Sulaukus lietaus miškuose vėl ims dygti grybai, šįsyk labiau rudeniniai. Kaip sako vaistininkas iš Telšių Kęstutis Beržinis, atsirinkti, kurie tinkami maistui, o kurie ne, verta jau miške. O ruošiant grybus pravartu žinoti, kaip išsaugoti naudingiausias grybuose esančias medžiagas.

 „Grybautojams akiratį tikrai praplės tiek grybų katalogas, tiek įvairios programėlės. Randi neaiškų grybą, kempinę ar kerpę, nufotografuoji, ir iškart matai, ar jis tau reikalingas, ar ne. Atranką geriausia daryti dar miške – taip saugiau”, – sako „Gintarinės vaistinės” vaistininkas.

 Pats būdamas aistringas grybautojas, K. Beržinis pataria atsargiau elgtis su lakšteliniais grybais – tais, kurie apačioje turi ne skylutes, o lakštelius. Mat visi nuodingiausi, augantys Lietuvoje, yra būtent šios rūšies – žalsvoji musmirė ar kiti. Tuo metu iš grybų, po kurių kepurėle yra vamzdeliai, nuodingas tik šėtonbaravykis, tačiau Lietuvoje jo jau seniai niekas nėra matęs.

 Praverčia ir kai kurių grybų nuoviras

 Atskyrus nevalgomus grybus nuo tinkamų maistui, pastaruosius reikia mokėti ir paruošti. „O čia jau vaistininko ir ruošiančio grybus požiūriai dažnai būna skirtingi. Sutampa nebent dėl baravykų karpačo: supjaustai griežinėliais sveikas galvutes, užbarstai druskos ir pipirų, pašlakstai geru aliejumi ir – skanaus!”, – sako K. Beržinis.

 Kaip vaistininkas jis rekomenduoja grybus ilgai virti, vėliau susmulkinti smulkintuvu, gautą košę išdžiovinti, tuomet permalti dar kartą ir vartoti po arbatinį šaukštelį su karštu vandeniu tris kartus per dieną. Taip paruošti grybai atiduoda tirpias ir netirpias skaidulas, iš kurių svarbiausi yra beta gliukanai. Taip pat grybuose yra ir kitokių naudingų medžiagų: visų devynių nepakeičiamųjų aminorūgščių, jaunystės aminorūgštimi vadinamo ergotionino, ergosterolio, glutationo, serotonino, melatonino, vitamino E, B grupės vitaminų, mikro- ir makroelementų.

 Vaistininkas patarė pilti lauk tik tokį vandenį, kuriame buvo verdami kartūs ar toksinių medžiagų turintys grybai. Išvirus kitus skystį verta panaudoti sultiniams, sriuboms, kokteiliams, padažams ar kitiems sveikatinamiesiems patiekalams paruošti.

 Grybų nuovire gausu tirpiųjų skaidulų, kurios per makrofagus, granuliocitus ar net kaulų čiulpus moduliuoja mūsų imuninės sistemos darbą. O išvirtuose grybuose likę netirpūs beta gliukanai itin pasitarnauja žarnyno mikrobiotai, nuo kurios irgi priklauso imuninės sistemos veikla, prisideda prie geresnės nuotaikos, ramesnio miego ir pilvo palaimos.

 „Dažnas virėjas šviežius baravykus apkeps lydytame svieste, atskirai paskrudins svogūnus, tada viską sumaišys, krestelės druskos, prieskonių ir patieks ant picos, makaronų, grikių ar bulvių. Tokie patiekalai pakutens kvapo ir skonio receptorius, bus gardūs, bet naudos sveikatai suteiks menkiau, nes juose bus mažiau beta gliukanų. Todėl mokykimės suderinti malonumą su nauda”, – pataria K. Beržinis.

 Džiovinti galima keliais būdais

 Vaistininko teigimu, turintiems galimybių grybus verta liofilizuoti – išdžiovinti šalčiu. Tačiau ir labiau įprastais būdais džiovinami grybai, kuriuos, kaip ir agurkus, sudaro net iki 95 proc. vandens, išlaiko naudingąsias medžiagas.

 Tiesa, iš poros pintinių baravykų, kurie svers kokius 10 kilogramų, išdžiovinus lieka vos 600 gramų. Juose bus apie 200 g baltymų, daugiau nei 300 g skaidulų. Tad vien pastarųjų poreikiui, kuris siekia 40-60 g per dieną, tokio kiekio džiovintų grybų pakaktų tik savaitei.

 „Mano mėgstamas Kūčių patiekalas – virtinukai su džiovintais baravykais. Tai kažkas tarpinio tarp kulinarijos ir medicinos. O džiovintų baravykų milteliai yra puikus pagardas sriuboms, sultiniams, maltinukams ir įvairiems įdarams”, – patirtimi dalijasi „Gintarinės vaistinės” vaistininkas.

 Apkeptus, apvirtus ar net žalius grybus galima sudėti į vakuuminę pakuotę ir laikyti šaldiklyje. Taip pat tinka juos marinuoti su actu, kadangi šios medžiagos itin nemėgsta grybuose galinti apsigyventi clostridium botulinum bakterija, sukelianti sunkią infekcinę ligą botulizmą.

 Miltelių verta pasigaminti ne tik iš džiovintų baravykų, bet ir iš taip pat apdorotų voveraičių. Didelės dozės tokių miltelių, anot farmacininko, varo iš organizmo parazitus, o juk voveraitėse gausu ir vitamino D, dėl kurio jų vengia kirmėlės. Tiesa, šio kempininio grybo ląstelių sienelės sunkiai suardomos. Todėl K. Beržinis pataria jas sušaldyti šviežias, kad ledo kristalai suardytų ląstelių sieneles, o jau vėliau virti ar kepti.

 Tiesa, vaistininkas įspėja, kad persivalgius grybų (kaip ir kito sunkiai virškinamo maisto) gali išryškėti panašūs simptomai, kaip ir jais apsinuodijus, – pykinimas, vėmimas, skausmas viršutinėje pilvo dalyje, viduriavimas. Tačiau jie dažniausiai išnyksta per 2-4 valandas, tuo metu nuodai veikia ilgiau arba apgaulingai vėliau.

 Kelmučių kotletų receptas

 Paties vaistininko šeima itin mėgsta kelmučių kotletus. Apskritai šie grybai, jei tinkamai paruošiamas ir vartojamas jų ekstraktas arba milteliai, pagerina organų aprūpinimą deguonimi. Aišku, vien kotletų tam nepakaks. Bet pastarieji, kaip tikino vaistininkas, yra tikras gardumynas.

 „Apvirtus kelmučius sumalame mėsmale, įmušame kiaušinį, pridedame apkepintų svogūniukų, morkyčių, manų kruopų, druskos ir prieskonių, – vardija K. Beržinis. – Tuomet formuojame kotletukus ir kepame juos lydytame svieste. Karštis atpalaiduoja naudingąsias medžiagas, o skonis būna puikus”.

The post Vaistininko iš Žemaitijos patarimai tiek grybautojams, tiek grybus ruošiantiems (+kelmučių kotletų receptas) appeared first on PANELĖ.

Prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir korporatyvinių ryšių departamento vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė pastebi, kad ši naujausia kulinarinė tendencija neaplenkia ir Lietuvos. Pasak jos, sekdami pasaulines gastronomijos tendencijas, pirkėjai drąsiai eksperimentuoja virtuvėje ir noriai išbando naujus Japonijos, Tailando ir kitų Azijos kraštų skonius.

Grybai iš Azijos – tikras supermaistas

„Maximos“ subalansuotos mitybos partnerė, dietistė Vaida Kurpienė sako, kad ieškantiems naujų skonių ir norintiems patirti Azijos virtuvės dvasią taip pat ne ką mažiau verta išbandyti ir egzotiškus grybus – šitakius, eringi ar enoki.

Be to, kai kuriems šie grybai yra atpažįstami ir kitais pavadinimais: šitakis – valgomuoju danteniu, o eringi – kreivabūdėmis. V. Kurpienė tikina, kad šiuos tris grybus galima naudoti ne tik gaminant tradicinius azijietiškus patiekalus: rameną, „donburi“ dubenėlius ar „wok“ makaronus, bet ir daugelį kasdienių, Lietuvos kraštui įprastų valgių.

„Šie grybai puikiai dera su įvairiais grūdais, tarp jų ir ryžiais, grikiais ar perlinėmis kruopomis. Taip pat ir makaronais, bulvėmis, ankštiniais augalais. Visi šie trys egzotiniai grybai pasižymi unikalia tekstūra bei skoniu. Be to, jie greičiau paruošiami nei mūsų miško grybai, nes jų nereikia nuvirti.

Jie puikiai tinka įvairioms sriuboms, troškiniams, kiaušinienėms ir omletams pagardinti bei ruošti. Šie iš Azijos kilę grybai taip pat gali būti puikiu ingredientu salotoms, jau nekalbant apie įvairius ryžių ar kitų kruopų dubenėlius sotumo jausmui padidinti“, – sako dietistė.

V. Kurpienė pažymi, kad visi šie azijietiški grybai dėl savo maistinių savybių dažnai priskiriami supermaisto kategorijai. Iš jų netgi gaminami maisto papildai. Štai šitakis turi daug antioksidantų ir eritadenino – junginio, kuris gali padėti sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje.

Anot dietistės, eringi grybai yra puikus vitamino D ir B grupės vitaminų, taip pat pantoteno rūgšties šaltinis. Šiuose grybuose yra ir daug antioksidantų, kurie gali padėti mažinti organizme vykstančius uždegiminius procesus bei taip sumažinti įvairių lėtinių ligų riziką.

Kitaip nei prieš tai minėti grybai, enoki išsiskiria žmogui reikalingų baltymų – aminorūgščių, tokių kaip asparto rūgštis ir glutamo rūgštis, gausa. Būtent jos suteikia šiems grybams nepakartojamą malonų aromatą ir skonį.

„Kaip ir kiti, taip ir Azijoje augantys grybai turi ypač mažai kalorijų ir visiškai neturi cholesterolio bei natrio, kurio kiekį svarbu mažinti turintiems padidintą kraujospūdį. Dėl to juos verta valgyti siekiantiems kontroliuoti svorį ir cholesterolio kiekį kraujyje. Maistinėms egzotinių grybų savybėms nenusileidžia ir jų skonio charakteristikos. Pavyzdžiui, enoki grybai turi švelniai pikantišką arba vadinamąjį „umami“ skonį ir itin traškią tekstūrą. Jų skonis dažnai apibūdinamas kaip subtilus, žemiškas, šiek tiek saldus ir vaisinis. Dėl to šie grybai tikrai gali praplėsti įvairių patiekalų skonių paletę“, – pataria V. Kurpienė.

Grybus kviečia išbandyti ne tik šviežius, bet ir džiovintus

Be to, pridurdama apie grybus iš Azijos, I. Trakimaitė-Šeškuvienė kviečia juos išbandyti ne tik šviežius – iki pat balandžio 1 dienos prekybos tinklo asortimente bus galima rasti ir džiovintų egzotinių grybų, pavyzdžiui, juoduosius ausiagrybius ir valgomuosius dantenius.

„Atėjus kalendoriniam pavasariui savo pirkėjus nusprendėme pakviesti į kelionę, kuomet net neiškeliant kojos iš namų galima per skonių patirtį nusikelti į tolimus kraštus. Tad, kovą paskelbus teminį Azijos mėnesį, šio regiono virtuvės mėgėjai galės rasti ne tik egzotinių grybų, bet ir autentiškų produktų – „wok“ ar kitų rūšių makaronų, aštrių ramenų, padažų, užkandžių ir desertų ar gėrimų. Vienoje vietoje susirinkus reikiamus produktus – nuo šaldytų „bao“ bandelių iki bambukinio indo virti garuose – bus galima ir patiems pasigaminti intensyvių skonių Azijos patiekalus“, – pasakoja I. Trakimaitė-Šeškuvienė.

Prekybos tinklo atstovės teigimu, tyrinėti Azijos virtuvės kulinarines galimybes pirkėjai galės ne tik išbandydami išskirtinį, tik ribotą laiką siūlomą šio regiono šalių maisto prekių asortimentą, bet ir pasinaudodami jau pamėgtus reguliaraus asortimento prekių ženklų produktus.

„Daugelis Azijos skonių yra itin ryškūs ir stebinantys, tad jie gali paįvairinti kasdienybę, pastūmėti ryžtis naujiems eksperimentams virtuvėje ar išbandyti jau patikrintus azijietiškus receptus. Tikimės, kad šis teminis mėnuo bus puiki galimybė daugeliui neįprastais skoniais nustebinti savo šeimą bei draugus“, – priduria I. Trakimaitė-Šeškuvienė paskatindama pirkėjus leistis į gastronominę Azijos skonių kelionę.

Reguliaraus asortimento pasiūlymus pirkėjai ras jų įprastose vietose, o išskirtinio asortimento naujienų lentynos bus pažymėtos Azijos mėnesio vėliavėlėmis. Teminio mėnesio pasiūlymus bus galima sekti kas savaitę atsinaujinančiame „Laimingų kainų“ leidinyje bei atskirame specialiame leidinyje „Maximos“ interneto svetainėje.

Gurmaniški receptai – visai šeimai

Be to, pasinaudoti puikia galimybe atrasti dar neragautus azijietiškus grybus bei kitus produktus ir jais nustebinti savo šeimą ar draugus dietistė Vaida Kurpienė kviečia išbandant tuo pačiu porą gurmaniškų receptų.

Enoki grybų salotos

Šiam sveikam ir skaniam egzotiško skonio patiekalui prireiks:

• 500 g enoki grybų;
• 2 skiltelių česnakų;
• 2 griežinėlių imbiero;
• žaliojo svogūno ir kalendros (pagal skonį);
• aitrios raudonosios paprikos;
• 1 šaukštelio cukraus;
• druskos (pagal skonį);
• 1 valgomojo šaukšto sojų padažo;
• 1 valgomojo šaukšto austrių padažo;
• šaukštelio sezamų aliejaus;
• 2 šaukštų augalinio aliejaus;
• džiovintų juodųjų ausiagrybių (paįvairinimui ar papuošimui).

Gaminimas

Pirmiausiai paruoškite grybus – nupjaukite jų apačią, o likusią dalį supjaustykite mažais gabalėliais ir kruopščiai nuplaukite. Tuomet susmulkinkite česnaką, imbierą, baltąją žaliojo svogūno dalį, kalendrą, nulupkite aitriąją papriką ir išėmę sėklas supjaustykite juostelėmis.

Grybus virkite 1 minutę, tuomet perkelkite į lėkštę. Baltąjį svogūną, imbierą ir česnaką pakepinkite augaliniame aliejuje. Į keptuvę dėkite paprikas, berkite cukrų, pilkite sojų ir austrių padažus. Viską patroškinkite kelias minutes ir sudėkite prie grybų. Viską pagardinkite druska, keliais lašais sezamų aliejaus ir kalendra.

Jei šioms grybų salotoms norite suteikti dar labiau išskirtinį skonį – galite jas pagardinti ir džiovintais juodaisiais ausiagrybiais. Taip ne tik paįvairinsite salotų skonį, bet ir jas papuošite.

Lašiša su eringi grybais ir terijakio padažu

2 porcijoms prireiks:

• 2 valgomųjų šaukštų kedro riešutų;
• 300–400 g lašišos;
• 150 g eringi grybų;
• didelės saujos šviežios kalendros;
• sezamų aliejaus kepimui;
• 3–4 valgomųjų šaukštų tiršto terijakio padažo;
• druskos (pagal skonį);
• 100 g ryžių.

Gaminimas

Uždėkite puode virti ryžius, o sausoje keptuvėje keletą minučių pakepinkite kedro riešutus. Eringi grybus nuplaukite po šaltu vandeniu ir supjaustykite. Keptuvėje įkaitinkite sezamų aliejų ir jame ant aukštesnės nei vidutinės kaitros kepkite grybus, sūdykite. Grybus kepinkite apie 3–5 min., kol suminkštės ir lengvai apskrus.

Lašišą supjaustykite kąsnio dydžio gabalėliais ir kepkite nesvylančioje keptuvėje įkaitintame sezamų aliejuje ant vidutinės kaitros. Lašišą iš kiekvienos pusės kepkite po minutę ar pusantros, kol žuvis lengvai apskrus.

Į keptuvę vėl sudėkite pakeptus grybus, suberkite smulkiai kapotas kalendras, supilkite terijakio padažą ir atsargiai viską išmaišykite. Pakaitinkite dar minutę. Paruoštą maistą patiekite su ryžiais, o ant viršaus pabarstykite kedro riešutų. Papildomai taip pat galite užberti kapotų svogūnų laiškų, aitriosios paprikos, šviežios kalendros ar padėti skiltelę žaliosios citrinos.

Skanaus! 

The post Dietistė Vaida Kurpienė siūlo atrasti egzotinių grybų iš Azijos galimybes virtuvėje appeared first on PANELĖ.