeto prireiks apie 48,9 mln. eurų per metus.

Šiuo metu pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis siekia 1 785,4 euro.

The post Numatoma didinti pareiginės algos bazinį dydį appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

„Darbo užmokestis nėra darbdavio gera valia – tai yra įstatymo numatyta pareiga. Atlyginimo klausimai – vieni svarbiausių darbo santykiuose, todėl kiekvienas darbuotojas turi žinoti savo teises, o darbdavys – atsakomybę tinkamai jas užtikrinti”, – pabrėžia Valstybinės darbo inspekcijos kancleris Šarūnas Orlavičius.

Darbo apmokėjimo sistema

Svarbu, kad darbo užmokesčio mokėjimo tvarka būtų apibrėžta darbo sutartyje ar darbo apmokėjimo sistemoje, kurią privalo patvirtinti darbdavys, kai vidutinis darbuotojų skaičius yra 20 ir daugiau, ir su ja supažindinti visus darbuotojus. Darbo apmokėjimo sistemoje nurodomos darbuotojų kategorijos pagal pareigybes ir kvalifikaciją bei kiekvienos jų apmokėjimo formos ir darbo užmokesčio dydžiai (minimalus ir maksimalus), papildomo apmokėjimo (priedų ir priemokų) skyrimo pagrindai ir tvarka, darbo užmokesčio indeksavimo tvarka. Pabrėžtina, jog darbo apmokėjimo sistema turi būti parengta taip, kad ją taikant būtų išvengta bet kokio diskriminavimo lyties ir kitais pagrindais. Vyrams ir moterims už tokį patį ar lygiavertį darbą mokamas vienodas darbo užmokestis.

Kaip mokamas darbo užmokestis

Pažymėtina, jog darbo užmokestis privalo būti mokamas pinigais. Darbdavio ar kitų asmenų perduoti daiktai ar suteiktos paslaugos negali būti laikomi darbo užmokesčiu, išskyrus sprendžiant bylas dėl diskriminacijos. „Darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, taip pat dienpinigiai ir komandiruotės išlaidų kompensacijos privalo būti mokami pavedimu į darbuotojo nurodytą darbuotojo mokėjimo sąskaitą, išskyrus jūrininkus ir tam tikrus, įstatyme numatytus užsieniečius, kurie turi teisę dirbti”, – akcentuoja Š. Orlavičius.

Darbo užmokesčio mokėjimo terminai

Darbo užmokestis darbuotojui mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o darbuotojui prašant – kartą per mėnesį. Bet kuriuo atveju už darbą per kalendorinį mėnesį negali būti atsiskaitoma vėliau negu per 10 darbo dienų nuo jo pabaigos, jeigu darbo teisės normos ar darbo sutartis nenustato kitaip.

Darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per 10 darbo dienų. Kancleris pažymi, kad darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.

„Toks reguliavimas turėtų būti suprantamas taip, kad darbo sutarties šalys darbo sutartyje gali susitarti dėl vėlesnės visiško atsiskaitymo dienos, bet ne vėlesnės kaip 10 darbo dienų po atleidimo, – pažymi kancleris Š. Orlavičius. – Taip pat šalys būtent atleidimo metu gali susitarti dėl vėlesnės atsiskaitymo dienos, jei išmokos iki vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio bus išmokamos vėliausiai atleidimo iš darbo dieną.”

Netinkamo atsiskaitymo pasekmės

Kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui, turinčiam darbo santykių, išmokami delspinigiai, kurių dydį tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, jeigu darbo teisės normos (darbo sutartis ar vietiniai teisės aktai) nenustato didesnio delspinigių dydžio. Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo pirmos uždelsimo dienos iki pat atsiskaitymo dienos.

„Jeigu darbo santykiai jau yra pasibaigę ir su darbuotoju buvo uždelsta atsiskaityti, pavyzdžiui, atleidimo dieną neišmokėtas visas darbo užmokestis, kompensacija už nepanaudotas atostogas, darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių, – pabrėžia Š. Orlavičius. – Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų skaičiavimo pagrindu imamas ne darbuotojo vidutinis darbo užmokestis, o konkreti suma, kurią darbdavys uždelsė sumokėti. Kai uždelsta atsiskaityti trumpiau negu vieną mėnesį, uždelsta sumokėti suma turėtų būti apskaičiuojama proporcingai uždelstam atsiskaitymo laikotarpiui.”

Ginčai dėl neišmokėto darbo užmokesčio

Visais atvejais tiek darbdavys, tiek darbuotojas, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, turi veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. Ginčai tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, taip pat ir ginčai dėl neteisingo atsiskaitymo su darbuotoju, nagrinėjami Darbo kodekso IV dalyje „Darbo ginčai” nustatyta tvarka, t. y. pateikiant prašymą raštu ar elektroniniu paštu, pasirašant elektroniniu parašu ar suformulavus prašymą tokiu būdu, kuris leidžia prašymą teikiantį asmenį identifikuoti arba patikrinti prašymo autentiškumą, darbo ginčų komisijai VDI adresu. Pažymėtina, kad ginčai dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių sumų statistiškai išlieka vieni dažniausiai nagrinėjamų darbo ginčų komisijose. 

Informaciją dėl kreipimosi į darbo ginčų komisiją bei prašymo formą rasite šioje atmintinėje.

The post Darbo užmokestis: kada, kaip ir kodėl darbdavys privalo atsiskaityti? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Kas yra bruto?

Bruto (lot. brutus – „žalias“, „neskaldytas“) reiškia bendrąją sumą – tai, kas nurodoma dar prieš atskaičiuojant mokesčius ar kitus atskaitymus. Paprasčiau tariant, bruto – tai „pilna“ vertė.

Pavyzdžiai:

• Bruto atlyginimas – tai visa suma, kurią darbdavys moka už jūsų darbą, dar neatskaičius mokesčių (Sodros, gyventojų pajamų mokesčio, pensijų kaupimo ir kt.).
• Bruto svoris – tai prekės svoris su pakuote. Pavyzdžiui, jei cukraus pakuotė sveria 1,05 kg, o pats cukrus – 1 kg, tai bruto svoris yra 1,05 kg.

Kas yra neto?

Neto (lot. netus – „švarus“, „grynas“) – tai grynoji vertė, kuri lieka po visų atskaitymų. Tai realus kiekis ar suma, kuria galima naudotis ar vartoti.

Pavyzdžiai:

• Neto atlyginimas – tai suma, kurią gaunate „į rankas“ – jau po visų mokesčių atskaitymo.
• Neto svoris – tai tikrasis produkto svoris be pakuotės.

Bruto ir neto atlyginimai: kodėl svarbu žinoti skirtumą?

Vienas dažniausių nesusipratimų įvyksta pasirašant darbo sutartį. Darbdaviai dažnai nurodo bruto atlyginimą, tačiau darbuotojui svarbiausia – neto, t. y. kiek realiai bus pervesta į banko sąskaitą.

Pavyzdys:

Jei sutartyje nurodyta, kad bruto atlyginimas yra 1500 eurų, tai reali suma „į rankas“ (neto) bus apie:

• ~1050–1150 eurų, priklausomai nuo taikomų mokesčių, turimų vaikų, pensijų kaupimo ir kitų veiksnių.

Patarimas: naudokite atlyginimų skaičiuokles, kurias galima rasti internete (pvz., Sodra.lt), kad žinotumėte tikslią sumą.

Ką dar verta žinoti apie šiuos terminus?

• Prekės pakuotėje: Kai matote ant etiketės „grynasis kiekis 500 g“ – tai yra neto. Jei svoris su dėžute ar maišeliu – tai bruto.
• Sutarčių skaitymas: Visada pasitikrinkite, ar nurodyta suma yra bruto ar neto – tai padės išvengti nesusipratimų.
• Mokesčių deklaravimas: Mokesčiai skaičiuojami nuo bruto sumos, o grąžinimai (jei priklauso) gali padidinti jūsų neto pajamas.

The post Bruto ir neto: kuo jie skiriasi ir ką svarbu žinoti? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Žinant esmines atostoginių apskaičiavimo taisykles, kils mažiau klausimų ir netikrumo matant už kasmetines atostogas pervestą sumą. 

Primename, kad kasmetinių atostogų metu darbuotojui paliekamas vidutinis darbo užmokestis, kuris skaičiuojamas Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496, tvarka. 

Koks yra vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo laikotarpis? 

Skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (arba jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis.  Darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, apskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką.

Pavyzdžiui, jeigu darbuotojui kasmetinės atostogos suteikiamos birželio mėn., tokiu atveju skaičiuojant atostoginius skaičiuojamasis laikotarpis yra kovo–gegužės mėn., t. y. vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš kovo–gegužės mėn. darbo užmokesčio ir dirbto laiko.

Kokios sumos įskaitomos skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį? 

Įskaitomos visos su darbo užmokesčiu susijusios sumos, kurios sumokėtos už atliktą darbą, t. y.:

• bazinis darbo užmokestis už atliktą darbą;
• didesnis apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą, darbą naktį, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, kai padidinamas darbuotojo darbo mastas bei kt. įstatymuose ar kolektyvinėje ir darbo sutartyse numatytais atvejais;
• papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu arba mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą;
• priedai ir priemokos, mokami už darbo rezultatus, kiti mokėjimai už atliktą darbą, numatyti darbo teisės normose, kolektyvinėje ir darbo sutartyse;
• premijos ir kitos pinginės išmokos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu arba mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą. 

Kokios sumos neįskaitomos skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį? 

Neįskaitomos tos sumos, kurios gautos ne už atliktą darbą, pavyzdžiui, atostoginiai, ligos išmoka, dienpinigiai, nekonkuravimo kompensacija, apmokėjimas už prastovą, švenčių proga mokamos premijos ir kt. 

Kaip skaičiuojami atostoginiai? 

Darbdavys skaičiuoja vidutinį dieninį arba vidutinį valandinį darbo užmokestį. Vidutinis valandinis darbo užmokestis skaičiuojamas, kai darbuotojo faktiškai dirbama darbo diena (pamaina) yra skirtingos trukmės.

Vidutinis dieninis darbo užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas). 

Pavyzdžiui, darbuotojas naudojasi kasmetinėmis atostogomis birželio mėn. Skaičiuojamuoju laikotarpiu (kovo–gegužės mėn.) jis dirbo 62 dienas, o už šiuos mėnesius priskaičiuotas 6 000 Eur dydžio darbo užmokestis. Tokiu atveju vidutinis dieninis darbo užmokestis apskaičiuojamas taip: 6 000 Eur / 62 d. d. = 96,77 Eur. Gautas dieninis įkainis dauginamas iš suteiktų atostogų dienų skaičiaus. 

Pavyzdžiui, jeigu darbuotojas naudosis 10 darbo dienų kasmetinių atostogų, jo atostoginių suma sudarys 96,77 Eur × 10 d. d. = 967,70 Eur. 

Vidutinis valandinis darbo užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį valandų skaičiaus (įskaitant viršvalandžius).

Pavyzdžiui, darbuotojas naudojasi kasmetinėmis atostogomis birželio mėn. Skaičiuojamuoju laikotarpiu (kovo–gegužės mėn.) jis dirbo 460 valandų, o už šiuos mėnesius priskaičiuotas 6 000 Eur dydžio darbo užmokestis. Tokiu atveju vidutinis valandinis darbo užmokestis apskaičiuojamas taip: 6 000 Eur / 460 d. val. = 13,04 Eur.

Gautas valandinis įkainis dauginamas iš suteiktų kasmetinių atostogų valandų skaičiaus. 

Pavyzdžiui, darbuotojas, kurio darbo laiko norma yra 40 val., per savaitę naudojasi kasmetinėmis atostogomis 5 darbo dienas, tai jo atostoginių suma bus 13,04 Eur × 40 val. = 521,60 Eur. C

Kokie  laikotarpiai neįskaitomi į vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo laiką?

Apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, neįskaitomos dienos ar valandos, kai darbuotojas faktiškai nedirbo įmonėje, taip pat piniginės sumos, išmokėtos už tas dienas ar valandas. 

Tokie laikotarpiai gali būti atostogos, laikinasis nedarbingumas, prastova ar kt. 

Pavyzdžiui, jeigu darbuotojo skaičiuojamasis laikotarpis yra kovo–gegužės mėn., tačiau  visą gegužės mėn. darbuotojas naudojosi laikinuoju nedarbingumu, atostoginiai bus skaičiuojami iš kovo–balandžio mėn. ir per šiuos mėnesius gautų sumų už atliktą darbą.

Jeigu darbuotojas visą skaičiuojamąjį 3 mėn. laikotarpį nedirbo ir negavo pajamų už atliktą darbą, tuomet vidutinis darbo užmokestis bus nustatomas iš skaičiuojamuoju laikotarpiu darbuotojui darbo sutartyje arba darbo teisės normose nustatytų darbo užmokesčio dydžių, juos dalijant iš darbo dienų (valandų) skaičiaus pagal darbuotojo darbo (pamainos) grafiką skaičiuojamuoju laikotarpiu.

Pavyzdžiui, po 2 metų trukusių tikslinių atostogų darbuotojas nusprendžia iš karto pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis. Tokiu atveju jo vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas iš darbo sutartyje nustatyto dydžio. Skaičiuojant atostoginius į darbo užmokesčio dydį turėtų būti įtrauktos visos sumos, sulygtos pagal darbo sutartį, kurios darbuotojui būtų mokamos, jeigu jis skaičiuojamuoju laikotarpiu būtų dirbęs. Priskaičiuotas darbo užmokestis dalijamas iš darbo dienų (valandų) skaičiaus, kurį darbuotojas skaičiuojamuoju laikotarpiu būtų dirbęs.

Kaip mokami atostoginiai, kai darbuotojui kasmetinės atostogos suteikiamos savaitėmis?

Darbuotojams, kurių darbo dienų skaičius per savaitę yra skirtingas arba mažesnis nei 5, kasmetinės atostogos suteikiamos savaitėmis (ne darbo dienomis). Savaitė turėtų būti suprantama kaip bet kuris 7 kalendorinių dienų laikotarpis. Kai darbuotojui kasmetinės atostogos suteikiamos savaitėmis, vidutinis darbo užmokestis mokamas pagal tam darbuotojui nustatytą darbo laiko normą. 

Pavyzdžiui, jeigu darbuotojui kasmetinės atostogos suteikiamos savaitėmis, o darbo sutartyje nustatyta 40 val. per savaitę darbo laiko norma, tokiu atveju suteikiant savaitės (7 k. d.) trukmės kasmetines atostogas atostoginiai apskaičiuojami 40 val. dauginant iš apskaičiuoto vidutinio valandinio darbo užmokesčio dydžio. 

Kaip apskaičiuojami atostoginiai, kai keitėsi darbuotojo darbo laiko norma?

Aprašas nereglamentuoja atvejų, kaip turėtų būti apskaičiuojami darbuotojo atostoginiai, jeigu keitėsi darbuotojo darbo laiko trukmė (pavyzdžiui, darbuotojas dirbo 8 valandas per dieną, 5 darbo dienas per savaitę, o susitarus dėl papildomo darbo – 10 valandų per dieną, 5 darbo dienas per savaitę). Atitinkama apskaičiavimo tvarka galėtų būti nustatyta darbo tvarkos taisyklėse, darbo apmokėjimo sistemoje ar kituose darbdavio vidaus teisės aktuose. Tuo atveju, jeigu konkrečios tvarkos nėra ir darbuotojo darbo laiko norma už laikotarpį, už kurį suteikiamos kasmetinės atostogos, keitėsi, vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas taip pat pagal Aprašą, tačiau laikas, už kurį mokami atostoginiai, galėtų būti apmokamas proporcingai darbuotojo darbo laiko normai, kurią darbuotojas dirbo tuo laikotarpiu, už kurį yra suteikiamos atostogos. 

Pavyzdžiui, jeigu darbuotojui suteikiama 20 d. d. atostogų, iš kurių 5 d. d. už laikotarpį, kai darbuotojas dirbo 40 valandų per savaitę, o 15 d. d. už laikotarpį, kai darbuotojas dirbo 50 valandų per savaitę, atitinkamai pagal dirbtą darbo laiko normą turėtų būti apskaičiuojami ir išmokami atostoginiai. 

Kaip apskaičiuojami atostoginiai, kai darbuotojo kasmetinės atostogos tęsiasi per daugiau nei vieną mėnesį? 

Vidutinis darbo užmokestis už kasmetinių atostogų laiką apskaičiuojamas vieną kartą. Skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 mėn. prieš kasmetinių atostogų pradžią. 

Pavyzdžiui, jeigu kasmetinės atostogos prasideda birželio ir baigiasi liepos mėn., vidutinio darbo užmokesčio skaičiuojamasis laikotarpis yra gegužės, balandžio ir kovo mėn.

Skaičiuojamasis laikotarpis nekinta, nepaisant to, ar už kasmetines atostogas išmokama prieš jų pradžią, ar kartu su einamojo mėnesio darbo užmokesčiu.

Daugiau informacijos apie vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarką rasite mūsų vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo atmintinėje (PDF).

The post Viskas, ką reikia žinoti apie atostoginius: skaičiavimo tvarka ir pavyzdžiai appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

1. Išanalizuokite savo finansus ir nustatykite tikslus

Pirmasis žingsnis link geresnės finansinės padėties – suprasti, kur šiuo metu esate. Sudarykite savo išlaidų ir pajamų sąrašą, įskaitant visus reguliarius mokėjimus ir mažas išlaidas, kurios dažnai nepastebimos.

Nustatykite konkrečius ir pasiekiamus tikslus, pavyzdžiui:

• Sukaupti 3 mėnesių išlaidų dydžio „finansinę pagalvę“.
• Sumažinti skolas tam tikra suma.
• Sutaupyti pinigų kelionei ar kitam svarbiam tikslui.

Aiškiai suformuluoti tikslai padės susitelkti ir motyvuos veikti.

2. Sukurkite biudžetą ir laikykitės jo

Biudžeto sudarymas yra vienas efektyviausių būdų kontroliuoti savo finansus. Paskirstykite pajamas į pagrindines kategorijas:

• Pagrindinės išlaidos (nuoma, maistas, transportas).
• Santaupos ir investicijos (rekomenduojama skirti bent 20 % pajamų).
• Pramogos ir laisvalaikis (skirkite tam ribotą dalį, kad neperžengtumėte biudžeto).

Naudokitės finansų valdymo programėlėmis, kurios padės stebėti išlaidas ir laikytis nustatyto plano.

3. Sumažinkite nereikalingas išlaidas

Kiekvienas turime mažų, bet pasikartojančių išlaidų, kurios ilgainiui kaupiasi. Atkreipkite dėmesį į tokius dalykus kaip:

• Per dažnas valgymas kavinėse.
• Nepanaudoti prenumeratos planai.
• Impulsyvūs pirkiniai.

Atsisakę šių išlaidų, galite sutaupyti reikšmingą sumą, kurią galėsite skirti santaupoms ar investicijoms. Įpraskite prieš pirkdami pagalvoti, ar tai tikrai būtina.

4. Ieškokite papildomų pajamų šaltinių

Jei jūsų pajamos ribotos, apsvarstykite galimybes užsidirbti papildomai. Tai gali būti:

• Laisvai samdomas darbas pagal jūsų įgūdžius.
• Naudotų daiktų pardavimas.
• Smulkus verslas ar papildoma veikla, kurią galite vykdyti laisvalaikiu.

Papildomos pajamos padės greičiau pasiekti finansinių tikslų ir suteiks daugiau lankstumo biudžete.

5. Investuokite į savo finansinį išsilavinimą

Ilgalaikė finansinė sėkmė priklauso ne tik nuo taupymo, bet ir nuo žinių. Skirkite laiko mokytis apie:

• Investavimo pagrindus.
• Efektyvų skolų valdymą.
• Mokesčių optimizavimo būdus.

Galite pradėti nuo knygų, tinklalaidžių ar seminarų, skirtų finansiniam švietimui. Geresnis supratimas apie pinigų valdymą padės priimti geresnius sprendimus ir išvengti klaidų.

The post 5 patarimai, kurių dėka kiti metai bus finansiškai geresni appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

1. Atlikite rinkos tyrimus

Prieš pradėdami derybas dėl atlyginimo, turite gerai išsiaiškinti, kiek panašiose pozicijose dirbantys žmonės uždirba jūsų regione ar pramonės srityje. Naudokite tokius išteklius kaip atlyginimų palyginimo platformos (pvz., „Glassdoor“, „PayScale“) arba kalbėkite su kitais profesionalais savo srityje. Išsiaiškinkite vidutinį atlyginimą savo pozicijai ir atsižvelkite į savo patirtį, įgūdžius bei darbo rinkos paklausą. Turėdami tikslius duomenis, galėsite pagrįsti savo reikalavimus ir jaustis labiau pasitikintys.

2. Įvertinkite savo pasiekimus

Norint sėkmingai derėtis dėl atlyginimo, būtina tiksliai žinoti savo vertę įmonei. Suskaičiuokite savo pasiekimus, projektus, kuriuos įvykdėte, ir kaip jūsų darbas prisidėjo prie įmonės augimo. Pateikite konkrečius skaičius ir rezultatus, kurie parodo jūsų pridėtinę vertę. Užsirašykite savo pasiekimus per pastarąjį laikotarpį – ar tai būtų projektai, kuriuose dalyvavote, tikslai, kuriuos pasiekėte, ar įmonės veiklos rodikliai, kurie pagerėjo dėl jūsų darbo. Šie duomenys padės parodyti, kad esate vertas didesnio atlyginimo.

3. Pasiruoškite pokalbiui

Derybos dėl atlyginimo reikalauja gero pasiruošimo. Užtikrinkite, kad turite tvirtus argumentus, pagrįstus tiek savo pasiekimais, tiek rinkos tyrimais. Nustatykite atlyginimo diapazoną, kurį norėtumėte pasiekti, ir būkite pasirengę pagrįsti savo reikalavimus. Pasirinkite realistišką atlyginimo diapazoną, atsižvelgdami į savo pasiekimus ir rinkos duomenis. Pradėkite nuo šiek tiek aukštesnio atlyginimo, nei tikitės gauti, kad būtų vietos deryboms. Taip pat pagalvokite apie alternatyvias naudas, jei atlyginimo padidinimas būtų mažesnis nei tikitės.

4. Pasirinkite tinkamą laiką

Laikas yra labai svarbus atlyginimo derybose. Geriausias metas derėtis yra tada, kai jūsų įnašas į įmonę yra akivaizdus, pvz., po sėkmingo projekto užbaigimo, vertinimo laikotarpio ar metinių atsiliepimų. Be to, venkite derybų, kai įmonė susiduria su finansiniais sunkumais arba kai darbo rinkoje nėra palanki situacija. Pasirinkite tinkamą akimirką, kai jaučiatės stiprūs dėl savo pasiekimų ir turite pagrįstą pagrindą derėtis. Taip pat atsižvelkite į įmonės finansinę situaciją – tai padės derybų metu parodyti, kad esate supratingas ir atsakingas darbuotojas.

5. Pradėkite pokalbį užtikrintai

Kai ateina laikas pradėti pokalbį su vadovu, būkite ramūs ir užtikrinti. Aiškiai ir mandagiai pateikite savo reikalavimus. Paaiškinkite, kodėl manote, kad esate vertas didesnio atlyginimo, ir pateikite savo tyrimus bei pasiekimus kaip pagrindą. Pavyzdžiui, galite sakyti: „Per pastaruosius metus aš atlikau svarbius darbus, kurie prisidėjo prie įmonės augimo, ir, remdamasis rinkos atlyginimų palyginimais bei mano įnašu, norėčiau aptarti galimybę padidinti mano atlyginimą.“ Išlaikykite pozityvų toną ir parodykite atvirumą diskusijoms.

6. Klausykite ir būkite lankstūs

Derybos – tai ne vienas monologas. Klausykite, ką sako jūsų vadovas, ir būkite atviri kompromisui. Galbūt įmonė negalės iš karto pasiūlyti norimo atlyginimo, tačiau gali suteikti kitų naudų, pvz., papildomų atostogų dienų, mokymų ar premijų. Atidžiai įsiklausykite į tai, ką gali pasiūlyti jūsų vadovas. Būkite pasirengę derėtis ne tik dėl atlyginimo, bet ir dėl kitų darbo sąlygų, kurios jums svarbios. Galite išreikšti atvirumą tokioms alternatyvoms kaip papildomas sveikatos draudimas, lanksčios darbo valandos ar nuotolinio darbo galimybė.

7. Atsakykite į prieštaravimus ramiai ir konstruktyviai

Vadovai gali pateikti prieštaravimų dėl atlyginimo padidinimo, pvz., dėl įmonės finansinės situacijos ar dabartinio darbo rinkos konteksto. Svarbu į šias priežastis reaguoti ramiai ir profesionaliai. Paaiškinkite savo požiūrį ir, jei reikia, iš naujo pateikite savo argumentus. Jei vadovas pateikia prieštaravimų, pabandykite suprasti jo požiūrį ir paaiškinti, kodėl manote, kad atlyginimo padidinimas vis tiek yra svarbus. Pavyzdžiui: „Suprantu, kad įmonė šiuo metu turi finansinių iššūkių, tačiau mano įnašas per pastaruosius metus buvo reikšmingas, ir manau, kad šis padidinimas būtų sąžiningas.“

8. Iš anksto numatykite alternatyvas

Jei jūsų prašymas padidinti atlyginimą iš karto nepatenkinamas, būkite pasirengę aptarti alternatyvas. Tai gali būti susitarimas grįžti prie atlyginimo klausimo po kelių mėnesių arba išsiaiškinimas, kokie tikslai turėtų būti pasiekti, kad galėtumėte gauti didesnį atlyginimą ateityje. Galite sakyti: „Jei šiuo metu neįmanoma padidinti atlyginimo, ar galime susitarti dėl peržiūros po šešių mėnesių, kai pasieksiu tam tikrus tikslus?“ Tai parodo jūsų lankstumą ir norą bendradarbiauti.

9. Dėkokite ir tęskite bendravimą

Po derybų, nesvarbu, koks rezultatas, svarbu išlaikyti profesionalų požiūrį. Padėkokite vadovui už laiką ir dėmesį jūsų prašymui. Net jei jūsų atlyginimas nebuvo padidintas, tai buvo vertinga patirtis ir gali tapti pagrindu būsimoms diskusijoms. Po pokalbio galite parašyti trumpą dėkingumo laišką arba elektroninį laišką, kuriame išreikštumėte savo vertinimą už galimybę aptarti šią temą ir pasiryžimą toliau siekti sėkmės įmonėje.

The post Kaip derėtis dėl didesnio atlyginimo: žingsnis po žingsnio gidas appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

1. Pasiruoškite deryboms

Pirmasis žingsnis link sėkmingų derybų yra išsamus pasiruošimas. Pradėkite nuo tyrimų apie rinkos atlyginimų tendencijas jūsų sektoriuje ir pozicijoje. Patikrinkite, kiek uždirba žmonės, dirbantys panašų darbą su panašia patirtimi. Naudokite patikimus šaltinius, tokius kaip darbo portalai ar ataskaitos apie darbo rinką. Ši informacija suteiks jums realistišką atskaitos tašką.

2. Pažymėkite savo pasiekimus

Kai einate į derybas, svarbu būti pasirengus kalbėti apie savo pasiekimus. Pabrėžkite, kaip prisidėjote prie įmonės sėkmės, pavyzdžiui, padidinote pardavimus, įgyvendinote svarbius projektus ar pagerinote darbo procesus. Konkretūs skaičiai ir rezultatai gali būti puiki argumentacija jūsų atlyginimo didinimui.

3. Rinkitės tinkamą laiką

Derybų sėkmė taip pat priklauso nuo tinkamo laiko pasirinkimo. Pasistenkite išsiaiškinti, kada jūsų įmonė svarsto biudžetus ar peržiūri atlyginimus. Taip pat apsvarstykite įmonės finansinę situaciją – jei įmonė susiduria su finansiniais sunkumais, derybos gali būti mažiau sėkmingos. Geriausias laikas pradėti pokalbį apie atlyginimą yra po sėkmingo projekto užbaigimo ar kai sulaukiate teigiamo įvertinimo iš vadovybės.

4. Pasiruoškite galimoms reakcijoms

Derybos gali eiti sklandžiai, tačiau kartais vadovai gali nesutikti su jūsų prašymu iš karto. Būkite pasiruošę argumentuoti, kodėl esate verti didesnio atlyginimo, tačiau išlikite atviri kompromisams. Pavyzdžiui, jei šiuo metu nėra galimybės padidinti atlyginimą, galite pasiūlyti kitus privalumus, pavyzdžiui, lankstesnį darbo grafiką, papildomą atostogų dieną ar mokymus.

5. Išlaikykite profesionalumą

Nors derybos dėl atlyginimo yra svarbios, svarbu išlaikyti profesionalumą. Venkite ultimatumų ir agresyvaus tono – tai gali sukelti neigiamą vadovų reakciją. Geriausia laikytis konstruktyvaus požiūrio ir aiškiai bei mandagiai išdėstyti savo lūkesčius.

6. Būkite pasirengę priimti sprendimą

Jei po derybų nesulauksite norimo atlyginimo padidinimo, verta apsvarstyti savo ateities planus. Ar esate pasirengę toliau dirbti už esamą atlyginimą, ar galbūt norėtumėte ieškoti naujų galimybių kitur? Turėdami atsarginį planą, galite jaustis saugiau ir pasitikėti savo pasirinkimais.

The post Kaip derėtis dėl didesnio atlyginimo? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Ketvirtadienį, liepos 24 d., Kornvalio hercogystė paskelbė savo metinę ataskaitą, kurioje matomas 2023–2024 finansiniais metais, Viljamui išmokėtas atlyginimas. Ši suma padengia oficialias, labdaros ir privačias princo Viljamo ir jo šeimos išlaidas.

42 metų Velso princas, dirbantis karališkosios šeimos narys, negauna tradicinių pajamų. Vietoj to, jo metines išlaidas didžiąja dalimi padengia Kornvalio kunigaikštystė – dvaras. Jį 1337 m. įsteigė karalius Edvardas III, siekdamas aprūpinti lėšomis sosto įpėdinius. Šis didžiulis turtas, kurio vertė viršija 1 milijardą dolerių, apima 130 000 akrų 23 Anglijos ir Velso apskrityse ir apima žemę, ūkius, namus ir kitą turtą, skirtą įpėdiniui ir jų šeimai išlaikyti.

Suprantama, kad Viljamas moka pajamų mokestį nuo visų pajamų.

The post Atskleista princo Viljamo alga! appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.