Kaip pasakoja Linas Agro regiono agronomė, „Edotnuvaseeds.lt“ ekspertė Regina Kanevičienė, šiemet su kalendoriniu pavasariu beveik sutapęs tikrasis pavasaris kasdien vis labiau masina sodininkus imtis lauko darbų. Vienas tokių – vejos paruošimas naujam sezonui.

„Šiemet gausus sniegas padarė savo – seniai jo tiek bebuvo, o ir šalčiai laikėsi ilgai. Todėl pernelyg nestebina tai, kad po tokios žiemos veja atrodo nusilpusi, jos šaknys – jautrios, o pati žolė – išretėjusi ir pažeista sniego pelėsio, netgi sušutusi. Matant tokią situaciją gali kilti noras jau dabar imtis vejos gelbėjimo darbų. Tačiau kol kas dar neverta skubėti: per anksti pradėti darbai gali padaryti daugiau žalos nei naudos“, – teigia R. Kanevičienė.

Ji pabrėžia, kad veja, kaip ir visa gamta, turi savo tempą. „Didžiausia klaida – skubėjimas. Tad jei leisime vejai natūraliai atsigauti, o darbus atliksime tinkamu metu, rezultatai bus ne tik gražesni, bet ir ilgaamžiškesni.“

Vejai reikia oro ir maistinių medžiagų

Paklausta, kokių darbų pirmiausia reikėtų imtis, R. Kanevičienė pataria į rankas paimti grėblį. Jei namų kieme esanti veja – paveikta sniego pelėsio, specialistė rekomenduoja ją „iššukuoti“ – išgrėbti pernykščius lapus, šakeles, samanas ir susikaupusį „veltinį“ – sausas žolės liekanas.

„Aeravimas pagerins oro patekimą į dirvą ir leis žolei greičiau atsigauti. Jei „veltinio“ sluoksnis – storesnis, verta pagalvoti apie skarifikavimą, t. y. samanų, negyvos žolės ir kitų liekanų mechaninį pašalinimą nuo vejos paviršiaus. Tačiau tai daryti verta tik tada, kai veja pradės vegetuoti. Pernelyg ankstyvas intensyvus vaikščiojimas, technikos naudojimas gali suslėgti nepradžiūvusią dirvą ir pažeisti dar per silpną šaknų sistemą“, – paaiškina ekspertė.

Anot jos, tiek aeravimo, tiek ir skarifikavimo darbus vertėtų pradėti tada, kai vidutinė oro temperatūra siekia apie 8–10 laipsnių šilumos. Esant tokiai temperatūrai, galima imtis ir tręšimo bei vejos atsėjimo.

„Jei per anksti panaudosite trąšas, jos gali būti arba išplautos, arba veja jų neįsisavins. Sulaukus tinkamų orų, pirmiausia prireiks kompleksinių azoto, fosforo ir kalio (NPK) trąšų. Jos padės vejai greičiau atsigauti, sužaliuoti ir sustiprėti. Pravartu atkreipti dėmesį į tai, kad naudojamos trąšos turėtų didesnį azoto, reikalingo augimo ir žalumo skatinimui, kiekį. Savo ruožtu, fosforas skatina šaknų vystymąsi, o kalis didina augalo atsparumą ir padeda efektyviau panaudoti azotą“, – pataria R. Kanevičienė.

Profesionalus agronomas, kraštovaizdžio specialistas Tautvydas Gurskas papildo, kad verta rinktis mikro ir makroelementais praturtintas trąšas.

„Jau paminėti fosforas, kalis, taip pat magnis, varis, geležis ir kiti mikroelementai pavasarį tinkamai pamaitina veją – garantuoja jai sočius pusryčius, kurie suteikia žolei reikalingos energijos augti ir tvirtėti. Tai padarius, veja bus stipri, ją bus galima dažnai pjauti, vaikščioti ant jos visą sezoną“, – teigia T. Gurskas.

Prireiks ne tik trąšų

Pasirūpinus trąšomis, R. Kanevičienė rekomenduoja pasirūpinti ir kitomis pagalbinėmis medžiagomis. Pasak jos, buvusi žiema sukėlė nemažai iššūkių, kuriuos veja turės įveikti.

„Po tokios sniegingos ir šaltos žiemos veja ir kiti augalai – nusilpę, patyrę daug streso. Todėl be jau paminėtų kompleksinių trąšų pravers kitos priemonės: aminorūgščių kompleksai, antistresantai, biostimuliatoriai. Kai kurie produktai padeda greičiau atkurti augalų fiziologinius procesus, skatina šaknų augimą ir pagerina maisto medžiagų įsisavinimą“, – sako „Edotnuvaseeds.lt“ ekspertė.

Pasak jos, tokios priemonės veikia tiek kaip reanimatoriai, tiek ir kaip apsauga: stiprina augalus, didina jų atsparumą temperatūrų svyravimams, drėgmės trūkumui ar ligoms. Specialistės teigimu, tai padės augalams greičiau atsigauti ir tolygiau pradėti vegetacijos procesus.

Neliko sniego? Neskubėkite laistyti

Sniegui ištirpus, po kurio laiko gali kilti noras palaistyti po žiemos pabudusią veją. Tačiau T. Gurskas ragina turėti kantrybės, o veją laistyti tik pavasario pabaigoje.

„Nebent turėsime itin sausringą pavasarį, dėl ko tektų paankstinti ir laistymą. Vis dėlto, pirmoje pavasario pusėje žemė – dar pakankamai drėgna, tad papildomai jos drėkinti neverta. Tačiau patartina stebėti drėgmės būklę – ypač ruošiantis vejos tvarkymui ir atsėjimui“, – paaiškina kraštovaizdžio specialistas.

Sunkiau peržiemojusius vejos plotus jis pataria apiberti sėklomis, bet ne pirmomis pasitaikiusiomis. „Būtų geriausia naudoti tą patį vejos mišinį, kaip ir praėjusiais metais. Jei situacija – itin prasta, arba nebeturite tų pačių sėklų, rinkitės specialius, būtent atsėjimui skirtus mišinius: jų sėklos auga kur kas greičiau, sparčiau, ir veja sužaliuos naujai.“

The post Prasidėjo pavasaris – pabudo gamta: kada verta pabudinti veją? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Draudimo bendrovės BTA duomenimis, su erkių platinamomis ligomis susijusių įvykių skaičius Lietuvoje kasmet daugėja. Per pastaruosius trejus metus jų skaičius augo maždaug penktadaliu – nuo maždaug 420 atvejų 2023 metais iki apie 600 registruotų įvykių 2025-aisiais.

„Augantis žalų skaičius rodo ne tik tai, kad erkių platinamos ligos išlieka aktuali sveikatos problema, bet ir tai, kad žmonių kontaktas su erkėmis didėja. Vis daugiau laiko leidžiame gamtoje, o erkės aptinkamos ne tik miškuose, bet ir miesto žaliosiose erdvėse, todėl tikimybė su jomis susidurti natūraliai auga”, – sako BTA rizikų vertintojas Lukas Kaškevičius.

Pavojus tyko ne tik miškuose

Kalbant apie erkes, visiems gerai žinomas posakis „bijai vilko – neik į mišką”, deja, netinka. Mat šių pavojingų parazitų, pasak Valstybinio mokslinių tyrimo instituto Gamtos tyrimų centro mokslininkės dr. Laimos Baltrūnaitės, galima sutikti ne tik miškuose.

„Su erkėmis žmonės gali susidurti bet kur – tiek miškuose ar pievose, tiek ir miesto parkuose. Labiausiai erkių mėgstamos yra nešienaujamos pievos, apleisti aukšta žoline augalija apaugę plotai, lapuočių ir mišrūs miškai su vešlia žoline danga. Tačiau jų galima aptikti ir prie namų esančiuose gėlynuose ar nedideliuose miesto žaliuosiuose plotuose”, – sako L. Baltrūnaitė.

Ji priduria, kad erkės maitinasi įvairių žinduolių krauju – nuo žmogaus ar naminių gyvūnų iki graužikų, plėšrūnų ar kanopinių. Būtent dėl šios priežasties jas galima aptikti įvairiose vietose.

Šalta žiema erkių negąsdina

Pasak Gamtos tyrimų centro mokslininkės dr. Neringos Kitrytės, erkių aktyvumo sezonas Lietuvoje dažniausiai turi du pikus. Pirmasis paprastai fiksuojamas pavasarį – balandžio ir gegužės mėnesiais, kartais tęsiasi ir birželį. Antrasis, ne toks intensyvus, pasireiškia rudenį.

„Erkių gausumas priklauso nuo oro temperatūros, drėgmės ir kritulių. Šią žiemą stora sniego danga erkėms veikė kaip šiltas apklotas nuo šalčio. Pavojingesnės joms yra šaltos ir besniegės žiemos, todėl tikėtis, kad šiemet erkių bus mažiau, tikrai neverta”, – sako N. Kitrytė.

Panašų sezoniškumą rodo ir draudimo bendrovės BTA duomenys. Pasak bendrovės, pirmieji pranešimai apie erkių platinamas ligas paprastai pasiekia jau nuo balandžio pabaigos, o didžiausias tokių žalų skaičius registruojamas vasaros mėnesiais, kai žmonės daugiau laiko praleidžia gamtoje.

„Vis dėlto įvykius fiksuojame ne tik šiltuoju sezonu. Dalį jų registruojame ir žiemą, nes ne visuomet ligos simptomai pasireiškia iš karto, todėl žmonės į gydytojus kreipiasi tik po kurio laiko”, – teigia L. Kaškevičius.

Po laiko gamtoje svarbu atidžiai apžiūrėti kūną

L. Baltrūnaitės teigimu, duomenų, kad Lietuvoje didėja erkių populiacija – nėra, tačiau yra pastebimi veiksniai, kurie gali didinti jų gausą bei žmonių kontaktą su jomis.

„Jau kurį laiką Lietuvoje didėja stirnų gausumas, o stirnos yra vienos iš svarbiausių erkių mitybinę bazę sudarančių rūšių. Taip pat pastaruoju metu stebime erkėms palankias žiemas – šaltasis sezonas trumpėja, todėl pailgėja laikotarpis, kai erkės gali aktyviai daugintis”, – aiškina L. Baltrūnaitė.

Net jei erkių populiacija išliktų stabili, žmonių kontaktas su jomis vis tiek gali didėti – paprasčiausiai dėl to, kad vis daugiau laiko praleidžiame gamtoje.

Jai pritaria ir N. Kitrytė, pridurdama, kad viena paprasčiausių, tačiau dažnai nuvertinamų apsaugos priemonių nuo erkių – elementari kūno apžiūra sugrįžus iš gamtos.

„Dažniausiai erkes galima pastebėti dar nepradėjusias maitintis, tik kopiančias link plonesnės odos. Net jeigu erkė jau įsisiurbusi, ją anksti pastebėjus ir pašalinus rizika susirgti erkių pernešamomis ligomis ženkliai sumažėja. Todėl grįžus iš lauko verta ne tik apžiūrėti kūną, bet ir gerai iškratyti ar išskalbti drabužius”, – pataria N. Kitrytė.

The post Erkės jau aktyvios: jų galima sutikti net miesto parkuose ar prie namų appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

„Šioje laidoje noriu parodyti, kaip miesto žmogus – o aš buvau visiškas miestietis – gali persikelti gyventi į kaimą ir adaptuotis. Su kokiais iššūkiais jis susiduria, kuo gali užsiimti ir kuo tai yra įdomu. Norisi parodyti savo iššūkius, klaidas, patyrimus, samprotavimus ir surasti tokius pat žmones, su kuriais nepaprastai įdomu bendrauti“, – pasakos Vytaras.

Miestietis jis ar kaimo gyventojas?

Visgi jis neslėps savęs vis dar tebeklausiantis pagrindinio klausimo: miestietis jis ar kaimo gyventojas?

„Aš visgi nesu toks kaip vietiniai žmonės, kurie čia gimę ir augę. Aš vis tiek kažkuo skiriuosi“, – svarstys jis.

Anot Vytaro, dalį savo idėjų jis atsinešė iš miesto ir kelionių po užsienį. Kai kuriuos sprendimus ar sumanymus, kuriuos matė svetur, jis dabar pritaiko ir savo sodyboje, nors kiti to galbūt ir nedarytų.

„Aš vis tiek esu kažkoks kitoks. Turbūt tai – likę miestiečio dalykai. Esu toks miesto emigrantas į kaimą“, – šypsosis laidos vedėjas.

Vytarui bus svarbu papasakoti ne tik apie savo patirtis, bet išgirsti ir kitų žmonių istorijas. Kas juos paskatino palikti miestą? Su kokiais iššūkiais jie susidūrė? Kaip šiandien vertina savo pasirinkimą?

Todėl jau šį pirmadienį V. Radzevičius aplankys ir seną savo bičiulį – Gabrielių Liaudanską, daugeliui geriau žinomą kaip Svaras. Į svečius jis veš simbolinę dovaną – akmenį iš savo sodybos. Bičiuliai kalbėsis apie gyvenimo pokyčius, sprendimą palikti miestą ir tai, kas iš tiesų paskatina žmogų keisti aplinką.

„Tu čia gyveni tyloje, gamtoje, su gyvūnais… Tai pakeičia žmogų ir požiūrį. Aš jokiais būdais nenorėjau gyventi kaime, o dabar nenoriu grįžti į miestą“, – atviraus Gabrielius.

Na, o kaip Gabrieliui ir jo žmonai Simonai sekėsi persikelti iš miesto į kaimą, kokie iššūkiai jų laukė ir kas nulėmė šiuos pokyčius, sužinosite jau šį pirmadienį.

Tiesa, atviri pokalbiai laidoje vyks ne tik su svečiais, bet ir Radzevičių namuose. Kaip pastebės Vytaro žmona Laisvė, žiūrovai dažnai atpažįsta save jų gyvenime. O moterys jai rašo, kad smagu matyti panašų gyvenimo būdą ir tikras situacijas!

„Smagu pasiginčyti. Mes ginčijamės ir namuose – tai nėra pritempta ar suvaidinta“, – sakys Laisvė.

Laidoje taip pat netrūks ir kitokios veiklos. Vytaras mokysis kepti meduolius su šio amato meistru, jo lauks rankdarbiai ir kitokie kasdieniai ūkio darbai. Visa tai – dalis gyvenimo, kuriame miesto tempą keičia gamtos ritmas, o nauji įgūdžiai tampa kasdienybe.

The post G. Liaudanskas-Svaras prabilo apie pokyčius: „Jokiais būdais nenorėjau gyventi kaime, o dabar nenoriu grįžti į miestą“ appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Pelkių nykimas paskatino tarptautinį susitarimą 

XX a. antroje pusėje pelkės buvo masiškai sausintos žemės ūkiui, verčiamos statybų teritorijomis, dažnai laikytos „nenaudinga žeme“. Dėl to daugeliui migruojančių paukščių kilo grėsmė netekti perėjimo ir poilsio vietų, o biologinei įvairovei – būti smarkiai pažeistai.  

Daugelis pasaulio valstybių tuo metu veikė atskirai, be tarptautinio koordinavimo, todėl tapo akivaizdu, kad būtinas pasaulinis susitarimas dėl pelkių apsaugos. Pasirašyta Ramsaro konvencija įtvirtino požiūrį, jog pelkės nėra nenaudingos, bet kaip tik gyvybiškai svarbios ekosistemos.  

Konvencijoje taip pat pripažinta, kad pelkės reguliuoja vandens režimą, saugo nuo potvynių, palaiko žuvų išteklius ir filtruoja teršalus. 

Šiuo metu Ramsaro konvencijai priklauso 172 šalys, o saugomų šlapynių plotas siekia 253 mln. ha. Toks plotas prilygsta 300–400 Lietuvos teritorijų dydžiui.  

Nuo vietinių pelkių prie tarptautinio įsipareigojimo 

Prie Ramsaro konvencijos Lietuva prisijungė 1993 m. Mūsų šalis turi išskirtinai biologiškai turtingas šlapynes, ypač svarbias paukščiams ir kitiems gyvūnams. Buvo pripažinta, kad daugelis pelkių nyksta dėl melioracijos ir intensyvaus žemės naudojimo, todėl prisijungimas prie konvencijos sudarė galimybę šioms teritorijoms gauti tarptautinį statusą bei papildomą apsaugą.  

Į Ramsaro sąrašą Lietuva įtraukė svarbius šlapynių kompleksus, tokius kaip Čepkelių, Kamanų ir Viešvilės rezervatai, Nemuno deltos regioninis parkas ir kt.   

Šiuo metu pelkės ir durpynai Lietuvoje kartu dengia apie 10 proc. šalies teritorijos. Svarbu pabrėžti, kad dalis pelkių buvo nusausintos sovietmečiu, tačiau šiandien jos aktyviai atkuriamos. Net ir pažeistos pelkės išlieka itin svarbios vandens režimo palaikymo ir biologinės įvairovės požiūriu.  

Pelkės taip pat yra vienos svarbiausių natūralių anglies kaupiklių, todėl jų apsauga ir atkūrimas laikomi svarbia klimato kaitos švelninimo priemone. 

Pelkės, kurias kviečia aplankyti miškininkai 

Valstybinių miškų urėdija (VMU) patikėjimo teise valdo apie 1,1 mln. ha valstybinių miškų visoje Lietuvoje, iš kurių apie 30 proc. sudaro draustiniai ir kiti apsaugos miškai. Šiose teritorijose saugomos ir prižiūrimos ne tik miško ekosistemos, bet ir pelkės, šlapynės bei durpynai, turintys didelę gamtinę reikšmę. 

VMU prisideda prie pelkių tvarkymo ir atkūrimo programų, kurių tikslas – išsaugoti hidrologinį pelkių režimą, degradavusius plotus paversti funkcionuojančiomis pelkinėmis ekosistemomis, reguliuoti vandens lygį ir šalinti pelkėms netipinę augaliją.  

Viena pirmųjų VMU atkurtų pelkių – Rokiškio rajone esanti Sacharos pelkė, kurioje 2020 m. sėkmingai atstatytas hidrologinis režimas. Pastaraisiais metais taip pat atkurtos Smirdelės ir Plinkšių pelkės, o šiemet planuojami darbai Dabravolės ir Didžlaukio durpynuose. 

Per 2025 m. VMU pelkių priežiūros darbus atliko 1 452 ha plote, o pelkių atkūrimo darbai vykdyti daugiau kaip 500 ha teritorijoje. 

Kviečiame susipažinti su keletu išskirtinių pelkių ir jas aplankyti

Ilgelio pelkė, esanti Varnikų miške, Trakų rajone, yra viena vertingiausių šio miško ekosistemų, pasižyminti įvairialype augalija, šlapiais miškais ir pelkinėmis pievomis. Tai puiki vieta stebėti paukščius ir pažinti pelkės bei miško sąveiką. Pelkė pasiekiama Varnikų pažintiniu taku. 

Amalvos pelkė Marijampolės savivaldybėje – didelis pelkių ir ežero kompleksas, svarbus migruojantiems ir perintiems paukščiams. Tai viena žinomiausių Pietų Lietuvos šlapynių, išsiskirianti atvirais pelkiniais plotais ir didele biologine įvairove. Pelkė pasiekiama Amalvos pelkės pažintiniu taku. 

Aukštumalos pelkė Šilutės rajone yra istoriškai ir moksliškai itin reikšminga vieta, laikoma pirmąja pasaulyje moksliškai aprašyta aukštapelke. Čia atsiveria plati pelkės panorama, leidžianti suprasti pelkėdaros procesus. Pelkę pažinti galima, keliaujant Aukštumalos pažintiniu taku. 

Svencelės pelkė Klaipėdos rajone – pajūrio regionui būdinga šlapynė, svarbi vandens paukščiams ir pelkinei augalijai. Ji išsiskiria atviru kraštovaizdžiu ir artumu Kuršių marių aplinkai. Lankytojus į ją veda Svencelės pažintinis takas. 

Sacharos pelkė Rokiškio rajone – aukštapelkė, supama smėlingų miškų, dėl ko ir gavo savo pavadinimą. Tai rami vieta, leidžianti patirti pelkės tylą ir natūralią gamtos dinamiką. 

The post Pasaulinė pelkių diena: pelkės, kurias verta aplankyti appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

1. Druskininkai – poilsis kūnui ir sielai

Žiemą Druskininkai tampa tikra ramybės oaze:

• SPA ir mineralinių vandenų procedūros
• „Snow Arena“ žiemos pramogoms
• pasivaikščiojimai Nemuno pakrantėmis

Puikus pasirinkimas romantiškam savaitgaliui ar poilsiui su šeima.

2. Trakai – žiemos pasaka su pilimi

Trakų pilis apsnigtame Galvės ežero fone – vienas gražiausių vaizdų Lietuvoje.

• ramūs pasivaikščiojimai
• karšta arbata ar kibinai
• mažiau turistų nei vasarą

3. Nida ir Kuršių nerija – tylos ir įkvėpimo paieškoms

Žiemą Nida atskleidžia visai kitą veidą:

• tušti paplūdimiai
• kopų ramybė
• jaukios kavinės

Puiki vieta atsigauti mintims.

4. Vilniaus senamiestis – žiemos romantika

Vilnius žiemą ypač jaukus:

• senamiesčio gatvelės
• muziejai ir galerijos
• kavinės su vaizdu į sniegą

Tinka trumpai, spontaniškai išvykai.

5. Anykščiai – gamta ir ramybė

• Medžių lajų takas žiemą
• miško takai pasivaikščiojimams
• vietinės kavinės ir muziejai

Idealu tiems, kurie ieško ramios gamtos patirties.

6. Birštonas – lėtas poilsis

Birštonas – puikus pasirinkimas norintiems:

• pasivaikščiojimų
• sanatorinio poilsio
• Nemuno kilpų vaizdų

7. Aukštaitijos nacionalinis parkas

Jei mėgstate aktyvų poilsį:

• žiemos žygiai
• miškų ir ežerų peizažai
• tylus gamtos grožis

8. Mažesni miesteliai – jaukūs atradimai

Aplankykite:

• Kėdainius
• Telšius
• Zarasus

Mažiau šurmulio, daugiau tikrumo.

The post Žiemos kelionių idėjos: ką aplankyti Lietuvoje? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

1. Actas – švaros ir blizgesio paslaptis

Actas buvo vienas universaliausių močiutės „valiklių“. Juo ji valė langus, veidrodžius, kriaukles ir netgi skalbinius. Įpylus šiek tiek acto į skalbimo mašiną, drabužiai tampa minkštesni, o kalkės – dingsta be pėdsako.

Patarimas: sumaišykite actą su vandeniu santykiu 1:1 ir turėsite ekologišką bei veiksmingą valiklį visam namui.

2. Ūkinis muilas – visų laikų klasika

Šis gelsvas muilas – tikras stebuklas dėmėms šalinti. Močiutės juo trindavo audinius prieš skalbimą, plovė grindis ir net valė kilimus. Be to, ūkinis muilas yra natūralesnis už daugelį šiuolaikinių ploviklių ir nekenkia rankoms.

Patarimas: patrinkite dėmę šlapiu ūkiniu muilu, palikite kelioms minutėms – ir skalbkite kaip įprastai.

3. Citrina – natūralus baliklis ir kvapiklis

Citrina puikiai naikina riebalus, kvapus ir bakterijas. Močiutės ją naudodavo valyti pjaustymo lenteles, metalinius paviršius ir pašviesinti baltus audinius.

Patarimas: sumaišykite citrinos sultis su druska – turėsite natūralų šveitiklį voniai ir kriauklei.

4. Soda – viskas nuo virtuvės iki vonios

Soda buvo ir tebėra viena iš universaliausių priemonių. Ja močiutės valė orkaites, šaldytuvus, kriaukles ir net neutralizavo nemalonius kvapus.

Patarimas: įdėkite atvirą sodos indelį į šaldytuvą – ji sugers visus kvapus.

5. Oras, saulė ir vėjas – natūraliausi gaivikliai

Mūsų močiutės retai kada naudojo cheminius oro gaiviklius. Vietoj to, jos leisdavo patalynę ir kilimus išvėdinti lauke, o skalbinius džiovindavo saulėje. Šviežias oras ne tik išgaivina audinius, bet ir natūraliai naikina bakterijas.

Patarimas: kai tik įmanoma, išneškite patalynę ar kilimą į lauką – net 15 minučių vėjyje daro stebuklus.

The post 5 namų priežiūros gudrybės, kurias žinojo mūsų močiutės appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

1. Česnakai

Rudenį sodinami česnakai duoda kur kas gausesnį ir stipresnį derlių nei pavasariniai. Skilteles sodinkite spalio pabaigoje, likus kelioms savaitėms iki nuolatinio įšalo. Pasodinti česnakai per žiemą sustiprėja ir pavasarį greitai išleidžia laiškus.

2. Svogūnai iš sodinukų

Spalį pasodinti svogūnų sodinukai pavasarį pradeda augti vos nutirpus sniegui. Jų laiškais galėsite gardžiuotis jau ankstyvą pavasarį, o vasarą sulauksite tvirtų ropelių.

3. Špinatai

Špinatai labai atsparūs šalčiui. Pasėti spalio pradžioje, jie sudygsta prieš šalnas ir peržiemoja nedideliame daigų tarpsnyje. Atšilus orams, špinatai greitai suveši, o pirmųjų lapelių paragauti galėsite jau balandį.

4. Salotos

Rudenį galima pasėti ir žieminių salotų veislių. Jos peržiemoja rozetės pavidalu ir anksti pavasarį suteikia šviežios žalumos.

5. Ridikėliai

Nors daugelis juos sėja pavasarį, spalio pabaigoje sėti ridikėliai taip pat gali peržiemoti ir greitai sudygti atšilus žemei. Tai vienas iš pirmųjų daržovių derlių pavasarį.

6. Petražolės

Rudenį pasėtos petražolės pavasarį sudygsta anksčiau nei pavasarinės, todėl kvapniais žalumynais galėsite gardinti patiekalus daug greičiau.

7. Rūgštynės ir krapai

Šie augalai puikiai prisitaiko prie rudeninės sėjos. Rūgštynės dygsta anksti ir yra vienas pirmųjų pavasario žalumynų. Krapai taip pat greitai pasirodo, jei sėklos sudygsta po žiemos šalčių.

8. Daugiamečiai prieskoniniai augalai

Spalis tinkamas laikas sodinti daugiamečius prieskonius – čiobrelius, mėtas, šalavijus, raudonėlius. Pasodinti prieš šalnas, jie įsišaknys ir pavasarį pradės sparčiai augti.

9. Ankstyvosios gėlės – pavasariniai svogūniniai

Nors tai ne valgomasis derlius, spalį verta sodinti tulpių, narcizų, krokų ar hiacintų svogūnėlius. Jie praneš apie pavasario atėjimą ir papuoš daržą, kol daržovės dar tik dygs.

The post Ką pasodinus spalį galėsite mėgautis ankstyvu pavasario derliumi? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

1. Pažaislio vienuolynas, Kaunas

Spalis – puikus metas aplankyti Pažaislio vienuolyną, apsuptą spalvingų Kauno marių regioninio parko miškų. Vaikštant tarp istorinių pastatų, galima pasigrožėti barokine architektūra, o šeimai – puiki proga sujungti pažintį su istorija ir pasivaikščiojimą gamtoje.

2. Trakų pilis ir Galvės ežeras

Trakai – viena populiariausių vietų šeimoms. Spalio mėnesį pilis atrodo ypatingai romantiškai, apsupta raudonai ir auksu nusidažiusių medžių. Galima išsinuomoti valtį, pasivaikščioti aplink ežerą ar paskanauti tradicinių kibinų.

3. Anykščiai – medžių lajų takas ir Šeimyniškėlių piliakalnis

Rudenį Anykščiai tampa spalvų rojumi. Medžių lajų takas leidžia pasivaikščioti virš miško viršūnių, o vaikai bus sužavėti Šeimyniškėlių piliakalnio viduramžių pilies rekonstrukcija. Tai puiki galimybė pažinti Lietuvos gamtą ir istoriją vienu metu.

4. Kernavė – pirmoji Lietuvos sostinė

Kernavės piliakalniai rudenį atsiveria ypatingu grožiu. Šeimos gali mėgautis pasivaikščiojimu po UNESCO saugomą teritoriją, aplankyti muziejų ir supažindinti vaikus su Lietuvos praeitimi.

5. Dzūkijos nacionalinis parkas

Spalis – grybavimo ir uogavimo sezonas, todėl Dzūkijos miškai kviečia šeimas pabūti gamtoje. Čia galima ne tik rinkti rudens gėrybes, bet ir pasivaikščioti pažintiniais takais ar aplankyti tradicinius dzūkiškus kaimus.

6. Rumšiškių Lietuvos liaudies buities muziejus

Ši vieta ypač patraukli šeimoms su vaikais. Spalio mėnesį muziejus pasitinka spalvingais peizažais ir edukacinėmis programomis. Tai puikus būdas pažinti senąją lietuvių buitį ir kartu pasimėgauti gamta.

7. Kuršių nerija ir Nida

Nors vasaros šurmulio čia nebelieka, spalio mėnesį Kuršių nerija tampa ypatingai rami ir jauki. Pasivaikščiojimas Parnidžio kopa, pasigrožėjimas jūra ar Kuršių mariomis – puiki atgaiva šeimai. Be to, rudens spalvos čia itin ryškios.

8. Raudondvario dvaras

Netoli Kauno esantis Raudondvario dvaras kviečia ne tik pasigrožėti dvaro rūmais, bet ir pasivaikščioti po gražiai sutvarkytą parką. Vaikams patiks erdvės bėgiojimui, o tėvams – galimybė pasimėgauti istorine aplinka.

Patarimai šeimos išvykoms spalį

• Rinkitės sluoksniuotus drabužius, nes orai rudenį permainingi.
• Turėkite termosą su arbata – jis suteiks jaukumo išvykos metu.
• Planuokite maršrutus su gamtos ir kultūros deriniu – vaikams įdomu, kai galima ir pažaisti, ir sužinoti kažką naujo.

The post Ką pamatyti Lietuvoje spalio mėnesį su šeima? Lankytinos vietos appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

2025 m. rudens spalvų tendencijos

Pagal „Pantone“ mados instituto ir didžiųjų mados namų prognozes, šį sezoną madingiausi yra šie atspalviai:

• Rūdžių oranžinė („Rust“): primena rudeninius lapus ir puikiai dera su smėlio, juoda ar samanų žalia.
• Gilios vyno raudonos („Merlot“, „Cranberry“): subtilios, elegantiškos ir labai universalios.
• Tamsi šokoladinė ruda: ypač madinga odiniuose drabužiuose, aksesuaruose.
• Šalavijų žalia („Sage Green“): švelnus, bet gaivus atspalvis, suteikiantis lengvumo.
• Gili jūros mėlyna („Ink Blue“): alternatyva klasikinei juodai – elegantiška, bet minkštesnė.
• Šilto sviesto geltona: šviesi, šiek tiek nostalgiška spalva, suteikianti rudens deriniams šviesos.

Kaip pritaikyti šias spalvas kasdieniame garderobe?

1. Rinkitės akcentinius drabužius ar aksesuarus

Jeigu bijote ryškių spalvų arba tiesiog nenorite keisti viso garderobo – pradėkite nuo mažų detalių:

• Vyno raudonos spalvos skarelė, kuprinė ar lūpdažis;
• Šalavijo žalumo megztinis ar marškiniai prie neutralių kelnių;
• Oranžiniai bateliai ar rankinė – subtilus, bet pastebimas akcentas.

2. Derinkite su bazinėmis spalvomis

Kad spalvos atrodytų harmoningai, derinkite jas su neutraliais tonais:

• Ruda + kreminė – jaukus ir elegantiškas derinys;
• Žalia + pilka – modernus, bet ne per ryškus;
• Tamsi mėlyna + balta – švari ir klasikinė kombinacija;
• Geltona + smėlio – šiltas ir šviesus rudens derinys.

3. Kurkite sluoksniuotus derinius

Ruduo – idealus metas sluoksniavimui. Spalvos atsiskleidžia dar geriau, kai jos derinamos skirtinguose sluoksniuose:

• Ant baltų marškinių užmeskite šilto sviesto geltonumo megztinį;
• Derinkite rūdžių oranžinę striukę su džinsais ir šokolado spalvos batais;
• Gili mėlyna paltas ant šviesių, neutralių drabužių suteiks solidumo.

Spalvų kombinacijos, kurios visada veikia

Drabužių kapsulė rudeniui – tvarus ir stilingas sprendimas

Norint nesiblaškyti ir lengvai kurti kasdienius derinius, verta turėti nedidelę, bet universalią drabužių kapsulę. Įtraukite:

• 2-3 megztinius skirtingų atspalvių (vienas iš jų – madinga rudens spalva);
• Neutralių kelnių ar džinsų porą;
• 1-2 švarkus ar striukes, kurios dera su viskuo;
• Spalvotų aksesuarų – skarelė, kepurė, rankinė ar bateliai.

Tokia kapsulė leis kurti daugybę derinių, išlaikant spalvinę pusiausvyrą ir sezoninį stilių.

The post Rudens spalvų paletė: kaip derinti šių metų madingiausias spalvas kasdieniuose deriniuose? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Linas ir tiulis

Kolekcijoje dominuoja dviejų audinių derinys – linas ir tiulis. Linas simbolizuoja natūralumą, lietuvišką tradiciją ir paprastumą, o tiulis – lengvumą, šventiškumą ir romantišką trapumą. Šių audinių jungtis sukuria harmoningą kontrastą tarp kasdienybės ir išskirtinių progų.

„Visi mano darbai turi autorinius raštus. Tai, ką nupiešiu ant popieriaus, technologijų pagalba galiu perkelti ant audinio. Nors motyvai gali būti panašūs, vis tiek kiekvienas drabužis lieka unikalus, turintis savo detalių,“ – sako dizainerė.

„Sodų spalvos“, anot jos, gimė iš meilės natūraliems tonams ir norui į kasdienybę įnešti gamtos ramybės. Kiekvienas kūrinys – tarsi mažas sodo fragmentas, perkeltas į aprangą ar aksesuarus. N. Šakelienės teigimu, ji siekė, kad kolekcijoje derėtų žalių lapų giluma, vaisių šiluma ir žiedų subtilumas. Jos nuomone, natūralios gamtos spalvos ne tik puošia, bet ir suteikia emocinę šilumą – jos primena vaikystės vasaras, rytus su rasos lašeliais ir vakarus, kai ore tvyro žydinčių medžių kvapas. Svarbiausias kolekcijos įkvėpimo šaltinis – gėlės.

Gėlės – vienas stipriausių moteriškumo simbolių

„Gėlės – vienas stipriausių moteriškumo simbolių. Nuo seniausių laikų moterys žiedais puošė tiek plaukus, tiek drabužius. Net įsivaizduoju, kad ir akmens amžiuje jos buvo svarbios moters įvaizdžiui“, – šypsosi N. Šakelienė.

Kolekcijos pasakojimą sustiprina „Veta Arts“ papuošalai – rankų darbo žiedai, auskarai ir vėriniai, įkvėpti lapų bei žiedlapių formų. Kiekviena aksesuarų detalė kruopščiai sukurta, todėl nėra dviejų visiškai vienodų kūrinių. Jie subtiliai pratęsia „Sodų spalvų“ estetiką ir suteikia kiekvienam deriniui išskirtinumo.

Natalija Šakelienė kuria nuo vaikystės. Ji su šypsena prisimena, kaip sukarpiusi deficitinę mamos suknelę pirmą kartą pajuto kūrybos džiaugsmą, kai iš jos gimė drabužiai lėlei. Vėliau ji siuvo mamai, o šiandien, kurdama kolekcijas, vis dar vadovaujasi tais pačiais principais – kokybiška medžiaga, rankų darbas ir pagarba moteriškumui.

„Esu pasiuvusi tiek drabužių, kad nebežinau, kuris artimiausias širdžiai… Gal visgi ta pirmoji lėlei? Bet vieno esu tikra – gyvenimo be kūrybos aš neįsivaizduoju“, – atvirauja dizainerė.

The post Natalijos Šakelienės kolekciją įkvėpė didžiausia vasaros šventė appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.