Norint jaustis energingesniems, nebūtina imtis griežtų dietų ar atsisakyti visų mėgstamų patiekalų. Dažnai pakanka į mitybą įtraukti daugiau sezoninių produktų, vitaminų gausių ingredientų ir sočių, bet neapsunkinančių patiekalų. Štai ką verta valgyti pavasarį, kad organizmas atsigautų, o savijauta pagerėtų.

1. Daugiau žalumynų kasdien

Pavasarį vieni svarbiausių produktų yra įvairūs žalumynai. Špinatai, salotos, rukola, lapiniai kopūstai, petražolės, krapai, laiškiniai česnakai ir kiti žalialapiai augalai gali tapti tikru energijos šaltiniu.

Juose gausu vitaminų, mineralų ir antioksidantų, kurie padeda organizmui atsitiesti po šaltojo sezono. Be to, žalumynai suteikia lengvumo pojūtį, neapsunkina virškinimo ir puikiai tinka tiek pusryčiams, tiek pietums ar vakarienei.

Kaip įtraukti į mitybą?
Dėkite jų į salotas, glotnučius, omletus, sumuštinius, sriubas ar net varškės užtepėles.

2. Rinkitės daugiau sezoninių daržovių

Pavasarį organizmui ypač naudinga gauti daugiau šviežių daržovių. Ridikėliai, agurkai, įvairios salotos, daigai, morkos, burokėliai, kopūstai ir kitos daržovės padeda papildyti vitaminų atsargas ir suteikia daugiau žvalumo.

Daržovės taip pat yra puikus skaidulų šaltinis. Jos padeda palaikyti gerą virškinimą, o kai virškinimo sistema dirba sklandžiai, dažnai pagerėja ir bendra savijauta.

3. Nepamirškite baltymų

Jei norite išlaikyti stabilesnį energijos lygį visą dieną, labai svarbu kiekvieno pagrindinio valgymo metu gauti pakankamai baltymų. Jie padeda ilgiau jaustis sotiems, palaiko raumenų būklę ir neleidžia taip greitai svyruoti cukraus kiekiui kraujyje.

Pavasarį verta rinktis lengvesnius, bet maistingus baltymų šaltinius:

• kiaušinius,
• natūralų jogurtą,
• varškę,
• vištieną,
• kalakutieną,
• žuvį,
• ankštines daržoves,
• humusą,
• tofu.

Pavyzdžiui, pusryčiai su kiaušiniais ar graikišku jogurtu dažnai suteikia daugiau energijos nei vien saldus kepinys ar baltos bandelės.

4. Į valgiaraštį įtraukite sudėtinius angliavandenius

Kai trūksta energijos, ranka dažnai tiesiasi prie saldumynų ar baltų miltinių gaminių. Jie trumpam suteikia jėgų, tačiau netrukus energija vėl krinta. Todėl pavasarį geriau rinktis sudėtinius angliavandenius, kurie energiją atpalaiduoja palaipsniui.

Puikūs pasirinkimai:

• avižos,
• grikiai,
• rudieji ryžiai,
• bolivinė balanda,
• pilno grūdo duona,
• saldžiosios bulvės,
• ankštiniai produktai.

Tokie produktai padeda ilgiau išlaikyti sotumą ir mažina nuovargio bangavimą dienos metu.

5. Valgykite daugiau vaisių ir uogų

Pavasarį organizmas dažnai prašosi daugiau gaivumo. Vaisiai ir uogos yra puikus būdas natūraliai papildyti mitybą vitaminais ir suteikti daugiau žvalumo.

Ypač verta rinktis:

• obuolius,
• citrusinius vaisius,
• kivius,
• šaldytas uogas,
• kriaušes,
• bananus.

Jie gali tapti sveikesniu užkandžiu vietoje saldumynų. Vaisiai puikiai dera su natūraliu jogurtu, košėmis, varške ar glotnučiais.

6. Nepamirškite gerųjų riebalų

Energijai svarbūs ne tik baltymai ar angliavandeniai, bet ir sveikieji riebalai. Jie reikalingi hormonų veiklai, padeda geriau įsisavinti kai kuriuos vitaminus ir ilgiau palaiko sotumo jausmą.

Pavasarį verta dažniau rinktis:

• avokadus,
• riešutus,
• sėklas,
• alyvuogių aliejų,
• riebią žuvį.

Nedidelis kiekis gerųjų riebalų prie kiekvieno pagrindinio valgymo gali padėti išvengti staigių alkio priepuolių ir energijos kritimo.

7. Daugiau raugintų ir žarnynui palankių produktų

Gerą savijautą stipriai veikia ir žarnyno būklė. Jei mityba sunki, labai riebi ar skurdi, galite jaustis apsunkę ir vangūs. Todėl pavasarį verta į meniu įtraukti produktus, kurie palankūs virškinimui.

Naudingi pasirinkimai:

• kefyras,
• natūralus jogurtas,
• rauginti kopūstai,
• rauginti agurkai,
• kiti fermentuoti produktai.

Kai virškinimas geresnis, dažnai atsiranda ir daugiau lengvumo bei energijos.

8. Mažinkite itin sunkų ir perdirbtą maistą

Pavasarį daugeliui organizmas tarsi pats signalizuoja, kad norisi mažiau sunkių, riebių patiekalų. Labai riebus, stipriai perdirbtas maistas gali apsunkinti, skatinti mieguistumą ir mažinti norą judėti.

Tai nereiškia, kad reikia visko atsisakyti, tačiau verta rečiau rinktis:

• greitą maistą,
• labai riebius padažus,
• daug cukraus turinčius desertus,
• itin sūrius užkandžius,
• gausiai apdorotus pusgaminius.

Kuo daugiau lėkštėje bus tikro, paprasto ir mažiau apdoroto maisto, tuo lengviau bus jaustis žvaliau.

9. Gerkite pakankamai vandens

Nuovargis ne visada reiškia, kad jums trūksta maisto. Kartais problema būna visai paprasta – per mažai skysčių. Po žiemos daugelis vis dar geria per mažai vandens, nors organizmui jo reikia kasdien.

Jei norite daugiau energijos:

• dieną pradėkite stikline vandens,
• reguliariai gurkšnokite vandenį tarp valgymų,
• rinkitės nesaldintas arbatas,
• nepiktnaudžiaukite saldžiais gėrimais.

Net ir nedidelis skysčių trūkumas gali prisidėti prie vangumo, galvos sunkumo ir prastesnės savijautos.

10. Pavasarį rinkitės paprastus, bet maistingus patiekalus

Kad energijos būtų daugiau, visai nebūtina gaminti sudėtingai. Dažniausiai geriausiai veikia paprasti, subalansuoti valgiai.

Pavyzdžiai:

• avižinė košė su jogurtu, sėklomis ir uogomis;
• omletas su žalumynais ir pilno grūdo duona;
• salotos su vištiena, avokadu ir daržovėmis;
• grikiai su troškintomis daržovėmis ir žuvimi;
• varškė su vaisiais ir riešutais;
• natūralus jogurtas su bananais ir avižomis.

Tokie patiekalai suteikia sotumo, bet neapsunkina.

Ko verta vengti, jei trūksta energijos?

Jei pavasarį jaučiatės pavargę, verta atkreipti dėmesį ne tik į tai, ką valgote, bet ir į tai, kas gali atimti jėgas. Dažniausiai energiją mažina:

• per daug cukraus;
• nereguliarūs valgiai;
• per mažai baltymų;
• per mažai vandens;
• labai sunkios vakarienės;
• nuolatinis užkandžiavimas menkaverčiu maistu.

Net keli maži pokyčiai gali greitai pagerinti savijautą.

The post Ką valgyti pavasarį, kad jaustumėtės energingesni appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Raimonda Bernotienė pastebi, kad nors dauguma virškinimo sutrikimų yra funkciniai ir susiję su gyvenimo būdu, užsitęsę ar progresuojantys simptomai neturėtų būti ignoruojami. Laiku atlikti tyrimai leidžia išvengti rimtų komplikacijų ir parinkti tinkamą gydymą. 

„Dažniausi pacientų nusiskundimai pirminėje sveikatos priežiūroje yra būtent pilvo pūtimas, epigastriumo skausmas, rėmuo, rūgšties atpylimas, pykinimas, vidurių užkietėjimas ar viduriavimas. Dažnai šie simptomai siejami su nereguliaria mityba, greitu valgymu, per didelėmis porcijomis, riebiu ar aštriu maistu, kava, alkoholiu, stresu ar miego trūkumu“, – sako gydytoja. 

Anot jos, virškinimą pagerinti dažnai gali paprasti gyvenimo būdo pokyčiai. Lengvais atvejais pakanka reguliaraus valgymo režimo, mažesnių porcijų, riebaus ir labai aštraus maisto ribojimo, kavos ir alkoholio mažinimo, svorio kontrolės, streso mažinimo bei pakankamo skaidulų kiekio maiste. 

„Vis dėlto jei simptomai kartojasi ilgiau nei kelias savaites, tampa intensyvūs ar progresuoja, trikdo kasdienę veiklą arba atsiranda papildomi nerimą keliantys požymiai, tai gali lemti visai ne mitybos įpročiai. Tokiais atvejais būtina išsamesnė gydytojo konsultacija“ – pabrėžia „Antėja“ šeimos gydytoja. 

Svarbūs specifiniai simptomai 

Gydytoja sako, kad egzistuoja tam tikri simptomai, kurie reikalauja neatidėliotino ištyrimo: nepaaiškinamas svorio kritimas, rijimo sutrikimas, nuolatinis ar stiprėjantis viršutinės pilvo dalies skausmas, kraujas išmatose ar juodos išmatos, ilgalaikis ar pasikartojantis vėmimas, mažakraujystė. 

Neraminti turėtų ir staiga atsiradę simptomai vyresniame nei 45–50 metų amžiuje. Tokiais atvejais gali būti reikalingi kraujo tyrimai, echoskopija, gastroskopija ar kolonoskopija. 

„Funkciniai virškinimo sutrikimai, pavyzdžiui, funkcinė dispepsija ar dirgliosios žarnos sindromas, diagnozuojami tuomet, kai žmogus jaučia simptomus, tačiau tyrimų metu organinių pakitimų nenustatoma. Rimtesnėms ligoms dažniau būdinga laboratorinių rodiklių pakitimai, uždegimo požymiai, struktūriniai pakitimai tyrimuose ir progresuojanti simptomatika“, – teigia R. Bernotienė. 

Anot jos, šeimos gydytojo užduotis – įvertinti rizikos veiksnius, simptomų trukmę ir pobūdį, nuspręsti, ar pakanka stebėjimo bei gyvenimo būdo korekcijos, ar reikalinga specialisto konsultacija. 

Skrandžio veiklą trikdo ir bakterijos 

Dažnai pasireiškiantys skrandžio skausmai ar rėmuo gali būti susiję su Helicobacter pylori infekcija – spiralės formos bakterija, gyvenančia skrandžio gleivinėje. Ji gali sukelti lėtinį gastritą, skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opas ir ilgainiui didina skrandžio vėžio riziką. 

Infekcija dažnai nesukelia simptomų daugelį metų, tačiau net ir nejaučiant nusiskundimų bakterija gali lemti gleivinės uždegimą, opų susidarymą, kraujavimą iš virškinamojo trakto ar atrofinį gastritą. 

„Išsitirti rekomenduojama, jei kartojasi epigastriumo skausmai ar rėmuo. Nustatyta opa, šeimoje yra buvę skrandžio vėžio atvejų arba planuojamas ilgalaikis nesteroidinių vaistų nuo uždegimo vartojimas. Profilaktikai ir pirminiam įvertinimui dažnai atliekamas kraujo tyrimas, padedantis nustatyti galimą Helicobacter pylori infekciją. Esant poreikiui, diagnozė gali būti patikslinama atliekant išmatų antigeno tyrimą arba tyrimą gastroskopijos metu“, – sako „Antėja“ gydytoja. 

Nustačius infekciją ir esant indikacijoms, skiriamas gydymas antibiotikais infekcijai sunaikinti.

The post Nemalonūs virškinimo simptomai gali rodyti bakteriją, didinančią skrandžio vėžio riziką appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Dialogui palaikyti svarbi žarnyno mikrobiota

Pasak BENU vaistininkės Deimantės Zalagaitytės, žarnyno ir smegenų dialogo metu smegenys veikia žarnyno veiklą, o žarnynas siunčia signalus smegenims: „Žarnynas yra valdomas enterinės nervų sistemos. Tai – autonominė žarnyno dalis, kuri geba koordinuoti virškinimo procesus, prižiūrėti žarnyno pralaidumą, o patekus patogenui – sukelti imuninį atsaką bei perduoti informaciją į smegenis apie organizmo vidinę būseną.”

Vaistininkė priduria, kad žarnyno ir smegenų ašies veikimas yra paremtas ir kitų – imuninės, hormoninės bei metabolinės – sistemų dalyvavimu, o ypatingą darbą atlieka klajoklis nervas. Jo dėka smegenys gauna informaciją apie žarnyno būseną, o žarnynas – „patarimus” kaip reguliuoti virškinimą, motoriką, sekreciją, slopinti uždegiminius procesus. Visų šių procesų tinkamam veikimui svarbi žarnyno mikrobiota, kuriai sustreikavus gali sutrikti žarnyno ir smegenų „komunikacija”.

Stipri žarnyno gleivinė – stabilesnė nervų sistema

Vaistininkei pritaria ir „Antėja” šeimos gydytoja Raimonda Bernotienė. Pasak jos, žarnynas gamina laimės hormonus, serotoniną ir dopaminą, o sveika mikrobiota mažina uždegimą, kuris susijęs su depresija ir nerimo sutrikimais. Gydytojos teigimu, galima dėti lygybės ženklą tarp stiprios žarnyno gleivinės ir stabilesnės nervų sistemos: išsibalansavus žarnyno mikrobiotai, sumažėja ir serotonino gamyba, o tai gali paveikti nuotaiką.

„Žmonės gali jausti įvairius emocinius pokyčius: dirglumą, nerimo padidėjimą, dėmesio koncentracijos sumažėjimą, net mąstymo sulėtėjimą. Nesprendžiant šių problemų, ilgainiui maistas tampa netinkamai skaidomas ir pasisavinamas, o žarnyne pradeda kauptis toksinai”, – sako gydytoja.

Mikrobiotos priešas – netinkama mityba

Gerųjų bakterijų pusiausvyrą žarnyne gali išbalansuoti netinkama, skaidulų stokojanti mityba, pasižyminti per dideliu pridėtinio cukraus, perdirbto maisto ir sočiųjų riebalų kiekiu. Anot D. Zalagaitytės, skaidulos, arba prebiotikai, yra gerųjų bakterijų maistas, o per dieną suaugusiam žmogui rekomenduojama gauti 25–30 gramų skaidulų.

„100 gramų pupelių arba lęšių esama maždaug 10–15 gramų skaidulų. Panašus kiekis aptinkamas ir vidutinio dydžio avokade. Kiti skaidulų šaltiniai – obuoliai, kriaušės, morkos, brokoliai, avietės, šilauogės, linų sėklos, migdolai, pilno grūdo produktai. Dažnai žmonės per dieną suvartoja tik apie 10–15 gramų skaidulų, o toks kiekis nėra pakankamas mikrobiotos įvairovei užtikrinti”, – pastebi vaistininkė.

Kiti priešai – lėtinis stresas, miego trūkumas, antibiotikai

Žarnyno mikrobiotą išbalansuoti gali ne tik netinkama mityba, bet ir lėtinis stresas, miego trūkumas, antibiotikų vartojimas. Tyrimai rodo, kad po po antibiotikų vartojimo mikrobiotai atsistatyti gali prireikti mėnesio, kartais – net metų ir daugiau.

Pasak R. Bernotienės, nuolatinis stresas didina kortizolio lygį organizme, o aukštas jo lygis mažina gerųjų bakterijų kiekį ir leidžia daugintis žalingoms bakterijoms. Kortizolis taip pat silpnina žarnyno sieneles, todėl toksinai ir nesuvirškintos maisto dalelės gali lengviau patekti į kraujotaką, sukelti uždegimą.

„Kortizolis taip pat gali sulėtinti žarnyno veiklą arba ją pagreitinti. Jis mažina ir virškinimo fermentų gamybą, todėl pablogėja maistinių medžiagų įsisavinimas. Lėtinis stresas kelia perteklinę skrandžio rūgšties gamybą, o tai sukelia rėmenį, deginimo jausmą skrandyje”, – priduria gydytoja.

Mikrobiotos gelbėjimo planas

Anot R. Bernotienės, sutrikusią žarnyno mikrobiotos pusiausvyrą dažniausiai išduoda pilvo pūtimas, dujų kaupimasis, dažnas viduriavimas arba vidurių užkietėjimas, rėmuo, refliuksas, pilvo skausmai, spazmai, jautrumas tam tikram maistui. Taip pat gali varginti nuovargis, energijos stoka, odos problemos, dažnesni peršalimai, silpnesnis imunitetas, saldumynų troškimas.

D. Zalagaitytės teigimu, vienkartinių virškinimo sistemos sutrikimų atveju gelbsti fermentai, kurie padeda suskaidyti baltymus, riebalus ir angliavandenius, o mikrobiotą atkurti padeda probiotikai, gerosios žarnyno bakterijos, kurių esama tokiuose produktuose kaip kefyras, pasukos, natūralus jogurtas ar rauginti produktai.

„Norint sureguliuoti žarnyno veiklą, pirmiausia derėtų sumažinti pridėtinio cukraus vartojimą, kuris yra blogųjų bakterijų ir grybelių maistas, vengti perdirbto maisto ir alkoholio. Į mitybą reikėtų įtraukti daugiau prebiotikų, nepamiršti gerti pakankamai vandens”, – pataria vaistininkė.

Kada kreiptis į medikus?

Pasak R. Bernotienės, jei nemalonūs simptomai tęsiasi ilgiau kaip du mėnesius, jei viduriavimą lydi kraujingos priemaišos… Jei padažnėja naktiniai pilvo skausmai ir nepaaiškinamai krenta svoris, vertėtų apsilankyti pas specialistus ir išsitirti.

„Įtraukus daugiau prebiotikų ir probiotikų į mitybą, mikrobiotos sudėtis pradeda keistis jau po 24 valandų, tačiau, kad šie pokyčiai išliktų stabilūs, tokių mitybos įpročių derėtų laikytis 3–6 mėnesius. Keičiant mitybą ir ypač įtraukiant į ją didelį kiekį skaidulų, gali atsirasti pilvo spazmai ar pūtimas, todėl šias medžiagas reikėtų didinti laipsniškai, nes tik nuoseklus ir kasdienis skirtingų produktų vartojimas lemia tvarkingą žarnyno veiklą ir darnią mikrobiotą”, – pataria D. Zalagaitytė.

The post Žarnyno ir smegenų dialogas: atskleidė, kaip žarnynas valdo mūsų nuotaiką appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Bendras kraujo tyrimas: išsamus organizmo būklės įvertinimas

Vienas pirmųjų tyrimų, kurį verta atlikti prasidėjus pavasariui, yra bendras kraujo tyrimas. Jis padeda įvertinti uždegimo požymius, galimą mažakraujystę, vitaminų ar mikroelementų trūkumą, taip pat kraujo krešėjimo ypatumus bei kraujagyslių pažeidimo riziką. Po žiemos atlikus bendrą kraujo tyrimą ir pastebėjus pakitimus, jaučiant nuovargį tikslinga papildomai atlikti feritino, vitamino B12 ir folio rūgšties (B9) tyrimus. Šaltuoju metų laiku mažėja fizinis aktyvumas, racione sumažėja šviežių produktų, dažnėja infekcijos, todėl organizmo atsargos greičiau išsenka.

„Geležies stoka dažniausiai pasireiškia nuovargiu ir sumažėjusia fizinio krūvio tolerancija. Vėliau gali atsirasti raumenų ar krūtinės skausmas, sausėti oda, lūžinėti nagai, slinkti plaukai. B grupės vitaminų trūkumas taip pat sukelia nuovargį, virškinimo sutrikimus, apetito stoką. Ilgainiui gali susiformuoti burnos gleivinės opelės, pablogėti atmintis. Tuo metu vitamino B12 stoka gali pažeisti nervų sistemą, sutrikdyti koordinaciją ar paūminti psichologines problemas”, – pasakoja šeimos gydytojas.

Ilgalaikis geležies trūkumas gali neigiamai veikti širdies ir skeleto raumenų funkciją, bloginti gyvenimo kokybę ir sukelti lėtinį išsekimą, todėl svarbu laiku atkurti jos atsargas.

Vitaminas D: nevertėtų pasikliauti vien simptomais

Kitas tyrimas, kurį verta atlikti po žiemos, yra vitamino D. Šaltuoju metų laiku beveik neįmanoma per odą pasigaminti pakankamo jo kiekio, todėl organizme sukauptos atsargos natūraliai mažėja.

Vitamino D stoka dažniausiai pasireiškia nuovargiu ir mieguistumu, taip pat gali varginti lėtiniai raumenų ar sąnarių skausmai. Ilgainiui pasekmės tampa rimtesnės, ypač vyresniame amžiuje, nes silpnėja raumenų jėga ir retėja kaulai, kas didina kritimų bei sunkiai gyjančių lūžių riziką. Ilgalaikis trūkumas taip pat siejamas su padidėjusiu kraujospūdžiu, autoimuninių ligų ir II tipo cukrinio diabeto vystymusi. Be to, jis skatina cholesterolio gamybą, todėl didėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika.

„Norint tiksliai nustatyti, ar organizmui trūksta vitamino D, nevertėtų pasikliauti vien simptomais. Vartojant jį neatlikus laboratorinio tyrimo, kyla rizika vitamino perdozuoti. Per didelė koncentracija gali sukelti pykinimą, vėmimą, apetito sumažėjimą, vidurių užkietėjimą ar svorio kritimą. Itin aukštas vitamino D kiekis gali pažeisti inkstus ar sutrikdyti širdies ritmą”, – pasakoja šeimos gydytojas.

Vitamino D atsargos organizme paprastai atkuriamos per 8–12 savaičių. Praėjus šiam laikotarpiui, tyrimą vertėtų pakartoti.

Lipidograma – tyrimas širdies ligų rizikai įvertinti

Po žiemos verta įvertinti ir cholesterolio rodiklius. Šaltuoju metų laiku daugelis yra mažiau fiziškai aktyvūs, dažniau renkasi riebesnį maistą, todėl cholesterolio kiekis kraujyje gali padidėti. Lipidograma yra išsamus kraujo tyrimas, padedantis nustatyti galimus širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius dar iki pasireiškiant simptomams.

„Padidėjusi cholesterolio koncentracija pradžioje dažniausiai nesukelia jokių simptomų, tačiau ilgainiui gali atsirasti gelsvų iškilimų odoje ar akių vokuose. Itin aukštas cholesterolio kiekis gali suformuoti pilkšvus žiedus ragenos pakraštyje. Vis dėlto ryškiausi požymiai pasireiškia tuomet, kai kraujagyslėse jau būna susiformavę ateroskleroziniai pakitimai – atsiranda krūtinės skausmas, dusulys, sumažėja fizinio krūvio tolerancija”, – sako M. Janavičius.

Anksti nustačius cholesterolio pokyčius, galima sulėtinti ar net sustabdyti ligų progresavimą. Dažnu atveju pakanka koreguoti mitybą ir padidinti fizinį aktyvumą, o laiku pradėtos priemonės gali atitolinti medikamentinio gydymo poreikį.

TTH – vienas svarbiausių skydliaukės funkcijos rodiklių

Pastaraisiais metais atlikti tyrimai rodo, kad TTH, skydliaukę stimuliuojančio hormono, koncentracija kraujyje šiauriniame pusrutulyje žiemą didėja, o vasarą mažėja. Sergant skydliaukės ligomis, tokie sezoniniai svyravimai gali išryškinti simptomus, todėl keičiantis metų laikams kartais tenka peržiūrėti gydymą.

„Skydliaukės ligos neprasideda staiga. Kurį laiką organizmas prisitaiko prie hormonų pokyčių, todėl žmogus gali nieko nejausti. Tik vėliau atsiranda nuovargis, slenka plaukai, sausėja oda, vargina raumenų ar sąnarių skausmai. Ilgainiui didėja svoris, prastėja nuotaika, lėtėja pulsas, moterims gali sutrikti menstruacijų ciklas ar sumažėti vaisingumas. Nors skydliaukės sutrikimai dažniau nustatomi moterims, jie pasitaiko ir vyrams. Jiems mažėja raumenų masė, lytinis potraukis, gali atsirasti erekcijos sutrikimų, pasireikšti nevaisingumas”, – pasakoja šeimos gydytojas.

Ilgą laiką nenustačius skydliaukės sutrikimų, didėja kūno svoris, atsparumas insulinui, auga II tipo cukrinio diabeto rizika bei širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė. Lėtėjantis širdies ritmas taip pat mažina fizinio krūvio toleranciją, o vaisingumo sutrikimai gali apsunkinti šeimos planavimą. Anksti nustačius TTH pokyčius galima laiku diagnozuoti skydliaukės ligą ir pradėti gydymą.

Kreatininas – esminis inkstų funkcionavimo rodiklis

Dar vienas svarbus tyrimas po žiemos – kreatinino koncentracijos nustatymas kraujyje. Šis rodiklis padeda įvertinti inkstų funkciją ir anksti pastebėti galimus jų pažeidimus.

„Po žiemos inkstų rodikliai gali pakisti dėl sumažėjusio skysčių vartojimo ir mažesnio fizinio aktyvumo. Mažesnis suvartojamo vandens kiekis gali lemti didesnę kreatinino koncentraciją kraujyje ir prastesnius inkstų filtracijos rodiklius. Ankstyvose inkstų veiklos sutrikimo stadijose žmogus dažniausiai nejaučia jokių simptomų, tačiau laikui bėgant gali atsirasti kojų ar veido tinimai, nuovargis, dusulys, galvos skausmai, odos niežulys. Kai kuriais atvejais pasireiškia ir erekcijos sutrikimai”, – pasakoja Elektrėnų šeimos klinikos „Meliva” šeimos gydytojas M. Janavičius.

Inkstų funkciją ypač svarbu stebėti vyresnio amžiaus žmonėms bei sergantiems cukriniu diabetu ar širdies ir kraujagyslių ligomis. Kreatinino tyrimas aktualus ir tiems, kurie užsiima intensyvia fizine veikla ar ištvermės sportu, nes staigaus raumenų pažeidimo metu gali padidėti organizme susidarančių šalutinių medžiagų kiekis, galintis pažeisti inkstus. Anksti nustačius jų funkcijos sutrikimus, galima sulėtinti ligos progresavimą ir išsaugoti gerą gyvenimo kokybę.

The post Pavasaris grįžo kartu su padidėjusiu nuovargiu: šeimos gydytojas įvardijo 5 tyrimus, padedančius nustatyti priežastis appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Organizmui reikia tiek tirpių, tiek netirpių skaidulų

Nors apie skaidulas šiandien kalbama vis daugiau, daugelis vis dar jas sieja tik su virškinimu. Iš tiesų – jų vaidmuo organizme kur kas platesnis.

„Maistines skaidulas, lietuviškai dar vadinamas ląsteliena arba „organizmo šluota”,galima apibrėžti kaip augalinės kilmės angliavandenius. Įdomus faktas, kad skaidulos yra nevirškinamos, nes virškinimo fermentai jų nesuskaido. Jos taip pat nesuteikia energijos kaip kiti angliavandeniai, tačiau yra būtinos mūsų organizmui.  Svarbu žinoti, kad egzistuoja du skaidulų tipai: tirpios ir netirpios. Tirpios skaidulos tirpsta vandenyje ir sudaro gelinę masę. Jos lėtina virškinimą, todėl padeda ilgiau jaustis sotiems, taip pat stabilizuoja cukraus kiekį kraujyje, mažina „blogojo” cholesterolio kiekį ir maitina gerąsias žarnyno bakterijas. Netirpios skaidulos vandenyje netirpsta ir išlieka beveik nepakitusios. Jos didina išmatų tūrį, skatina žarnyno judesius, padeda išvengti vidurių užkietėjimo ir „išvalo” virškinamąjį traktą. Organizmui reikia abiejų rūšių skaidulų, nes kartu jos palaiko sveiką žarnyną, rūpinasi medžiagų apykaita ir virškinimu”, – aiškina mitybos specialistė N. Gorelė.

Žarnynas – antrosios smegenys?

Pastaraisiais metais mokslas vis daugiau dėmesio skiria tam, kaip skaidulos veikia žarnyno mikrobiotą – sudėtingą milijardų bakterijų ekosistemą, nuo kurios priklauso kur kas daugiau nei galėtume pagalvoti. 

„Tirpios skaidulosveikia kaip prebiotikai, todėl jos teigiamai veikia mūsų žarnyno mikrobiotą. Kai mikrobiota gauna pakankamai skaidulų, didėja bakterijų įvairovė, mažėja uždegimą skatinančių mikrobų, gerėja visos organizmo sistemos reguliacija. Nuo mikrobiotos priklauso net ir tokie dalykai, kaip odos grožis, imuninė sistema, emocinė savijauta ir energijos lygis. Apie 70 proc. imuninės sistemos ląstelių yra žarnyne, todėl jei jis veikia gerai ir mikrobiota subalansuota,imuninė sistema yra geriau reguliuojama. Sunku patikėti, bet žarnyno sveikata daro įtaką ir mūsų emocinei būklei. Žarnynas dar yra vadinamas antrosiomis smegenimis, todėl kad 90 proc. serotonino (laimės hormono) gaminama būtent žarnyne. Mikroorganizmai dalyvauja neurotransmiterių gamyboje, taigi pakankamas skaidulų kiekis gali būti siejamas su mažesne depresijos rizika, stabilesne nuotaika, mažesniu nerimu. Skaidulų trūkumas gali turėti įtakos blogam maisto įsisavinimui, dėl ko sumažėja mūsų energijos lygis. Tinkamas skaidulų suvartojimas stabilizuoja cukraus kiekį kraujyje, dėl to nėra staigių „cukraus šuolių ir kritimų”, o tai reiškia stabilią energiją”, – teigia N. Gorelė.

Itin svarbios širdies ir kraujagyslių ligų prevencijoje

Mitybos specialistė priduria, kad skaidulos atlieka ir labai svarbų vaidmenį reguliuojant sotumo jausmą bei apetitą – jų trūkumas gali skatinti tiek potraukį saldumynams, tiek lemti pastovų norą užkandžiauti.

„Skaidulos yra vienas svarbiausių fiziologinių sotumo reguliatorių. Jos veikia ne tik „užpildydamos skrandį”, bet ir per hormonų bei nervų (žarnyno–smegenų) signalus, kurie tiesiogiai lemia alkį, apetitą ir potraukį saldumynams. Skaidulų trūkumas gali lemti silpnesnį sotumo jausmą po valgio, dažniau jaučiamas alkis ir noras užkandžiauti, potraukis saldumynams, persivalgymai vakare, energijos svyravimai. Taigi skaidulos gali būti naudingos svorio kontrolei, apetito reguliacijai, cukraus poreikio mažinimui”, – pasakoja specialistė.

Ji taip pat priduria, kad skaidulos itin svarbios ir širdies bei kraujagyslių sveikatai.

„Skaidulos padeda pašalinti cholesterolio perteklių ir slopina uždegimą – abu šie procesai yra kertiniai širdies ir kraujagyslių ligų prevencijoje”, – tvirtina mitybos specialistė.

Sugrįžo į mitybos diskusijų centrą

Skaidulos mitybos rekomendacijose minimos jau dešimtmečius. Tačiau būtent pastaruoju metu jos tapo viena karščiausių temų – tiek mokslininkų konferencijose, tiek socialiniuose tinkluose. Pasak N. Gorelės, skaidulos į mitybos diskusijų centrą sugrįžo tikrai neatsitiktinai.

„Tai, kad skaidulos sugrįžo į dėmesio centrą – ne mados reikalas, o mokslo perspektyvos pasikeitimas.  Mano vertinimu, skaidulos į diskusijų centrą grįžta, nes per pastaruosius 15–20 metų iš esmės pasikeitė supratimas apie žarnyną. Išryškėjo skaidulų trūkumo poveikis, taip pat aktualesnis tapo maistinių medžiagų biologinis poveikis ir kokybė, o ne tik kalorijos. Seniau žarnynas buvo laikomas virškinimo organu, dabar neatsiejama tapo ir mikrobiotos tema. Taip skaidulos tapo dėmesio centru, nes jos yra pagrindinis „kuras” mikrobiotai. Be jų ši sistema neveikia optimaliai”, – pasakoja ekspertė.

Tampa nauju kasdienės mitybos pagrindu

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje vis dažniau girdima, kad skaidulos tapo „naujaisiais baltymais”. Tačiau, kaip teigia N. Gorelė, abi šios medžiagos yra būtinos ir viena negali būti laikoma svarbesne už kitą.

„Skaidulos – naujieji baltymai” turbūt labiau yra komunikacinė metafora. Jos yra tokios pat svarbios kaip baltymai. Tačiau skaidulos iš tiesų tampa nauju kasdienės mitybos pagrindu, o ne tik „papildomu priedu”. Baltymai yra statybinė medžiaga, be jų negalime atkurti audinių. Skaidulos yra reguliacinė medžiaga (mikrobiota, sotumas, metabolizmas), be jų  negalime optimaliai reguliuoti energijos, apetito, uždegimų. Abi šios maistinės medžiagos yra svarbios ir turėtų būti lygiavertis mitybos prioritetas. Kasdien turime pagalvoti, kiek baltymų suvalgiau ir kiek skaidulų šiandien gavau?”, – sako specialistė.

Milijonai peržiūrų socialiniuose tinkluose

Kartu su augančiu dėmesiu skaiduloms plinta ir naujas terminas – „fibremaxxing”, reiškiantis sąmoningą skaidulų kiekio didinimą kasdienėje mityboje. Socialiniuose tinkluose ši tema jau tapo fenomenu – grotažymės #fibremaxxing ir #fibermaxxing „TikTok” platformoje peržiūrėtos daugiau nei 150 milijonų kartų. Vartotojų sraute – vaizdo įrašai, kuriuose ant rytinės košės beriamos chia sėklos, ruošiami pupelių ar avinžirnių patiekalai, o mitybos specialistai aiškina, kodėl skaidulos turėtų tapti kasdieniu prioritetu. Į šią tendenciją įsilieja ir Lietuvoje kuriami sprendimai – pavyzdžiui, „fruttberry” skaidulų mišiniai, kuriuos lengva įmaišyti į kasdienius patiekalus ar gėrimus.

„Fibremaxxing” – tai subalansuotas ir laipsniškas kasdienio skaidulų suvartojimo didinimas. Šis reiškinys skatina vartoti daugiau įvairaus augalinio maisto – vaisių, daržovių, ankštinių, sėklų ir neskaldytų grūdų, taip pat rekomenduojama naudoti natūralius skaidulų papildus. Manau, kad „fibremaxxing”  gali išmokyti daryti sąmoningesnius sprendimus kasdienėje mityboje ir taip prisidėti prie jos subalansuotumo”, – tikisi N. Gorelė.

Vis dar nesuvartoja reikiamo kiekio

Vis dėlto, nepaisant tendencijų socialiniuose tinkluose ir dažnėjančių diskusijų šia tema, skaidulų suvartojimo statistika vis dar nekelia džiugesio.

„Rekomenduojamas dienos skaidulų kiekis moterims yra 25, o vyrams 38 gramai. Vyresniame amžiuje skaidulų poreikis mažėja, nuo 50 metų užtenka 21 gramo moterims ir 30 gramų vyrams. Tačiau nustatyta, kad žmonės šių medžiagų suvartoja nepakankamai, t.y. vos pusę rekomenduojamos dienos normos”, – teigia N. Gorelė

Norint suvartoti pakankamą kiekį skaidulų teoriškai viskas atrodo paprasta – daugiau daržovių, ankštinių, pilno grūdo produktų. Tačiau realybėje mūsų kasdieniai įpročiai dažnai atrodo visai kitaip.

„Intensyvus gyvenimo tempas, nereguliarūs valgymai ir perdirbtas maistas rodo, kad mityba yra nesubalansuota ir tikrai čia turėsime mastinių medžiagų disbalansą, įskaitant ir skaidulų trūkumą. Papildomi šaltiniai, tokie kaip „fruttberry” skaidulos, gali padėti užpildyti šią spragą”, – sako mitybos specialistė.

Signalus lengva supainioti

Mitybos ekspertė priduria, kad skaidulų trūkumas retai pasireiškia staigiai ar dramatiškai. Dažniau tai lėtas, nepastebimas procesas, kurio signalus lengva supainioti su kasdieniu nuovargiu ar stresu.

„Tai, kaip greitai žmogus pastebės skaidulų trūkumo signalus, priklauso nuo to, kiek jis rūpinasi savo mityba, pažįsta savo kūną ir domisi sveikatingumu. Būna atvejų, kai žmogus pastebi greitai, bet būna ir tų, kuriems skaidulų trūkumas tyliai kenkia ilgą laiką. Kai trūksta skaidulų, organizmas ima siųsti signalus: dažnas vidurių užkietėjimas, pūtimas, sunkumo jausmas po valgio, energijos svyravimai, dažnesnis alkio jausmas. Bet yra žmonių, kurie visa tai nurašo stresui ar kai kurių mitybos produktų netoleravimui. Kai kurie požymiai gali klaidinti. Pavyzdžiui, energijos svyravimai ar staigūs alkio epizodai nebūtinai rodo skaidulų trūkumą – jie taip pat gali būti susiję su nereguliariu valgymo režimu ar per dideliu paprastųjų angliavandenių kiekiu mityboje”, – pasakoja N. Gorelė.

The post Skaidulos – naujasis kasdienės mitybos pagrindas? Kodėl apie jas kalba vis daugiau specialistų?  appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Užkandžiavimo spąstai: kodėl ranka tiesiasi link cukraus?

Pasirodo, dauguma mūsų užkandžiaujame ne dėl alkio. Darbo vietoje saldumynai tampa „greituoju dopaminu“ – būdu susidoroti su stresu, nuoboduliu ar monotonija. Problema ta, kad suvalgytas cukrus sukelia staigų energijos šuolį, po kurio seka dar staigesnis nuosmukis, vėl genantis prie šaldytuvo. Taip patenkame į užburtą ratą, kuris ilgainiui atsispindi ne tik prastesnėje savijautoje, bet ir svarstyklių langelyje.

Sprendimas – po jūsų kojomis

Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad vienas iš būdų atsispirti cukraus pagundoms – paprasčiausias ėjimas.

Exeterio universiteto (Jungtinė Karalystė) mokslininkai atliko eksperimentą su 78 reguliariai šokoladą vartojančiais asmenimis. Rezultatai nustebino: vos 15 minučių spartaus ėjimo suvartojamo šokolado kiekį sumažino perpus. Asmenys, kurie įprastai suvalgydavo apie 28 g šokolado per dieną, po ėjimo suvalgydavo iki 15 g per dieną. Įdomiausia tai, kad ėjimas suveikė net ir tiems darbuotojams, kurie patyrė didelį stresą ar atliko sunkias užduotis. Fizinė veikla paprasčiausiai „perkrovė“ smegenų apdovanojimo sistemą.

Mokslinėje literatūroje pabrėžiama, kad cukraus vartojimas ir narkotinės medžiagos stimuliuoja tas pačias smegenų sritis. Vartojant saldžius produktus išsiskiria dopaminas, kuris aktyvuoja atlygio sistemą. Tuo tarpu ėjimas veikia kaip „natūralus dopamino tiekėjas“. Smegenys, gavusios dopamino porciją iš judėjimo, nebereikalauja jo iš „greitojo maisto“.

Žurnale „Sports Medicine“ (2022 m.)  paskelbta metaanalizė rodo, kad net 2–5 minučių lengvas pasivaikščiojimas po valgio stabilizuoja cukraus kiekį kraujyje. Tai užkerta kelią staigiam cukraus kritimui, kuris vėliau provokuoja nevaldomą norą smaližiauti.

Kaip įtraukti žingsnius į darbotvarkę?

Ėjimą galima paversti natūraliu darbotvarkės inkliuzu, padedančiu išlaikyti produktyvumą visą dieną. Vienas paprasčiausių būdų – organizuoti „vaikštančius“ susitikimus. Jei pokalbiui nereikia kompiuterio ekrano, tiesiog galima naudoti ausines ir aptarti reikalus žingsniuojant biuro koridoriais ar gryname ore. Jei susitikimas vyksta „gyvai“ – galima pasiūti kolegoms ar partneriams pasivaikščioti drauge.

Dar vienas būdas – bent 15 minučių skirti pasivaikščiojimui dar prieš valgį. Pietus pradėjus nuo lengvo žingsniavimo ne tik suaktyvės virškinimo sistema, bet ir bus lengviau išvengti impulsyvių, mažiau palankių mitybos pasirinkimų dienos eigoje.

Galiausiai, kai kurias kavos pauzes galima miksuoti su aktyviomis mikropauzėmis, pavyzdžiui, pasirenkant laiptus vietoj lifto, tiesiog vaikštant po biurą ar aplink jį. Toks trumpas fizinis krūvis suteiks net daugiau energijos nei puodelis kofeino.

Ėjimas – tai daugiau nei žingsniai

„Kasmetiniais renginiais norime priminti, kad ėjimas nėra tik laisvalaikio praleidimo būdas ar sportas – tai higiena mūsų smegenims ir kūnui,“ – sako „Toyota Ėjimo“ organizatoriai. „Renginio metu Vilniuje tūkstančiai žmonių atranda, kad žingsniai gali pakeisti savijautą, o svarbiausia, šį pojūtį jie parsineša į savo kasdienybę – biurus ir namus. Ėjimo kultūra prasideda nuo tų 15 minučių, kai vietoj šokolado pasirenkame pasivaikščiojimą.“

Jubiliejinį ,10-ąjį kartą ėjimo entuziastai susitinka gegužės 17-ąją Vilniuje. Sporto projektas bendrai finansuojamas Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšomis.

The post Po pietų norisi saldumynų? Figūrą tausojantis sprendimas – paprastesnis nei tikėjotės appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Jei organizmas gyvena nuovargio, cukraus šuolių ar lėtinio streso režime, jis prioritetus sudėlioja paprastai: pirmiausia išgyvenimas, tik paskui – malonumas.

Ir tada klausimas tampa ne „kas negerai su mumis?“, o „ko trūksta mano kūnui?“

Kartais libido dingsta ne dėl santykių.
Kartais jis tiesiog neturi biologinio pagrindo išlikti.

O tas pagrindas prasideda nuo labai paprasto dalyko – kuo maitini savo organizmą.

Seksualinis atsakas – tai fiziologija, ne tik nuotaika

Seksualinis susijaudinimas nėra tik emocinis impulsas. Tai labai konkretus biologinis procesas.

Kad kūnas reaguotų, reikia trijų dalykų:

• pakankamos kraujotakos dubens srityje;
  
• subalansuotų lytinių hormonų;
  
• stabilios nervų sistemos ir energijos.

Jei trūksta bent vieno iš jų, jautrumas mažėja. Kartais nepastebimai. Kūnas niekada „neatsisako“ be priežasties. Jis tiesiog signalizuoja, kad prioritetai šiuo metu – kitur.

Būtent čia svarbi tampa mityba.

Be kraujotakos – nebus ir pojūčio

Seksualinis susijaudinimas prasideda nuo kraujo pritekėjimo į audinius. Kuo geresnė mikrocirkuliacija, tuo jautresnis atsakas. Būtent todėl svarbu, kokius produktus įtraukiame į savo kasdienę mitybą.

Hormonų balansas: nematomas seksualinio atsako pagrindas

Lytiniai hormonai – estrogenas, progesteronas, testosteronas – gaminami iš cholesterolio ir riebalų. Jei racione nuolat trūksta kokybiškų riebalų arba organizmas gyvena nuolatiniame kalorijų deficite, kūnas pradeda taupyti. O libido nėra būtinas išgyvenimui – todėl dažnai atsiduria prioritetų apačioje.

Kai trūksta hormonų balanso, gali atsirasti:

• sumažėjęs noras;
  
• sausumo pojūtis;
  
• sunkiau pasiekiamas susijaudinimas.

Todėl svarbu ne ieškoti stebuklingo „supermaisto“, o užtikrinti bazę – produktus, iš kurių organizmas realiai gali gaminti hormonus.

Širdis ir kraujagyslės: seksualinė sveikata prasideda čia

Seksualinė funkcija iš esmės yra kraujagyslių darbo testas. Kai kraujas cirkuliuoja laisvai, audiniai reaguoja greitai ir jautriai. Kai kraujagyslės praradusios elastingumą ar veikiamos uždegiminių procesų, atsakas lėtėja.

Neatsitiktinai erekcijos ar jautrumo sutrikimai medicinoje laikomi vienais ankstyviausių širdies ir kraujagyslių sistemos signalų. Intymumas nėra atskiras reiškinys – jis atspindi bendrą organizmo būklę.

Organizmas labai sąžiningas: jis nerodys stiprios reakcijos, jei jaučia, kad sistema veikia „ant ribos“.

Kas padeda kraujagyslėms veikti sklandžiai?

• Viduržemio jūros tipo mityba – riebi žuvis, alyvuogių aliejus, tamsiai žalios lapinės daržovės ir uogos – palaiko kraujagyslių elastingumą ir gerą cirkuliaciją.
  
• Omega-3 riebalų rūgštys
  
• Antioksidantai (uogos, granatai, tamsi kakava)
  
• Reguliarus judėjimas

Kai organizmas gyvena išgyvenimo režimu

Jei organizmas nuolat veikia nuovargio, miego trūkumo ir streso sąlygomis, jis pereina į išgyvenimo būseną. O išgyvenimo būsenoje prioritetai paprasti: širdis, smegenys, kvėpavimas. Malonumas į šį sąrašą nepatenka.

Lėtinis stresas didina kortizolio lygį, trikdo hormonų veiklą ir skatina uždegiminius procesus. Organizmas, kuris nuolat sprendžia krizes, neskiria resursų susijaudinimui.

Kas padeda grįžti į stabilesnę būseną?

• baltymai kiekvieno valgymo metu (kiaušiniai, žuvis, ankštiniai);
  
• sveikieji riebalai (avokadas, riešutai, alyvuogių aliejus);
  
• lėti angliavandeniai (pilno grūdo produktai, daržovės);
  
• reguliarus valgymo ritmas;

• pakankamas miegas.

Tai sąlygos, leidžiančios sistemai persijungti iš kovos į atkūrimą, o tik atkūrimo būsenoje atsiranda vietos malonumui.

Mikroflora: komfortas, be kurio nebus atsipalaidavimo

Makšties mikrobiota ir bendras žarnyno balansas tiesiogiai veikia komfortą. Net subtilus disbalansas gali sukelti sausumą, jautrumą, pasikartojančius uždegimus ar diskomfortą intymumo metu.

Kas palaiko mikrofloros balansą?

Natūralus jogurtas ir kefyras (be pridėtinio cukraus) – probiotikai padeda atkurti naudingų bakterijų pusiausvyrą.

Fermentuoti produktai (rauginti kopūstai, kimči) – palaiko žarnyno mikrobiotos įvairovę.

Pakankamas skaidulų kiekis (daržovės, ankštiniai, pilno grūdo produktai) – maitina gerąsias bakterijas ir padeda joms daugintis.

Mažesnis cukraus kiekis racione – sumažina nepageidaujamų mikroorganizmų perteklių ir uždegiminius procesus.

Mikroflora nėra smulkmena. Tai pagrindas fiziniam komfortui.

Mes dažnai ieškome sudėtingų paaiškinimų tam, kas vyksta su libido – analizuojame santykius, nuotaiką, emocinį ryšį. Tačiau kartais atsakymas paprastesnis: seksualinis atsakas priklauso nuo to, ar organizmas turi pakankamai resursų ir ar sistema nėra nuolatiniame streso režime.

Maistas nepakeis ryšio, bet gali padėti organizmui būti pasiruošusiam jį jausti.

The post Maistas ir seksas: gal libido dingsta ne dėl santykių? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Pasak Snieguolės Valiaugaitės, lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir korporatyvinių ryšių departamento direktorės, pirkėjų elgesys byloja, kad tautiečiai mielai išmėgina augalines alternatyvas.

„Augalinės mitybos pagrindą sudaro daržovės, vaisiai, grūdinės ir ankštinės kultūros, tačiau „Maximos“ pirkėjai vis aktyviau renkasi ir veganams specialiai pritaikytus produktus. Funkcinis ne karvių pienas jau seniai yra vienas populiariausių šios kategorijos produktų. Pastaraisiais metais sparčiai augo veganiškų ir vegetariškų sūrių, sojų varškės paklausa. Be to, pirkėjai vis drąsiau į krepšelius dedasi veganiškas ir vegetariškas dešreles, atranda augalinius paštetus bei užtepėles“, – teigia „Maximos“ atstovė.

Nori išmėginti, bet nesugalvoja, kuo pakeisti

Dėmesys augalinei mitybai, anot sveikatos ir mitybos specialistų, gali būti naudingas kiekvienam – jis skatina didesnę vartojamo maisto įvairovę ir padeda į kasdienį racioną įtraukti daugiau vaisių, daržovių bei ankštinių kultūrų. Tai ypač aktualu atsižvelgiant į tai, kad dalis gyventojų vis dar nesuvartoja tiek daržovių, kiek rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija.

„Jau tradicija tapęs augalinės mitybos iššūkis yra žaismingas būdas supažindinti žmones su augalinio maisto galimybėmis. Mūsų patirtis rodo, kad daugelis žmonių nedrįsta išmėginti augalinių patiekalų, nes tiesiog nesugalvoja, kuo pakeisti įprastus gyvūninės kilmės produktus. Daugiausia klausimų kyla ne dėl mėsos, bet dėl pusryčių – ką pasigaminti nenaudojant kiaušinių, jogurto ar sviesto. Todėl dalijamės praktiškomis idėjomis, kaip kasdienį valgiaraštį lengvai papildyti daugiau tvarumo, skonio ir spalvų“, – sako Meda Šermukšnė, organizacijos „Augalyn“ vadovė ir bendraįkūrėja.

Ji pažymi, kad įvairių augalinių produktų, tinkamų pusryčiams, pietums ir vakarienei, šiandien nesunkiai galima rasti parduotuvėse, o tinkamai juos derinant augaliniai patiekalai tampa paprasti ir prieinami kasdien.

„Tofinienė“ (augalinė kiaušinienė)

Augalinės mitybos entuziastė kviečia pusryčiams išbandyti tofu kaip augalinę kiaušinių alternatyvą. Anot M. Šermukšnės, viena populiariausių tokių alternatyvų – „tofinienė“, itin pamėgta ir jų bendruomenės.

„Jeigu esate įpratę pusryčiams valgyti kiaušinienę, bet norite išbandyti daugiau augalinio maisto, vietoje kiaušinių naudokite tofu. Jis gaminamas iš sojų pupelių, yra nekaloringas, neturi cholesterolio, bet yra gausus baltymų, skaidulų ir mineralų. Tofu galima kepti, virti ar marinuoti – tai labai dėkingas produktas įvairiausiems kulinariniams eksperimentams, tad jį tikrai verta turėti savo virtuvėje“, – pataria augalinės mitybos entuziastė M. Šermukšnė ir dalinasi augalinės kiaušinienės receptu, kuriai prireiks:

• 1 mažo svogūno;
• 1 saliero stiebo;
• 1/4 saldžiosios raudonosios paprikos;
• pusės pakelio neutralaus skonio tofu;
• saujos špinatų;
• pusės a. š. maltos ciberžolės (suteiks geltoną kiaušinio spalvą);
• kelių svogūnų laiškų;
• mėgstamų daržovių – agurkų, pomidorų, raugintų kopūstų, virtų burokėlių, duonos, avokado ir kt. (pasirinktinai);
• druskos ir pipirų pagal skonį.

Gaminimas. Aliejujemaždaug 5 minutes apkepkite visas smulkintas daržoves.Kartu į keptuvę sudėkite rankomis arba šakute susmulkintą tofu. Kepkite dar kelias minutes, kol daržovės taps minkštos, o tofu apskrus.Į „tofinienę“ įmaišykite prieskonius ir svogūnų laiškus.Patiekite su pasirinktais priedais.

Augaliniai žemaičių blynai

Augalinės mitybos entuziastai nuolat sugalvoja būdų, kaip naujai pažvelgti net į tradicinius lietuviškus patiekalus.

„Sotūs, daugelio mėgstami tradiciniai žemaičių blynai taip pat gali būti 100 proc. augaliniai. Mėsai sotumu nenusileidžia įdarui naudojami baltymų gausūs lęšiai, o grietinę galima pasigaminti iš anakardžių riešutų. Stiklinę išmirkytų riešutų reikia elektriniu trintuvu suplakti su puse stiklinės vandens, žiupsneliu druskos, šaukštu raugintų kopūstų sulčių. Šį mišinį kelias dienas palaikius kambario temperatūroje, išeis į grietinę panašus padažas, kurį savaitę galima laikyti šaldytuve“, – pasakoja „Maximos“ tvarios mitybos partnerė M. Šermukšnė ir dalijasi augalinių žemaičių blynų receptu.

Bulvių pagrindui reikės:

• 1 kg virtų bulvių;
• 1–2 v. š. bulvių krakmolo;
• pusės stiklinės avinžirnių ar kitų pasirinktų miltų (apvoliojimui);
• druskos.

Įdarui:

• stiklinės virtų lęšių;
• stiklinės įvairių keptų daržovių (kepant pagardintų prieskoniais – malta kalendra, druska, pipirais, muskatu);
• 2 v. š. kapotų prieskoninių žolelių (krapų, petražolių, kalendros).

Salierų spirgučiams:

• pusės saliero gumbo;
• druskos, maltų pipirų;
• rūkytų paprikos miltelių;
• šlakelio sojų padažo (rekomenduojame be glitimo – šviesesnės spalvos);
• poros v. š. keptų svogūnų kubelių;
• šlakelio aliejaus (kepimui).

Gaminimas. Bulves išvirkite, atvėsinkite, nulupkite ir sumalkite su žiupsneliu druskos bei krakmolo. Įdarui sumalkite virtus lęšius su kepintomis daržovėmis ir kapotais žalumynais. Saliero gumbą supjaustykite stambesniais kubeliais ir apkepkite aliejuje, kol lengvai apskrus, tuomet pagardinkite druska, pipirais, rūkyta paprika ir šlakeliu sojos padažo.

Bulvių masę padalykite porcijomis, suformuokite paplotėlius, įdėkite po šaukštą įdaro, apvoliokite miltuose ir kepkite keptuvėje iš abiejų pusių, kol švelniai apskrus. Kepimą užbaikite orkaitėje apie 15 minučių, 180 laipsnių temperatūroje. Patiekite su žalumynų salotomis ir salierų spirgučiais. Jei norite, papildomai galite apšlakstyti žolelių aliejumi ir pabarstyti šviežiais krapais ar svogūnų laiškais.

Rožinis burokėlių humusas

Vakarienei mėgstantiems pačiupti sumuštinį, augalinės mitybos specialistai taip pat turi patrauklų sprendimą. Vietoje mėsos, žuvies ar sūrio šį patiekalą galima paįvairinti avinžirniais.

„Avinžirniai dažnai tituluojami augalinių baltymų karaliais, o iš jų gaminamas humusas yra vienas perkamiausių augalinių produktų. Tautiečiai dažnai jį renkasi kaip užkandį tiek namuose, tiek darbe“, – atkreipia dėmesį „Maximos“ Komunikacijos ir korporatyvinių ryšių departamento direktorė.

„Augalyn“ vadovė primena, kad iš avinžirnių labai paprasta humuso pasigaminti patiems. Jam reikės:

• 250 g virtų arba konservuotų avinžirnių;
• 100 g virtų burokėlių;
• 2 v. š. tahinio pastos (nebūtina);
• 2 česnako skiltelių;
• 2 v. š. šviežios citrinos sulčių;
• 2 v. š. alyvuogių aliejaus;
• pusės a. š. malto kumino;
• ¼ a. š. druskos, pipirų;
• 30 ml vandens.

Gaminimas. Trintuvu sumalkite visus ingredientus iki vientisos masės. Jei humuso norisi skystesnio, galite įpilti šiek tiek daugiau vandens arba aliejaus.Mėgaukitės vienu su šviežiomis daržovėmis arba naudokite kaip užtepą sumuštiniams. Skanaus!

The post Nuo „tofinienės“ iki žemaičių blynų: augalinės mitybos ekspertai kviečia neapsiriboti sausio iššūkiu appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Kalbant apie intensyvią kasdienybę, socialinių tinklų šefas ir maisto tinklaraštininkas Martynas Lavickas teigia, kad svarbiausia – ne idealus planas, o realistiški, kasdien veikiantys sprendimai.

„Daugumai žmonių maisto gaminimas turi tilpti tarp darbų, vaikų, sporto ir kitų reikalų. Todėl labai svarbu, kad šaldytuve visuomet būtų kokybiškų produktų, su kuriais galima greitai sudėlioti vakarienę ar pusryčius, nesisukant prie puodų ir keptuvės ilgiau pusvalandžio“, – sako M. Lavickas.

Aiški sudėtis padeda planuoti paprasčiau

M. Lavickas pripažįsta, kad aiški sudėtis jam – vienas svarbiausių kriterijų renkantis produktus. Ne tik dėl sveikumo, bet ir dėl aiškumo virtuvėje.

„Kai skaitai etiketę ir matai trumpą, suprantamą sąrašą, daug lengviau iš anksto susiplanuoti, ką gaminsi savaitės bėgyje. Tai neatrodo kaip didelis projektas – tiesiog žinai, kad turi kelis patikimus produktus, kuriuos gali derinti su daržovėmis, kiaušiniais, kruopomis“, – pasakoja jis.

Anot šefo, verta galvoti ne tik apie patį produktą, bet ir apie tai, kiek jis „dirba“ už tave. Jei iš vieno pagrindinio ingrediento galima paruošti kelis skirtingus patiekalus, jis virtuvėje išlieka daug ilgiau nei vieną vakarą.

Daugiau daržovių be papildomų pastangų

Tyrimai rodo, kad pakankamas daržovių kiekis kasdienėje mityboje siejamas su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų, 2 tipo diabeto bei kai kurių lėtinių susirgimų rizika. Kitaip tariant, tai – ne „tobulos mitybos“ siekis, o elementarus būdas palaikyti kūno balansą kasdienybėje.

L. Šetikienė sako, kad būtent tai paskatino „Rinktinės Daržo“ dešrelių idėją. „Matome, jog žmonės nori valgyti daugiau daržovių, todėl ieškojome būdo, kaip daržoves natūraliai įtraukti į kasdienius produktus. Daržovėse gausu skaidulų, kurios padeda virškinimui ir ilgesniam sotumo jausmui, taip pat vitaminų ir antioksidantų, svarbių imuninei sistemai ir bendrai savijautai. Todėl jų į savo mitybos racioną reikėtų įtraukti kuo daugiau ir dažniau, o mūsų produktai taip pat prie to prisideda“, – teigia ji.

Mėgstamas Martyno sprendimas: šakšuka su „Rinktinės Daržo“ dešrelėmis

Tiek gamintojai, tiek virtuvėje kasdien besisukantys žmonės dažnai sutaria dėl vieno dalyko: geriausiai veikia tie patiekalai, kuriuos gali lengvai pritaikyti skirtingoms situacijoms.

Vienas tokių patiekalų, pasak Martyno, yra šakšuka – izraelietiška kiaušinienė pomidorų padaže. Ją nesudėtinga pritaikyti pagal tai, kokių daržovių ir produktų turima namuose, o rezultatas visuomet išlieka skanus ir sotus.

„Šakšuka yra tas patiekalas, kuris išgelbsti, kai trūksta ir laiko, ir idėjų. Ją gaminu ir su „Rinktinės Daržo“ dešrelėmis – patiekalas gaunasi ir sotus, ir truputį spalvingesnis dėl daržovių“, – pasakoja M. Lavickas.

RECEPTAS

Šakšuka su „Rinktinės Daržo“ dešrelėmis

Patiekalui reikės:

• 300–400 g „Biovela Daržo“ dešrelių;
• 1 svogūno;
• 1 raudonos paprikos;
• 1–2 skiltelių česnako;
• 3–4 kiaušinių;
• konservuotų arba šviežių pomidorų;
• šiek tiek aliejaus kepimui;
• druskos, pipirų, prieskonių pagal skonį;
• šviežių žolelių patiekimui;
• duonos patiekimui.

Kaip gaminti:

1. Keptuvėje įkaitinkite aliejų, sudėkite ir kepinkite smulkintą svogūną, papriką ir česnaką.
2. Sudėkite griežinėliais pjaustytas dešreles ir trumpai apkepinkite.
3. Įpilkite pomidorų iš skardinės, pagardinkite prieskoniais, leiskite pasitroškinti.
4. Padaže suformuokite įdubas, įmuškite kiaušinius ir kepkite, kol baltymai sutvirtės. Patiekite su šviežiomis žolelėmis ir duonos rieke.

Skanaus!

The post Martynas Lavickas pasidalino šakšukos receptu appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Sausio pradžioje Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) atnaujino oficialias mitybos rekomendacijas. Jas išanalizavęs gydytojas dietologas, lietuviško prekybos tinklo „Maxima” funkcinės mitybos partneris Edvardas Grišinas pastebi, kad, lyginant su Lietuva, pagrindiniai patarimai ir rekomendacijos sutampa, tačiau priduria, jog kai kurias nuostatas lietuviams derėtų labiau įsisavinti.

„Pirmiausia – reikėtų labiau atkreipti dėmesį į kokybiškus baltymus, kurie mūsų mitybai yra itin svarbūs. Dalis, ypač vyresnių ar fiziškai aktyvių žmonių, jų suvartoja vis dar gerokai per mažai. Be to, svarbi ir baltymų šaltinių įvairovė – jų galima gauti iš mėsos, žuvies, kiaušinių, ankštinių, pieno produktų ar riešutų”, – vardija gydytojas dietologas.

Pasak jo, nereikėtų pernelyg baimintis ir raudonos mėsos bei fermentuotų pieno produktų, kurie taip pat yra pilnavertė mitybos dalis. E. Grišino teigimu, problema dažniausia slypi ne pačioje mėsoje, o jos paruošime, vartojimo būde ir kiekyje, ypač, jei ji valgoma su itin riebiais padažais ar didelėmis porcijomis.

Gydytojas dietologas taip pat priduria, kad valgant šiuos produktus, derėtų sekti suvartojamų sočiųjų riebalų kiekį. Su mėsa ir pieno produktais gaunami sotieji riebalai, anot jo, turėtų sudaryti iki 10 proc. visų paros kalorijų.

Kaip ir amerikiečiams, lietuviams taip pat yra kur tobulėti

Apžvelgęs naująsias JAV mitybos rekomendacijas pašnekovas dalijasi, kad didžioji dalis jų – teisingos, tačiau svarbu nepamiršti, kad šios yra pritaikytos būtent amerikiečiams. Pasak E. Grišino, JAV gyventojai yra kur kas labiau paveikti metabolizmo problemų nei lietuviai. 

„Žinoma, mes irgi dar turime kur tobulėti. Pavyzdžiui, tautiečiai vis dar valgo pernelyg mažai daržovių ir vaisių”, – dėmesį atkreipia gydytojas dietologas.

Dar viena, pasak jo, labai svarbi, bet dažnai užmirštama raciono dalis – fermentuoti produktai. E. Grišinas pabrėžia, kad tradicinė lietuvių virtuvės dalis – raugintos daržovės, kefyras, jogurtas, rūgpienis – yra labai reikšminga žarnyno mikrobiotos palaikymui.

„Maximos” Komunikacijos ir korporatyvinių ryšių departamento vadovė Snieguolė Valiaugaitė džiaugiasi, kad pirkėjai yra išties neabejingi rūpintis savo sveikata, jai palankiais produktais.

„Pirkinių krepšeliuose dažnai atsiduria daržovės, vaisiai, įvairios kruopos, mėsa arba žuvis, pieno produktai. Tokie kasdieniai pirkėjų pasirinkimai rodo, kad sveikos mitybos principai nėra tolimi, jie stengiasi valgyti kuo įvairesnį maistą, jį ruošia patys. Svarbiausia, kad dabar didžiajai daliai tautiečių sveika mityba nebėra suvokiama kaip brangi ar reikalaujanti didelių išlaidų.

Pilnavertiškai maitintis ir laikytis rekomenduojamų sveikos mitybos piramidės principų gali kiekvienas, nes kasdien, pavyzdžiui, mūsų tinklo parduotuvėse pagrindinių maisto grupių asortimento prekėmis galima pasirūpinti mažomis arba patraukliomis kainomis. O jei pristinga idėjų, ką gaminti, visada galima atsigręžti ir į kassavaitinį kainų leidinį, kurio viršelyje rasite bent keletą prekių, kurios džiugins ne tik kaina, bet ir sveikatai teikiama nauda”, – sako S. Valiaugaitė.

Štai keliomis sveikuoliškų receptų idėjomis, kurias verta išbandyti šią savaitę, dalijasi ir lietuviško prekybos tinklo „Maxima” kulinarijos meistrai.

Salotos su kepta kiaulienos nugarine ir pomidorais

Norintiems lengvo, gardaus ir greitai paruošiamo patiekalo, kuris puikiai tinka tiek pietums, tiek vakarienei, „Maximos” kulinarijos meistrai siūlo salotas su kepta kiaulienos nugarine ir pomidorais. Joms reikės:

• 150 g atšaldytos vakuumuotos kiaulienos nugarinės be kaulo ir odos;
• saujos šviežių salotų;
• 6–8 vyšninių pomidorų;
• 1 v. š. alyvuogių aliejaus;
• 1 v. š. citrinų sulčių;
• druskos, pipirų (pagal skonį);
• kitų prieskonių (pagal skonį).

Gaminimas. Kruopščiai nuplautą kiaulienos nugarinę supjaustykite 1–2 cm storio gabaliukais. Juos sudėkite į vidutiniškai įkaitintą keptuvę su alyvuogių aliejumi ir apkepkite maždaug po 2–3 minutes iš kiekvienos pusės. Uždenkite keptuvę ir leiskite mėsai bent 5 minutes „pailsėti”, kad pasiskirstytų sultys.

Į lėkštę sudėkite nuplautas ir paplėšytas salotas, per pusę perpjautus vyšninius pomidorus, nugarinės gabaliukus. Pagardinkite druska, pipirais, užlašinkite truputį alyvuogių aliejaus ir citrinos sulčių. Pagal skonį galite užberti ir kitų prieskonių.

Bananų kokteilis su sviestu ir avižiniais dribsniais

Šiam gardžiam, sočiam ir greitai paruošiamam kokteiliui, kuris tiks tiek pusryčiams, tiek užkandžiui, pagaminti reikės:

• 1 sunokusio banano;
• 1 a. š. saldžios grietinėlės sviesto;
• 0,5 a. š. cinamono (galima naudoti ir kardamoną, vanilę ar kitą prieskonį pagal skonį);
• 200 ml pieno (galima naudoti ir nesaldintą migdolų, avižų ar kitokį pieną pagal skonį);
• 1 v. š. avižinių dribsnių;
• 0,5 a. š. medaus ar klevų sirupo (pagal skonį).

Gaminimas. Visus ingredientus sudėkite į trintuvę. Trinkite, kol gausite vientisą masę. Supylus į stiklinę, ant viršaus papuošimui dar galima užbarstyti cinamono ar kito naudoto prieskonio. Skanaus!

The post Gydytojas dietologas Edvardas Grišinas apžvelgė naujas JAV mitybos rekomendacijas: tautiečiams yra kur tobulėti appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.