Tokios iniciatyvos kaip Vinkšnupių dvaras ir jo paramos fondas atskleidžia socialinio verslo esmę regionuose, teigia Inovacijų agentūros Pažangos departamento Regioninės verslo transformacijos skyriaus vadovė Indrė Gendroliūtė-Gerulienė.

„Socialinių verslų Lietuvoje ne tik daugėja – jie kuriasi vis įvairesnėse srityse, tarp jų ir kultūros paveldo puoselėjime. Tai veiklos, kurios kurdamos ekonominę vertę kartu ir stiprina bendruomenes, gaivina vietas, kurios kitaip galbūt būtų pasmerktos sunykti. Todėl mūsų užduotis yra ne stebėti iš šono, o suteikti žinių, struktūros ir paskatų, kad tokios iniciatyvos galėtų augti ir tapti tvariomis“, – sako I. Gendroliūtė-Gerulienė.

Spontaniškas sprendimas tapo ilgalaike misija

Rita Bieliauskaitė prisimena, kad mintis atkurti dvarą užgimė visiškai netikėtai – ji norėjo aplankyti protėvių kaimą, parodyti bičiuliams, kas iš jo šiandien likę, ir kartu nuvyko apžiūrėti šalia esančio Vinkšnupių dvaro teritorijos.

„Negalėjome atsistebėti, kaip tokia vieta gali stovėti be jokios priežiūros. Tas jausmas, kad čia slypi daug daugiau nei apleistas pastatas, ir paskatino domėtis. Tada sužinojome apie aukcioną ir sutarėme, kad jei atsiras kas nors rimtai nusiteikęs, mes pasitrauksime. Tačiau pirkėjų neatsirado. Taip mūsų sprendimas tapo atsakomybe, kurios nusprendėme nepaleisti“, – pasakoja R. Bieliauskaitė.

Vinkšnupių dvaras liudija apie totorių bendruomenės istoriją Vilkaviškio krašte, nes ilgą laiką jį valdė totorių kilmės giminė, o tai, pasak pašnekovės, Lietuvoje yra itin reta. Be to, kadangi dalis dvaro archyvų prarasti, istorija renkama tarsi po gabalėlį ir dvarui suteikia ypatingą, beveik detektyvinę dvasią.

„Dvaras dar išsiskiria ir tuo, kad jo planinė struktūra dar atpažįstama, nepaisant to, kad iš trylikos pastatų išliko tik du. Tai leidžia atkurti tikrąją sodybos logiką, o ne kurti interpretacijas nuo nulio“, – dalijasi R. Bieliauskaitė.

Paklausta, koks Vinkšnupių dvaras galėtų būti po kelerių metų, R. Bieliauskaitė nedvejoja – ji mato jį kaip daugiasluoksnį kultūros centrą, kuriame susitinka istorija, kūryba, socialinės iniciatyvos ir regiono turizmas.

„Pastatai ir parkas bus atkurti, atgimę, dvare vyks kūrybinės dirbtuvės, edukacijos, rezidencijos, renginiai ir koncertai. Jame kursis ir bursis socialiniai verslai, veiks nuolatinė ekspozicija, skirta totorių istorijai šiame regione. Labai tikiuosi, kad vis labiau įtrauksime vietos bendruomenes ir stiprinsime jų pasididžiavimą savo paveldu“, – sako R. Bieliauskaitė.

Siekdama šio tikslo, per kelerius bendro darbo metus komanda nuveikė daug: įsigijo abu išlikusius dvaro pastatus, išvalė teritoriją, sutvirtino konstrukcijas, atliko mokslinius tyrimus, pradėjo kultūrines veiklas ir užmezgė reikalingų pažinčių. Tam itin padėjo Vinkšnupių dvaro paramos fondas, leidžiantis reaguoti į poreikius tuo metu, kai jie iškyla, nelaukiant formalių finansavimo ciklų.

„Nors pagrindiniai tvarkybos darbai dar priešakyje, dvaras iš „tylaus ir pamiršto“ tapo vieta, kur jau vyksta gyvenimas“, – sako R. Bieliauskaitė.

Kliūtys kelyje į dvaro atgimimą

Vis dėlto, anot R. Bieliauskaitės, dvaro atkūrimo apsiėmusi komanda susidūrė ir su daugybe iššūkių. Vienas didžiausių – paveldosaugos objektų tvarkymo realybė Lietuvoje, kuri, anot jos, yra sudėtinga, brangi ir neretai sunkiai perprantama net geriausių ketinimų turintiems žmonėms.

„Vien projektavimas gali siekti sumas, už kurias kitur būtų galima pastatyti naują namą. Tai žmones dažnai atgraso“, – sako R. Bieliauskaitė.

Ne mažesnis iššūkis – dvejus su puse metų laukiama Kultūros ministerijos sprendimo dėl valstybinio saugomo objekto statuso.

„Ilgą laiką manėme, kad aukščiausias apsaugos statusas yra būtinas dvaro ateičiai. Tačiau nebėra aišku, ar toks statusas iš tiesų labai padeda. Paradoksalu, bet su esamu „registriniu“ statusu turime visus privalomus apribojimus ir atsakomybes, tačiau jokios realios finansinės paramos gauti neįmanoma“, – svarsto R. Bieliauskaitė.

Programos suteiktos žinios ir postūmis judėti toliau

Vinkšnupių dvaras vystomas kaip socialinis verslas: pajamos reinvestuojamos į tvarkybą, veiklas ir bendruomenės įtraukimą. Būtent dėl to dvarą gaivinanti komanda nusprendė dalyvauti Inovacijų agentūros Socialinio verslo akceleravimo programoje.

„Ši programa mums buvo reikalinga tam, kad suprastume, kaip suderinti paveldo išsaugojimą su veiklomis, galinčiomis užtikrinti stabilias pajamas. Ieškojome struktūros, įrankių ir patarimų, kurie padėtų išgryninti modelį ir matyti projektą ne tik iš entuziazmo, bet ir iš realios veiklos logikos perspektyvos“, – sako R. Bieliauskaitė.

Anot jos, daugiausia vertės suteikė sesijos apie verslo modelį ir socialinio poveikio matavimą, taip pat – konsultacijos su mentoriais.

„Iš akceleratoriaus išsinešame aiškesnę viziją, ką turime daryti toliau, ir daugiau pasitikėjimo, kad net ir sudėtingi projektai gali judėti, jei žinai savo kryptį. Kitiems verslams, svarstantiems apie šią programą, rekomenduočiau neabejoti. Akceleratorius suteikia struktūrą, tvarką ir greitį. Čia idėja tampa aiškiu planu, o planas – realiais veiksmais“, – pabrėžia ji.

The post Vilkaviškio rajone atgaivinamas unikalus dvaras: jo istorija renkama tarsi detektyvas appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Pelkių nykimas paskatino tarptautinį susitarimą 

XX a. antroje pusėje pelkės buvo masiškai sausintos žemės ūkiui, verčiamos statybų teritorijomis, dažnai laikytos „nenaudinga žeme“. Dėl to daugeliui migruojančių paukščių kilo grėsmė netekti perėjimo ir poilsio vietų, o biologinei įvairovei – būti smarkiai pažeistai.  

Daugelis pasaulio valstybių tuo metu veikė atskirai, be tarptautinio koordinavimo, todėl tapo akivaizdu, kad būtinas pasaulinis susitarimas dėl pelkių apsaugos. Pasirašyta Ramsaro konvencija įtvirtino požiūrį, jog pelkės nėra nenaudingos, bet kaip tik gyvybiškai svarbios ekosistemos.  

Konvencijoje taip pat pripažinta, kad pelkės reguliuoja vandens režimą, saugo nuo potvynių, palaiko žuvų išteklius ir filtruoja teršalus. 

Šiuo metu Ramsaro konvencijai priklauso 172 šalys, o saugomų šlapynių plotas siekia 253 mln. ha. Toks plotas prilygsta 300–400 Lietuvos teritorijų dydžiui.  

Nuo vietinių pelkių prie tarptautinio įsipareigojimo 

Prie Ramsaro konvencijos Lietuva prisijungė 1993 m. Mūsų šalis turi išskirtinai biologiškai turtingas šlapynes, ypač svarbias paukščiams ir kitiems gyvūnams. Buvo pripažinta, kad daugelis pelkių nyksta dėl melioracijos ir intensyvaus žemės naudojimo, todėl prisijungimas prie konvencijos sudarė galimybę šioms teritorijoms gauti tarptautinį statusą bei papildomą apsaugą.  

Į Ramsaro sąrašą Lietuva įtraukė svarbius šlapynių kompleksus, tokius kaip Čepkelių, Kamanų ir Viešvilės rezervatai, Nemuno deltos regioninis parkas ir kt.   

Šiuo metu pelkės ir durpynai Lietuvoje kartu dengia apie 10 proc. šalies teritorijos. Svarbu pabrėžti, kad dalis pelkių buvo nusausintos sovietmečiu, tačiau šiandien jos aktyviai atkuriamos. Net ir pažeistos pelkės išlieka itin svarbios vandens režimo palaikymo ir biologinės įvairovės požiūriu.  

Pelkės taip pat yra vienos svarbiausių natūralių anglies kaupiklių, todėl jų apsauga ir atkūrimas laikomi svarbia klimato kaitos švelninimo priemone. 

Pelkės, kurias kviečia aplankyti miškininkai 

Valstybinių miškų urėdija (VMU) patikėjimo teise valdo apie 1,1 mln. ha valstybinių miškų visoje Lietuvoje, iš kurių apie 30 proc. sudaro draustiniai ir kiti apsaugos miškai. Šiose teritorijose saugomos ir prižiūrimos ne tik miško ekosistemos, bet ir pelkės, šlapynės bei durpynai, turintys didelę gamtinę reikšmę. 

VMU prisideda prie pelkių tvarkymo ir atkūrimo programų, kurių tikslas – išsaugoti hidrologinį pelkių režimą, degradavusius plotus paversti funkcionuojančiomis pelkinėmis ekosistemomis, reguliuoti vandens lygį ir šalinti pelkėms netipinę augaliją.  

Viena pirmųjų VMU atkurtų pelkių – Rokiškio rajone esanti Sacharos pelkė, kurioje 2020 m. sėkmingai atstatytas hidrologinis režimas. Pastaraisiais metais taip pat atkurtos Smirdelės ir Plinkšių pelkės, o šiemet planuojami darbai Dabravolės ir Didžlaukio durpynuose. 

Per 2025 m. VMU pelkių priežiūros darbus atliko 1 452 ha plote, o pelkių atkūrimo darbai vykdyti daugiau kaip 500 ha teritorijoje. 

Kviečiame susipažinti su keletu išskirtinių pelkių ir jas aplankyti

Ilgelio pelkė, esanti Varnikų miške, Trakų rajone, yra viena vertingiausių šio miško ekosistemų, pasižyminti įvairialype augalija, šlapiais miškais ir pelkinėmis pievomis. Tai puiki vieta stebėti paukščius ir pažinti pelkės bei miško sąveiką. Pelkė pasiekiama Varnikų pažintiniu taku. 

Amalvos pelkė Marijampolės savivaldybėje – didelis pelkių ir ežero kompleksas, svarbus migruojantiems ir perintiems paukščiams. Tai viena žinomiausių Pietų Lietuvos šlapynių, išsiskirianti atvirais pelkiniais plotais ir didele biologine įvairove. Pelkė pasiekiama Amalvos pelkės pažintiniu taku. 

Aukštumalos pelkė Šilutės rajone yra istoriškai ir moksliškai itin reikšminga vieta, laikoma pirmąja pasaulyje moksliškai aprašyta aukštapelke. Čia atsiveria plati pelkės panorama, leidžianti suprasti pelkėdaros procesus. Pelkę pažinti galima, keliaujant Aukštumalos pažintiniu taku. 

Svencelės pelkė Klaipėdos rajone – pajūrio regionui būdinga šlapynė, svarbi vandens paukščiams ir pelkinei augalijai. Ji išsiskiria atviru kraštovaizdžiu ir artumu Kuršių marių aplinkai. Lankytojus į ją veda Svencelės pažintinis takas. 

Sacharos pelkė Rokiškio rajone – aukštapelkė, supama smėlingų miškų, dėl ko ir gavo savo pavadinimą. Tai rami vieta, leidžianti patirti pelkės tylą ir natūralią gamtos dinamiką. 

The post Pasaulinė pelkių diena: pelkės, kurias verta aplankyti appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Privačios ramybės oazė prie ežero – komfortas ir gamta viename

„Alove glamping“ – tai poilsio vieta, kurioje susilieja aukščiausio lygio komfortas ir ramybė gamtos apsuptyje. Ne vienas svečias šią vietą vadina tarsi „vieno namelio viešbučiu“, nes tiek interjero sprendimai, tiek apgalvotos smulkmenos niekuo nenusileidžia geriausiems šalies viešbučiams. Čia jus pasitinka išpuoselėta aplinka, skoningai įrengtos erdvės ir jausmas, kad visa teritorija priklauso tik jums. Jokių kitų svečių, jokio šurmulio – tik jūs ir gamta.

Poilsio vieta įsikūrusi tiesiog ant ežero kranto, tad rytais galima mėgautis kavos puodeliu su vaizdu į vandenį, o vakarais – stebėti saulėlydžius nuo lieptelio. Tai ideali vieta tiems, kurie ieško privatumo ir išskirtinės atmosferos. Jei svajojate apie savaitgalį dviese ar atokvėpį nuo miesto tempo – ši vieta tikrai pateks į jūsų asmeninį favoritų sąrašą.

Daniška ramybė gamtos apsuptyje vos pusvalandis nuo Vilniaus

Vos 30 minučių nuo Vilniaus, Bedugnės kaime, slypi išskirtinė poilsio oazė – „Konga Stay“. Tai vieta, kur šiuolaikinė architektūra susilieja su natūralia aplinka, kviesdama pabėgti nuo miesto šurmulio ir pasinerti į tylos, estetikos bei harmonijos pasaulį. Du modernūs, danų architektės Mette Fredskild suprojektuoti moduliniai nameliai – Konga M ir Konga L – žavi minimalistiniu dizainu ir išgryninta atmosfera.

Kiekviena detalė čia apgalvota tam, kad sustabdytum laiką: stiklinės sienos į gamtą, skandinaviška ramybė viduje ir nepaprasta tyla aplink. „Konga Stay“ duris atvėrė tik 2024 m. pavasarį, tačiau jau dabar sulaukia didelio dėmesio – svečiai grįžta ne tik dėl grožio, bet ir dėl jausmo, kurį sunku apibūdinti žodžiais. Tai puikus pasirinkimas tiems, kurie vertina architektūrą, privatumą ir autentišką poilsį gamtoje.

Jaukumas, paveldas ir lėtas poilsis Nemuno kilpų apsuptyje

Vos kelios minutės nuo Birštono, unikalioje 4 hektarų privačioje teritorijoje, įsikūręs „Alnus kiemas“ – lėto laiko buveinė, kurioje susilieja gamta, istorija ir šiuolaikinis komfortas. Šis žemės lopinėlis perduodamas iš kartos į kartą, o svečius kviečiantys du nameliai čia gimė iš svajonės sukurti neišpasakytai jaukų ir atsakingai kurtą prieglobstį skubančiam miesto žmogui. 

„Gluosnio“ ir „Akacijos“ nameliai – modernios Sūduvos krašto klėtys, į svečius kviečiančios visus metus. Tautiškos detalės, naujam gyvenimui prikelti daiktai ir su meile kurtas interjeras nepaliks abejingų.

„Apglėbia ramybe vos atvykus… Toks artumas su gamta, kad širdis dainuoja“, – Radvilė ir Darius 

Ramybę čia saugo brandūs medžiai, jaukios terasos su ofuro voniomis, kuriamas parkas ir ypatinga aura. Visa infrastruktūra paremta žaliąja energija ir pagarba aplinkai, tad kiekviena detalė čia kuria ne tik estetiką, bet ir nepakartojamą buvimą – su savimi, su artimu, miško apsuptyje. 

The post Top 3 poilsio vietos Lietuvoje: atraskite išskirtines vietas dar šią vasarą! appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

1. Aukštaitijos nacionalinis parkas

Tai pirmasis ir seniausias nacionalinis parkas Lietuvoje, įkurtas 1974 metais. Jame telkšo daugiau nei 100 ežerų, gausu miškų, piliakalnių ir pažintinių takų.

Kodėl verta aplankyti?

• Vaizdingas Ladakalnis, nuo kurio atsiveria panorama į 6 ežerus.
• Ginučių vandens malūnas, veikiantis nuo XIX a.
• Ežeringi maršrutai puikiai tinka baidarių žygiams ar žygiams pėsčiomis.

2. Anykščiai: nuo siauruko iki medžių lajų tako

Anykščiai – viena lankomiausių Aukštaitijos vietų, kur susipina istorija, kultūra ir šiuolaikinės pramogos.

Būtina pamatyti:

• Medžių lajų takas – vienintelis toks Lietuvoje.
• Siaurukas – siaurojo geležinkelio muziejus ir kelionės senoviniu traukiniu.
• Anykščių šilelis ir Puntuko akmuo – gamtos ir literatūros simboliai.

3. Kupiškio marios ir pažintiniai takai

Mažiau turistų, daugiau ramybės – tai puiki kryptis norintiems pailsėti gamtoje. Kupiškio marios – vienos didžiausių Lietuvoje, o aplink jas įrengta daug modernių stovyklaviečių ir takų.

Kodėl verta?

• Puiki vieta žygiams, dviračių turizmui, vandens sportui.
• Vasarą vyksta įvairūs koncertai ir festivaliai ant vandens.
• Tinka šeimoms ir ramesnio poilsio ieškantiems.

4. Palūšė ir Lūšių ežeras

Palūšė – nedidelis kaimelis prie Lūšių ežero, garsėjantis savo medine bažnyčia, viena seniausių Lietuvoje, pastatyta be vienos vinies.

Privalumai:

• Gamtos ramybė ir autentiška Aukštaitijos atmosfera.
• Plaukiojimas baidarėmis, irklentėmis ar vandens dviračiais.
• Galimybė aplankyti netoliese esantį Bitininkystės muziejų Stripeikiuose.

5. Panevėžys ir jo modernėjantis centras

Regiono širdis – Panevėžys – sparčiai atsinaujinantis miestas, kuriame derinamos istorinės šaknys ir šiuolaikinė kultūra.

Ką veikti?

• Aplankyti Stasio Eidrigevičiaus menų centrą (SEMC).
• Pasivaikščioti palei Nevėžio upę ir atnaujintą Senvagę.
• Su vaikais – apsilankyti Lėlių vežimo teatre arba interaktyviame robotų muziejuje Robo Arena.

The post 5 vietos, kurias būtina pamatyti Aukštaitijoje appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Nereikia nei ilgo planavimo, nei brangių kelionių bilietų – Lietuvoje pilna vietų, kuriose galima trumpam atitrūkti ir pasikrauti energijos. Štai 6 išskirtinės idėjos liepos mėnesio savaitgaliui, tinkančios tiek šeimai, tiek porai ar net solo kelionei.

1. Pamaris ir Mingės kaimas – lietuviškoji „Mažoji Venecija“

Ieškantiems ramybės, gamtos ir unikalios atmosferos, Pamaris – tikras atradimas. Aplankykite Mingės kaimą – gyvenvietę be gatvių, kur vietoje kelio teka Minijos upė. Čia gyvenimas teka lėčiau, o šviežiai rūkyta žuvis, pasiplaukiojimas valtimi ar vakaras ant liepto su puodeliu kavos – tikra terapija.

✅ Ką veikti:

• Plaukimas laivu į Nemuno deltą
• Drevernos apžvalgos bokštas
• Kintų girininkijos pažintinis takas

2. Anykščiai – aktyvus ir vaizdingas savaitgalis

Jei norite savaitgalį praleisti aktyviai, bet su gamtos doze – Anykščiai siūlo visko po truputį. Tai puikus miestas trumpam pabėgimui: čia rasite ir taką medžių viršūnėmis, ir unikalius muziejus, ir galimybę išsimaudyti Šventosios upėje.

✅ Ką aplankyti:

• Medžių lajų takas
• Puntuko akmuo
• Siaurukas – Anykščių siaurasis geležinkelis
• Vyno degustacija „Anykščių vynas“

3. Žemaitijos nacionalinis parkas – gamtos mylėtojams

Norite savaitgalį ištrūkti į gamtą? Žemaitijos nacionalinis parkas su Platelių ežeru – vienas geriausių pasirinkimų. Tai vieta, kur galima ir pailsėti prie vandens, ir leistis į ilgesnį žygį pėsčiomis ar dviračiu.

✅ Nepamirškite aplankyti:

• Šaltojo karo muziejus
• Siberijos apžvalgos bokštas
• Platelių ežero pažintinis takas
• Plaukiojimas baidarėmis ar irklentėmis

4. Kernavė – istorijos ir gamtos derinys

Liepos mėnesį, ypač pirmąjį savaitgalį, Kernavė atgyja – čia vyksta tarptautinis gyvosios archeologijos festivalis. Tai unikali proga iš arti pamatyti senųjų amatų demonstracijas, pasiklausyti autentiškos muzikos ir įkvėpti Lietuvos istorijos dvasios.

✅ Ką veikti:

• Pasivaikščioti piliakalnių kompleksu
• Aplankyti Kernavės muziejų
• Stebėti senųjų amatų dirbtuves festivalio metu

5. Trakai – klasika, kuri niekada nenusibosta

Trakai – visada gera idėja trumpai išvykai. Nors tai vienas labiausiai lankomų Lietuvos miestų, jis vis dar išlaiko ramybės ir ežerų miestelio žavesį, ypač jei keliaujate ne piko valandomis.

✅ Ką nuveikti:

• Plaukimas valtimi aplink Trakų pilį
• Karaimiškų kibinų degustacija
• Pasivaikščiojimas Varnikių pažintiniu taku
• Iškyla su vaizdu į Galvės ežerą

6. Dzūkijos kaimai ir Marcinkonys – miško glėbyje

Jei trokštate tikros tylos, Marcinkonys ir aplinkiniai Dzūkijos nacionalinio parko kaimai siūlo pabėgimą į mišką. Tai puiki kryptis ieškantiems natūralumo, autentiško kaimo ritmo ir galimybės pažinti dzūkišką kulinarinį paveldą.

✅ Ką patirti:

• Grybavimas ir uogavimas (liepa – uogų metas!)
• Žygis Čepkelių raisto pažintiniu taku
• Aplankyti Dzūkijos nacionalinio parko lankytojų centrą
• Tradicinių patiekalų ragavimas pas vietinius gyventojus

Patarimai trumpoms kelionėms liepos mėnesį

• Išankstinė rezervacija: net trumpoms išvykoms verta iš anksto užsisakyti nakvynę – vasara Lietuvoje yra turizmo pikas.
• Keliaukite rytą arba vakare: venkite piko valandų, ypač jei važiuojate automobiliu – taip sutaupysite laiko ir nervų.
• Derinkite kultūrą ir gamtą: net trumpiausia kelionė gali būti turtinga, jei į ją įtrauksite ir pasivaikščiojimą gamtoje, ir muziejų ar vietinį turgelį.
• Neskubėkite: savaitgalio esmė – poilsis, tad svarbiausia ne kiek aplankysite, o kaip pailsėsite.

The post Savaitgalio pabėgimas: idėjos trumpoms kelionėms po Lietuvą appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Pasirink kryptį pagal nuotaiką

Kiekvienas savaitgalis gali būti kitoks – vienas su gamta ir tyla, kitas – su miesto šurmuliu ar kultūrinėmis patirtimis. Lietuvoje tam yra begalė pasirinkimų.

• Miesto savaitgalis. Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje yra puikių muziejų, kavinių, renginių ir urbanistinių pasivaikščiojimų.
• Poilsis prie vandens. Neringa, Palanga, Druskininkai ar ežerų gausus Zarasų kraštas – puikios vietos atsipalaidavimui.
• Gamta ir aktyvus laisvalaikis  Aukštaitijos ar Dzūkijos nacionaliniai parkai, pažintiniai takai, dviračių maršrutai.

Pasirink vietą pagal metų laiką, orus ir asmenines nuotaikas – tai leis išnaudoti savaitgalį maksimaliai.

Suplanuok lankytinas vietas – neapkrauk maršruto

Didžiausia klaida – bandyti aplankyti per daug per trumpą laiką. Geriau apsistoti vienoje vietovėje ir ją ištyrinėti išsamiai.

• Druskininkuose – pasivaikščiok palei Nemuną, pabūk mieste, apsilankyk Snow Arenoje ar SPA centre.
• Vilniuje – užkopk į Gedimino pilį, aplankyk MO muziejų, pasivaikščiok Užupio ir senamiesčio gatvelėmis.
• Nidoje – užlipk ant Parnidžio kopos, užsuk į Thomo Manno namą, pasimėgauk žuviene prie Kuršių marių.

Kiekvienas miestas ar miestelis turi savo „perliukų“ – kartais tai mažas vietinis muziejus, kartais kavinė, įsikūrusi tarp pušų.

Nepamiršk vietinio maisto – skrandis nori šventės!

Savaitgalio išvyka be gero maisto? Neįmanoma! Ieškok vietinių kavinių ar restoranų, kuriose – autentiška virtuvė arba modernus požiūris į lietuviškus patiekalus. Ieškok vietų, kurias renkasi vietiniai – tai dažnai geriausias kokybės garantas.

Kur apsistoti? Komfortas + lokacija = tobulas poilsis

Po dienos nuotykių labai svarbu turėti jaukią, patogią ir strategiškai patogią vietą poilsiui. Būtent viešbutis dažnai tampa poilsio „stotele“, kur prasideda ir baigiasi tavo savaitgalio nuotykiai. Renkantis viešbutį atkreipk dėmesį į:

• vietą – ar arti lankytinų objektų, kavinių, gamtos?
• komfortą – ar yra SPA, pusryčiai, parkingas, wi-fi?
• stilių – ar tinka tavo savaitgaliui (verslo susitikimams, romantikai, šeimai)?

Ieškai kokybės ir gerai žinomo vardo Lietuvoje? Rekomenduojame atkreipti dėmesį į Amberton, nes šie viešbučiai – tai aukšto lygio komfortas, lokacijos miesto centruose, profesionalus aptarnavimas leidžia poilsiui įgauti visai kitą kokybės lygį.

Susikurk savaitgalio nuotaiką dar prieš išvykstant

Maži dalykai gali sukurti didelį efektą. Į kelionę pasiimk: gerą fotoaparatą; muzikos, pvz., Spotify; mėgstamą užkandį ir termopuodelį; užrašų knygelę, jei mėgsti fiksuoti įspūdžius. Jeigu keliauji su antra puse – paruošk staigmeną: desertą kambaryje, romantišką vakarienę ar bilietus į spektaklį. Jei su šeima – nepamiršk žaidimų ar nuotykių plano vaikams.

Grįžk su energija, o ne išsekęs

Pats svarbiausias savaitgalio tikslas – poilsis ir džiaugsmas. Neperkrauk savo planų, leisk sau neskubėti, pasimėgauti kiekviena akimirka. Geriau mažiau, bet kokybiškai – nei viskas iš eilės be sustojimo.

Gera savaitgalio kelionė – tai investicija į save. Ir visiškai nesvarbu, ar tai kelionė į Druskininkus, ar trumpa išvyka į pajūrį. Svarbu – kad ji būtų Tavo.

The post Kaip suplanuoti tobulą savaitgalio išvyką Lietuvoje? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.