Daugelis šeimininkų dažnai rūpinasi savo šunų kailiu, mityba ir bendra sveikata, tačiau burnos higiena neretai lieka užmiršta. Deja, prasta šuns dantų priežiūra gali sukelti rimtų sveikatos problemų – ne tik burnoje, bet ir visame organizme. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl svarbu rūpintis šuns burnos higiena ir kokios pasekmės laukia, jei tai ignoruosite.

Kodėl šuns burnos higiena svarbi?

Šunų dantys, kaip ir žmonių, kasdien patiria kontaktą su maistu ir bakterijomis. Jei dantys nėra valomi, bakterijos kaupiasi ant jų paviršiaus, formuodamos apnašas, kurios laikui bėgant virsta dantų akmenimis. Tai gali sukelti ne tik nemalonų burnos kvapą, bet ir rimtas sveikatos problemas.

Pagrindinės problemos, kurias sukelia prasta burnos higiena

1. Blogas kvapas (halitozė)

Blogas šuns burnos kvapas yra pirmasis signalas, kad burnos higiena prasta. Halitozę dažniausiai sukelia apnašose esančios bakterijos. Nors tai atrodo tik kosmetinė problema, ji rodo, kad šuns burnoje gali vystytis uždegimas ar kitos rimtos problemos.

2. Dantenų uždegimas (gingivitas)

Jei apnašos ir bakterijos lieka ant dantų, jos gali sukelti dantenų uždegimą. Gingivitas pasireiškia paraudusiomis, patinusiomis ir skausmingomis dantenomis. Jei laiku nesiimama veiksmų, uždegimas gali progresuoti į rimtesnes būkles.

3. Periodontitas

Negydomas gingivitas gali pereiti į periodontitą – tai sunki dantenų ir aplinkinių audinių infekcija, kuri gali pažeisti dantenas, kaulą ir net sukelti dantų netekimą. Periodontitas yra viena dažniausių priežasčių, kodėl šunims tenka ištraukti dantis.

4. Dantų netekimas

Dėl periodontito ar dantų akmenų dantys gali tapti laisvi ir galiausiai iškristi. Tai ne tik sukelia skausmą, bet ir apsunkina šuns mitybą bei gyvenimo kokybę.

5. Skausmas ir diskomfortas

Dantų skausmas yra nemalonus tiek žmonėms, tiek gyvūnams. Šuo gali atsisakyti maisto, tapti irzlus ar net agresyvus dėl nuolatinio burnos diskomforto.

6. Vidaus organų problemos

Bakterijos iš šuns burnos gali patekti į kraujotaką ir pasiekti kitus organus, pavyzdžiui, širdį, kepenis ar inkstus. Tai gali sukelti rimtas sveikatos problemas, tokias kaip infekcinis endokarditas ar vidaus organų uždegimas.

7. Svorio netekimas ir prasta mityba

Jei šuo dėl skausmo vengia kramtyti, jis gali atsisakyti ėsti arba valgyti mažiau, nei jam reikia. Tai gali lemti svorio kritimą, energijos stoką ir bendrą sveikatos pablogėjimą.

Kaip atpažinti, kad šuns burnos higiena prasta?

Jei pastebite šiuos požymius, metas pasirūpinti šuns dantų priežiūra arba apsilankyti pas veterinarą:

• Nemalonus kvapas iš burnos;
• Paraudusios ar kraujuojančios dantenos;
• Geltonos arba rudos apnašos ant dantų;
• Sunkumas kramtyti ar valgant maistą;
• Dantų netekimas ar pastebimi dantų pažeidimai.

Kaip užtikrinti tinkamą šuns burnos higieną?

1. Reguliarus dantų valymas
   Valykite šuns dantis specialiai jam skirtu šepetėliu ir pasta. Žmonėms skirtos pastos nerekomenduojamos, nes jose esančios medžiagos gali būti toksiškos šunims.
2. Tinkama mityba
   Šunų dantų sveikatai naudinga duoti specialių dantų higienai skirtų kramtomųjų produktų, kurie padeda pašalinti apnašas.
3. Reguliarūs veterinaro patikrinimai
   Veterinaras gali atlikti profesionalų dantų valymą ir patikrinti, ar nėra rimtesnių problemų.
4. Žaislai ir kramtukai
   Suteikite šuniui specialius kramtomuosius žaislus, kurie skatina natūralų apnašų pašalinimą.
5. Papildai ir maisto priedai
   Kai kurie maisto papildai gali padėti palaikyti šuns dantų sveikatą. Pasitarkite su veterinaru, kurie produktai tinkamiausi.

The post Kokių problemų gali sukelti prasta šuns burnos higiena? appeared first on PANELĖ.

Visuomenėje paplitusios kalbos, neva obuoliai rudenį gali tapti alternatyva dantų šepetėliui ar dantų pastai, padėti išlaikyti gerą burnos sveikatą ar apsaugoti dantis nuo gedimo – tėra mitas, sako dantų higienos ekspertės.

„Dantų valymas reikalauja tokio instrumento, kaip šepetėlis, nes tik juo galima pasiekti visus paviršius. Valgant obuolį yra liečiami tik tam tikri paviršiai, ir obuolio tekstūra gali nubraukti tam tikras minkštas apnašas nuo dantų galiukų, nuo kramtomųjų paviršių, bet visose kitose vietose obuolys, kaip ir bet koks kitas maistas, nusėda kaip apnašos. Jeigu jūs, suvalgę obuolį ir nenusivalę dantų, nueinate miegoti, tai yra labai blogai“, – sako odontologijos centro „Dentamicus“ burnos higienistė Milda Dabulskienė.

Obuoliuose – daug cukraus ir rūgščių

Pasak M. Dabulskienės, obuoliuose yra labai daug cukraus ir natūralių vaisiuose esančių rūgščių.

Cukrus, anot specialistės, maitina ne tik gerąsias bakterijas, bet ir blogąsias. Pastarosios pradeda šalinti savo produktus – rūgštis, vėliau veikiančias dantų emalį. Dėl šios priežasties burnoje atsiranda ėduonis bei dantų erozijos požymiai. Pašnekovė rekomenduoja suvalgius obuolį ar kitą daug rūgščių turintį produktą, nepulti išsyk valyti dantų. Parūgštėjus terpei, nuo trynimo šepetėliu lengviau atsiranda dantų erozijos požymių, todėl reikėtų bent valandą palaukti.

„Obuoliai pranašesni už visus kitus saldumynus, bet negalėčiau pasakyti, kad jie turi naudos dantims. Aš nesiūlau pacientams valgyti obuolių, kad būtų sustiprinti dantys ir pagerinta burnos sveikata, nebent jie ieškotų alternatyvos desertui“, – aiškina burnos higienistė.

Pasak BENU vaistininkės Loretos Tamošauskienės, dideliu cukringumu taip pat pasižymi lipnūs saldumynai, lėtai tirpstantys ledinukai, guminukai, kiti saldėsiai, kurie išbūna ilgą laiką burnos ertmėje. Žalos gali padaryti ir daug krakmolo turintys produktai, kurie prilimpa ar įstringa tarp dantų, pavyzdžiui, minkšta duona ar bulvių traškučiai.

L. Tamošauskienė taip pat siūlo vengti saldžių gėrimų, pavyzdžiui, gazuotų limonadų, kurie turi ne tik didelį kiekį cukraus, bet fosforo ir citrinos rūgščių, pažeidžiančių dantų emalį, ar gėrimų, sukeliančių burnos džiūvimą, pavyzdžiui, alkoholio.

Norint išlaikyti dantų baltumą reikėtų vartoti mažiau arbatos, kavos, raudonojo vyno, raudonų vaisių ar daržovių sulčių, nikotino, ciberžolės, kario ir raudonosios paprikos prieskonių, vyšnių, braškių, moliūgų. 

Burnos higienistė po minėtų maisto produktų ar gėrimų vartojimo rekomenduoja praskalauti burną dantų, geriausia, bespalviu, skalavimo skysčiu ar bent jau vandeniu.

Vasaros pabaigoje gali varginti didesnis dantų jautrumas

Anot M. Dabulskienės, artėjant šaltajam sezonui, dažniau susergant peršalimo ligoms, susilpnėja ir dantys bei dantenos. Be to, burnos sveikatai neigiamos įtakos turi per didelis sporto ir fizinis krūvis, taigi specialistė siūlo vartoti įvairius maisto papildus, kurie sustiprintų organizmą, bei sekti savo rutiną: valdyti stresą, susidėlioti poilsio ir darbo režimą.

„Žmonės vasaros pabaigoje dažniausiai skundžiasi pajautrėjusiais dantimis. Tai yra susiję su tuo, kad vartojama daugiau vaisių ir uogų, kuriuose yra rūgščių. Tuomet plonesnį dantų emalį turintys žmonės jaučia dantų pajautrėjimą ir atsiranda reakcija į šaltį, šaltus gėrimus, šaltą orą“, – apie dar vieną šiltojo sezono pabaigos ypatybę užsimena burnos higienistė.

Tam, kad to būtų išvengta, ji rekomenduoja naudoti priemones nuo dantų jautrumo bei vengti priemonių, kuriose yra abrazyvo – kietųjų dalelių, braižančių emalį.

BENU vaistininkės L. Tamošauskienės teigimu, tinkamai dantų ir burnos priežiūrai yra reikalingi fluoro turinti dantų pasta, minkštas dantų šepetėlis, vieno danties šepetėlis ir dantų siūlas.

Dantys, anot pašnekovės, turi būti valomi ryte prieš maistą. Pirmiausia ji siūlo švelniai ir nepažeidžiant dantenų dantų siūlu išvalyti tarpdančius ir nuvalyti vieną ir kitą tarpdančio šonus nuo viršaus į apačią. Jei sunku valyti dantų siūlu, L. Tamošauskienė rekomenduoja valyti dantis specialiu siūlu su laikikliu ar tarpdančių šepetėliais.

„Dantys yra valomi švelniais judesiais, pirmiausia iš vidinės burnos pusės. Reikėtų dantis valyti sukamuoju judesiu nuo vienos pusės iki kitos, šereliais apimant ir dantenas, o ne vien danties paviršių. Tada turi būti valomas priekinis dantų paviršius prie lūpų. Galiausiai – kandamasis paviršius, o jau pačioje pabaigoje burna išskalaujama vandeniu“, – aiškina specialistė.

Praskalauti vandeniu

Po pusryčių L. Tamošauskienė dantis rekomenduoja praskalauti vandeniu ar burnos skalavimo skysčiu, galbūt net papildomai išvalyti tarpdančius. Vakare dantys turi būti valomi jau po vakarienės.

Vaistininkė primena nepamiršti keisti dantų šepetėlio kas du–tris mėnesius, o jei jis stipriai nusidėvi, tai ir dažniau.

Esant dažniems dantenų, burnos gleivinės uždegimams, kariesui, L. Tamošauskienė rekomenduoja pasitarti su odontologu apie burnos probiotikų vartojimo naudą.

The post Specialistės: kalbos apie tai, kad obuoliai natūraliai išvalo dantis, tėra mitas appeared first on PANELĖ.

Bučiniai skatina laimės hormonų išsiskyrimą, mažina stresą ir net padeda deginti kalorijas. Deja, ne tik bučinius, bet ir porų santykius gali sugadinti blogas burnos kvapas. Norint jo išvengti, vien tik kramtomosios gumos neužteks, o kartais gali tekti kreiptis ir į šeimos gydytoją.

Halitoze

„Blogo burnos kvapo, kitaip dar vadinamo halitoze, priežasčių yra ne viena, tačiau viena iš pagrindinių – netinkama burnos higiena. Nereguliariai ir nekruopščiai valomi dantys ir liežuvis didina apnašų kaupimąsi, dėl kurio didele dalimi gali atsirasti blogas burnos kvapas”, – kalba odontologijos klinikos „Era Esthetic Dental” burnos higienistė Viktorija Misiūnaitė.

Specialistės teigimu, būtent burnos higiena atlieka svarbų vaidmenį kovojant su blogu burnos kvapu. Burnos higienistai yra pirmieji, kurie gali padėti nustatyti halitozės priežastis ir parinkti veiksmingas prevencines priemones.

„Jei jaučiate nuolatinį nemalonų burnos kvapą, vizitas pas burnos higienistą gali būti didelis žingsnis gaivaus kvapo ir geros burnos sveikatos link. Skatinu profesionalią burnos higieną atlikti reguliariai, kas 3-12 mėnesių”, – pažymi V. Misiūnaitė.

Burnos džiūvimą skatina ne tik kava

Blogas burnos kvapas gali būti susijęs ne tik su dantų higiena, bet ir gyvenimo būdu. Tam įtakos turi ir rūkymas, alkoholio vartojimas, tam tikri vaistai, mityba, mažas skysčių vartojimas.

„Seilės mums padeda išvalyti burną, pašalina daleles, kurios sukelia blogą kvapą. Ir alkoholis, ir rūkymas, ir per daug kavos gali paskatinti burnos džiūvimą, sumažinti seilių gamybą ir taip sukelti nemalonų kvapą. Be to, rūkantys pacientai dažniau serga dantenų ligomis, kurios yra blogo burnos kvapo šaltinis”, – kalba V. Misiūnaitė.

Užuot gėrus gazuotus gėrimus, saldžias sultis, kavą ar arbatą, verčiau rinktis vandenį ir visada turėti jo gertuvę su savimi. Burną išsausina ir alkoholis, todėl patartina ne tik vartoti mažiau alkoholinių gėrimų, bet ir burnos skalavimo skystį rinktis be alkoholio. Dar vienas svarbus patarimas – mesti rūkyti. Nors populiarėjančios bedūmės tabako priemonės sukelia mažesnę su rūkymu susijusią žalą, nes nesudaro įprastų cigarečių dūmų ir dervų, kurios yra pagrindinis nuosėdų šaltinis, vis dėlto svarbu prisiminti, kad visai nekenksmingo rūkymo būdo nėra.

Įspėja apie ligas

Blogas burnos kvapas gali būti signalas apie įvairias burnos ertmės ir dantų ligas, tokias kaip gingivitas (dantenų uždegimas), periodontitas, kuris pažeidžia ne tik dantenas, bet ir kaulą, taip pat dantų ėduonis, burnos infekcijos, įskaitant opas, abscesus ir tonzilių akmenis.

„Pajutus blogą burnos kvapą, pirmiausia reikėtų pasikonsultuoti su burnos higienistu ar gydytoju odontologu. Jei problema nesusijusi su burnos ertmės ir dantų ligomis, jis nukreips atlikti išsamesnius tyrimus. Esant gerai burnos būklei ir kruopščiai burnos higienai, blogo kvapo priežasčių reikėtų ieškoti kitur”, – kalba V. Misiūnaitė.

Pasak „Era Esthetic Dental” specialistės, blogas dantų kvapas gali įspėti apie tokias ligas kaip cukrinis diabetas, virškinimo sutrikimai, nosies ir gerklės ligos.

Trumpam atgaivinti burnos kvapą gali burnos skalavimo skysčiai be alkoholio, kramtomoji guma be cukraus, pastilės ar kramtomoji guma su ksilitoliu. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad pirmoji pagalba nuo halitozės yra taisyklingas dantų valymas, tarpdančių priežiūra, liežuvio valymas specialiomis priemonėmis ir pakankamas skysčių vartojimas.

The post Ką rodo blogas burnos kvapas ir kodėl svarbu jo neignoruoti? appeared first on PANELĖ.

Prieš kurį laiką burnos ertmės priežiūros priemonių gretose atsiradę burnos irigatoriai šiandien laikomi vienais iš svarbiausių dantų ir dantenų priežiūros įrankių. Iš pradžių kai kurie į juos žvelgė skeptiškai – esą ir dantų šepetėlis su pasta bei tarpdančių siūlas yra visiškai pakankamas derinys dantų sveikatai ir gerai išvaizdai. Tačiau išbandę irigatorių netruko pastebėti ne tik aukštesnį dantų valymo efektyvumą, tačiau ir kur kas paprastesnę, greitesnę dantų priežiūrą. Tad jei nusprendėte savo burnos ertmės priežiūros priemonių lentyną papildyti nauju burnos irigatoriumi, štai keli aspektai, kuriuos tikslinga būtų įvertinti renkantis.

Į ką atsižvelgti renkantis burnos irigatorių?

Pradėję domėtis pamatysite itin platų irigatorių asortimentą, tad reikėtų įvertinti kai kuriuos jų parametrus, atsižvelgiant į asmeninius poreikius, ir taip nesunkiai išsirinksite, kuris bus tinkamiausias jums.

Vandens rezervuaro dydis

Nuo šios talpos priklauso, kaip ilgai naudositės irigatoriumi vienu vandens užpylimu. Jei domina ilgesnis naudojimas, rinkitės talpesnį. Kartais prie produktų galite rasti informaciją, kuriam laikui užtenka vandens rezervuare, pavyzdžiui, 45, 60, 90 sekundžių ar kt. Tad galite rinktis orientuodamiesi ir pagal tokį kriterijų. 

Rankinis ar stacionarus?

Abu variantai turi savų privalumų ir abu bus geras pasirinkimas. Stacionarus irigatorius dažnai turi didesnę talpą, palyginti su belaidžiu rankiniu, tačiau laidiniai ir patys yra didesni, užima daugiau vietos. Negana to, stacionariam prietaisui bus reikalingas elektros lizdas. Bet tai gali būti tobulas pasirinkimas, jei domina vienas irigatorius visai šeimai. Taip pat yra ir belaidžių stacionarių irigatorių. Rankinis belaidis burnos irigatorius bus kompaktiškas, lengvas, jis pasiteisins, jei keliaujate ir norite irigatorių visada pasiimti drauge. 

Srovės stiprumo lygiai

Puiku, jei prietaisas turi kelis vandens srovės stiprumo režimus – dažnu atveju būna du arba trys, bet yra ir turinčių kur kas daugiau. Kodėl parametras svarbus? Tai suteikia progą reguliuoti srovės intensyvumą, kas ypač svarbu turintiems jautresnes dantenas. Tokiu atveju silpnesnė vandens srovė nekels diskomforto. Labai svarbu, kad irigatoriai būtų kliniškai patvirtinti kaip saugūs naudoti, nes šiuo metu rinkoje atsirado daug kliniškai nepatvirtintų modelių, kaip saugių ir efektyvių naudoti, o naudojant purškiantį per stiprią vandens srovę, galite traumuoti dantenas.

Antgaliai

Rinkdamiesi burnos irigatorių įvertinkite ir  tai, kokie antgaliai yra komplekte. Palyginkite juos su tais, kurie būtų reikalingi jums. Galimi variantai: populiariausias tarpdančiams skirtas klasikinis antgalis, taip pat tinkantis breketų, implantų priežiūrai, skirtas liežuviui valyti, pilnos pasagos protezų valymui ar kt. 

Kodėl verta įsigyti burnos irigatorių?

Jei dar svarstote, reikalingas jums burnos irigatorius, ar nelabai, pateikiame kelis esminius šio prietaiso privalumus, orientuotus ne tik į lengvesnę dantų ir dantenų priežiūrą, bet ir darančius ją kur kas efektyvesnę.

Pirmiausia, universitetiniais klinikiniais tyrimais patvirtintas irigatorius nuo dantų gali pašalinti net iki 99,9 proc. apnašų, kas yra neįtikėtinas rezultatas ir, deja, jo nepasiektume vien tik dantų šepetėliu ir pasta.

Irigatorius daug lengviau ir efektyviau padeda valyti dantis nešiojantiems breketus, turintiems implantus, protezuotus dantis ar pan.

Kadangi irigatorius masažuoja dantenas, tai taip stimuliuojama kraujotaka jose, kas labai svarbu dantenų sveikatai ir stiprumui.

Vienas iš didžiausių burnos irigatoriaus privalumų yra tas, kad juo lengvai pašalinsite maisto likučius ar kitus nešvarumus iš tarpdančių, net labai sunkiai prieinamų vietų. Irigatoriumi pasieksite tokius rezultatus, kurie nebūtų įmanomi naudojant įprastą tarpdančių siūlą.

Kaip naudotis burnos irigatoriumi?

Nors kiekvienas irigatorius turi savo naudojimo instrukciją, kuria reikėtų vadovautis, vis tik daugelio prietaisų naudojimas yra panašus. Irigatorius naudojamas prieš dantų valymą šepetėliu. Šiuo prietaisu iš tarpdančių ir kitų sunkiau pasiekiamų vietų pašalinami susikaupę maisto likučiai bei kiti nešvarumai. Tiesiog pasilenkite virš praustuvo, įjunkite irigatorių ir nukreipkite jo vandens srovę į tarpdantį – veskite irigatorių nuo vieno tarpdančio prie kito. Vandens srovę galima purkšti ir iš išorinės, ir iš vidinės tarpdančio pusės.

Pasirinkę jums tinkamiausią burnos irigatorių savo burnos ertmės priežiūrą perkelsite į aukštesnį lygmenį.  

The post Kaip išsirinkti geriausią burnos irigatorių? appeared first on PANELĖ.

Akinančiai balta šypsena mūsų visuomenėje neretai laikoma sveikatos ir gyvybingumo simboliu. Marijampolėje dirbanti sveikatos priežiūros tinklo „Antėja” dantų higienistė Audronė Knopkutė svarsto, kad toks sąlyginai aklas Holivudo šypsenos siekimas dažnai priveda prie ne pačių saugiausių dantų balinimo priemonių. Trumpuoju periodu gali atrodyti, kad pavyko atrasti pigų ir efektyvų sprendimą, tačiau žvelgiant į ateitį, tai gali lemti sudėtingas ir labai brangias klaidų ištaisymo procedūras odontologo kabinete.

Dantis balintis namuose yra populiaru, bet ne visada saugu

Dantų atspalvio pokyčiai įprastai yra nepageidaujamas mūsų kasdienių įpročių atspindys. Dažnas gerai supranta, kad kai kurie įpročiai, tokie kaip juoda kava, raudonas vynas ar rūkymas, sukelia nemalonių pasekmių dantų išvaizdai.

Mūsų visuomenėje vis dar gajus mitas, kad dantų šviesinimas – įžymybių procedūra ir kainuoja nemažus pinigus. Neskirdami laiko išsiaiškinti, ar tai tiesa, žmonės imasi dantų balinimo procedūrų pigesniais ir tai atlikti namuose neva pritaikytais įrankiais. Kaip teigia burnos higienistė A. Knopkutė, tarp tokių galima išskirti LED balinimo lempas, specialias dantų pastas, juosteles, miltelius ir balinimo pieštukus.

„Sustabdyti žmogų, kuris pasiryžęs namų sąlygomis pasišviesinti dantis – misija sunkiai įmanoma. Turbūt ko nors kito tikėtis ir negalime, juk šypsena yra vienas tų veido elementų, kurie veikia kaip vizitinė kortelė. Kuo daugiau geltonio ar dėmių, tuo, tikėtina, žmogus labiau dėl to kremtasi. Pradedant dantų balinimą namuose, visgi, būtina išsiaiškinti, kurios priemonės yra efektyvios ir saugios jūsų dantims”, – perspėja specialistė.

Šiai dienai, kai dantų balinimo priemones galime gauti vos kelių mygtukų paspaudimu, labai lengva įsigyti tokią priemonę, kuri ilgainiui padarys daugiau žalos nei naudos. Kaip pavyzdį dantų higienistė pateikia tarp jaunimo populiarias dantų balinimo juosteles ir šviečiančias LED balinimo lempas. Abiejų priemonių ji naudoti nerekomenduoja dėl kenksmingos sudėties. Plačiau paanalizavus, jose galima rasti ne tik cheminių medžiagų, kurios skirtos balintis audinius, įvairiausių rūgščių, bet ir nuodingų pesticidų. Vargu, ar žmogus tai žinodamas norėtų šias priemones naudoti.

Mažiau kenksminga, bet neveiksminga

Stropesni, skiriantys daugiau dėmesio įvertinti priemonių sudėtis, pacientai neretai renkasi maisto gamybai naudojamus produktus. Tačiau nors įvairiuose interneto šaltiniuose galima rasti mažiau kenksmingų dantų balinimo receptų, kuriuose pagrindinės sudedamosios dalys dažniausiai būna maistinė soda, citrina, aktyvintoji anglis – nereiškia, kad žalos jos nesukelia. A. Knopkutė įspėja, kad nors neaiškios cheminės sudėties balinimo priemonės kelia didesnį pavojų sveikatai, pasitikėti neva natūraliomis dantų balinimo galimybėmis taip pat neverta – jos ne tik vis tiek gali pakenkti, bet ir nesuteikti norimų rezultatų.

„Vis dar populiarus įsitikinimas, kad maistinė soda yra geras pagalbininkas balinant dantis. Vėlgi, tai nėra tiesa – išsivalius dantis jaučiamas švaros pojūtis, dantys atrodo šviesesni, tačiau yra nutrinamas dantų emalis ir pažeidžiamos dantenos. Panašiai ir pasitelkiant natūralią vaisių rūgštį turinčius produktus – gali būti pažeidžiamas emalis, sujautrėti ar net imti kraujuoti dantenos”, – perspėja A. Knopkutė.

Dar vienas populiarus būdas balinti dantis – įsigyti nemažai kainuojančią balinamąją dantų pastą ar specialius miltelius, kurių galima rasti vaistinėse, kosmetikos prekių parduotuvėse. Visgi higienistė įvardija, jog šiomis priemonėmis stulbinančių rezultatų pasiekti greičiausiai nepavyks. Anot jos, tokie produktai šiek tiek pašviesina dantis, pašalindami paviršiaus pigmentą, o bėgant metams, danties emalis plonėja, dantys tampa jautresni.

Pasak higienistės A. Knopkutės, prieš bet kurios priemonės naudojimą pirmiausia reikėtų pasikonsultuoti su odontologu. Geriausio produkto pasirinkimas priklauso nuo kiekvieno individualaus poreikio, pavyzdžiui, jautrumo tam tikroms cheminėms medžiagoms ar dažikliams.

Saugiausi būdai susigrąžinti baltą šypseną

Specialistė atkreipia dėmesį, kad žadami greiti, pigiai pasiekiami ir lengvi rezultatai prilygsta pasakai. Realiame gyvenime patikėdami tokiu pažadu žmonės neįvertina, kokią riziką prisiima. O pasekmės būna nemalonios ir pareikalaujančios dar didesnių investicijų.

„Jei tikrai norite efektyvaus ir, svarbiausia, saugaus dantų balinimo namuose, reikėtų kreiptis į burnos priežiūros specialistus ir įsigyti dantų balinimo kapas. Jos pagaminamos pagal jūsų dantų formą ir atkeliauja kartu su jums individualiai rekomenduotu dantų balinimo geliu”, – teigia specialistė.

Žinoma, toks sprendimas netinka nėščiosioms ir maitinančioms krūtimi. Kapai gauti asmuo taip pat turi turėti sveikus dantis, su nepažeistu danties ėduonimi. Iki 18 metų ši procedūra nerekomenduojama, nes būtent tada formuojasi dantų struktūra.

„Kitas efektyvus ir saugus sprendimas yra dantų balinimas, kurį atlieka patys gydytojai odontologai arba dantų higienistai. Šiai procedūrai yra naudojamas stipresnis specialus balinimo gelis, kurio poveikis suaktyvinamas lazeriu arba specialia lempa. Atliekant balinimo procedūrą gydytojo kabinete, dantenos padengiamos specialia apsaugine medžiaga, o ant dantų užtepamas aukštos kokybės balinimo gelis, kuris pasiekia giliuosius danties sluoksnius ir juos pašviesina. Ši procedūra leidžia pašviesinti dantis keliais atspalviais, priklausomai nuo danties struktūros ir kitų svarbių faktorių. Taip pat procedūra neužima daug laiko, o rezultatas matomas iš karto”, – dalinasi A. Knopkutė.

Verta įsidėmėti, kad atlikus balinimo procedūras, dantys netampa atsparūs tiems patiems jų spalvą keičiantiems faktoriams. Dantų priežiūrą privalu palaikyti visą gyvenimą, todėl pasiekus norimą dantų atspalvį, reikėtų susirūpinti ir savo įpročiais. Anot specialistės, svarbus aspektas yra maisto racionas, tad į jį reikėtų įtraukti traškių daržovių (tokių kaip morkos ir salierai), vaisių (ypač braškių, ananasų, papajų, obuolių, kriaušių) ir riešutų. Jie ne tik suteikia vitaminų, bet kramtant taip pat padeda valyti dantis. Renkantis kitus maisto produktus, reikia atsiminti paprastą taisyklę: „Viskas, kas nudažys baltus medvilninius marškinėlius, nudažys ir jūsų emalį”.

The post Kas slepiasi už baltos šypsenos: burnos higienistė atskleidė dantų balinimo rizikas ir naudą appeared first on PANELĖ.