Geopolitinei situacijai aštrėjant, daugelį kankina nerimas ir nežinia. Kiekvieną dieną mus pasitinka naujos antraštės žiniasklaidoje, o socialiniai tinklai mirga nuo įrašų, eskaluojančių galimo konflikto grėsmę. Bus karas ar nebus? Ką darysiu, jeigu bus? Šie ir kiti panašūs klausimai dažnai neduoda ramybės ir pasėja nerimą, su kuriuo ne kiekvienas geba susitvarkyti. Specialistai pataria, kaip kontroliuoti nerimą, ką daryti, kad jis nevirstų panika, ir atskleidė, koks įprotis padės apsaugoti savo emocinę būseną.

Nerimas sukelia ir fizines pasekmes

Karo grėsmes nuolat eskaluojantis informacinis fonas, pasak BENU vaistininkės Danutės Bubnienės, daro neigiamą įtaką tiek mūsų fizinei, tiek psichinei sveikatai. „Vaistinėse pacientai skundžiasi baime dėl ateities, nerimu, nemiga, padidėjusiu jautrumu. Nerimas turi ir neigiamų ilgalaikių pasekmių, kurios blogina mūsų kasdienį gyvenimą – nerimo metu didėja streso hormonų, adrenalino, noradrenalino, kortizolio, gamyba, neigiamai veikiama mūsų virškinimo, širdies ir kraujagyslių sistema. Nerimui užsitęsus ilgesnį laiką, gali prasidėti net panikos atakos“, – sako D. Bubnienė.

Pasak vaistininkės, stresas ir nerimas silpnina ir mūsų imuninę sistemą, gali sutrikti virškinimas, žmonės gali prarasti apetitą arba atvirkščiai – prarasti saiką valgymui. Be to, stresas gali padidinti rūgštingumą, iššaukti pilvo pūtimą ir sukelti tuštinimosi problemas.

„Nusilpus imunitetui, auga rizika susirgti įvairiomis peršalimo ligomis, virusinėmis ir kitomis infekcijomis. Kai dėl streso žmogus vakare nebegali užmigti, o naktimis prabunda, miegas tampa nekokybiškas, atsiranda fizinis nuovargis, o kita diena tampa neproduktyvi. Šitaip patenkame tarsi į uždarą ratą, iš kurio sunku išeiti“, – priduria D. Bubnienė.

Kartais nerimą slepiame net nuo savęs

Anot Vilniaus šeimos psichologijos centro psichologo Deimanto Zinkevičiaus, neaiški ir nuolat besikeičianti politinė bei ekonominė aplinka natūraliai kelia nesaugumo, pasimetimo ar baimės jausmus. „Įprastomis sąlygomis šiuos jausmus atlaikyti nėra lengva, o karo grėsmės akivaizdoje jie gali dar labiau sustiprėti. Todėl svarbu ne tik atpažinti šiuos jausmus, bet ir ieškoti būdų, kaip juos sušvelninti“, – sako D. Zinkevičius.

Pasak psichologo, nerimas yra natūrali žmogaus gyvenimo dalis, tačiau kiekvienas su juo tvarkosi skirtingai – vieni žmonės turi įgūdžių ir priemonių, padedančių nerimą sumažinti, kiti – linkę savo jausmus slopinti ar neigti.

„Kartais nerimą slepiame net nuo savęs – išoriškai galime atrodyti ramūs, nors viduje jaučiame įtampą. Vieni žmonės nerimą stengiasi išreikšti kalbėdami apie savo jausmus su artimaisiais, o kiti – atsiriboja ar vengia nerimą keliančių minčių. Svarbu suprasti, kad nerimas lydi kiekvieną iš mūsų – skirtumas tik tas, ar mes jį pastebime ir pripažįstame, ar stengiamės ignoruoti“, – teigia D. Zinkevičius.

Psichologas priduria, kad reikia atskirti pagrįstą nerimą nuo panikos: pagrįstas nerimas kyla reaguojant į realią grėsmę, jis leidžia mums racionaliai įvertinti situaciją, analizuoti aplinkybes ir imtis tinkamų veiksmų. „Tuo tarpu panika – tai intensyvus, dezorganizuojantis jausmas, dažnai peržengiantis realios grėsmės ribas ir trukdantis mąstyti bei veikti“,  – sako D. Zinkevičius.

Gelbsti fizinė veikla ir savistaba

Anot D. Bubnienės, mažinti stresą ir nerimą padeda įvairi fizinė veikla: darbas sode, pasivaikščiojimas gamtoje, lengvos mankštos, meditacija, joga. Kai kuriems padeda knygų skaitymas, susitikimai su artimaisiais.

„Manau, bet kuri veikla, kuri leidžia nukreipti mintis nuo nuolatinio galvojimo apie karą, padeda. Svarbu neužsisklęsti viduje, pasidalinti savo mintimis su artimaisiais ir užsiimti mylima veikla. Dažnai klientams tenka kartoti, kad reikia džiaugtis šia akimirka – dienos ilgėja, kasdien matome vis daugiau saulės, atgyja gamta ir mūsų nuotaika tampa geresnė“, – sako D. Bubnienė.

D. Zinkevičius priduria, jog padeda ir savistaba: „Stebėkite, kada nerimas sustiprėja, kokios situacijos ar mintys jį sukelia. Ieškokite būdų, kaip šiuos jausmus išreikšti konstruktyviai – pasikalbėkite su artimaisiais, išbandykite kvėpavimo ar atsipalaidavimo pratimus. Jei nerimas išlieka intensyvus ar tampa sunkiai valdomas, svarbu nebijoti kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistus.“

Nerimo priešai – žolelės ir homeopatiniai preparatai

D. Bubnienė teigia, jog nerimą pradinėse stadijose mažinti padeda homeopatiniai vaistai, B grupės vitaminai, įvairūs magnio preparatai, į kurių sudėtį įeina magnis ir vaistažolės: vartojant magnį, atsipalaiduoja raumenys, mažėja įtampa, nervų sistema tampa ramesnė, pagerėja širdies veikla ir susinormalizuoja kraujo spaudimas.

„Vyrauja daugybė žolelinių maisto papildų su valerijonu, melisa, sukatžole, pasiflora, gudobele, radiole, net ir šafranu. Pastarasis veikia kaip adaptogenas, tai – stiprus antioksidantas, turintis priešvėžinių savybių, gerinantis mūsų protinę veiklą, padedantis organizmui mobilizuoti jėgas ir nugalėti stresą“, – sako vaistininkė.

Mobilizuoti organizmo sistemas streso metu padeda ir radiolė, o gudobelė reguliuoja širdies darbą, kraujo spaudimą, ramina nervų sistemą ir gerina miegą. Ašvaganda reguliuoja emocinę būseną, gerina miegą ir atmintį, o preparatai su melatoninu padeda kovojant su miego sutrikimais, gerina psichoemocinę būseną.

Pataria riboti laiką socialiniuose tinkluose

Kovojant su nerimu, specialistai rekomenduoja atsitraukti nuo socialinių tinklų ir informacinio srauto. „Juose pateikiama informacija gali būti perdėta ir neatitikti realybės, o ilgą laiką užsitęsusios neigiamos emocijos gali sutrikdyti normalią kasdienybę“, – sako D. Bubnienė.

Anot D. Zinkevičiaus, nuolatinis naujienų sekimas gali turėti dvejopą poveikį. Viena vertus, informacijos rinkimas suteikia kontrolės ir saugumo jausmą, kuris gali trumpam nuraminti, tačiau nuolat susiduriant su grėsmingomis antraštėmis ar kraupiais vaizdais, nerimas gali dar labiau sustiprėti.

„Tai gali paskatinti gąsdinančių ateities scenarijų kūrimą, didinti bejėgiškumo ir įtampos jausmą. Siekiant apsaugoti savo emocinę būseną, rekomenduojama riboti informacijos srautą – rinktis patikimus šaltinius ir tikrinti naujienas konkrečiu, iš anksto numatytu metu, vengti nuolatinio socialinių tinklų naršymo“, – pataria psichologas. Pasak D. Bubnienės, svarbiausia – vadovautis sveiku protu, gyventi be panikos, užsiimti mėgstama veikla, sveikai maitintis ir nepamiršti, kad vaistininkas – pirmasis žmogus, kuris savo patarimu gali pagelbėti sunkesniu momentu.

The post Kai nerimas virsta panika: patarė, kaip susitvarkyti su karo baime, ir atskleidė, koks įprotis padės gyventi ramiau appeared first on PANELĖ.

Ar gali būti avalynė ne tik stilinga, bet ir tvari, labai patogi bei sukurta tik rankomis? Pasirodo, gali, ypač jei ji yra neriama, o darbui naudojami tik natūralūs verpalai ir medžiagos. Už šios idėjos slypi Kristina Servutienė, įkūrusi išskirtinį prekės ženklą „For Every Look“. „Tai avalynė puikiai tinkanti kiekvienam žmogui ir įvaizdžiui. Vertinantys rankų darbą, unikalų dizainą ir tvarumą užsakovai – man didžiausias įkvėpimas vystyti veiklą ir tobulėti,“ – sako Kristina ir pasakoja, kaip kilo mintis vakarais po darbo imtis širdžiai mielos veiklos.

Nuo idėjos iki prekės ženklo

„Pačią idėją, kad galima tiesiog nerti avalynę, pamačiau internete ir ji mane labai sudomino. Nusprendžiau pabandyti nerti ir aš, tačiau nekopijuodama, o kurdama savo dizainą. Pirmus metus ieškojau tinkamų medžiagų ir mokiausi iš klaidų. Antraisiais metais, suradusi patikimus tiekėjus, jau pristačiau gaminius bei prekės ženklą „For Every Look“ socialiniuose tinkluose „Instagram“, „Facebook“ bei dalyvaudama įvairiose mugėse. Žmonės į mano kuriamą avalynę reagavo kaip į absoliučią naujovę – klausinėjo, ar šlepetės tvirtos, ar jas galima skalbti, ar negraužia, ar nekietos,“ – prisimena Kristina.

Anot pašnekovės, pakanka kartą pasimatuoti ir pavaikščioti, kad įsitikintum, jog avėti nertą avalynę yra tikra palaima. Beje, jos kuriamos basutės-šlepetės tinkamos avėti tiek lauke, tiek vidaus patalpose. Daugelis vertina ne tik jų patogumą, bet ir dizainą, kuris ypač patrauklus žmonėms, ieškantiems išskirtinių gaminių.

Kristina pasakoja, kad kiekvieną avalynės porą gamina iš natūralių verpalų, suteikiančių ne tik estetinį patrauklumą, bet ir malonų masažinį efektą. Verpalų spalvų paletę sudaro net 46 skirtingos spalvos, todėl užsakovas gali išsirinkti spalvą, atitinkančią jo stilių bei asmeninius poreikius. Viršaus gamybai Kristina naudoja džiutą ir trikotažo verpalus, o guminį padą prisiūna rankomis. Šlepetės yra minkštos, lengvos ir elastingos, puikiai prisitaikančios prie pėdos. Jas galima skalbti skalbimo mašinoje ir džiaugtis ilgaamžiškumu. Jos avalynę dažnai renkasi moterys, turinčios iššokusius pėdos kauliukus ir ieškančios patogaus apavo.

Kristina sako pastebinti, kad neriančių šlepetes yra nemažai, tačiau tokių, kokias neria ji, Lietuvoje dar nematė. Jos avalynė turi tvirtai prisiūtą guminį padą, kuris užtikrina stabilumą bei lankstumą vaikštant bet kokiu paviršiumi, o gamybai naudojamos tik aukščiausios kokybės medžiagos iš tiekėjų Ukrainoje ir Latvijoje.

Siekis tobulėti paskatino atrasti profesinį mokslą

Supratusi, kad gaminant avalynę pradeda kilti vis daugiau klausimų į kuriuos sunku rasti konkrečius atsakymus, Kristina nusprendėsiekti amato Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre, pasirinkusi avalynės gamintojo profesiją. Nors Kristina yra diplomuota tarptautinio verslo ir marketingo specialistė, vadovaujanti savo įmonei bei dirbanti samdomą darbą, profesinis mokslas jai tapo dar viena puikia galimybe įgyti konkrečius praktinius įgūdžius ir tobulinti papildomą veiklą.

„Dirbu protinį darbą, o jį dažnai lydi stresas bei įvairios įtampos. Labai natūraliai atsirado vidinis poreikis tiesiog medituoti. Nėrimas mane labai atpalaiduoja, leidžia paleisti mintis. Man tai tarsi smegenų joga,“ – pasakoja Kristina.

Ji taip pat sako nesitikėjusi, kad profesinis mokslas yra toks lankstus ir suteikiantis tiek daug praktikos. Pasirinkusi avalynės gamintojo profesiją, Kristina džiaugiasi sudarytomis mokymosi sąlygomis,  suteikiamomis praktinėmis žiniomis. „Labai dažnai į pamokas aš ateinu su savo idėja ir klausiu, kaip galėčiau ją realizuoti gamindama avalynę. Iki mokslų net neįsivaizdavau, kam reikalingas kurpalius gaminant batus, tačiau dabar labai gerai suprantu jo poreikį. Pamokose gaunu visus atsakymus, kurių ilgai ieškojau,“ – džiaugiasi Kristina ir priduria, kad mokslų metu mokomasi gaminti pačią įvairiausią avalynę – nuo derbių, kurie yra vienas universaliausių ir lengviausiai derinamų batų modelių iki oksfordų – pačių formaliausių ir elegantiškiausių batų.

Ateities vizija

Kristina neslepia, kad kūrybinių idėjų galvoje sukasi daugybė: „Visada ieškau, kas galėtų būti įdomu ir kitaip. Tikiu, kad ateityje plėsiu savo asortimentą, tęsiu eksperimentus su naujomis medžiagomis bei technologijomis. Mokslai ir teigiami klientų atsiliepimai mane labai įkvepia,“ – sako kūrėja ir priduria, kad tvarumas ir kokybė visada jai išliks prioritetu kūryboje.

The post Avalynę nerianti Kristina apie savo pomėgį: „tai pati geriausia smegenų joga“ appeared first on PANELĖ.

Augintiniai, kaip ir žmonės, gali patirti stresą ar nerimą. Tačiau gyvūnai negali žodžiais pasakyti, kaip jaučiasi, todėl svarbu atpažinti jų elgesio pokyčius, kurie gali rodyti emocinį diskomfortą. Laiku pastebėjus nerimo požymius, galima padėti savo augintiniui jaustis saugiau ir ramiau. Štai, į ką reikėtų atkreipti dėmesį.

Elgesio pokyčiai, rodantys stresą

Gyvūnų elgesys yra pirmasis indikatorius, kad kažkas negerai. Jei jūsų augintinis staiga pradėjo elgtis kitaip nei įprasta, tai gali būti streso ar nerimo ženklas.

1. Pabėgimo ar slėpimosi elgesys:
   Jei augintinis nuolat ieško slėptuvės, vengia kontakto su žmonėmis ar kitais gyvūnais, tai gali rodyti stresą. Šunys gali slėptis po baldais, o katės – spintose ar kitose uždarose vietose.
2. Pernelyg aktyvus ar destruktyvus elgesys:
   Kai kurie gyvūnai reaguoja į stresą tapdami itin aktyvūs. Jie gali graužti baldus, draskyti daiktus ar nuolat lakstyti po namus.
3. Bendravimo pokyčiai:
   Jei jūsų augintinis anksčiau buvo draugiškas, o dabar vengia kontakto arba, priešingai, nuolat ieško jūsų dėmesio, tai gali būti streso požymis.

Fiziniai požymiai

Stresas gali paveikti ir augintinio fizinę sveikatą. Atkreipkite dėmesį į šiuos simptomus:

1. Perdėtas laižymasis ar kandžiojimasis:
   Šunys ar katės gali nuolat laižyti ar kramtyti tam tikras kūno vietas, kol atsiranda žaizdų ar plikų vietų. Tai dažnai yra streso ar nerimo ženklas.
2. Apetito pokyčiai:
   Stresuoti augintiniai gali atsisakyti maisto arba, atvirkščiai, pradėti valgyti daugiau nei įprastai.
3. Virškinimo problemos:
   Viduriavimas, vėmimas ar dažnas šlapinimasis gali būti susijęs su stresu.
4. Padažnėjęs kvėpavimas ar drebulys:
   Jei pastebite, kad jūsų augintinis dažniau kvėpuoja, dūsta, dreba ar lekuoja, tai gali būti nerimo požymiai.

Balsų naudojimo pokyčiai

Gyvūnai gali naudoti garsus, kad išreikštų savo emocijas. Atkreipkite dėmesį, jei pastebėjote šiuos pokyčius:

1. Perdėtas lojimas ar kniaukimas:
   Šunys gali nuolat loti be aiškios priežasties, o katės – garsiai kniaukti, ypač naktimis.
2. Niurnėjimas, urgzimas ar dejonės:
   Šie garsai dažnai rodo, kad augintinis jaučia diskomfortą ar nerimą.

The post Kaip pastebėti, ar mano augintinis patiria stresą ar nerimą? appeared first on PANELĖ.

Nerimas – tai emocija, su kuria susiduria daugelis žmonių. Jis gali kilti dėl įvairių priežasčių: darbo streso, santykių problemų, sveikatos rūpesčių ar net kasdienių smulkmenų. Nors tam tikras nerimo lygis yra normalus, ilgalaikis ar per didelis nerimas gali turėti neigiamos įtakos jūsų fizinei ir psichinei sveikatai. Šiame straipsnyje aptarsime praktinius būdus, kaip mažinti nerimą kasdieniniame gyvenime.

1. Gilaus kvėpavimo technikos

Nerimo metu mūsų kvėpavimas tampa greitesnis ir paviršutiniškas, o tai dar labiau sustiprina stresą. Gilus, sąmoningas kvėpavimas gali padėti nuraminti kūną ir mintis.

• 4-7-8 kvėpavimo technika: įkvėpkite 4 sekundes, sulaikykite kvėpavimą 7 sekundes, o iškvėpkite per 8 sekundes. Pakartokite 3-5 kartus.
• Diafragminis kvėpavimas: kvėpuokite giliau, jausdami, kaip plečiasi jūsų pilvas, o ne tik krūtinė.

2. Fizinis aktyvumas

Sportas ir fizinė veikla padeda išskirti endorfinus – „laimės hormonus“, kurie natūraliai mažina stresą ir nerimą.

• Reguliarūs pasivaikščiojimai: net 20–30 minučių pasivaikščiojimas gryname ore gali pastebimai pagerinti nuotaiką.
• Joga: joga ne tik lavina kūną, bet ir skatina ramybę, padeda susitelkti į dabartinį momentą.
• Šokiai ar plaukimas: linksmi ir laisvę suteikiantys užsiėmimai padeda nukreipti dėmesį nuo nerimo.

3. Mindfulness ir meditacija

Mindfulness (dėmesingas įsisąmoninimas) praktikos moko gyventi dabarties akimirkoje, nepaisant kylančių nerimo minčių.

• Kasdieninė meditacija: skirkite bent 5–10 minučių, kad susitelktumėte į savo kvėpavimą ar ramybės pojūtį.
• Dėmesingumo pratimai: pastebėkite ir įvertinkite savo pojūčius – ką jaučiate, matote, užuodžiate šiuo metu.

4. Sveika mityba

Tam tikri maisto produktai gali padidinti nerimo lygį (pvz., kofeinas, cukrus), o kiti – padėti jį sumažinti.

• Omega-3 riebalų rūgštys: randamos riešutuose, žuvyje, linų sėmenyse – jos mažina uždegimus ir skatina smegenų sveikatą.
• Magnis: šis mineralas padeda atsipalaiduoti raumenims ir mažina įtampą. Jo yra špinatuose, bananuose, avižose.
• Raminančios žolelių arbatos: ramunėlių, melisų, mėtų ar žalioji arbata gali padėti atsipalaiduoti.

5. Miego kokybės gerinimas

Nepakankamas arba prastos kokybės miegas dažnai sukelia didesnį nerimą. Geras miegas yra būtinas emocinei pusiausvyrai.

• Eikite miegoti ir keltis tuo pačiu metu: net savaitgaliais.
• Venkite ekranų prieš miegą: mėlyna ekranų šviesa trikdo melatonino gamybą.
• Ritualai prieš miegą: skaitykite knygą, klausykitės raminančios muzikos ar išgerkite šilto pieno.

6. Apribokite stresą keliančius veiksnius

Kartais nerimas kyla dėl per didelio informacijos srauto ar stresą keliančių veiklų.

• Ribokite naujienų peržiūrą: nuolatinės blogos žinios gali kelti nerimą.
• Pasakykite „ne“: per didelis užimtumas ir įsipareigojimų kiekis gali kelti nereikalingą stresą.

7. Ieškokite socialinės paramos

Kalbėjimasis su artimaisiais ar draugais padeda ne tik išsakyti savo jausmus, bet ir gauti naudingų patarimų.

• Skirkite laiko draugams: net trumpas pokalbis ar kavos pertraukėlė gali padėti jaustis geriau.
• Dalyvaukite bendruomenės veikloje: savanorystė ar hobiai grupėse gali padėti jaustis priklausančiam bendruomenei.

8. Skirkite laiko mėgstamai veiklai

Pomėgiai ir kūrybinės veiklos padeda atitraukti mintis nuo nerimo.

• Piešimas, rašymas, mezgimas ar sodininkystė: tai veiklos, kurios gali padėti atsipalaiduoti.
• Klausykitės muzikos ar skaitykite: raminanti muzika ar įtraukianti knyga gali padėti nukreipti mintis.

9. Profesionalų pagalba

Jei nerimas tampa kasdieniu iššūkiu ir pradeda trukdyti gyvenimo kokybei, nedvejokite kreiptis pagalbos į specialistus.

• Psichoterapija: kognityvinės-elgesio terapija (KET) yra veiksminga priemonė kovojant su nerimu.
• Atsipalaidavimo terapijos: masažai, aromaterapija ar akupunktūra gali padėti sumažinti įtampą.

The post Kaip mažinti nerimą kasdieniniame gyvenime? appeared first on PANELĖ.

Naktinis prakaitavimas gali būti ne tik nepatogus, bet ir nerimą keliantis reiškinys. Jei pastebite, kad naktimis prabundate suprakaitavusi, tai gali būti ženklas, kad jūsų kūnas bando jums kažką pasakyti. Yra daugybė priežasčių, kodėl naktinis prakaitavimas gali atsirasti, ir svarbu jas suprasti, kad galėtumėte tinkamai reaguoti. Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindines priežastis, kodėl miegodama prakaituojate, ir pateiksime galimus sprendimus.

1. Hormoniniai pokyčiai

Viena iš dažniausių naktinio prakaitavimo priežasčių yra hormoniniai pokyčiai. Moterims tai dažnai siejama su menopauze, kai estrogeno lygis krenta ir sukelia karščio bangas, kurios gali pasireikšti ir naktį. Taip pat hormoniniai svyravimai gali atsirasti nėštumo metu arba dėl hormoninės terapijos.

Sprendimas: Jei naktinis prakaitavimas susijęs su hormoniniais pokyčiais, verta pasitarti su gydytoju dėl galimų hormonų terapijos arba kitų gydymo būdų. Taip pat svarbu palaikyti sveiką gyvenimo būdą, kuris gali padėti stabilizuoti hormonų lygį.

2. Aplinkos sąlygos

Per aukšta kambario temperatūra arba per sunkios antklodės taip pat gali sukelti naktinį prakaitavimą. Kūnas natūraliai bando reguliuoti savo temperatūrą, o kai per šilta, jis pradeda prakaituoti, kad atvėstų.

Sprendimas: Įsitikinkite, kad miegamojo temperatūra yra optimali – paprastai rekomenduojama, kad kambario temperatūra būtų apie 18-20°C. Pasirinkite lengvesnes antklodes ir drabužius, pagamintus iš natūralių, orui pralaidžių medžiagų, tokių kaip medvilnė ar linas.

3. Mitybos įpročiai

Kai kurie maisto produktai gali skatinti prakaitavimą, ypač prieš miegą. Aštrus maistas, kofeinas, alkoholis ar per daug cukraus gali padidinti kūno temperatūrą ir sukelti prakaitavimą. Taip pat valgymas vėlai vakare gali sutrikdyti virškinimo sistemą, o tai gali sukelti diskomfortą ir prakaitavimą naktį.

Sprendimas: Venkite aštraus maisto, kofeino ir alkoholio likus kelioms valandoms iki miego. Taip pat stenkitės nevalgyti sunkaus maisto vėlyvą vakarą – geriau rinkitės lengvą vakarienę, kuri padės išlaikyti kūno temperatūrą stabiliai.

4. Stresas ir nerimas

Emocinė būklė gali turėti didelę įtaką miego kokybei. Stresas ir nerimas gali sukelti padidėjusį prakaitavimą, ypač naktį, kai kūnas bando atsipalaiduoti. Streso hormonai, tokie kaip kortizolis, gali paveikti prakaito liaukas, sukelti naktinį prakaitavimą ir sutrikdyti miegą.

Sprendimas: Raskite būdų, kaip sumažinti stresą ir nerimą prieš miegą. Meditacija, gilaus kvėpavimo pratimai arba raminanti muzika gali padėti nusiraminti ir pasiruošti miegui. Taip pat svarbu užtikrinti, kad turėtumėte reguliarią miego rutiną, kuri padėtų jūsų kūnui ir protui atsipalaiduoti.

The post Kodėl miegodama prakaituojate? Priežastys ir sprendimai appeared first on PANELĖ.

Turėjome mokytis gyventi visiškai kitokiomis, dar nepatirtomis aplinkybėmis. O štai dabar naujas baimių ir nesaugumo jausmo šaltinis – žiaurus karas, vykstantis visai netoli mūsų. Todėl šiuo laikotarpiu, turbūt labiau nei bet kada anksčiau, kyla noras namuose kuri ramybės oazę. Jaukus žalias kampelis nuteikia raminančiai, o kai kurie augalai dar ir turi stebuklingų savybių, padedančių sumažinti stresą.

Bazilikas

Bazilikas neretai yra vadinamas šventu augalu, o jo galima rasti dažnuose namuose. Iš tiesų tai niekas bazilikui nesimeldžia, o šventu vadina dėl išties magiškų savybių sumažinti stresą ir numalšinti nerimą. Šis augalas neretai naudojamas kaip prieskoninė žolelė, tačiau turi ir gydomojų savybių – vartojamas esant skrandžio opai, gerklės skausmui, juo tepami vabzdžių įkandimai. Maža to, ši nelepi žolelė yra priskiriama adaptogenams (natūraliems augalams, padedantiems kovoti su stresu, nerimu, nemiga), tad vazonėlis baziliko namuose tikrai padės kuriant jaukią ramybės oazę.

Alijošius

Nuo amžių amžinųjų alijošius buvo vienas populiariausių naminių augalų. Ji žmonės dažniausiai renkasi dėl jo gydomųjų savybių, tačiau augalais besidomintis darboholikas – visai dėl kitų priežasčių. Tiesa ta, kad alijošius sugeria radioaktyvias elektroninių prietaisų bangas, tad neretai yra auginamas ten, kur yra dirbama ir veikia kompiuteriai, telefonai, kita technika. Sugerdamas elektroninių prietaisų bangas alijošius į aplinką išskiria daugiau deguonies, tad ir kvėpuoti būna paprasčiau, o oras – šviežesnis. O kaip žinias, deguonis ir šviežias oras yra labai svarbus norint išlaikyti gera emocinę būklę.

Sansevjera

Lietuviai sansevjerą neretai dar vadina uošvės liežuviu ar gyvačių augalu, tačiau nesileisk suklaidinama šių baisių pavadinimų. Šis kambarinis augalas – vienas tinkamiausių, norint sumažinti stresą savo aplinkoje. Sansevjera sugeria toksinus ir išskiria nemažai deguonies, todėl puikiai tinka ne tik bendrose erdvėse ar darbo kambariuose, bet ir miegamajame. O taip pat auginant sansevjerą lengvėja ir retėja galvos skausmai, akių sudirgimai, kvėpavimo sutrikimai.

Levanda

Joks raminančių augalų sąrašas negali apsieiti be levandos, tiesa? Jos raminančio kvapo savybes žino bemaž kiekvienas. Yra sakančių, kad levanda – tai Dievo dovana žmogui. Salsvas šios gėlės kvapas padeda malšinti nerimą, sumažinti stresą, greičiau užmigti ir kokybiškiau miegoti. O ir maži violetiniai žiedeliai juk be galo gražūs – papuoš bet kokią erdvę namuose.

Gelsvasis dipsis

Šis kambarinis augalas dar vadinamas ir areka, geltonąja ar drugelių palme. Tai nelepus, orą valantis ir toksiškas medžiagas iš jo pašalinantis lapuotis. Jis padeda mažinti kraujospūdį, nurimti, malšina nerimo jausmą. Maža to yra tikrai populiarus interjero puošyboje.

Pipirmėtė

Neretai ši žolelė yra auginama kaip prieskoninė, iš jos verdamos arbatos. Tačiau jos kvapas, pasklidęs namuose, padeda išvalyti mintis, kovoti su slogučiu, sumažinti stresą. Net ir mažas vazonėlis su pipirmėte ant darbinio stalo ar miegamajame padės jaustis žvaliau ir atsipalaiduoti.

The post Kambariniai augalai, kurie padeda sumažinti stresą appeared first on PANELĖ.

Pagrindinė priežastis, kodėl Jennifer sutriko miegas, buvo tai, kad ji ilgus metus nesilaikė miego režimo. Kitos J. Aniston miego problemos buvo lunatizmas ir nerimas, pasakojo aktorė žurnalui „People“.

„Manau, kad tai prasidėjo kažkur trisdešimties ar net anksčiau. Vis dėlto būnant jaunesniems tiesiog nepastebime miego trūkumo padarinių, nes esame sveiki ir stprūs“, – sakė ji. „Būdama jaunesnė, tiesios susitaikydavau su tuo, kad prasčiau miegu, vėliau pajaučiau miego trūkumo poveikį ir kaip tai veikia mano dieną, darbą, proto funkcijas ir kūno sudėjimą.“ 

Jennifer Aniston atskleidė triuką, išgydžiusį ją kankinusią nemigą

Shutterstock nuotr.

Galiausiai aktorė nutarė pasirūpinti savimi ir atrasti būdų, kurie jai pagelbėtų greičiau ir giliau užmigti. Pirmiausia ji pasidomėjo specialiais atsipalaidavimo pratimais. Namuose ji atlieka jogos ar tempimo pratimus prieš miega, kurie padeda jai ramiau užmigti.

Taip pat Jennifer kiekvieną vakarą gultis tuo pačiu metu. Nors tai aktorei padaryti buvo nelengva, vardan geros savijautos ji atsisako vakarėlių ar kitų vakarinių veiklų ir visuomet užmiega iki vienuoliktos valandos vakaro.

The post Jennifer Aniston atskleidė triuką, išgydžiusį ją kankinusią nemigą appeared first on PANELĖ.

Nerimas, išgąstis, stresas šioje situacijoje yra normalus mūsų organizmo atsakas į kylantį pavojų. Vis dėlto psichologė, Kognityvinės ir elgesio terapijos praktikė, įsisąmoninimu /mindfulness/ grįstų intervencijų sertifikuota mokytoja Rūta Suchockaitė teigia, kad svarbu neužsibūti krizėje ar didelį stresą bei nerimą keliančioje situacijoje. Užsitęsęs nerimas ir stresas šiuo sudėtingu metu gali paveikti mūsų kūno reakcijas bei sukelti organizmo negalavimus. O ar mindfullness praktika galėtų pagelbėti jaučiant didelį nerimą dėl susiklosčiusios geopolitinės padėties? Nusprendėme pasiteirauti pačios R. Suchockaitės, kuri mums ne tik papasakos apie tai, bet kartu ir supažindins su pačia mindfullness praktikos esme bei ypatybėmis.

Nuodugniau susipažinti su tuo, kuo užsiima R. Suchockaitė, gali užsukusi į tinklalapį www.psichologaskonsultantas.lt.

Rūta, gal galėtumėte mūsų skaitytojas plačiau supažindinti su mindfullness praktika: kokios yra jos ypatybės, kuo ji yra išskirtinė?

Mindfulness/ dėmesingas įsisąmoninimas/ sąmoningumas/ atida – tai psichologinis fenomenas (savybė), kuris apibūdinamas kaip dėmesio sutelkimas į esamą momentą ypatingu būdu: tikslingai, nevertinant, priimant ir pripažįstant patirtį tokia, kokia ji yra. Tai esamojo laiko įsisąmoninimas, padedantis atpažinti savo mintis, jausmus, elgesį (impulsus veikti) tuo pat metu kai jis atsiranda, nepereinant į įprastas automatines reakcijas. Mindfulness grįsti šiuolaikinės psichologijos metodai yra itin efektyvus įrankis streso ir emocijų valdymui, impulsų kontrolei (pavyzdžiui, priepuoliniam valgymui), savęs valdymo įgūdžių lavinimui, psichologiniam atsparumui, dėmesingumo ir sąmoningumo didinimui, produktyvumui, gyvenimo kokybei (pavyzdžiui, daugiau teigiamų emocijų, didesnė vidinė ramybė), sveikatai (pavyzdžiui, sumažėję lėtiniai skausmai, dingęs nuovargis, miego kokybės pagerėjimas, teigiamai veikiama kraujotaka ir imuninė sistema), asmenybiniam augimui, savižinai, vidinei išminčiai.

Senųjų civilizacijų praktikos integruotos ir derinamos su šiuolaikine psichologija bei neuromokslu. Metodikos yra aiškios bei patogios praktikuoti tiek namuose, tiek darbe ar gamtoje. Mindfulness įgūdžiai lavinami naudojant formalias praktikas (kūno skenavimas, kvėpavimo, sedėjimo, atjautos ir kitos meditacijos, įvairios vizualizacijos, dėmesingų judesių) ir neformalias praktikas (mokymasis kasdienius veiksmus atlikti įsisąmonintu būdu, pavyzdžiui, vaikštant, valgant, bendraujant ir taip toliau). Taip pat yra ugdomas požiūris į gyvenimą, pasižymintis geranoriškumu, smalsumu ir noru būti esamame momente su atsirandančiomis patirtimis. Praktikuojant formalias praktikas ilgainiui vis daugiau tokio požiūrio atsiranda savaime. Dar vienas svarbus mindfulness praktikų elementas – žmogaus pažeidžiamumo suvokimas. Skausmas yra neatskiriama žmogiškosios egzistencijos dalis. Mes galime mokytis tai priimti ir išmintingu, sąmoningu būdu reaguoti į skausmą bei diskomfortą, nepridedant prie to kentėjimo (kentėjimas yra mūsų reakcija/interpretacija). Mindfulness mokymai siūlo būdus neįsitraukti į įprastas reakcijas, ugdo kantrybę ir išbuvimo su diskomfortu (fiziniu ir psichologiniu) kompetenciją.

Rūta Suchockaitė

Asm. albumas

Tai mokslinės meditacijos praktikos ir dėmesingumo pratimai, lengvai integruojami kasdieniame gyvenime, keičiantys gyvenimo kokybę ir kuriantys naujus įpročius. Tai būdas keistis ir kurti norimą gyvenimą darant sąmoningus pasirinkimus ir priimant jų pasekmes. Jeigu norime kažką keisti (savo mintis, emocines reakcijas, elgesio įpročius, jauseną) turime pradžioje mokytis valdyti dėmesį, pastebėti kas vyksta, įsisąmoninti, ir pažinti tą, su kuriuo praleisime visą savo gyvenimą – save. Minčių valdyti mes negalime, jos ateina automatiškai, kartais nepriklausomai ar to norime, jos mus „nuneša“ ir suka praeities scenarijus arba kuria katastrofinius ateities. Vis dėlto mes galime mokytis pastebėti tas mintis ir valdyti savo dėmesį, nukreipiant jį ten, kur norime, ten, kur mums prasmingiau. Mindfulness – tai realaus pasaulio matymas, savo minčių, jausmų ir elgesio impulsų atpažinimas. Tai mokėjimas valdyti ir reikšti emocijas. Tai išminties pauzė prieš darant pasirinkimus. Tai išmintingo gyvenimo siekimas. Yra sukurtos programos: Mindfulness grįsta kognityvinė terapija, įsisąmoninimu/ mindfulness grįstas streso valdymas, Sąmoningo valgymo, Sąmoningos tėvystės, Mindfulness ir atjauta grįsto gyvenimo ir kitos.

Ar galėtumėte teigti, kad mindfullness praktika šiuo metu Lietuvoje yra domimasi, ji yra populiari?

Kuomet 2014 metais pradėjau organizuoti savo pirmuosius Dėmesingu įsisąmoninimu grįsto streso valdymo kursus, Mindfulness banga Lietuvoje buvo tik pradedanti kilti, nors pasaulyje mindfulness grįstos metodikos jau seniai buvo sėkmingai taikomos psichologijoje, medicinoje, organizacijose bei kiekvienam, siekiančiam asmenybinio augimo. Daugelyje šalių jos buvo kompensuojamos valstybinių ligonių kasų kaip efektyvios bei pagrįstos moksliniais tyrimais ir buvo skirtos tiek depresijos atkryčio prevencijai ir kitiems sunkumams, tiek emocijų valdymui ar savižinai. Palyginimui, jau 2015 m. ¼ JAV įmonių savo darbuotojams siūlė galimybę mokytis šių streso mažinimo ir gyvenimo kokybės gerinimo metodikų. Mindfulness jau praktikavo britų parlamentas, įvairių šalių specialiosios tarnybos, kariuomenės, ugdymo, medicinos įstaigos… Šiai dienai galime pasidžiaugti, kad Lietuvoje mindfulness praktikos sparčiai išpopuliarėjo, jau yra nemažai Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesionaliai parengtų sertifikuotų mindfulness mokytojų.

Ar užtrunka, norint įsisąmonti mindfullness metodą?

Sąmoningumas nėra „natūralus”. Natūraliai dažnai mes veikiame ir reaguojame automatinėmis reakcijomis į stimulus, kurias lemia instinktai, kertiniai įsitikinimai (atsiradę ankstyvojoje vaikystėje), nuostatos (atsiradusios iš vėlesnių patirčių), įpročiai. Tai iššaukia automatines mintis, emocijas, veiksmus. Tokios automatinės reakcijos dažnai nebūna adekvačios situacijai. Reikalingas sąmoningumas, kad išmoktume naujose situacijose (net jeigu jos panašios į anksčiau buvusias) reaguoti naujai, neutraliai, be išankstinio vertinimo.

Mūsų smegenys linkusios veikti „autopilotu”: jos sprendžia apie pasaulį remiantis praeities patyrimu, daugiau dėmesio skiria negatyviai informacijai (instinktyviai ieško grėsmių) ir taip iškraipo realybę. Įsitikinimai ir nuostatos lemia, kad filtruojame ir nepriimame informacijos, kuri prieštarauja mūsų praeities patyrimui. Mes darome daug mąstymo klaidų.

Sąmoningumas tai įgūdis. Jam atsirasti reikia praktikavimo. Ar užtenka perskaityti visas knygas apie futbolą, kad galėtume žaisti čempionate? Žinojimo neužtenka. Norint kompetencijų, reikia praktikos. Taip ir su mindfulness. Suprasti, kaip tai veikia, galima sudalyvavus seminare, paskaičius straipsnį, ar susipažinus su mokslinių tyrimų išvadomis. Tačiau svarbu ne žinojimas, o darymas. Jau pirmosios praktikos metu galima momentiškai pajusti atsipalaidavimą, nurimti, tačiau pradžioje šios praktikos gali kelti ir diskomfortą. Pajusti jų naudą reikia laiko. Praktikų metu aktyvinamos smegenų sritys, susijusios su žmogaus kritiniu mąstymu, dėmesingumu, atmintimi, kūrybiškumu, motyvacija, sprendimų priėmimu, savikontrole ir kita. Remiantis neuromokslo tyrimais, dėmesingumo praktikos keičia smegenų struktūrą, po 8 savaičių praktikų matomi ryškūs pokyčiai. Kuriasi nauji neuronų keliai, „užsidaro“ kenksmingi.

Todėl mindfulness mokymų kursai dažniausiai trunka 8 savaites (kartą per savaitę), juose gaunama ir informacija, bet didelę dalį užima praktikos grupėje, dalyviai gauna praktikų įrašus namų darbams, vyksta patirčių pasidalijimai grupėse, formuojasi nauji sąmoningumo praktikavimo įpročiai.

Moteris, ramybė

Shutterstock nuotr.

Šiandien Lietuva ir visas pasaulis susiduria su nerimą keliančia geopolitine situacija – agresyvia Rusijos invaziją į taikią Ukrainos šalį. Natūralu, jog daugelis mūsų tautiečių prasidėjus karui jaučia padidėjusį nerimą, baimę. Kuo mindfullness praktika galėtų pagelbėti šiuo atveju?

Šių dienų įvykių kontekste daugelis iš mūsų išgyvename stipresnes emocijas, gal net patiriame krizę, nes nesame niekada iki šiol to patyrę to, kad už kelių šimtų kilometrų vyksta karas. Žmonės jaučia daug įvairių emocijų, kyla gausybė minčių, gal net pakinta žmonių elgesys. Pačios emocijos nėra nei blogos, nei geros, tik mes jas interpretuojame kaip malonias arba nepageidaujamas. Taip pat mes reaguojame ne į įvykius, o į savo mintis, tai yra, į interpretacijas. Įvykiai įtakoja mūsų gyvenimą tiek, kiek įtakoja mūsų mintis. O tos mintys lemia mūsų jauseną. Mes skirtingi, skirtingai mąstome, jaučiamės ir reaguojame skirtingai, ypač patirdami iššūkius savo gyvenime. Ir tai yra normalu. Psichologijos klasikas Viktoras Franklis rašė: “Nenormalus reagavimas nenormaliose situacijose yra normalu”. Tad ne pats iššūkis yra svarbus, o svarbi mūsų kompetencija su tuo tvarkytis. Svarbu žinoti būdus ir metodus, mokėti reguliuoti emocijas.

Svarbu neužsibūti krizėje ar didelį stresą bei nerimą keliančioje situacijoje. Atsakydama, ar dėmesingumo praktikos padeda nuslopinti nerimą, sakyčiau, kad pirmiausia jo nereikėtų slopinti, tik jį atpažinti, priimti, įsisąmoninti, leisti jausti ir tuomet svarbu žinoti bei taikyti praktiškai būdus jį mažinti. Mindfulness praktikos lavina įgūdį daryti išminties pauzę prieš veiksmą – stabtelėti ir dėmesingai pastebėti tai, kas vyksta: savo mintis, jausmus, pojūčius, impulsus veikti ir, nepereinant į automatines reakcijas, daryti sąmoningus pasirinkimus, tai yra, pasirinkti, kaip toliau mąstyti ir elgtis.

Ar ši praktika vienodai galėtų pagelbėti tiek vyrams, tiek ir į aplinką jautriau reaguojančioms moterims?

Šios praktikos tinka visiems (su nedidelėmis išimtimis, esant kai kurioms psichikos ligoms ar sutrikimams). Jų efektyvumas patvirtintas išsamiais moksliniais tyrimais ne tik sergantiems depresija, nerimo ir kitokiais sutrikimais, ar varginamiems streso žmonėms, bet ir sveikiems asmenims, kuriems rūpi asmeninis augimas, vidinė harmonija ir gyvenimo kokybė. Taip pat ir jautresniems ar itin jautriems asmenims, kurių yra tiek moterų, tiek vyrų gretose.

Ar mindfullness praktika galėtų pagelbėti tuo atveju, jei, pavyzdžiui, ir mūsų šalyje būtų įvesta karo padėtis?

Praktikos lavina kompetencijas pastebėti ir priimti tai, kas vyksta. Atsakysiu John Kabat – Zinn žodžiais: „Mindfulness moko keisti tai, ką galime pakeisti ir išbūti su tuo, ko pakeisti negalime. Ir atskirti vieną nuo kito“. Todėl visose gyvenimo situacijose ypač svarbi kompetencija yra sąmoningumas. Gyventi įsisąmonintą gyvenimą su atida, su atjauta sau, kitam ir pasauliui bei auginti vidinę išmintį svarbu ir iššūkių akivaizdoje bei taikoje.

The post  Psichologė, sertifikuota „mindfulness” mokytoja Rūta Suchockaitė: „Auginti vidinę išmintį svarbu ir iššūkių akivaizdoje” appeared first on PANELĖ.

Nerimauti dėl atsiskaitymų – normalu. Juk jei mokaisi, stengiesi, tikiesi, kad už tavo pastangas bus atlyginta deramu pažymiu. Tačiau kartais ne viskas mūsų rankose: dėl jaudulio gali užmiršti svarbią informaciją, supainioti faktus ir tiesiog nesugebėti išspręsti paprasčiausio uždavinio

Savęs raminimo planas

Jeigu esi linkusi kiekvieną kartą prieš atsiskaitymą panikuoti, paruošk sau „Savęs raminimo planą“. Surašyk, kodėl tu neturėtum jaudintis dėl atsiskaitymo. Sąraše turėtų atsirasti tokie faktai kaip „Intensyviai šiam atsiskaitymui ruošiausi, todėl nėra ko nerimauti“, „Stresinėje situacijoje tikrai darysiu viską, ką galiu, todėl kažką tikrai parašysiu“, „Net jei gausiu blogą pažymį, pasaulis tikrai nesugrius ir galėsiu visada pasitaisyti“. Vadovaukis taisykle, kuri sako, kad neverta jaudintis dėl to, ko negali pakeisti. Atsiskaitymo diena ateis, nori tu ar nenori, todėl jaudintis dėl to neverta. Geriau nervinimuisi iššvaistytą laiką skirk apmąstymams, kaip galėtum sau padėti. Kiekvienas atsiskaitymas – nesvarbu, sėkmingas, ar nelabai, tau suteikia patirties ir žinojimo, kad net ir po sunkiausio egzamino gyvenimas tęsiasi, o tuo labiau vienas egzaminas tavo gyvenimo ar ateities nenulemia. Būk su savimi nuoširdi: daryk viską, ką gali, kad tektų kuo mažiau nerimauti, tačiau nereikalauk iš savęs daugiau nei įmanoma.

„Suvalgyk varlę“

Jeigu darysi tik tai, kas tau patinka ir nekelia sunkumų, vargu ar patobulėsi. Tačiau jei kasdien pasirinksi „suvalgyti varlę“ (įvykdyti tai, ko nenori ir vengi), ilgainiui įgysi drąsos ir papildomų žinių. Tarkime, labiau už viską bijai kalbėti viešai ir vengi naujų žmonių. Pažadėk sau kasdien užkalbinti po nepažįstamąjį. Tebūnie tai kasininkė parduotuvėje, bendraamžis bibliotekoje ar nuobodžiaujanti mergina prie gydytojo kabineto. Taip ilgainiui sugebėsi prisitaikyti prie bet kokio žmogaus ir galėsi bendrauti su skirtingomis publikomis. O jeigu gali nepažįstamąjį užkalbinti, eilėraščio deklamavimas prieš klasę – vieni niekai!

Apsaugok save nuo nerimo

Nesuteik nerimui pagrindo tavyje „apsigyventi“. Bijai blogų pažymių? Tuomet intensyviai mokykis, o ne švaistyk laiką ir paskutinę naktį prieš egzaminą vartykis verkdama ir gailėdama savęs lovoje. Jeigu stropiai mokysiesi, nebeliks galimybės gauti blogą pažymį. Jei iki šiol neišmokai atsiskaitymams ruoštis, metas pradėti. Šiandien pat atsisėsk ir surašyk visus artėjančius atsiskaitymus. Kiek kiekvienam iš jų gali skirti laiko? Kaip jį paskirstysi? Mokysiesi kasdien, o gal kas antrą dieną? Tiems dalykams, kurie sekasi sunkiausiai, pasilik daugiausiai laiko. Nuoseklus mokymasis suteiks užtikrintumo ir ramybės jausmą, juk reguliariai mokysiesi tos pačios srities informaciją, sąmoningai ruošiesi atsiskaitymui, „krausi“ žinių ir įgūdžių bagažą, o atsiskaitymo dieną jį tereikės „sudėlioti“ atsiskaitymo lape.

Išsiaiškink, ar tavo nerimas – „normalus“

Viena yra nerimauti dėl prasto pažymio, o kita – manyti, kad bet koks pažymys, išskyrus dešimtuką, yra blogas. Taip pat beviltiška yra nerimauti dėl prasto pažymio jei absoliučiai nieko nesimokei, negali tikėtis apdovanojimo už darbą, kurio nepadarei. Kai kurie žmonės yra linkę nerimauti iš prigimties, apie tokius sakoma, kad jie „ieško problemų lygioje vietoje“. Nesvarbu, kokia iš tikrųjų yra situacija, jie vis vien ras dėl ko rūpintis. Įvardink, dėl ko iš tikrųjų nerimauji. Blogo pažymio? Tėvų reakcijos? Mokytojų nusivylimo? Nepasitikėjimo savimi? Atmink, kad visi pažymiai ir įgytos žinios – tau, o ne kažkam kitam. Todėl tiek mokytis, tiek ir nerimauti turi tik dėl to, kaip gerai įvykdysi atsiskaitymo užduotis ir kiek žinių pasisemsi jam besiruošdama, o ne ką pagalvos tėvai, sužinoję, kad gavai prastą pažymį.

Nepanikuok ir stebėk laiką

Nebūtina nuolat spoksoti į laikrodį, tačiau atmink, kad neverta švaistyti laiko beviltiškai bandant atsiminti užmirštą datą, geriau „investuok“ į tai, ką tikrai žinai. -Jeigu imi rimtai panikuoti, padėk rašiklį, atsilošk, jei reikia – užsimerk ir pasistenk ramiai tolygiai pakvėpuoti. Pakratyk rankas, pasistenk pagalvoti ką nors pozityvaus. O jei niekas nepadeda, tau svaigsta galva, paprašyk mokytojo ar kito atsiskaitymą prižiūrinčio asmens galimybės trumpam išeiti. Atsigerk vandens, minutėlę pavaikščiok – tai padės nusiraminti.

The post 5 būdai, kurie padės be streso įveikti egzaminus net ir didžiausioms jautruolėms appeared first on PANELĖ.

Deja, nuo nuolatinio dėmesio ir spaudimo visuomet atrodyti bei elgtis nepriekaištingai pavargusios įžymybės atviros – mes taip pat, kaip ir daugelis paprastų žmonių, patiriame dvasines kančias.

Demi Lovato. Prajėusiais metais Demi narsiai pareiškė – aš kentėjau nuo valgymo sutrikimo. Kelerius metus atlikėja sirgo bulimija, kuri ne tik visiškai sugriovė pasitikėjimą savimi, bet ir sukėlė baisius skrandžio skausmus. Šiuo valgymo sutrikimu aktorė susirgo tuo metu, kai buvo kankinama depresijos ir menko savęs vertinimo. Demi tiesiog buvo apsėsta minčių apie maistą. Kaip ji pati teigia, atlikėja vienu metu maistą labai mylėjo, tačiau kartu ir negalėjo jo pakęsti. Demi teko pusę metų praleisti valgymo sutrikimų centre, jog išmoktų vėl mylėti savo kūną.

Demi Lovato

Vida Press ir @iblamejordan nuotr.

Kristen Stewart. Saulėlydžio žvaigždę populiarumas užgriuvo dar būnant visai jauna. Prasidėjus Saulėlydžios sagos erai, Kristen jautėsi tarsi zoologijos sodo gyvūnas, uždarytas narve. Tuo metu Kristen patyrė pirmąją savo gyvenime panikos ataką. „Ji ištiko mane netikėtai. Dalyvavau viename renginyje ir staiga pajutau, kaip viskas aplink mane sukasi. Maniau, tuoj nualpsiu, o širdis iššoks iš krūtinės“, – baisius išgyvenimus pasakoja Kristen. Tiesa, aktorė teigia, jog bėgant metams išmoko kovoti su nerimu ir įsiklausyti į savo mintis. Anot jos, jai labai padeda tinkamo kvėpavimo technika, kuri malšina nerimą.

Kristen Stewart

Vida Press

Garsi aktorė ir aktyvistė Lena Dunham tik iš pažiūros atrodo šmaikšti ir nerūpestinga. Daugelį metų Lena kankina obsesinis – kompulsinis sutrikimas, kuris pasižymi įkyriomis mintimis ir nepastoviu elgesiu. Sergantys šiuo sutrikimu nuolatos be pagrindo nerimauja, daug kas jiems kelia baimę, jiems stinga pasitikėjimo kitais. Tiesa, pati Lena pripažįsta, jog būtent jai šis sutrikimas pasireiškia sunkiu gyvenimo periodu. „Įkyrios mintys pradeda taip varginti, jog, rodos, tuoj išprotėsiu“, – pasakoja Lena. Nuo šio sutrikimo aktorė gelbėjasi imdamasi veiklų ir nesusikoncentruodama į save.

Lena Dunham

Vida Press

Sakoma, jog rašytojus dažniau nei kitų profesijų atstovus apninka niūrios mintys. Hario Poterio autorė J. K. Rowling ne kartą pripažino kenčianti nuo pasikartojančios depresijos ir nerimo epizodų. J. K. Rowling teigia, jog jautriai reaguoja į besikeičiantį Didžiosios Britanijos klimatą ir atėjus šaltajam sezonui rašytoją pradeda kankinti liūdesys. „Neretai vienintelis dalykas, kuris kelia man šviesias mintis, yra mano dukra“, – pasakoja garsioji rašytoja.

J. K. Rowling

Vida Press

Aktorės Angelinos Jolie gyvenimas it amerikietiški kalneliai. Pakilimus keitė nuopoliai, aktorę dažnai lydėjo skandalų šleifai, o aistros dėl jos gyvenimo nerimsta iki šiol. Nedaug žmonių žino, jog Angelina – be galo jautri asmenybė, kuri nelengvai išgyvena likimo jai mestus sunkumus. Angelina pripažino, jog 2007 m. po motinos mirties buvo visiškai palūžusi – negalėjo net atsikelti iš lovos. Tai vienas iš pagrindinių depresijos požymių. Laimei, tinkamas gydymas ir artimųjų pagalba padėjo Angelinai išsikapstyti.

Angelina Jolie

Vida Press

The post 5 žvaigždės, kenčiančios nuo psichikos sutrikimų (FOTO) appeared first on PANELĖ.