Skaičiai kalba patys už save

Pasauliniai tyrimai atskleidžia, kad DI jau tapo neatsiejama studijų dalimi. Studentai jį dažniausiai naudoja informacijos paieškai, klaidų tikrinimui ar konspektų trumpinimui. Vis dėlto tik ketvirtadalis tai daro kasdien. Jungtinėje Karalystėje skaičiai dar įspūdingesni – net 92 proc. studentų jau naudojasi DI įrankiais, kai prieš metus tokių buvo tik du trečdaliai.

Lietuvoje ši realybė jau pasiekė ir auditorijas: ir nors, pavyzdžiui, Vilniaus universitetas per pastaruosius akademinius metus pašalino 10 studentų dėl netinkamo DI naudojimo baigiamuosiuose darbuose, egzistuoja gana vieningas supratimas, kad DI niekur nedings, tiesiog reikėtų sutarti dėl korektiško šio įrankio naudojimo.   Pavyzdžiui, ar konspekto sutrumpinimas yra pagalba, ar plagijavimas? O ar perrašytas tekstas, sugeneruotas įrankio, vis dar laikytinas studento darbu?

Vienas iš argumentų naduotis DI tinkamaiaspektas – darbo rinka. Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis, per ateinančius penkerius metus net 75 proc. įmonių planuoja naudoti DI savo veikloje. Tai reiškia, kad studentai, kurie išmoks su juo dirbti sąžiningai ir efektyviai, turės aiškų pranašumą bei „minkštųjų“ įgūdžių bagažą.

Išmokti atsirinkti reikiamą informaciją

Ekspertai pabrėžia, kad DI nėra tik trumpesnis kelias užduotis atlikti. Jis gali padėti lavinti kritinį mąstymą, struktūruoti idėjas, atrasti kūrybiškus sprendimus ir praplėsti požiūrį į mokymąsi. Tam būtina tinkamai suformuluoti užduotį, aiškiai išsakyti, kokio rezultato tikimasi, ir kritiškai įvertinti gautą informaciją.

„Svarbiausia, kad studentai suprastų – DI nėra tik trumpesnis kelias išvengti užduočių. Naudojamas tinkamai, jis tampa asistentu, padedančiu išmokti daugiau ir pasiruošti ateities darbo rinkai. Gebėjimas tinkamai naudotis DI padės jaunam žmogui dirbti efektyviau ir greičiau įgyti reikiamus įgūdžius“, – sako Eglė Tamelytė, „Samsung Electronics Baltics“ komunikacijos vadovė.

Studentams būtina ugdyti gebėjimą ne tik naudotis DI atsakymais, bet ir atsirinkti informaciją, patikrinti jos patikimumą bei įsisavinti ją taip, kad prireikus galėtų pritaikyti be papildomos pagalbos.

Išnaudoti DI priemones, bet nepasitikėti aklai

Universitetai jau seniai tikrina rašto darbus specialiomis programomis, galinčiomis atpažinti plagiatą, o šiandien šie įrankiai geba identifikuoti ir DI pėdsakus. Tai nereiškia, kad DI yra draudžiamas – priešingai, aukštosios mokyklos skatina ir toliau eksperimentuoti su išmaniais įrankiais ir išnaudoti visas jų siūlomas galimybes, tačiau nepamiršti sąžiningai laikytis taisyklių ir į dirbtinio intelekto generuojamą informaciją žiūrėti kritiškai.

Technologijų gamintojai taip pat siūlo sprendimus, kurie padeda studentams mokytis efektyviau ir skatina juos DI naudoti sąžiningai. „Galaxy Tab S11“ su „Galaxy AI“ tampa pagalbininku, kuris padeda studentams mokytis, o ne vien kopijuoti.

„Viena svarbiausių funkcijų – „Solve Math“. Ji ne tik pateikia atsakymą, bet ir paaiškina kiekvieną žingsnį, kad studentas suprastų sprendimo eigą. „Handwriting Help“ padeda ranka rašytus užrašus paversti tvarkingais elektroniniais konspektais. Mokymasis tampa patogesnis, o konspektai – tvarkingesni ir lengviau prieinami“, – sako E. Tamelytė.

Be to, „Galaxy AI“ padeda mokytis užsienio kalbų – tekstą galima akimirksniu išversti ar paaiškinti. Funkcija „Paieška apibraukiant“ leidžia vos vienu paspaudimu rasti papildomos informacijos apie pasirinktą objektą ar temą.

Tokios priemonės moko studentus kritiškai mąstyti ir suprasti gautą rezultatą, o ne aklai juo pasitikėti. Pasirinkimas paprastas: svarbiausia DI paversti mokymosi asistentu, kuris padeda būti efektyvesniems, greičiau įsiminti, suprasti ir pasiruošti ateities iššūkiams.

The post Daugiau nei 80 proc. studentų naudoja DI: ar rizikuojama studijomis? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

DI botai ir pokalbių robotai

Dirbtinio intelekto technologijos atveria galimybes ne tik inovacijoms, bet ir naujiems sukčiavimo metodams. Pastaruoju metu gyventojai vis dažniau sulaukia skambučių dėl neva jų sukeltų problemų, nuo neteisingai nurodyto siuntos pristatymo adreso iki administracinio nusižengimo. Skambinantysis kalba įtikinamai, tačiau vėliau paaiškėja, kad tai iš anksto paruošti DI sukurti monologai, o jų tikslas – sukelti stresą ir priversti veikti neapgalvotai.

Pasak L. Sadecko, tokios apgavystės tampa vis sudėtingesnės, nes naudojami DI generuoti balsai ir realiu laiku vykstantys pokalbiai, kurie gali atrodyti itin tikroviški.

„Sukčiai geba imituoti tikrą žmogaus balsą ir net pritaikyti pokalbį žmogui asmeniškai pagal tikėtinas arba tikras jo gyvenimo detales. Dėl to kai kurie nė neįtaria, kad kalba su įrašu, o ne gyvu žmogumi. Tik vėliau, pastebėję, kad pašnekovas neįsiklauso į atsakymą ar nereaguoja į užduodamus klausimus, žmonės ima įtarti klastą“, – sako L. Sadeckas.

Dirbtinius scenarijus papildo kitas apgaulės būdas – pokalbiai, paremti balso klonavimu.

„Tai technologija, leidžianti tiksliai atkartoti žmogaus balsą pasitelkiant pažangius metodus, tokius kaip garso signalų apdorojimas, giluminis mokymasis (angl. „deep learning“) ir neuroniniai tinklai. Šios sistemos analizuoja unikalius žmogaus kalbėjimo bruožus – balso toną, aukštį, ritmą bei tarimą – ir sukuria balsą, kuris skamba beveik identiškai tikrajam“, – pasakoja ekspertas.

Kodėl tai pavojinga?

Pasitelkdami šias ir panašias technologijas sukčiai kuria netikrus balsus, gali imituoti realius žmonės ir įtikinamus pokalbius, kuriuos itin sunku atskirti nuo tikrų. Pasitelkdama pažangias „teksto į kalbą“ (angl. „text to speech“) sistemas, programinė įranga sukuria skaitmeninę balso kopiją. Tuomet sukurtas modelis gali generuoti visiškai naujus sakinius tuo pačiu balsu, net jei žmogus, kurio balsą klonavo, niekada nėra pasakęs nieko panašaus.

„Pavyzdžiui, nusikaltėliai gali apsimesti jums pažįstamu žmogumi ir pranešti apie ištikusią nelaimę ar avariją. Ši dirbtinio intelekto balso klonavimu paremta sukčiavimo schema jau plačiai paplitusi Australijoje, Indijoje ir JAV, tačiau tikėtina, kad greitai pasieks ir kitas pasaulio šalis, kartu ir Lietuvą“, – pabrėžia L. Sadeckas.

Anot jo, panašių pavyzdžių regėjome neseniai Lietuvoje paplitusiuose žurnalistų ir medicinos specialistų klastotėse (angl. „deep fakes“), suklaidinusiose nemažą dalį gyventojų.

„Klonuotas balsas skamba itin tikroviškai, todėl sunku atskirti, jog tai netikra. Emocinė įtampa, išgirdus artimojo balsą bėdoje, dažnai priverčia aukas nedelsiant daryti tai, ko prašo pašnekovas, nepatikrinus net paprasčiausių faktų“, – sako ekspertas.

Kaip apsisaugoti?

Šios sukčiavimo schemos pavojingos tuo, kad jomis itin greitai ir veiksmingai sukeliamas stresas, panika ar kaltės jausmas, todėl žmogus nustoja vertinti informaciją kritiškai. Anot L. Sadecko, visiškai suprantama, kodėl išgirdę naujieną apie klaidingą užsakymą ar į bėdą patekusio artimojo balsą, pasimeta net budriausi.

„Stresinėje situacijoje reaguojame impulsyviai, todėl svarbiausia nepasiduoti pirminei panikai ir neskubėti. Sulaukę netikėto skambučio su skubiu prašymu pervesti pinigų, pirmiausia sustokite ir patikrinkite, kas skambina, net jei numeris ir atrodo pažįstamas. Užduokite klausimų, į kuriuos atsakymus žinotų tik tikrasis pašnekovas. Taip pat galite nutraukti skambutį ir perskambinti artimajam ar tariamai organizacijai jų oficialiu numeriu. Tokiu būdu greitai paaiškės, ar numeris buvo suklastotas“, – aiškina L. Sadeckas.

Anot eksperto, gali padėti ir raktinis žodis, kurį žinotų tik jūsų šeimos nariai. Sugalvokite ir naudokite jį reguliariai. Prireikus tai taps paprastas būdas patikrinti „netikėtos nelaimės“ skambučio tikrumą – tiek realios, tiek suklastotos situacijos metu.

„Be to, socialinių medijų amžiuje dalijamės vaizdo ar balso įrašais internete nepagalvoję, kad jie gali patekti į sukčių rankas. Apgaulei sukurti pakanka itin trumpo balso fragmento, todėl prieš dalindamiesi savo atvaizdu ir balsu viešojoje erdvėje apmąstykite, kaip toks turinys gali būti panaudotas prieš jus ar jūsų artimuosius“, – pataria L. Sadeckas.

Vis dėlto, efektyviausia priemonė kovai su sukčiais vis dar yra budrumas, teigia ekspertas. Jei kyla įtarimų, nesiremkite vien skambinančiojo pasakojimu – nedelsdami nutraukite pokalbį ir kreipkitės į atitinkamas institucijas, banką ar žmogų, kuriuo pasitikite. Dažnai užtenka vieno papildomo patikrinimo, kad būtų išvengta didelių piniginių bei emocinių nuostolių.

The post Dirbtinio intelekto balsu prabylantys sukčiai: kaip atskirti, ar telefonu kalbatės su tikru žmogumi? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

„Daliai klientų tikrai nepatogu kalbėti apie savo svorį – ypač kai dėl antsvorio ar nutukimo sunku pritaikyti vaistus, medicinos priemones ar kompresines kojines. Kiti bando situaciją sušvelninti humoru. Mūsų, vaistininkų, tikslas – padėti, o ne vertinti. Todėl visada stengiamės bendrauti pagarbiai, jautriai ir profesionaliai”, – pasakoja „Gintarinės vaistinės” vaistininkė Sigita Korbutaitė.

Pirmas žingsnis – vaistinėje

Pasak S. Korbutaitės, vaistinė dažnai tampa ta vieta, kur žmogus pirmą kartą prabyla apie norą keisti gyvenimo būdą ar mažinti svorį. Ne visi išdrįsta iškart kreiptis į gydytoją, todėl vaistininkas gali padėti žengti pirmą žingsnį.

„Galime suteikti informaciją apie sveiką gyvenseną, padėti suprasti, kada būtina profesionali medicininė pagalba. Taip pat galime patarti dėl papildų ar vaistų, padedančių valdyti apetitą, ir įvertinti, ar jų vartojimas konkrečiam žmogui yra saugus. Bet svarbiausia – paskatinti elgtis atsakingai”, – pabrėžia ji.

Vaistininkė priduria, kad kai kuriais atvejais, ypač kai antsvoris kelia rimtą grėsmę sveikatai, gydytojas gali skirti ir receptinių vaistų. Jie veikia skirtingais mechanizmais – mažina apetitą, reguliuoja medžiagų apykaitą ar gliukozės kiekį kraujyje – tačiau jų vartojimas turi būti prižiūrimas medikų.

Nuo badavimo iki grikių dietų

Paklausta, kokius pavojingus lieknėjimo metodus žmonės dažniausiai mini, vaistininkė išskiria protarpinį badavimą ir „vieno produkto” dietas.

„Kelerius metus dažnai girdime apie protarpinį badavimą, tačiau jis tinka tikrai ne visiems. Ypač pavojinga, jei žmogus serga virškinimo trakto ligomis ar turi medžiagų apykaitos sutrikimų. Bado režimu organizmas gali pradėti kaupti atsargas, o ne jų atsikratyti. Lygiai taip pat žalingos ir kefyro, kopūstų ar grikių dietos – jos nesuteikia organizmui būtinų maistinių medžiagų”, – perspėja S. Korbutaitė.

„Pasitarsiu su „ChatGPT” – dažnėjanti frazė

Vis dažniau vaistininkai iš pacientų išgirsta, kad šie prieš ateidami jau „pasitikrino” internete ar net pasikonsultavo su dirbtiniu intelektu. Kai kurie net atvirai atsisako išklausyti rekomendacijų dėl vaistų ar papildų vartojimo – paklaus „ChatGPT”.

„Tačiau tiesa ta, kad šie įrankiai nėra individualizuoti. Jie nežino žmogaus ligų istorijos, negali įvertinti gretutinių ligų – pavyzdžiui, aukšto kraujospūdžio ar diabeto – nenumato vaistų sąveikų. Todėl patarimas, gautas iš DI ar bendro pobūdžio internetinio šaltinio, gali būti klaidingas ar net pavojingas”, – akcentuoja vaistininkė.

Pasak jos, net patys vaistininkai kartais iš smalsumo užduoda profesinių klausimų DI įrankiams, tačiau atsakymai dažnai paviršutiniški, o kartais – net klaidinantys.

„Bent kol kas tai nėra šaltinis, kuriuo būtų galima atsakingai remtis sprendžiant sveikatos klausimus”, – pastebi S. Korbutaitė.

Dar viena problema – socialiniuose tinkluose sklindantys nefiltruoti patarimai. Taip pat nors „ChatGPT” laikosi griežtos politikos dėl žalingo turinio, vis tiek gali pateikti informaciją apie vaistus ar papildus, kurią žmogus interpretuos savaip – dažnai neatsižvelgdamas į realią savo sveikatos būklę.

„Žmogui gali atrodyti, kad jis gavo atsakymą. Tačiau jis net nežino, kokių klausimų reikia paklausti. Būtent čia ir slypi skirtumas – tik gyvas specialistas įvertins visumą, paklaus to, ko pats žmogus net nepagalvotų”, – sako „Gintarinės vaistinės” vaistininkė.

Papildas – ne saldainis

Pasak S. Korbutaitės, žmonės dažnai savarankiškai perka papildus ar vaistus svoriui mažinti, ypač po „ekspertų” rekomendacijų socialiniuose tinkluose ar pokalbių forumuose. Tačiau ne visi papildai yra tokie nekalti.

„Kai kurios veikliosios medžiagos nesuderinamos su vartojamais vaistais. Kartais jų sudėtyje kartojasi tos pačios medžiagos – kyla rizika perdozuoti ar patirti šalutinį poveikį. Todėl net perkant tik papildą būtina pasitarti”, – įspėja ji.

Tiems, kurie nori pradėti keisti gyvenimo būdą, vaistininkė pataria nepasiklysti tarp internete sklandančių patarimų ir pradėti nuo paprastų, bet nuoseklių žingsnių.

„Judėjimas ir visavertė, baltymais parturtinta mityba – tai sveikos gyvensenos pagrindas. Pakankamas fizinis aktyvumas, skysčių vartojimas ir nuoseklumas – svarbiausi pirmieji žingsniai. Ir tam nereikia laukti pavasario ar pirmadienio – pradėti galima bet kada, svarbiausia tai padaryti”, – pabrėžia S. Korbutaitė.

Anot jos, daugeliui žmonių šie įpročiai gali duoti puikų rezultatą, tačiau svarbu suprasti – kai kuriais atvejais vien gyvensenos pokyčių nebepakanka. Tuomet į pagalbą pasitelkiami ir vaistai ar kitos gydymo priemonės. 

„Tai kompleksinis požiūris, kai svarbi kiekviena dedamoji: ir mityba, ir fizinis aktyvumas, ir medicininis gydymas, jei jo reikia. Svarbiausia – sprendimus priimti atsakingai, pasitarus su specialistu”, – reziumuoja vaistininkė.

The post Kai „ChatGPT“ tampa gydytoju, dietologu ir vaistininku viename: kodėl vis dar gėda ieškoti pagalbos dėl antsvorio ir nutukimo? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

1. Scenarijų rašymas ir kūrybinis procesas

• Kaip DI padeda? Dirbtinis intelektas, pasitelkdamas duomenų analitiką, gali kurti siužeto linijas, analizuoti anksčiau sukurtus scenarijus ir pasiūlyti naujas istorijas. Tokie įrankiai kaip „ChatGPT“ ar „DeepStory“ jau naudojami scenaristų darbo palengvinimui.
• Nauda kūrėjams: DI gali greitai sugeneruoti idėjas ar net ištisas dialogų scenas, palikdamas daugiau laiko kūrėjams kūrybiniam tobulinimui.

2. Specialieji efektai ir vizualizacijos

• Revoliucija efektų kūrime: DI technologijos, tokios kaip mašininis mokymasis ir „deepfake“, leidžia sukurti itin realistiškus efektus ir atkurti aktorių veidus ar kūnus, net jei jie nedalyvavo filmavimuose.
• Pavyzdžiai: Filme „The Irishman“ DI buvo naudojamas aktorių atjauninimui, o „Rogue One“ – atkurti mirusio aktoriaus veidą.
• Kūrybinė laisvė: Šios technologijos mažina kūrimo kaštus ir leidžia režisieriams eksperimentuoti su vizualinėmis galimybėmis.

3. Auditorijos analizė ir personalizavimas

• Kaip tai veikia? Kino studijos naudoja DI analizuoti žiūrovų elgseną ir pageidavimus, remiantis duomenimis iš socialinių tinklų, transliacijos platformų ar bilietų pardavimų.
• Kodėl tai svarbu? Šios įžvalgos padeda suprasti, kokios istorijos, žanrai ar veikėjai yra patraukliausi skirtingoms auditorijoms, ir leidžia kurti filmus, labiau atitinkančius publikos lūkesčius.

4. Animacija ir CGI

• DI animacijoje: DI įrankiai, tokie kaip „Runway“ ar „Ebsynth“, leidžia automatizuoti animacijos procesus ir sutrumpinti jų kūrimo laiką. Pavyzdžiui, AI gali generuoti animuotus veikėjus remdamasis tik keliomis eskizo linijomis.
• Realių judesių atkūrimas: DI taip pat taikomas kuriant „motion capture“ technologijas, leidžiančias realistiškiau perteikti veikėjų judesius.

5. Filmų rinkodara ir reklama

• Individualizuoti pranešimai: DI padeda kurti personalizuotas reklamos kampanijas, kurios pritaikomos pagal žiūrovų pomėgius. Pavyzdžiui, filmo „The Matrix Resurrections“ reklamai buvo naudojamos DI sukurtos individualios peržiūros patirtys.
• Traukos analizė: DI taip pat gali analizuoti filmų anonsų poveikį žiūrovams ir nuspėti, kurie elementai sulauks daugiausiai dėmesio.

6. Etiniai iššūkiai ir ateitis

• Aktorių teisių klausimas: DI gebėjimas atkurti aktorių veidus ar balsus kelia klausimus apie jų teisę į intelektinę nuosavybę. Kaip industrija su tuo susitvarkys?
• Ar DI pakeis kūrėjus? Nors DI palengvina techninius procesus, jis negali atstoti žmogiškosios kūrybos ir emocinio ryšio, kuris būtinas autentiškai istorijai.

7. DI ir nauji žanrai

• Eksperimentinė kūryba: DI jau kuria pirmuosius pilnametražius filmus, kurių siužetai, vaizdai ar muzika sugeneruoti algoritmų. Tokie projektai atveria kelią visiškai naujoms istorijų pasakojimo formoms.

The post Kaip dirbtinis intelektas keičia kino pasaulį? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

1. Personalizuoti grožio sprendimai

Viena iš didžiausių DI pažangų grožio industrijoje yra galimybė kurti itin personalizuotus produktus ir paslaugas. Dėl DI technologijų, kosmetikos gamintojai gali naudoti vartotojų duomenis, pavyzdžiui, odos tipą, atspalvį ar rūpesčius, ir pritaikyti individualius sprendimus.

Kaip tai veikia:

• Odos analizė: dirbtinio intelekto programos, tokios kaip odos skenavimo programėlės, leidžia analizuoti odos būklę, nustatyti tokias problemas kaip sausumas, pigmentinės dėmės ar raukšlės, ir pasiūlyti tinkamiausius produktus.
• Rekomendacijos: DI algoritmai analizuoja vartotojų pirkimo istoriją, preferencijas ir net jų odos nuotraukas, kad galėtų pateikti asmenines rekomendacijas dėl tinkamiausių makiažo ar odos priežiūros priemonių.

2. Virtualūs makiažo bandymai

Virtualūs makiažo bandymai, paremti DI technologijomis, leidžia vartotojams išbandyti makiažo produktus prieš perkant juos internetu ar fizinėse parduotuvėse. Tai ypač svarbu šiandien, kai vis daugiau žmonių renkasi apsipirkimą internetu. Naudodamiesi veido atpažinimo technologija, DI įrankiai gali tiksliai imituoti, kaip tam tikras lūpdažis, šešėliai ar pudra atrodys realiai ant vartotojo veido.

Pavyzdžiai:

• L’Oréal „ModiFace“: ši technologija leidžia vartotojams virtualiai išbandyti makiažą ir grožio produktus. Naudojant išmaniuosius telefonus ar kompiuterius, vartotojai gali matyti, kaip tam tikras produktas atrodo ant jų veido, nereikia realiai jo bandyti.
• Sephora Virtual Artist: ši technologija leidžia klientams virtualiai išbandyti makiažą, pradedant lūpų dažais ir baigiant akių šešėliais, ir tai padeda jiems pasirinkti produktus, kurie geriausiai tinka jų veidui ir odos tonui.

3. Pažangi odos diagnostika ir priežiūra

Dirbtinis intelektas taip pat naudojamas kuriant pažangias odos priežiūros sistemas, kurios gali analizuoti odos būklę ir pateikti personalizuotus patarimus. DI technologijos padeda aptikti odos problemas anksčiau nei plika akimi ir rekomenduoja tinkamus produktus arba gydymo metodus.

Pavyzdys:

• HiMirror: šis DI pagrįstas veidrodis analizuoja vartotojo odos būklę, stebi drėgmės lygį, raukšles, poras ir kitus parametrus. Tai padeda sukurti personalizuotas rekomendacijas ir stebėti odos būklės pokyčius laikui bėgant.

4. Produktų kūrimas naudojant duomenų analizę

Dirbtinio intelekto įrankiai leidžia makiažo gamintojams rinkti ir analizuoti didžiulius duomenų kiekius apie vartotojų įpročius, poreikius ir pageidavimus. Tai padeda kosmetikos kompanijoms kurti naujus produktus, kurie tiksliai atitinka vartotojų lūkesčius.

Kaip tai veikia:

• Tendencijų prognozavimas: DI analizuoja socialinių tinklų, rinkos tyrimų ir kitus duomenų šaltinius, kad nustatytų ateities tendencijas grožio rinkoje. Tai padeda kompanijoms kurti produktus, kurie bus aktualūs ir geidžiami ateityje.
• Inovatyvūs ingredientai: dirbtinio intelekto technologijos padeda kosmetikos mokslininkams atrasti naujus ingredientų derinius, kurie yra veiksmingesni, saugesni ir draugiškesni aplinkai.

5. Įtraukimas į rinkodarą ir klientų aptarnavimą

Be produktų kūrimo ir personalizavimo, DI taip pat keičia grožio industrijos rinkodarą ir klientų aptarnavimą. Virtualūs grožio patarėjai ar chatbotai, paremti DI, suteikia galimybę gauti greitas ir tikslias konsultacijas apie produktus, jų naudojimą ir tinkamumą individualiems poreikiams.

Pavyzdžiai:

• AI grožio patarėjai: prekių ženklai, tokie kaip Estée Lauder, jau naudoja DI pagrįstus asistentus, kurie atsako į vartotojų klausimus, rekomenduoja produktus ir net suteikia patarimų dėl makiažo technikos.
• Dirbtinio intelekto chatbotai: šie virtualūs asistentai padeda spręsti klientų problemas, suteikti produktų rekomendacijas ir teikti informaciją apie naujus grožio produktus realiuoju laiku.

6. Tvarumo skatinimas ir atsakingas vartojimas

DI technologijos grožio industrijoje taip pat padeda skatinti tvarumą. Kompanijos naudoja DI analizuodamos gamybos procesus, siekdamos mažinti atliekų kiekį ir optimizuoti ingredientų naudojimą. Taip pat, DI padeda vartotojams pasirinkti produktus, kurie yra draugiškesni aplinkai.

Kaip tai veikia:

• Pritaikytos formulės: dirbtinis intelektas leidžia kosmetikos įmonėms tiksliai parinkti ingredientų kiekius, taip mažinant atliekų kiekį ir užtikrinant efektyvumą.
• Tvari rinkodara: DI analizuoja vartotojų elgseną ir padeda įmonėms kurti rinkodaros strategijas, kurios atitinka šiuolaikinius tvarumo standartus.

The post Makiažo gamintojai ir technologijų pažanga: dirbtinio intelekto poveikis grožio industrijai appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

1. Dirbtinis intelektas diagnostikoje: greitesni ir tikslūs rezultatai

Diagnostika yra viena svarbiausių medicinos sričių, kur dirbtinis intelektas daro reikšmingą poveikį. DI gali analizuoti medicininius vaizdus, tokius kaip rentgeno nuotraukos, MRT ar CT skenavimai, ir padėti gydytojams greičiau ir tiksliau nustatyti ligas. Pavyzdžiui, algoritmai, paremti dirbtiniu intelektu, gali aptikti plaučių vėžį ankstyvoje stadijoje iš rentgeno nuotraukų, net jei gydytojui tai būtų sunkiai pastebima.

2. Personalizuota medicina: tikslinis gydymas

Dirbtinis intelektas atveria naujas galimybes personalizuotai medicinai, kuri orientuota į individualius paciento poreikius. Naudojant didelius pacientų genetinius, klinikinius ir gyvenimo būdo duomenis, DI gali numatyti, kaip žmogus reaguos į tam tikrą gydymą, ir padėti gydytojams pasirinkti tinkamiausią terapiją. Pavyzdžiui, onkologijoje DI gali padėti nustatyti, kuris chemoterapijos tipas ar gydymas būtų efektyviausias konkrečiam pacientui, atsižvelgiant į jo genetinius duomenis ir ligos istoriją. Tokie sprendimai ne tik padidina gydymo efektyvumą, bet ir sumažina šalutinių poveikių riziką.

3. Prognozavimas ir prevencija: numatyti ligas anksčiau

Viena iš pažangiausių dirbtinio intelekto galimybių yra gebėjimas prognozuoti pacientų sveikatos būklę remiantis didžiuliais duomenų kiekiais. Naudodamas istorinius medicininius duomenis, DI gali numatyti, kokioms ligoms pacientas yra labiausiai pažeidžiamas, ir pasiūlyti prevencinius veiksmus, kurie galėtų sumažinti ligos riziką. Pavyzdžiui, DI gali prognozuoti širdies priepuolio tikimybę remdamasis paciento širdies ritmo, kraujo spaudimo ir cholesterolio lygio duomenimis. Tokios prognozės padeda gydytojams laiku imtis prevencinių veiksmų, tokių kaip gyvenimo būdo keitimas ar medikamentų skyrimas, kol liga dar nepasireiškė.

4. Dirbtinis intelektas ir chirurgija: tikslesnės operacijos

Robotinė chirurgija, paremta dirbtinio intelekto technologijomis, taip pat sparčiai vystosi ir keičia chirurgijos praktiką. Chirurginiai robotai, kuriuos valdo gydytojai, leidžia atlikti operacijas su didesniu tikslumu, mažesniu invaziškumu ir greitesniu pacientų atsigavimu. Dirbtinis intelektas padeda robotams priimti sprendimus operacijos metu, atpažįstant smulkias audinių struktūras, kurios gali būti sunkiai pastebimos žmogaus akiai.

5. Skaitmeninis sveikatos stebėjimas: nuo išmaniųjų laikrodžių iki nuolatinės sveikatos kontrolės

Išmanieji laikrodžiai, kūno jutikliai ir kiti nešiojamieji įrenginiai tampa vis labiau įprasta sveikatos priežiūros dalimi. Šie įrenginiai renka duomenis apie širdies ritmą, miego kokybę, fizinį aktyvumą ir kitus sveikatos rodiklius. Dirbtinis intelektas gali analizuoti šiuos duomenis ir padėti gydytojams suprasti paciento sveikatos būklės pokyčius.

6. Medicininiai tyrimai ir vaistų kūrimas: spartesnė pažanga

Dirbtinis intelektas taip pat keičia medicininių tyrimų ir vaistų kūrimo procesus. Tradicinis vaistų kūrimas yra ilgas ir brangus procesas, kuris gali užtrukti daugelį metų. DI gali paspartinti šį procesą, analizuodamas didžiulius duomenų kiekius ir numatydamas, kurie junginiai gali būti veiksmingi tam tikroms ligoms gydyti. Pavyzdžiui, gali modeliuoti, kaip tam tikras cheminis junginys veikia žmogaus kūną, ir taip padėti mokslininkams atrasti potencialius vaistus greičiau. Be to, dirbtinis intelektas gali analizuoti genetinius duomenis, kad numatytų, kaip skirtingi pacientai reaguos į naujus vaistus, taip pritaikant personalizuotą gydymą.

7. Etinės ir saugumo problemos

Nepaisant visų privalumų, susijusių su dirbtinio intelekto naudojimu medicinoje, kyla ir svarbių etinių bei saugumo klausimų. Pavyzdžiui, kaip užtikrinti pacientų duomenų privatumą, kai DI analizuoja didelius medicininių duomenų kiekius? Kaip užtikrinti, kad DI sprendimai būtų teisingi ir nešališki?

The post Technologijų pažanga sveikatos srityje: kaip dirbtinis intelektas keičia mediciną? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Dirbtinis intelektas – ir dabarties, ir ateities technologija

Šarūno Dignaičio teigimu, skaitmeninis raštingumas jau yra tapęs viena iš esminių kompetencijų, padedančių sėkmingai įsitvirtinti darbo rinkoje. Remiantis Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis (PEF, 2020), maždaug 65 proc. moksleivių, kurie šiuo metų mokosi pradinėse klasėse, ateityje dirbs tokius darbus, kurie dar neegzistuoja ir jie neabejotinai bus susiję su įvairiomis technologinėmis sritimis.

Šiemet technologijų bendrovės „Samsung“ atlikta apklausa parodė, kad net 43 proc. Lietuvos moksleivių tvirtai ar iš dalies pritaria teiginiui, kad žinios apie dirbtinį intelektą neabejotinai bus reikalingos ateityje. Tiek pat apklaustųjų mano, kad jos bus reikalingos ateityje ieškant patinkančio darbo.

„Svarbu įsisąmoninti, kad technologijos jau dabar yra taip išpopuliarėjusios, kad jos seniai nebėra ateities dalykas – mes su jomis susiduriame visur čia ir dabar. Todėl mokytis dirbti su dirbtiniu intelektu  būtina net nuo pradinių klasių. Jau dabar yra sukurti įrankiai, pradinukus supažindinantys su dirbtinio intelekto galimybėmis“, – sako Š. Dignaitis.

Ekspertas kaip pavyzdį pateikia programėlę „Scratch“, kurią pradinių klasių mokytojai naudoja norėdami išmokyti moksleivius programuoti ir taip apjungti skirtingas akademines sritis.

Technologiniai įgūdžiai skatina kūrybiškumą

Nors technologijos pamokose sulaukia skirtingų vertinimų, Š. Dignaitis įžvelgia nemažai teigiamų šios technologijos pusių.

„Dirbtinio intelekto įrankių naudojimas pamokose gali skatinti kūrybiškumą ir problemų sprendimo gebėjimus. Šie įrankiai verčia eksperimentuoti bei padeda spęsti sudėtingesnes užduotis“, – teigia pašnekovas.

Suprasdama dirbtinio intelekto įrankių panaudojimo ugdymo procese svarbą, technologijų bendrovė „Samsung“ socialinės atsakomybės projekte „Solve for Tomorrow“ šiais metais suburs 9-12 klasių moksleivius iš trijų Baltijos šalių bendram tikslui. Kartu bus ieškoma technologinių sprendimų, skatinančių mokinių kūrybiškumą, kritinį mąstymą, verslumą ir kitas kompetencijas pasitelkiant dirbtinio intelekto įrankius.

Konkurso prizinis fondas, šiemet sieksiantis 16 tūkst. eurų,  bus padalintas trims laimėtojų komandoms, pateikusioms originaliausius ir labiausiai pritaikomus sprendimus.

O štai „EdTech“ startuolis „Alfa erdvė“ sukūrė 5-12 kl. moksleiviams skirtą personalizuotą matematikos mokymosi platformą, kurioje yra dirbtinio intelekto įskiepis, padedantis palaipsniui suprasti sunkesnes matematines teorijas.

Tačiau pašnekovas atkreipia dėmesį ir į neigiamą dirbtinio intelekto įrankių naudojimo aspektą  –  per didelę priklausomybę nuo šios technologijos, kuri gali pripratinti prie itin greito rezultato ir sumažinti norą iš esmės suprasti sunkesnes taisykles ar užduotis.

Lietuvos mokyklose dirbtinis intelektas dar nepopuliarus

Apžvelgdamas dirbtinio intelekto įrankių panaudojimą Lietuvos mokyklose, Š. Dignaitis pastebi, kad ši technologija čia dar nėra itin populiari ir tai lemia kelios priežastys.

„Visų pirma, yra susiduriama su ryškiu finansavimo trūkumu – šie įrankiai dar nėra pakankamai finansuojami, todėl jie nėra plačiai prieinami mokytojams ir mokiniams. Taip pat svarbu paminėti, kad stinga ir pedagogų, įgijusių tinkamas skaitmenines kompetencijas, todėl tam, kad ši technologija būtų populiaresnė, reikia ir didinti finansavimą, ir apmokyti daugiau mokytojų,“ – sako pašnekovas.

Visgi vidinė pedagogų motyvacija geriau įvaldyti dirbtinio intelekto įrankius gali pagerinti esamą situaciją – tam yra pristatyta būtent mokytojams skirta platforma „Vedliai“, kuri padeda integruoti daugiau technologinių temų pamokų metu.

Apklausos duomenimis, tik 21 proc. moksleivių sutinka, jog jų mokykloje yra integruojami dirbtinio intelekto įrankiai.

The post Dirbtinis intelektas pamokose – anksti įgytas skaitmeninis raštingumas užtikrins sėkmę ateityje appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

„Vis daugiau darbo paieškos portalų integruoja DI funkcionalumą į savo platformas. Pavyzdžiui, mokama „LinkedIn“ versija leis tiesiog paieškos lange įrašyti, kokios pozicijos dairaisi (pavyzdžiui, „Python programuotojas nuotoliu Vilniuje, alga nuo 3000 Eur“), o paieška, remdamasi DI algoritmais, apibendrins ir pateiks jums rezultatus. Tačiau ieškant darbo su nemokamais DI įrankiais nemažai galima nuveikti ir pačiam“, – sako L. Keraitis.

Anot L. Keraičio, DI yra pravartus įtemptose ir laikui imliose darbo paieškose. Naudojantis juo svarbiausia išlaikyti kritinį mąstymą ir aklai juo nepasitikėti, nekopijuoti atsakymų paraidžiui.

Tobulesnis CV

L. Keraitis rekomenduoja CV juodraštį susikurti savo jėgomis. Jame paminėti savo svarbiausią darbinę patirtį ir unikalius įgūdžius. Kai turėsite pradinį variantą – į pagalbą galima traukti DI.

„ChatGPT“ arba „Google Gemini“ verta paklausti: „kaip galiu patobulinti savo CV, duok man konkrečių pasiūlymų“. Tuomet galite nukopijuoti gyvenimo aprašymo tekstą arba įkelti jo ekrano nuotrauką. Mokamos abiejų platformų versijos leidžia įkelti patį CV failą. Matydamas ne tik teksto turinį, bet ir CV struktūrą, DI duos tikslesnių įžvalgų.

„Įkėlęs savo CV, gavau keletą labai konkrečių patarimų. Pavyzdžiui, patikslinti savo pasiekimus – vietoje „vedu populiarią tinklalaidę apie technologijas“ įterpti jos klausomumo statistiką, padidinti tarpus tarp eilučių, kitaip formuluoti įgūdžių aprašymą. Be to, man DI iš karto pataisė kelias gramatines ir stiliaus klaidas“, – sako L. Keraitis.

Anot eksperto, aplikuojant į konkrečią darbo poziciją, galima įkopijuoti jos aprašą, kad įrankis geriau pritaikytų jūsų CV konkrečiai darbo vietai. 

Motyvacijos įkvėps DI

„Svarbu nepamiršti, kad motyvacinis laiškas turi atspindėti jūsų asmenybę ir unikalią patirtį. Todėl rekomenduoju naudoti DI įrankius kaip įkvėpimo šaltinį, o ne kaip šabloną. Netikrumą mes jaučiame ir per ekraną, todėl rašant motyvacinį laišką ieškokite įkvėpimo su DI, bet nepamirškite įdėti kuo daugiau savęs, išlaikykite autentiškumą“, – sako L. Keraitis.

Pirmiausia L. Keraitis pataria įkopijuoti darbo pozicijos aprašą ir DI įrankio paklausti, „su kokiais kasdieniais iššūkiais savo darbe susiduria tokioje pozicijoje dirbantis žmogus?“. Taip gausite naudingų įžvalgų, apie ką verta kalbėti motyvaciniame laiške, kad jis būtų įdomus darbdaviui. 

Tuomet galima paprašyti įrankio parašyti motyvacinį laišką, skirtą darbui tam tikroje pozicijoje konkrečioje įmonėje. DI padės sklandžiau dėstyti žodžius, pataisys sakinių struktūrą, pasiūlys, kaip atskleisti jūsų stipriąsias puses ir parodyti, kokie jūsų įgūdžiai gali būti vertingi konkrečioje pozicijoje. 

Darbo pokalbio simuliacija

Simuliuojant darbo pokalbį DI įrankiai yra itin vertingi, nes jiems lengva įsijausti į bet kokią rolę. Pirmiausia, suteikite DI kuo daugiau informacijos apie savo išsvajotą darbdavį. Supažindinę DI su savo norimo darbo pozicija, paprašykite jo: „tu esi už įdarbinimą atsakingas įmonės darbuotojas ir dalyvauji pirmame mano interviu šiai pozicijai gauti – užduok man dešimt klausimų, kurių galiu tikėtis per pirmą darbo pokalbį“.

Pasirinkite vieną iš sunkesnių gautų klausimų ir paprašykite DI: „pateik tris priežastis, kodėl interviuotojas klausė būtent to, ir duok tris patarimus, kaip teisingai atsakyti ir struktūruoti savo atsakymus. Atsakydamas remkis mano darbo patirtimi“. 

Jūsų šypsenos DI nepakeis

Pastaruoju metu itin aktyviai reklamuojamos programėlės, į kurias įkėlus portretą, šis paverčiamas kokybiška profesine nuotrauka, tarsi būtų fotografuota profesionalioje studijoje. L. Keraitis siūlo aklai šiomis reklamomis nepasitikėti ir renkantis nuotrauką išlikti senamadiškais. 

„Išbandžiau ne vieną panašią profesinių nuotraukų generavimo programėlę ir visų jų kokybė kol kas nėra ideali. Jose vis dar lieka animacijos požymių, nors ir nežymiai, bet pakeičiami veido bruožai. Žmogaus akis tam itin jautri ir labai greitai aptinka DI paliktus pėdsakus. Kartais net ir mokamos tokių programėlių versijos kelia klausimų dėl asmens duomenų saugumo“, – įspėja inovacijų ekspertas.

L. Keraitis pabrėžia, kad ieškant darbo, ypač aukštesnių pozicijų, profesionalios nuotraukos palieka geresnį įspūdį. Teigiamam įvaizdžiui sukurti dažniausiai užtenka paprastos, geros kokybės nuotraukos, darytos šviesiame fone. Svarbiausia – nuoširdi jūsų šypsena, kurios DI įrankiai tikrai nepakeis. 

The post Nuo CV iki darbo pokalbio: sužinok, kaip panaudoti dirbtinį intelektą, ieškant darbo  appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Dirbtinis intelektas geba greitai ir efektyviai atlikti sudėtingas užduotis, automatizuoti pasikartojančius procesus ir generuoti įžvalgas iš didelių duomenų masyvų, taip didindamas darbo našumą ir verslo konkurencingumą. Dėl šių privalumų vis daugiau įmonių pasitelkia dirbtinį intelektą kasdienėje veikloje, prisitaikydamos prie rinkos pokyčių ir kurdamos naujas verslo galimybes.

Tačiau lengva ir nemokama prieiga prie tokių dirbtinio intelekto įrankių kaip „ChatGPT“ leidžia darbuotojams juos naudoti darbdaviams ne visada apie tai žinant. Tokia praktika kelia gana rimtų rizikų, tokių kaip konfidencialių įmonės duomenų nutekinimas bei įstatymo saugomų autorių teisių pažeidimai. Toliau šios rizikos aptariamos kiek detaliau bei apžvelgiamos galimos jų suvaldymo priemonės.

Jautrių įmonės duomenų nutekinimas

Įmonės darbuotojai, siekdami pagreitinti ar kitokiu būdu efektyviau atlikti savo darbo funkcijas į tokias dirbtinio intelekto sistemas kaip „ChatGPT“ gali pateikti įvairaus pobūdžio informaciją. Be paprastų bendro pobūdžio užklausų, tai gali būti klientų asmens duomenys, sutarčių su klientais sąlygos ar kita konfidenciali ar net įmonės komercinę paslaptį sudaranti informacija.

Tam, kad būtų galima suprasti, kokios gali būti tokios informacijos pateikimo į „ChatGPT“ ar analogišką sistemą pasekmės, būtina bendrais bruožais suprasti, kaip tokios sistemos veikia.

 „ChatGPT“ bei analogiški pokalbių robotai (angl. chatbots), vadinamieji didieji kalbos modeliai (angl. large language models (LLMs)), geba atpažinti bei generuoti natūralią (žmonių) kalbą. Šį gebėjimą jie įgyja „apmokomi“ nepaprastai dideliais duomenų kiekiais. Didžiuosiuose kalbos modeliuose veikiantys algoritmai (grįsti vadinamuoju mašininiu mokymusi) šiuose duomenyse išmoksta atpažinti, kaip tarpusavyje funkcionuoja raidės, žodžiai bei sakiniai. Su „ChatGPT“ (ar analogišku) pokalbių robotu „bendraujama“ jam pateikiant užklausą (angl. prompt) ir gaunant atsakymą (angl. output) į šią užklausą.

Esminis „ChatGPT“ veikimo aspektas yra tas, kad kiekviena „ChatGPT“ pateikiama užklausa tampa duomenų, skirtų tolesniam šios sistemos apmokymui, dalimi, ir tokių duomenų nebeįmanoma atgauti.

 Šių duomenų saugumo prasme iškyla keleriopo pobūdžio rizika

Pirma, konfidencialūs vartotojo duomenys gali nutekėti ir tapti žinomi kitiems sistemos vartotojams dėl pačios sistemos viduje kartais pasitaikančių klaidų ar kibernetinių atakų. Tokie incidentai nėra vien teorinė rizika. „OpenAI“ 2023 m. kovo mėn. jau patyrė duomenų nutekinimo incidentą, kai vartotojai „ChatGPT“ atsakymuose į savo užklausas galėjo atsitiktinai matyti kitų vartotojų vardus, el. pašto adresus bei banko kreditinių kortelių numerius. Be to, 2023 metais „juodajame internete“ buvo rasta apie 200 000 „ChatGPT“ vartotojų paskyrų duomenų rinkinių, kuriuos buvo siūloma parduoti. Šis duomenų nutekinimas nutiko dėl įsilaužimo kenkimo programomis į vartotojų įrenginius.

Antra, jautrūs duomenys gali būti nutekinami kitiems to sąmoningai siekiantiems vartotojams, „ChatGPT“ užklausas suformuojantiems tam tikru būdu ir šiuos duomenis gaunantiems atsakymuose į tokias užklausas.

Be jokios abejonės, OpenAI bei kitos analogišką paslaugą teikiančios technologijų kompanijos deda visas pastangas, kad tokie duomenų saugumo incidentai nenutiktų, tačiau, atsižvelgiant jau vien į šiose sistemose esančių duomenų kiekį bei vartotojų skaičių, visiškai eliminuoti rizikos, kad jautrūs vartotojų duomenys niekada nebus nutekinti, yra neįmanoma.

Trečia, dirbtinio intelekto sistemų naudojimas gali kelti papildomų rizikų, susijusių su asmens duomenų apsauga ir Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) pažeidimais. Pavyzdžiui, automatinės duomenų analizės metu neteisingai apdoroti asmens duomenys gali būti netyčia atskleisti arba netinkamai panaudoti. Tai ypač aktualu turint omenyje, kad dirbtinio intelekto modeliai mokomi apdorojant didelius duomenų rinkinius, kuriuose gali būti per klaidą įtraukti jautrūs asmens duomenys.                  

Ketvirta, jei įmonė turi sudariusi konfidencialumo susitarimus su savo verslo partneriais dėl tam tikrų jautrių duomenų neatskleidimo tretiesiems asmenims ir tokie duomenys būtų panaudojami „ChatGPT“ užklausose, galimai iškiltų klausimas, ar tokiu būdu nebuvo pažeista konfidencialumo sutartis, net nesant jau aptarto pobūdžio duomenų nutekinimo.

Autorių teisių pažeidimai

Kaip minėta, tokios dirbtinio intelekto sistemos kaip „ChatGPT“ yra apmokomos nepaprastai dideliais duomenų kiekiais, paimamais iš interneto. Natūralu, kad tarp tokių duomenų yra ir daugybė autorių teisių saugomų kūrinių.

Dėl to kylančias teisines problemas puikiai iliustruoja Jungtinėse Amerikos Valstijose vykstanti byla New York Times v. OpenAI ir Jungtinėje Karalystėje pradėta byla Getty Images v. Stability AI. Šiose bylose ieškovai teigia, kad dirbtinio intelekto sistemų kūrėjai šioms sistemoms apmokyti panaudojo ieškovams priklausančius autorių teisių objektus, neturėdami ieškovų sutikimo. Šių bylų baigtis neabejotinai turės didžiulę įtaką tam, kaip toliau dirbtinio intelekto sistemose bus naudojami duomenys.

Žvelgiant iš „ChatGPT“ bei analogiškos sistemos naudotojo pusės, į mokymo duomenis patekę autorių teisių objektai (pvz., įvairūs tekstai bei vizualiniai kūriniai) ar jų dalys gali būti atgaminami naudotojui pateikiamuose atsakymuose. Jei tokie atsakymai su saugomų kūrinių elementais būtų toliau naudojami įmonės verslo veikloje, net ir nežinant, kad tam tikras turinys yra saugomas autorių teisių, galimai iškiltų tokios įmonės atitinkamų autorių teisių pažeidimo klausimas.

Netikslių atsakymų panaudojimas

Dar viena su dirbtinio intelekto naudojimu susijusi rizika yra galimas neteisingos informacijos generavimas ir tokios informacijos panaudojimas. Iš pažiūros AI įrankiai, tokie kaip „ChatGPT“, gali sugeneruoti autentišką informaciją, tačiau ji gali būti netiksli arba visiškai klaidinga. Tokios neteisingos ar net visiškai išgalvotos informacijos pateikimas žinomas kaip dirbtinio intelekto sistemos haliucinacija. Šiuo metu „ChatGPT“ pobūdžio sistemose haliucinacijas vidutiniškai sudaro 3–10 proc. visų sistemos pateikiamų atsakymų. Šiuos skaičius sistemų kūrėjai mėgina mažinti, bet visiškai jų pašalinti gali ir nepavykti dėl pačių sistemų pobūdžio.

Kaip jau minėta, vienas iš esminių dirbtinio intelekto sistemų privalumų yra tas, kad jos sugeneruota informacija grįsta masyvių duomenų rinkiniais. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad duomenys gali būti ne tik netikslūs, bet ir šališki. Netinkamai parinkti ar nepakankamai atnaujinti sistemose esantys duomenys gali lemti ne tik neteisingų, bet ir šališkų išvadų pateikimą.

Pavyzdžiui, klientų aptarnavimui naudojami dirbtinio intelekto įrankiai gali automatiškai generuoti atsakymus į klientų užklausas. Jei šie įrankiai yra apmokyti naudoti pasenusią arba netikslią informaciją, pateikiami atsakymai gali būti klaidingi arba neinformatyvūs. Todėl atsakingas ir kritiškas požiūris į dirbtinio intelekto sugeneruotą informaciją yra būtinas siekiant išvengti klaidų ir užtikrinti, kad ši technologija būtų naudinga verslui.

Galimos rizikų suvaldymo priemonės

Greičiausiai paprasčiausia įvardintų rizikų suvaldymo priemonė būtų tiesiog uždraudimas darbo vietoje naudotis tokiais dirbtinio intelekto įrankiais kaip „ChatGPT“. Tačiau atsižvelgiant į šių įrankių duodamą produktyvumo naudą bei į augančią vis efektyvesnių tokių įrankių gausą, bendras draudimas ne visuomet gali būti optimaliausias sprendimas.

Nusprendus pasitelkti tokius įrankius, darbdaviai turėtų aiškinti darbuotojams dirbtinio intelekto įrankių naudojimo taisykles. Bei aiškiai informuoti apie galimas pasekmes, jeigu numatytos taisyklės būtų pažeistos. Tai svarbu todėl, kad netinkamas dirbtinio intelekto naudojimas gali sukelti ne tik teisinių, bet ir finansinių padarinių organizacijai. Darbdaviai turėtų užtikrinti, kad visi darbuotojai būtų informuoti, kaip dirbtinio intelekto įrankius naudoti atsakingai ir saugiai. Todėl rekomenduojama turėti aiškiai apibrėžtas naudojimosi dirbtiniu intelektu organizacijoje taisykles, su kuriomis būtų supažindinami visi darbuotojai.

Taip pat galima apsvarstyti ir vidinio dirbtinio intelekto, panašaus į „ChatGPT“, įrankio diegimą įmonės viduje. Vidinės sistemos leidžia geriau kontroliuoti, kaip ir kokia informacija naudojama, bei užtikrina, kad jautrūs duomenys nepaliktų organizacijos ribų. Tai taip pat suteikia galimybę pritaikyti dirbtinio intelekto modelius konkretiems įmonės poreikiams ir užtikrinti jų atitiktį organizacijos saugumo standartams.

Be aiškių taisyklių, būtina įdiegti kontrolės mechanizmus, kurie padėtų reguliuoti, kokia informacija patenka į dirbtinio intelekto sistemas. Tai ne tik padėtų išvengti galimų duomenų pažeidimų, bet ir sustiprintų bendrą organizacijos saugumo kultūrą. Be to, verta apsvarstyti prieigos ribojimus, leidžiančius tik tam tikriems darbuotojams naudotis dirbtinio intelekto įrankiais.

Tekstą parengė Ovidijus Speičys, advokatų kontoros „Glimstedt“ vyresnysis teisininkas, advokato padėjėjas, ir Gabrielė Šapkauskaitė, advokatų kontoros „Glimstedt“ teisininkė, advokato padėjėja

The post ChatGPT naudojimas darbe: darbuotojų produktyvumo įrankis ar papildomos rizikos darbdaviui šaltinis? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.