Daugumai mūsų ruošimosi egzaminui patirtis asocijuojasi su vieninteliu žodžiu – panika. Tau beliko 18 valandų, esi pervargusi ir spoksai į lygčių pilną lapą. Kodėėėl? Kodėl nepradėjai ruoštis egzaminui anksčiau?

Ar jau turi panele.lt programėlę savo išmaniajame telefone? Parsisiųsk ją ir gauk visas naujienas pirmoji!
„iOS“ versija
„Android“ versija

Patikėsi ar ne, tačiau yra prieš tave veikiančios jėgos, kurios neleidžia tau pakankamai anksti pradėti mokytis naują medžiagą. Štai septynios pačios klastingiausios priežastys, kodėl negali to pradėti anksti ir ką su tuo daryti.

1. Nujauti sunkų darbą

Kaltės lydimas delsimas būdingas praktiškai visiems, kurie mokosi. Reikalas tame, kad būtent to iš mūsų tikimasi iš evoliucijos perspektyvos.

Žmonės yra linkę saugoti protinius išteklius kai tik tai įmanoma, ypač jeigu laukiančios užduotys nėra „esminės , kad išgyventum“. Kitaip tariant, mokymąsi atidedame iki paskutinės minutės, nes (1) mes žinome, kad šis darbas sunkus ir jis reikalaus protinės energijos, ir (2) kol nėra realios grėsmės susikirsti per egzaminą (ir dėl to galimai patirti viešą pažeminimą), mes nejaučiame pakankamai stipraus emocinio skausmo, kuris galėtų motyvuoti mus pradėti mokytis.

Be to, kai tavo smegenys nujaučia keletą rezultatų, kurie suvokiami kaip „keliantys kančią“ (mokymosi keliama kančia prieš iškritimo iš mokymosi įstaigą keliamą kančią), tave tarsi imobilizuoja, negali pasirinkti vienos iš dviejų blogybių, todėl darbą atidedi vėlesniam laikui.
Pirmiausia susidaryk mokymosi tvarkaraštį, o tada jo griežtai laikykis

Kaip teigia Nielas Fiore populiariojoje knygoje „The Now Habit“, viena priežasčių, kodėl mes atidėliojame darbą – nematome jo pabaigos.

Pagalvokite apie skirtumą tarp 100 metrų sprinto ir maratono. Pirmuoju atveju galite atiduoti maksimalias jėgas, nes matote finišo liniją ir žinote, kad ją greitai pasieksite. Maratonų bėgikai šios privilegijos neturi. Jie žino, kad priekyje laukia ilgas kelias, kurį lydės kančia ir nuovargis, todėl nesąmoningai saugo savo jėgas, kad įveiktų visą distanciją.

Taigi, jeigu žinosi, kad šiek tiek pasimokiusi galėsi užsukti į kaimyninį bendrabučio kambarį arba išeiti valandą paslampinėti lauke, labiau tikėtina, kad pajusi motyvaciją investuoti savo energiją į mokslą.

Be to, tu gali pasinaudoti Parkinsono dėsniu, kuris byloja, kad darbas išsiplečia, kad užpildytų laiką, skirtą to darbo vykdymui. Taigi, skirdama mažiau laiko mokymuisi iš tikrųjų labiau susikoncentruoji ir dirbi efektyviau.

2. Tau trūksta miego

Kuris studentas negeria kibirais kavos? Studentai, kurie savaičių savaites naktimis miega vos po keturias-šešias valandas, pakenkia dviem mokymuisi itin svarbiems protinės veiklos aspektams: motyvacijai ir budrumui.

Tyrimai rodo, kad miego trūkumas neigiamai veikia motyvaciją. Tačiau nereikia jokių tyrimų, kad suprastum, kaip miego trūkumas atsiliepia tavo savijautai ir požiūriui į gyvenimą. Be to, dėl ūmaus (kai nemiegama visą naktį) ar lėtinio (kai labai mažai miegama keletą dienų) miego trūkumo stipriai nusilpsta budrumas – gebėjimas išlaikyti sutelktą dėmesį ilgesnį laiko tarpą.

Taip, nuoseklesnis mokymasis trumpesniais laiko tarpais leis tau išdėlioti šią užduotį per ilgesnį laikotarpį, todėl nebeliks poreikio nemiegoti naktimis. Patikėk, tai psichologinis dalykas.
Nusistatyk žadintuvą darbo pabaigai

Yra milijonai dalykų, kuriuos mieliau renkiesi vietoj ėjimo į lovą iškart po mokslo dienos, o ryte keliesi ir vėl darai tą patį. Tai tas pats, kaip klausti, kas – višta ar kiaušinis – atsirado pirmiau. Neišsimiegu, todėl atidėlioju mokymąsi, tačiau jeigu eisiu į lovą, teks keltis ir mokytis. Taigi, praloši bet kuriuo atveju, vadinasi, būtina nutraukti šį ciklą.

Išbandyk dar vieną triuką – nusistatyk žadintuvą, tačiau ne rytui, o kada turi baigti darbą. Tegul jis nuskamba likus iki miego 45 minutėms. Taip pat svarbu leisti sau išsimiegoti aštuonias valandas. Jeigu įsiklausysi į šį patarimą, nustebsi, kiek daug laisvo laiko atsiras.
Taigi, formulė paprasta: metas mokslui + laisvalaikis + miegas = laimingas ir sėkmingas studentas.

3. Tave užvaldęs klaidingas saugumo jausmas

Tau turbūt atrodo, kad esi stropi studentė: sėdi paskaitose, įdėmiai klausaisi, puslapį po puslapio kopijuoji nuo dėstytojo užrašų. Galbūt net atidžiai seki pakaitą ir retkarčiais pakeli ranką. Tačiau yra didelis skirtumas tarp jausmo, kad kažką supranti ir realaus galėjimo atkartoti medžiagą žinių patikrinimo metu.

Būtent tai vadinama pasyviu mokymusi, kai skiri daug laiko ir pastangų naujos medžiagos įsisavinimui, tačiau iš tikrųjų negali jos išlaikyti atmintyje.

Neapsigauk klausydama dėstytojo per daug logiškų paaiškinimų. Jis jau žino šią medžiagą, tad jam labai paprasta paaiškinti taip, kad kiti suprastų. Tikrasis iššūkis slypi štai kame – pavyks tau ar ne padaryti tą patį. Jeigu abejoji, ar iš tikrųjų kažką supranti, pasitikrink. Dar geriau, paaiškink tai kam nors kitam ir matysi, ar tikrai supranti.

Paklausinėk save

Kaip mėgo sakyti Albertas Einsteinas, „Jeigu negali paaiškinti paprastai, vadinasi, nepakankamai supranti“.

Jeigu reguliariai save paklausinėsi, aiškiau suvoksi, ar tikrai supratai ir moki medžiagą. Juk dauguma studentų iki egzamino išvakarių mano, kad jie žino, tačiau vėliau puola į paniką supratę, kad praktiškai nieko negali atsakyti.

4. Ne visas mokymuisi skirtas laikas vienodas

Faktas, kad mokymosi efektyvumo prasme kur kas geriau mokytis septynias valandas per septynias dienas (mokymasis išdėliotas per ilgesnį laiko tarpą) nei septynias valandas per vieną dieną. Tai ypač aktualu mokantis techninių dalykų.

Smegenys sunaudoja daug energijos (20 procentų medžiagų apykaitos ramybės būsenoje), todėl tik tiek galime išeikvoti per dieną. Kad nauja medžiaga maksimaliai išliktų atmintyje, būtina ir aktyviai mokytis, ir stengtis atgaminti jau įsisavintą informaciją.

Kadangi miego metu smegenys įtvirtina naujas neuronų jungtis, ypač REM (rapid eye movement) miego stadijoje, kuo daugiau miego ciklų įsiterps tarp tavo mokymosi valandų, tuo geriau įsiminsi medžiagą ir puikiau pasirodysi atsiskaitymo dieną.

Tai taip pat leidžia pasinaudoti kartojimo intervalais nauda. Nesistenk naujos medžiagos nuolat kartoti, nes taip ji išliks tavo trumpalaikėje atmintyje. Todėl intervalus tarp pakartojimų vis ilgink.

5. Klaidingai planuoji

Žmonės sistemingai pervertina tai, ką galima pasiekti per trumpą laiką ir nepakankamai įvertina tai, kas gali būti pasiekta per ilgą laiko tarpą. Ironiška ir liūdna, tačiau su šia problema susiduriame tik vertindami savo pačių užduotis, o štai kai reikia įvertinti kažkieno kito situaciją, mums tai pavyksta pakankamai objektyviai.

Pasinaudok 50 procentų taisykle

Atsargiai įvertink, kiek laiko tau reikės egzamino pasiruošimui, jei anksti pradėsi ir nuosekliai dirbsi. Įvertinai? Puiku. Dabar prie to pridėk dar 50 procentų. Tai parodys tau tikslesnį paveikslą, kada iš tikrųjų reikia pradėti mokytis.

6. Manai turinti daugiau laiko nei iš tikrųjų turi

Pasiimk savo sekmadienio tvarkaraštį. Ką matai? Didelį laiko tarpą laisvalaikiui nuo 16 iki 22 valandos. Puiku, įsprausi ten penkias-šešias valandas mokymosi ir eisi miegoti. Deja, kažin, ar taip pavyks. Mokslui greičiausiai sugebėsi skirti vos dvi ar tris valandas.

Tai dar viena planavimo klaida – mes pervertiname tai, kiek laiko galime produktyviai dirbti bet kuriuo konkrečiu laikotarpiu. Nes pamirštame štai ką: kad reikės valgyti, kad reikės miegoti, kad bus kažkokių trukdžių (taip jau taip, ketini išsijungti telefoną…)

Dar vienas dalykas, į kurį neatsižvelgi – tavo organizmas veikia 90-120 minučių aktyvumo ciklais (utradianinis ritmas). Taigi, gali sėdėti sukniubusi prie knygos tris valandas iš eilės, tačiau medžiagą tavo smegenys įsisavinti galės vos pusantros ar dvi valandas, paskui joms būtina pertrauka poilsiui.

Taigi, numatytą valandų skaičių sumažink pusiau

Jeigu galvoji, kad sekmadienį po varžybų turėsi aštuonias valandas mokymuisi, žinok, kad iš tikrųjų tam reikalui liks vos keturios, nes tau reikės pavalgyti, atsikvėpti ir kitiems neatidėliotiniems reikalams sutvarkyti.

7. Motyvacijos ir susitelkimo trūkumas

Daugelis yra linkę sėdėti ir laukti… Kaip reiktų iš tikrųjų: laukti, kol užplūs motyvacijos banga atlikti namų darbus, kurie turi būti padaryti jau rytdienai ar pradėti mokytis nuo semestro vidurio?
Problema štai kame: motyvacija ateina ir išeina, tačiau mokyklos, mokymosi ir kasdienio gyvenimo poreikiai – ne. Ir jeigu pasikliauni savo motyvacija išsaugoti susitelkimą, viskas, ką darysi, tai nuolat vėluosi arba darysi paskutinę minutę, nes motyvacijos niekada nebus užtektinai.
Susikoncentruok į procesą, galvodama apie finalą

Kodėl eini į mokyklą? Kodėl nori baigti universitetą? Aiškiai ir tiksliai suvok savo motyvaciją. Tačiau minčių apie ateitį nepakaks. Tą ateities viziją būtina susieti su kasdienine veikla (pavyzdžiui, „Aš kasdien mokausi, nes taip vienu žingsniu priartėju prie tikslo tapti gydytoja ir pakeisti žmonių gyvenimus“).

The post 7 priežastys, kodėl atsiskaitymams pradedi ruoštis per vėlai appeared first on PANELĖ.

Jeigu atidžiai sekate „Paslaptis kelnaitėse“ istorijas, tikriausiai žinote, kad projekto dalyvė Milda – tikra naivuolė, kuriai dažnai sunku prisitaikyti prie drąsaus sostinės merginų gyvenimo būdo.

Milda vengia naujovių, stengiasi niekam neužkliūti, iš pažiūros ji – tikra pilka pelytė. Tačiau ši jautrios širdies mergina visas savo nelaimes išgyvena dvigubai skaudžiau nei bet kas kitas. O tai, kas nutiko egzamino dieną, ne juokais išmušė Mildą iš vėžių.

Nežinau, ką galvoja dėstytojai, surengę svarbų egzaminą penktadienį, 4 valandą dienos. Susikaupimo – jokio, visos mintys sukasi tik apie poilsį, savaitgalį ir ramybę. Tačiau ne – visą savaitę intensyviai iki paryčių mokiausi, o penktadienį jau nuo ryto darėsi bloga, net valgyti iš jaudulio negalėjau.

Atrodytų, kas čia tokio, juk ne pirmas ir ne paskutinis gyvenime egzaminas. Tačiau aš daviau sau žodį, kad ir kas bebūtų, privalau gauti gerą pažymį, nesvarbu, kad ir kaip blogai jausčiausi…

Mano nuostabai, egzaminas pasirodė tikrai ne toks baisus, kokio tikėjausi. Atsakymus į daugelį klausimų neblogai žinojau, viską suspėjau atlikti laiku, o nuotaika gerėjo su kiekviena atlikta užduotimi. Viską atidžiai pasitikrinusi stojausi nunešti egzamino lapų dėstytojui. Tačiau man pasilenkus juos paimti akis užkliuvo už kažko neįprasto: ant medinės kėdės, nuo kurios ką tik pakilau, buvo nedidelė rusva dėmė. „Na va, išsitepiau švarius džinsus“, – pagalvojau. Tačiau greitai suvokiau, kad tai – ne valytojos užmirštas nešvarumus, o… „tos dienos“!

Jeigu dėmė – ant kėdės, ji tikrai ir ant mano kelnių. Ką daryti??? Iš pasimetimo užsimečiau paltą ir vyliausi, kad niekas nespėjo manęs pastebėti. Visa laimė, kad išsigandusi rytinio šaltuko apsivilkau žieminį paltą, o ne trumpą striukę. Visa nelaimė, kad ne tik apie mėnesines užmiršau, bet ir per skubėjimą kasdieninį įklotą pamiršau panaudoti. Juk jis visad pirmomis dienomis mane nuo tokių netikėtumų išgelbėdavo!

Skubėjau kuo greičiau namo, o einant atrodė, kad visi praeiviai žino apie mano paslaptį. Kokia gėda!

The post Didžiausia „tų dienų“ gėda: pakilau, o ant kėdės… appeared first on PANELĖ.

Šį jausmą yra patyrę visi, bent kartą gyvenime laikę svarbų egzaminą: širdis plaka, ima nerimas, dreba rankos, o galvoje – nežinomybė. Taip, galvoje turime stresą keliančią atsiskaitymų baimę.

Nerimauti dėl atsiskaitymų – normalu. Juk jei mokaisi, stengiesi, tikiesi, kad už tavo pastangas bus atlyginta deramu pažymiu. Tačiau kartais ne viskas mūsų rankose: dėl jaudulio gali užmiršti svarbią informaciją, supainioti faktus ir tiesiog nesugebėti išspręsti paprasčiausio uždavinio. Nors dėl atsiskaitymų jaudinasi beveik visi, vieni sugeba su nerimu susidoroti, o kiti leidžia jam juos užvaldyti. O kaip nerimą dėl atsiskaitymų paversti draugu, o ne priešu?

Išsiaiškink, ar tavo nerimas – „normalus“

Viena yra nerimauti dėl prasto pažymio, o kita – manyti, kad bet koks pažymys, išskyrus dešimtuką, yra blogas. Taip pat beviltiška yra nerimauti dėl prasto pažymio jei absoliučiai nieko nesimokei, negali tikėtis apdovanojimo už darbą, kurio nepadarei. Kai kurie žmonės yra linkę nerimauti iš prigimties, apie tokius sakoma, kad jie „ieško problemų lygioje vietoje“. Nesvarbu, kokia iš tikrųjų yra situacija, jie vis vien ras dėl ko rūpintis. Įvardink, dėl ko iš tikrųjų nerimauji. Blogo pažymio? Tėvų reakcijos? Mokytojų nusivylimo? Nepasitikėjimo savimi? Atmink, kad visi pažymiai ir įgytos žinios – tau, o ne kažkam kitam. Todėl tiek mokytis, tiek ir nerimauti turi tik dėl to, kaip gerai įvykdysi atsiskaitymo užduotis ir kiek žinių pasisemsi jam besiruošdama, o ne ką pagalvos tėvai, sužinoję, kad gavai prastą pažymį.

Apsaugok save nuo nerimo

Nesuteik nerimui pagrindo tavyje „apsigyventi“. Bijai blogų pažymių? Tuomet intensyviai mokykis, o ne švaistyk laiką ir paskutinę naktį prieš egzaminą vartykis verkdama ir gailėdama savęs lovoje. Jeigu stropiai mokysiesi, nebeliks galimybės gauti blogą pažymį. Jei iki šiol neišmokai atsiskaitymams ruoštis, metas pradėti. Šiandien pat atsisėsk ir surašyk visus artėjančius atsiskaitymus. Kiek kiekvienam iš jų gali skirti laiko? Kaip jį paskirstysi? Mokysiesi kasdien, o gal kas antrą dieną? Tiems dalykams, kurie sekasi sunkiausiai, pasilik daugiausiai laiko. Nuoseklus mokymasis suteiks užtikrintumo ir ramybės jausmą, juk reguliariai mokysiesi tos pačios srities informaciją, sąmoningai ruošiesi atsiskaitymui, „krausi“ žinių ir įgūdžių bagažą, o atsiskaitymo dieną jį tereikės „sudėlioti“ atsiskaitymo lape.

„Suvalgyk varlę“

Jeigu darysi tik tai, kas tau patinka ir nekelia sunkumų, vargu ar patobulėsi. Tačiau jei kasdien pasirinksi „suvalgyti varlę“ (įvykdyti tai, ko nenori ir vengi), ilgainiui įgysi drąsos ir papildomų žinių. Tarkime, labiau už viską bijai kalbėti viešai ir vengi naujų žmonių. Pažadėk sau kasdien užkalbinti po nepažįstamąjį. Tebūnie tai kasininkė parduotuvėje, bendraamžis bibliotekoje ar nuobodžiaujanti mergina prie gydytojo kabineto. Taip ilgainiui sugebėsi prisitaikyti prie bet kokio žmogaus ir galėsi bendrauti su skirtingomis publikomis. O jeigu gali nepažįstamąjį užkalbinti, eilėraščio deklamavimas prieš klasę – vieni niekai!

Savęs raminimo planas

Jeigu esi linkusi kiekvieną kartą prieš atsiskaitymą panikuoti, paruošk sau „Savęs raminimo planą“. Surašyk, kodėl tu neturėtum jaudintis dėl atsiskaitymo. Sąraše turėtų atsirasti tokie faktai kaip „Intensyviai šiam atsiskaitymui ruošiausi, todėl nėra ko nerimauti“, „Stresinėje situacijoje tikrai darysiu viską, ką galiu, todėl kažką tikrai parašysiu“, „Net jei gausiu blogą pažymį, pasaulis tikrai nesugrius ir galėsiu visada pasitaisyti“. Vadovaukis taisykle, kuri sako, kad neverta jaudintis dėl to, ko negali pakeisti. Atsiskaitymo diena ateis, nori tu ar nenori, todėl jaudintis dėl to neverta. Geriau nervinimuisi iššvaistytą laiką skirk apmąstymams, kaip galėtum sau padėti. Kiekvienas atsiskaitymas – nesvarbu, sėkmingas, ar nelabai, tau suteikia patirties ir žinojimo, kad net ir po sunkiausio egzamino gyvenimas tęsiasi, o tuo labiau vienas egzaminas tavo gyvenimo ar ateities nenulemia. Būk su savimi nuoširdi: daryk viską, ką gali, kad tektų kuo mažiau nerimauti, tačiau nereikalauk iš savęs daugiau nei įmanoma.

Kaip gali sau padėti atsiskaitymo metu?

Viena yra save guosti žinant, kad egzaminas – dar ne šiandien, o visai kas kita yra žvelgti į egzamino užduotis ir panikuoti. O kaip save nuraminti atsiskaitymo metu?

-Įsitaisyk patogiai. Būtinai prieš atsiskaitymą nueik į tualetą, pakvėpuok grynu oru, stenkis susikaupti, o ne klegėti su draugėmis. Atsisėdus į savo vietą pirmiausiai kelis kartus giliai įkvėpk, pakartok sau, kad tuščių lapų tikrai nepaliksi ir tikrai parašysi viską, ką pavyko išmokti.

-Perskaityk visas atsiskaitymo užduotis. Šis veiksmas padės nusiraminti, o akiai užkliuvus už pažįstamų užduočių labiau pasitikėsi savimi, pagerės nuotaika. Būtent nuo jų ir pradėk.

-Stebėk laiką. Nebūtina nuolat spoksoti į laikrodį, tačiau atmink, kad neverta švaistyti laiko beviltiškai bandant atsiminti užmirštą datą, geriau ƒ„investuok“ į tai, ką tikrai žinai.

-Jeigu imi rimtai panikuoti, padėk rašiklį, atsilošk, jei reikia – užsimerk ir pasistenk ramiai tolygiai pakvėpuoti. Pakratyk rankas, pasistenk pagalvoti ką nors pozityvaus. O jei niekas nepadeda, tau svaigsta galva, paprašyk mokytojo ar kito atsiskaitymą prižiūrinčio asmens galimybės trumpam išeiti. Atsigerk vandens, minutėlę pavaikščiok – tai padės nusiraminti.

Didžiausio tiražo mėnesinis žurnalas „Panelė“ visuomet stebina unikaliomis istorijomis, savitu požiūriu, ryškiomis fotosesijomis ir nepakartojamais herojais.
Ar norėtum, kad žurnalas atkeliautų pas tave kas mėnesį? Dalyvauk konkurse ir laimėk žurnalo „Panelė“ prenumeratą 3 mėnesiams! Atsakyk į apačioje pateiktus klausimus ir neužmiršk įrašyti savo vardo, pavardės bei elektroninio pašto adreso.

The post Kaip nugalėti atsiskaitymų baimę? appeared first on PANELĖ.

Atrodo, kad dar visai neseniai džiaugeisi vasara, šiltu oru, jūra, atostogomis ir poilsiu. Tačiau dabar – ruduo, mokslų ir krintančių lapų metas.

Mokslo metai pareikalauja daugybės tavo jėgų, ištvermės, kantrybės ir užsispyrimo. Kartais atrodo, kad besiruošdama kontroliniam darbui ar egzaminui įdėjai visas pastangas, tačiau rezultatas vis vien nenudžiugino. Kaip šiuos metus pradėti taip, kad kuo daugiau išmoktum, gautum geresnius pažymius, bet neleistum kiauros paros prie knygų?

1. Turėk tikslą 

Jau eidama į pirmąją šių metų pamoką ar paskaitą, tvirtai nuspręsk, ką savo mokymosi įpročiuose ir apskritai požiūryje į mokslą keisi. Galbūt esi linkusi atidėlioti darbus iki paskutinės minutės arba namų darbus daryti atmestinai? Surašyk visus dalykus, tavo manymu trukdančius siekti geresnių rezultatų. Atmink, kad neverta bandyti pasikeisti per vieną dieną, bet jei elgsiesi sąmoningai ir suprasi savo klaidas, bus tik lengviau.

2. Planuok
 
Keisk save po truputį. Tarkim, jei davei sau žodį neatidėlioti, įsigyk užrašų knygelę, kurioje kasdien stropiai susirašyk savo darbus. Ateityje tau šio įpročio tikrai prireiks, todėl pratinkis savo laiką planuoti jau dabar. Jeigu esi tikra užuomarša, detaliai surašyk, kiek skirsi laiko skirtingai veiklai. Neužmiršk, kad darbą reguliariai turi keisti poilsis, todėl vos grįžusi namo nelėk ruošti pamokų. Leisk sau atsipūsti, ramiai papietauti, galbūt net pamiegoti ir tik tuomet kibk į mokslus. Naktinis mokymasis – prastas pasirinkimas, geriau protingai suplanuok dieną, o naktį skirk poilsiui. Kaip galima anksčiau pradėk ruoštis atsiskaitymams, taip nekils panikos paskutinį vakarą prieš egzaminą!

3. Eksperimentuok 

Atrask geriausią mokymosi būdą. Vieniems tekstą būtina perskaityti garsiai, tik tuomet jie įsimena informaciją, kitiems būtina konspektuoti, tretiems – išgirsti iš kitų. Išbandyk kuo daugiau skirtingų mokymosi būdų, kad žinotum, kaip efektyviausiai ruoštis atsiskaitymams. Netgi toks dalykas kaip fone skambanti rami muzika kai kuriems padeda susikaupti.

4. Alternatyvos 

Paversk mokymąsi malonumu. Jei nekenti istorijos vadovėlio, rinkis filmus, paremtus tikrais istoriniais faktais. Juose dažniausiai minimos tokios detalės, kurių nė vienas istorijos mokytojas nedrįstų atskleisti, tačiau būtent jas ir atsiminsi! Ieškok būdų, kaip neįdomią informaciją paversti patrauklia: naujus užsienio kalbos žodžius rašyk ant lipnių lapelių ir “tapetuok” jais šaldytuvą arba kompiuterį. Taip nevalingai įsiminsi net sudėtingiausią informaciją!

5. Apdovanojimai 

Niekas nemotyvuoja geriau, nei trokštamas daiktas ar kelionė. Išmok save ne tik kontroliuoti, bet ir apdovanoti. Pamatei svajonių sijoną vitrinoje? Duok sau žodį, kad galėsi jį nusipirkti, jei visą savaitę griežtai laikysiesi tvarkaraščio ir atliksi visus suplanuotus darbus. Save kontroliuoti – sunkiausia, tačiau atmink, kad tik tu pati sprendi, kaip tau elgtis ir ko siekti. Todėl jei išmoksi protingai siekti tikslų ir stengtis dėl savo ateities, tavęs laukia daugybė smagių akimirkų! O dabar metas iš peties padirbėti…

Sėkmingų ir produktyvių mokslo metų!

The post Moksliukai: kaip šiais mokslo metais pasiekti geresnių rezultatų?(SUŽINOK) appeared first on PANELĖ.