Kodėl pavargstame?

Nuovargis – tai ne tik „blogai išsimiegojau“. Dažnai tai ženklas, kad kūnui ir protui kažko trūksta arba kažko yra per daug. Štai dažniausios priežastys:

• Per mažai miego. Suaugusiam žmogui dažniausiai reikia apie 7–9 valandų miego. Jei nuolat einate miegoti vėlai, dažnai prabundate naktį ar kelinatės labai anksti, organizmas nespėja „atsiremontuoti“. Ilgainiui kaupiasi miego „skola“ – rytais sunku keltis, dieną krenta koncentracija, viskas erzina.
• Stresas ir emocinė įtampa. Kai gyvename nuolatiniame skubėjime, konfliktuose, nerime, organizmas nuolat būna tarsi „pavojaus režime“. Streso hormonai (pvz., kortizolis) ilgainiui išsekina – net ir fiziškai nieko labai sunkaus nenuveikę jaučiamės išvargę, išsunkti, be motyvacijos.
• Nereguliarus valgymas. Praleidžiami pusryčiai, ilgi tarpai tarp valgymų, „užkandžiavimas“ bet kuo, kas pakliūva po ranka – visa tai provokuoja cukraus kiekio kraujyje šuolius. Pirmiausia pajuntame energijos pliūpsnį, bet netrukus – staigų kritimą, mieguistumą, galvos svaigimą.
• Per daug cukraus ir perdirbto maisto. Saldumynai, baltų miltų gaminiai, greitas maistas suteikia trumpalaikį sotumą ir energiją, bet neturi daug naudingų medžiagų. Organizmui nuolat trūksta tikrų „statybinių blokų“, todėl jaučiamės pilni, bet… be jėgų.
• Vitaminų ir mineralų trūkumas. Geležis, magnis, vitaminas D, B grupės vitaminai – tik dalis medžiagų, kurios tiesiogiai susijusios su energijos gamyba ir nervų sistemos darbu. Jei jų racione nuolat per mažai, nuovargis tampa nuolatiniu palydovu, net jei valgome gana daug.
• Per mažas fizinis aktyvumas. Kai mažai judame, lėtėja medžiagų apykaita, blogėja kraujotaka, raumenys silpnėja. Paradoksas – kuo mažiau judame, tuo labiau pavargstame nuo menkiausio krūvio. Net trumpas pasivaikščiojimas ar lengvi pratimai gali palaipsniui padidinti energijos lygį.

Nors dalis šių priežasčių reikalauja rimtesnių pokyčių ir kartais – gydytojo pagalbos, mitybos sureguliavimas yra vienas iš paprasčiausių žingsnių, kuriuos galime atlikti patys. Daugiau natūralių, maistingų produktų, mažiau cukraus ir perdirbto maisto – ir organizmas ima po truputį atsigauti.

Bananai – natūralus energijos šaltinis

Bananai dažnai vadinami „greitos energijos“ užkandžiu. Taip yra todėl, kad juose yra:

• Natūralių cukrų (gliukozės, fruktozės ir sacharozės) – jie suteikia greitą energijos pliūpsnį.
• Sudėtinių angliavandenių – jie padeda ilgiau išlaikyti sotumo ir stabilios energijos jausmą.
• Maistinių skaidulų – padeda išvengti staigių cukraus kiekio kraujyje šuolių, todėl energija pakyla tolygiai, be „sprogimo ir nuopuolio“.

Dėl šių savybių bananai puikiai tinka, kai:

• jaučiate energijos stygių darbe;
• prieš treniruotę reikia nedidelio, bet veiksmingo užkandžio;
• po pietų norisi kažko saldaus, bet nenorite piktnaudžiauti saldumynais.

Kalis – mineralas, kuris padeda kovoti su nuovargiu

Bananai yra žinomi kaip vienas iš geriausių kalio šaltinių. Kalis svarbus:

• Raumenų darbui – jo trūkstant gali atsirasti mėšlungis, raumenų silpnumas, vangumas.
• Širdies veiklai – padeda palaikyti normalų kraujospūdį.
• Skysčių pusiausvyrai – kai organizme sutrinka elektrolitų balansas, jaučiamės išsekę ir apsunkę.

Jeigu dažnai jaučiatės pavargusi, o dar ir retkarčiais kamuoja kojų mėšlungis ar galvos svaigimas, tikėtina, kad kalio papildymas bent dalinai palengvins savijautą. Žinoma, čia vėlgi svarbu bendra, subalansuota mityba, tačiau vienas bananas per dieną – paprastas ir skanus žingsnis į geresnę savijautą.

B grupės vitaminai – smegenų ir nervų sistemos draugai

Bananai turi ir B grupės vitaminų (ypač B6), kurie dalyvauja energijos apykaitoje ir padeda:

• geriau įsisavinti angliavandenius ir baltymus;
• palaikyti normalų nervų sistemos darbą;
• lengviau susitvarkyti su stresu ir įtampa.

Kai trūksta B grupės vitaminų, dažniau jaučiamės:

• irzlūs;
• mieguisti;
• sunku susikoncentruoti.

Bananai, kartu su kitais sveikais produktais (pilno grūdo gaminiais, žuvimi, kiaušiniais), gali padėti užpildyti šią spragą.

Natūralus „geros nuotaikos“ užkandis

Nuovargas dažnai eina kartu su prasta nuotaika. Bananai čia irgi turi kuo pasigirti – juose yra triptofano, amino rūgšties, kuri organizme virsta serotoninu, vadinamuoju „laimės hormonu“.

Tai nereiškia, kad bananas išspręs visas emocines problemas, tačiau kaip dalis sveikos mitybos jis gali prisidėti prie stabilesnės emocinės būsenos ir mažesnio saldumynų „užpuolimo“, kai pavargę ieškome greito cukraus.

Kaip dažnai valgyti bananus?

Bananai – gana kaloringi, todėl, kaip ir viską, juos reikėtų vartoti saikingai. Daugumai sveikų suaugusiųjų tiktų toks ritmas:

• 1–2 bananai per dieną, kaip užkandis tarp pagrindinių valgymų;
• vienas bananas prieš arba po treniruotės;
• bananas vietoj desertų, kai norisi kažko saldaus.

Jei turite sveikatos sutrikimų (pvz., diabetą, inkstų ligų, dėl kurių ribojamas kalis), prieš įtraukiant daugiau bananų į mitybą pasitarkite su gydytoju ar dietologu.

5 idėjos, kaip įtraukti bananus į kasdienę mitybą

1. Energijos kokteilis ryte
   Blenderiu sutrinkite bananą, stiklinę augalinio ar paprasto pieno, šaukštą avižų dribsnių ir truputį cinamono. Gaunate sotų, bet lengvą pusryčių kokteilį.
2. Užkandis darbe
   Tiesiog įsidėkite bananą į rankinę – nereikia nei peilio, nei lėkštės. Puikiai tinka, kai tarp susitikimų pajuntate, kad akys pačios merkiasi.
3. Bananų ir riešutų duetas
   Suvalgykite bananą kartu su saujele migdolų ar graikinių riešutų – taip gausite ne tik angliavandenių, bet ir sveikųjų riebalų bei baltymų, kurie padės ilgiau išlikti soti.
4. Sveikesnis desertas
   Šiek tiek sušaldytą bananą sutrinkite su šlakeliu pieno – gausite tirštos, „ledų“ konsistencijos desertą, kuriame nebus pridėtinio cukraus.
5. Papildymas košėms ir blyneliams
   Bananų griežinėliai puikiai tinka ant avižinės košės, varškės blynelio ar viso grūdo duonos riekės su riešutų sviestu.

Kada bananas gali nepadėti?

Kartais vieno produkto įtraukimo į mitybą tiesiog neužtenka. Jei nuovargis vargina nuolat, trūksta jėgų net ir tada, kai pakankamai miegate, maitinatės pakankamai sveikai ir stengiatės judėti, bananas gali būti tik mažas dėlionės gabaliukas. Tokiu atveju svarbu pažvelgti giliau.

Pirmiausia verta pasikonsultuoti su šeimos gydytoju ir atlikti pagrindinius kraujo tyrimus. Ypač svarbūs rodikliai:

• Geležis, feritinas, hemoglobinas. Jeigu jų trūksta, gali būti diagnozuojama mažakraujystė, o jos pagrindinis simptomas – nuolatinis nuovargis, blyškumas, dusulys lipant laiptais, dažnesnis širdies plakimas. Vien bananai šios problemos neišspręs – reikės gydytojo paskirto gydymo ir mitybos korekcijų.
• Vitamino D kiekis. Jo stoka dažna mūsų klimato zonoje ir pasireiškia ne tik nuovargiu, bet ir prastesne nuotaika, raumenų silpnumu, skausmais. Šio vitamino paprastai neužtenka pasipildyti vien su maistu – dažnai prireikia papildų, skiriamų gydytojo.
• Vitamino B12 ir folio rūgšties lygis. Šių medžiagų trūkumas taip pat gali sukelti nuovargį, nervingumą, susikaupimo sunkumus. Ypač svarbu žmonėms, kurie mažai vartoja gyvūninės kilmės produktų.

Taip pat būtina įvertinti skydliaukės funkciją. Per lėta skydliaukės veikla (hipotirozė) gali pasireikšti:

• nuolatiniu mieguistumu,
• šaltkrėčiu,
• svorio augimu,
• sausa oda, lūžinėjančiais plaukais.

Jei įtariate, kad simptomai panašūs, vien mitybos pakeitimų nepakaks – reikalinga gydytojo endokrinologo konsultacija ir atitinkamas gydymas.

Nepamirškite ir miego režimo bei streso lygio. Net jei valgote labai sveikai, bet:

• einate miegoti vis kitu laiku,
• miegate mažiau nei 7–8 valandas,
• dažnai prabundate naktį,
• gyvenate nuolatinėje įtampoje, skubėjime,
  nuovargis taps kasdieniu palydovu. Tokiu atveju svarbiau ne papildomi produktai, o miego higienos taisyklių laikymasis, streso mažinimo būdai (judėjimas, kvėpavimo pratimai, psichologo pagalba).

Dar kelios situacijos, kai vien bananas nepadės:

• Lėtinės ligos (širdies, plaučių, inkstų ir kt.) gali sukelti bendrą silpnumą ir nuovargį – čia būtinas nuolatinis gydytojo stebėjimas.
• Psichologinės priežastys – depresija, perdegimas, nuolatinis nerimas dažnai pasireiškia nuovargiu ir motyvacijos stoka. Tokiais atvejais būtina emocinė ir profesionali psichikos sveikatos specialisto pagalba.
• Per didelis kofeino ir cukraus vartojimas. Jie gali trumpam „pakelti“, bet vėliau sukelia dar didesnį energijos kritimą – bananas tokio svyravimo neišlygins, jei gyvenimo būdas iš esmės nesikeis.

Bananai – puikus pagalbininkas, kai norite natūraliai pasipildyti energijos, gauti daugiau kalio ir B grupės vitaminų. Tačiau jie nepakeis profesionalios medicininės pagalbos, jei nuovargis yra nuolatinis, stiprus ir trukdo gyventi įprastą gyvenimą. Jei jaučiate, kad jėgų trūkumas tęsiasi ilgiau nei kelias savaites, geriausia dovana sau – ne dar vienas vaisius, o vizitas pas gydytoją ir išsamesnis savo sveikatos įvertinimas.

The post Jei dažnai pavargstate, šį vaisių turėtumėte įtraukti į mitybą jau šiandien! appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Kodėl „ne“ taip sunku ištarti?

Kaltės jausmas dažniausiai kyla ne dėl paties žodžio „ne“, o dėl įsitikinimų, kuriuos su juo siejame. Daugelis iš mūsų nuo vaikystės išmoko, kad:

• „geri žmonės padeda visada“
• „atsisakyti – reiškia nuvilti“
• „jei pasakysiu ne, mane atstums“

Prie to prisideda baimė būti nemėgstamam, baimė konfliktų ir noras išlaikyti harmoniją bet kokia kaina. Tačiau svarbu suprasti vieną esminį dalyką: jūsų ribos nėra puolimas prieš kitą žmogų. Jos – būtina sąlyga sveikiems santykiams.

Ką iš tiesų reiškia pasakyti „ne“?

Pasakyti „ne“ nereiškia:

• kad esate egoistiški
• kad nemylite ar negerbiate kito
• kad atimate iš kito pagalbą visiems laikams

Iš tikrųjų „ne“ dažniausiai reiškia:

• „šiuo metu negaliu“
• „tai viršija mano galimybes“
• „renkuosi save, kad galėčiau funkcionuoti sveikai“

Kai sakote „taip“ visiems, labai dažnai sakote „ne“ sau – savo poilsiui, laikui, emocinei būsenai ir poreikiams.

Kaip atpažinti, kad peržengiate savo ribas?

Yra keli aiškūs signalai, rodantys, kad per dažnai sakote „taip“:

• jaučiatės pavargę, bet vis tiek sutinkate
• jaučiate vidinį pasipriešinimą, bet nutylite
• padėję kitiems jaučiate ne džiaugsmą, o susierzinimą
• dažnai galvojate: „kodėl vėl sutikau?“

Tai ženklai, kad jūsų „taip“ nėra sąmoningas pasirinkimas, o automatinė reakcija.

Kaip pasakyti „ne“ be kaltės – praktiškai

Pirmas žingsnis – atsisakyti perteklinių pasiteisinimų. Jūs neprivalote pateikti ilgų paaiškinimų ar įrodymų. Kuo daugiau teisinate savo sprendimą, tuo labiau siunčiate žinutę, kad „ne“ yra kažkas blogo.

Vietoje to naudokite:

• trumpus, ramius sakinius
• aiškų toną
• pagarbą be savęs išdavystės

Pavyzdžiai:

• „Šį kartą negaliu, bet ačiū, kad pakvietei.“
• „Tai neatitinka mano galimybių šiuo metu.“
• „Nenoriu imtis šio įsipareigojimo.“

Pastebėsite, kad kaltės jausmas dažniausiai būna stipresnis jūsų galvoje nei realybėje.

Ką daryti su kaltės jausmu, kai jis vis tiek kyla?

Svarbu suprasti: kaltė nereiškia, kad pasielgėte neteisingai. Ji dažnai reiškia tik tai, kad elgiatės kitaip nei buvote įpratę. Kaltė yra pokyčio palydovas.

Kai ji kyla, paklauskite savęs:

• ar aš dabar saugau savo ribas?
• ar sutikčiau, jei būčiau pavargęs ar perdegęs?
• ar tikrai esu atsakingas už kito žmogaus jausmus?

Priminkite sau: kito žmogaus nusivylimas nėra jūsų kaltė, jei elgiatės pagarbiai ir sąžiningai.

Kodėl „ne“ stiprina santykius, o ne juos griauna?

Sveiki santykiai remiasi aiškumu, o ne tylia auka. Kai nuolat sakote „taip“, kaupiasi nepasitenkinimas, kuris anksčiau ar vėliau išsilieja pykčiu, atsitraukimu ar emociniu šaltumu.

Paradoksalu, bet žmonės dažnai:

• labiau gerbia tuos, kurie moka brėžti ribas
• aiškiau supranta, ko iš jūsų tikėtis
• jaučiasi saugiau, kai santykiai yra tikri, o ne paremti priverstiniu gerumu

Išmokti sakyti „ne“ – tai išmokti rinktis save

Sakyti „ne“ nėra tik bendravimo įgūdis. Tai vidinis leidimas būti savimi, net kai tai nepatogu. Tai brandos, savivertės ir emocinės sveikatos ženklas.

Jūs neprivalote būti visiems patogūs, kad būtumėte vertingi. Kartais pats didžiausias „taip“ sau prasideda nuo ramaus, aiškaus ir pagarbaus „ne“ kitiems.

„Subtilus menas pasakyti „ne“ knyga

„Amazon“ bestselerių autorius Damonas Zahariadesas pristato nuoseklų strateginį vadovą, kaip nustatyti ribas ir išsiugdyti atkaklumą, reikalingą norint tas nustatytas ribas išlaikyti. Išmoksite, kaip pasakyti „ne“ kiekvienoje situacijoje, tiek namuose, tiek darbovietėje, atsižvelgus į savo įsitikinimus. O visų geriausia tai, kad išsiaiškinsite, kaip pasiekti, kad jūsų draugai, šeimos nariai, viršininkai, bendradarbiai ir kaimynai gerbtų nustatytas ribas bei pripažintų jūsų autoritetą.

Skaitydami knygą „Subtilus menas pasakyti „ne“ sužinosite:

• kaip pats vargau, kai vis stengdavausi įtikti žmonėms (ir kaip man pavyko atsikratyti šio įpročio!);
• 11 pagrindinių priežasčių, kodėl esame linkę sakyti „taip”, nors žinome, kad turėtume tarti „ne”;
• 10 paprastų strategijų, kaip subtiliai atmesti žmonių prašymus;
• kodėl kitiems sakydami „ne” netampate blogais žmonėmis (visiškai priešingai!);
• geriausius būdus ugdyti įprotį nustatyti asmenines ir profesines ribas;
• kaip sužinoti, ar nesate įsiteikinėtojai (ir kaip įvertinti problemos rimtumą).

The post Psichologo patarimai, kaip išmokti pasakyti „ne“ be kaltės jausmo appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Mažakraujystė (anemija) – tai būklė, kai organizme sumažėja hemoglobino kiekis ir audiniai nepakankamai aprūpinami deguonimi. Pacientai dažniausiai skundžiasi nuolatiniu nuovargiu, silpnumu, dusuliu fizinio krūvio metu, galvos svaigimu, širdies plakimu, sumažėjusiu darbingumu, sutrikusia koncentracija ar plaukų slinkimu. Kadangi šie simptomai vystosi palaipsniui, jie neretai priskiriami stresui ar pervargimui.

Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Agnieška Ieva Banaitė sako, kad mažakraujystė yra viena dažniausių būklių, su kuriomis susiduriama kasdienėje klinikinėje praktikoje.

„Dažniausia jos priežastis – geležies stoka, kuri gali išsivystyti ne tik dėl nepakankamos mitybos, bet ir dėl lėtinio kraujo netekimo ar sutrikusio geležies pasisavinimo. Vien tik hemoglobino sumažėjimas dažnai yra vėlyvas signalas, todėl svarbu įvertinti ir organizmo geležies atsargas, ypač feritino rodiklį“, – teigia gydytoja.

Didžiausia rizika – moterims, vaikams ir vyresniems žmonėms

Geležies stoka ypač dažna moterims su gausiomis ar užsitęsusiomis menstruacijomis, nėštumo ar žindymo metu, taip pat žmonėms, sergantiems virškinamojo trakto ligomis ar lėtinėmis uždegiminėmis būklėmis. Tokiais atvejais vien mitybos korekcijos dažnai nepakanka – būtina nustatyti tikrąją priežastį ir parinkti tinkamą gydymą.

Anot „Antėja“ medikės, ypač pažeidžiami yra vaikai bei paaugliai, vaisingo amžiaus moterys, nėščiosios bei vyresnio amžiaus žmonės. Senjorams mažakraujystė neretai gali būti pirmasis rimtesnės lėtinės ar onkologinės ligos požymis, todėl šioje amžiaus grupėje ji visada reikalauja išsamaus ištyrimo.

Kai kuriais atvejais, ypač kai mažakraujystė nustatoma be aiškios priežasties arba kartojasi, rekomenduojama atlikti išplėstines mažakraujystės ištyrimo programas. Jos padeda įvertinti ne tik geležies atsargas, bet ir kitus galimus anemijos mechanizmus – vitamino B12 ar folio rūgšties stoką, lėtinius uždegiminius procesus ar paslėptą kraujo netekimą. Toks išsamus ištyrimas leidžia nustatyti gilesnę priežastį ir parinkti tikslinį gydymą.

Geležies stoka nustatoma dažniau

„Nors aiškaus biologinio sezoniškumo nėra, rudenį ir žiemą geležies stoka nustatoma dažniau – tai siejama su mažesne mitybos įvairove, didesniu uždegiminių būklių skaičiumi ir bendru organizmo išsekimu. Net esant nespecifiniams simptomams, rekomenduojama atlikti kraujo tyrimus, vertinant ne tik hemoglobiną, bet ir feritiną. Laiku koreguojant nustatytus pokyčius galima išvengti ilgalaikių pasekmių ir pagerinti gyvenimo kokybę“, – dėsto A. I. Banaitė.

Feritinas parodo organizmo geležies atsargas ir dažnai sumažėja dar prieš pasikeičiant hemoglobino lygiui. Nors laboratorijose feritino norma dažniausiai prasideda nuo 30 µg/l, klinikinėje praktikoje, ypač moterims, 30–50 µg/l dažnai jau siejamas su simptomais. Dėl to neretai rekomenduojama siekti bent 50 µg/l.

„Vis daugiau žmonių turi normalius hemoglobino rodiklius, tačiau sumažėjusias geležies atsargas. Tokiais atvejais žmogus gali jaustis prastai, nors bendras kraujo tyrimas atrodo geras. Laiku nustatant geležies stoką galima užkirsti kelią anemijos vystymuisi“, – teigia gydytoja.

Gydymo metodai

Geležies stoka ir mažakraujystė gali būti veiksmingai koreguojamos tinkamai parinktu gydymu, tačiau gydymo metodas priklauso nuo būklės sunkumo ir paciento tolerancijos.

Lengvesniais atvejais rekomenduojama koreguoti mitybą ir vartoti geležies tabletes. Tačiau gydymas tabletėmis trunka kelis mėnesius ir ne visada yra efektyvus ar gerai toleruojamas. Kai tablečių vartojimas nepadeda, jos netoleruojamos arba reikalingas greitesnis poveikis, taikoma intraveninė geležies terapija.

Vienas iš tokių preparatų – Monofer (geležies derisomaltosas), modernus intraveninis geležies preparatas, leidžiantis greitai ir patikimai atkurti geležies atsargas.

„Lašelinės atliekamos įvairiose klinikose, įvertinus paciento tyrimus ir indikacijas. Dažnai pakanka vienos procedūros, išvengiama virškinimo trakto šalutinių poveikių, o savijauta pagerėja greičiau nei vartojant tabletes“, – pasakoja A. I. Banaitė. 

The post Šaltasis sezonas ir mažakraujystė: ką svarbu žinoti kiekvienam appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Anot Akių klinikos „Lirema” akių ligų gydytojos Dalios Butėnienės, trumpalaikis regėjimo suprastėjimas dažniausiai gali pasireikšti po ilgos darbo dienos prie ekrano, ilgo skaitymo ar vairavimo, esant sausoms, pervargusioms akims, kai trūksta poilsio ar miego.

„Tokiais atvejais pailsėjus regėjimas dažniausiai pagerėja. Visgi svarbu atkreipti dėmesį – jei neryškumas kartojasi, kasdienėje veikloje kyla diskomfortas, tai nebėra tik nuovargis”, – teigia gydytoja.

Dažniausi regėjimo sutrikimai: trumparegystė, toliaregystė ir astigmatizmas

Trumparegystė pasireiškia tada, kai žmogus gerai mato iš arti, tačiau neryškiai – į tolį. Toliaregystės atveju matymas prastėja iš arti, tampa sunku skaityti knygas, matyti telefono, kompiuterio ekraną, o akys greičiau pavargsta. Astigmatizmas vaizdą iškraipo, išlieja tiek iš arti, tiek į tolį.

„Šie sutrikimai gali atsirasti bet kuriame amžiuje ir dažnai progresuoja nepastebimai. Žmonės prie prastesnio matymo prisitaiko, todėl ilgą laiką nesikreipia į specialistus, kol neatsiranda galvos skausmai, akių nuovargis ar ilgalaikis regėjimo pablogėjimas”, – patirtimi dalijasi D. Butėnienė.

Spręsti šiuos regos sutrikimus galima trimis būdais – akiniais, kontaktiniais lęšiais arba lazerine regos korekcija – vos 10 min. procedūra, leidžiančia pamiršti papildomas akių korekcijos priemones.

„Jauni, aktyvūs žmonės nori gyventi laisvą, kokybišką gyvenimą be akinių ir kontaktinių lęšių, todėl regos korekcija lazeriu, anksčiau buvusi neįprasta, dabar tampa įprastu ir saugiu pacientų pasirinkimu koreguojant regėjimą”, – teigia oftalmologė.

Amžinė toliaregystė, katarakta ir degeneracinės akių ligos

Su amžiumi didėja rizika susidurti su amžine toliaregyste – regos sutrikimu, kai ima reikėti skaitymo akinių, bei katarakta, kai akies lęšiukas ima drumstėti, o vaizdas tampa lyg per rūką. Regėjimas prastėja palaipsniui, todėl ilgą laiką regos sutrikimas ar liga gali būti nepastebėti.

„Po 40–ies metų visi be išimties pradeda prasčiau matyti, nes vystosi amžinė toliaregystė, ar kitaip presbiopija. Tai nėra liga, o toks pat regos sutrikimas, kaip trumparegystė ar astigmatizmas, tik susijęs su akies lęšio standėjimu”, – teigia D. Butėnienė.

Anot gydytojos, presbiopija gali būti koreguojama ir lazeriu, ir atliekant refrakcinę lęšio keitimo operaciją, jei akies lęšis yra ne tik sustandėjęs, bet ir pakankamai drumstas, kai įprasta regos korekcija lazeriu tampa negalima.

„Lęšio keitimo operacija taip pat atliekama ir esant kataraktai, kai prigimtinis lęšiukas tampa itin standus ir drumstas tiek, kad pacientas mato lyg pro rūką, o papildomos korekcijos priemonės nebegelbėja”, – vardija oftalmologė.

Įvairios degeneracinės akių ligos, kaip geltonosios dėmės degeneracija, glaukoma ar kitos tinklainės ligos, neturi ryškių pradinių simptomų, tačiau gali sukelti negrįžtamą regėjimo praradimą, jei nėra diagnozuojamos laiku.

Sausos akys, netinkami akiniai, galvos skausmai

Ilgas darbas prie ekranų, kondicionuojamas oras ir retas mirksėjimas gali sukelti sausų akių sindromą, kuriam būdingas perštėjimas, deginimas, svetimkūnio pojūtis, neryškus matymas dienos pabaigoje. 

„Nors simptomai gali atrodyti nekalti, negydomos sausos akys smarkiai veikia regėjimo komfortą, todėl net ir didelių nusiskundimų kol kas neturintiems žmonėms patartina akis padrėkinti dirbtinėmis ašaromis be konservantų ir taip palengvinti akių darbą”, – teigia gydytoja.

Kita dažna problema – netinkamai parinkti ar pasenę akiniai, galintys sukelti akių įtampą, greitą nuovargį ir net galvos skausmus. 

„Tokiais atvejais žmogus dažnai ieško priežasties ne akyse, o bendroje savijautoje, tačiau nepagalvoja, kad pasenę, korekcijos nebeatitinkantys akiniai gali daryti didelę žalą, daug labiau varginti akis, dėl ko gali ne tik prastėti matymas, bet ir imti kankinti galvos skausmai”, – patirtimi dalijasi D. Butėnienė.

Anot gydytojos, neryškus vaizdas neturėtų tapti kasdienybės dalimi. Kuo anksčiau nustatomi regėjimo pokyčiai, tuo lengviau juos koreguoti ir išvengti ilgalaikių problemų.

The post Oftalmologė: neryškus vaizdas – paprastas nuovargis ar pirmas regėjimo sutrikimo signalas? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Depresija, kuri nepaiso stereotipų

Pasak BENU vaistininkės Deimantės Zalagaitytės, priešingai nei didžioji depresija, funkcionuojanti depresija dažnai lieka nepastebėta arba nesuprasta, nes visuomenėje vis dar populiarus stereotipinis sergančiojo depresija vaizdinys.

„Depresija sergantį žmogų įsivaizduojame liūdną, negalintį pakilti iš lovos, nesugebantį pasirūpinti savimi ir šeima. Lėtinė, funkcionuojanti depresija gali tęsti mėnesius ir metus – nepaisant vidinių kančių ir didelių investicijų į išorinį įvaizdį, žmogus yra darbingas, motyvuotas, socialiai aktyvus”, – sako D. Zalagaitytė.

Psichologė Guostė Neverauskaitė priduria, jog žmogus gali būti itin atsakingas, perfekcionistiškas, net perdėtai susitelkęs į tikslo siekimą: „Paradoksalu, tačiau būtent gebėjimas funkcionuoti pakankamai pilnavertiškai dažnai tampa kliūtimi laiku gauti reikiamą pagalbą – tiek iš aplinkos, tiek iš savęs paties.”

Tylūs depresijos signalai

Pirmasis požymis, padedantis atpažinti funkcionuojančią depresiją, yra atsparumas poilsiui, kai niekaip nepavyksta pailsėti, išsimiegoti, kai nuolat jaučiamas nuovargis, energijos stoka.

„Jeigu šią būseną lydi sumažėjęs gebėjimas jausti džiaugsmą, emocijų praradimas, koncentracijos trūkumas, trukdantis sprendimų priėmimui, savivertės klausimai, kaltės jausmas, apetito pokyčiai, o darbingumas, noras veikti paradoksaliai išlaikomas aukštame lygyje, tai gali būti siejama su tyliąja arba funkcionuojančia depresija”, – sako D. Zalagaitytė.

Anot G. Neverauskaitės, labai dažnai klinikinėje praktikoje žmonės įvardija savo būseną kaip „nuovargį”, „perdegimą” ar „sunkų etapą”. Ypač dažnai tai pasitaiko tarp asmenų, kurie nuo mažens buvo mokomi išlikti stiprūs, neperdėti situacijos sunkumo ir jų išgyvenimai nebuvo validuojami, priimti.

„Funkcionuojančios depresijos atveju emocinis skausmas dažnai tampa lėtinis ir normalizuojamas, – teigia psichologė. – Žmogus pripranta gyventi su vidiniu sunkumu ir psichologine kančia net nepastebėdamas, kad gyvenimas jau seniai primena išgyvenimą.”

Laukti, kol praeis, ar kreiptis į specialistus?

Pasak G. Neverauskaitės, nuovargis yra natūrali organizmo reakcija į žmogaus kūnui ir psichikai per didelį krūvį ir paprastai praeina gavus pakankamai kokybiško poilsio. „Depresijos atveju poilsis nebepadeda – net po atostogų ar laisvadienio žmogus jaučiasi taip pat išsekęs”, – sako psichologė.

Jeigu nemiga, energijos stoka ir nuovargis tęsiasi ilgiau nei 2 savaites, vertėtų pasikonsultuoti su šeimos gydytoju ar vaistininku. Pasak D. Zalagaitytės, šių simptomų ignoravimas sutrikdo dopamino ir noradrenalino apykaitą smegenyse ir gali transformuotis į gilesnę depresiją ar kitas psichosomatines ligas.

„Jei atpažįstate save – svarbu nesumenkinti savo būsenos. Ilgalaikis emocinis nuovargis nėra silpnumas, tai – požymis, kad per ilgai gyvenote perdėtai išnaudodami savo kūno ir psichikos resursus. Psichologinė pagalba nereiškia, kad nebesusitvarkote. Dažnai tai – ženklas, kad pagaliau renkatės pasirūpinti savimi”, – teigia G. Neverauskaitė.

Pagalba, galinti grąžinti vidinį kvėpavimą

D. Zalagaitytė pabrėžia, jog pirminiai veiksmai, kuriuos reikėtų peržiūrėti savo rutinoje, yra miego kontrolė ir ritmas, kai miegoti nueinama tuo pačiu metu kiekvieną dieną, o prieš miegą bent valandą vengiama ekranų.

„Ne mažiau svarbus yra fizinis aktyvumas, tačiau reikėtų atrasti sau tinkamą veiklą, kuri keltų malonumą, o ne papildomą stresą, – teigia vaistininkė. – Lėtinio streso būsenoje galėtų padėti adaptogenai – ašvaganda ar rausvioji rodiolė, taip pat – B grupės vitaminai, magnio papildai bei Omega-3 riebalų rūgštys.”

Anot G. Neverauskaitės, vienas efektyviausių funkcionuojančios depresijos gydymo metodų yra kognityvinė elgesio terapija: „Jos metu dirbama su mintimis, giliai įsišaknijusiais įsitikinimais apie save ir turimas pareigas, taip pat – su emocijomis, jų atpažinimu ir leidimu jas patirti, o ne „išjungti”. Svarbus akcentas terapijos metu skiriamas ir elgesiui – mažinamas perfekcionizmas ir jo sąsajos su savęs nuvertinimu. Kai kuriais atvejais, ypač kai simptomai užsitęsę ar stiprėjantys, gali būti taikoma psichoterapinio ir medikamentinio gydymo kombinacija.”

Pirmieji nusiskundimai nuskamba vaistinėje

Funkcionuojančią depresiją atpažinti sunku, todėl vaistininkas gali tapti pirmuoju asmeniu, galinčiu padėti pacientui suprasti problemą. Pasak D. Zalagaitytės, svarbu atkreipti dėmesį į žmogaus nusiskundimus ir jų trukmę.

„Jeigu žmogus sako, kad „kankina nemiga, nors vartoju melatoniną”, „jaučiuosi lyg rūke”, „nėra jėgų susikaupti”, „trūksta energijos atlikti kasdieninius darbus”, jei tai tęsiasi ne pirmą mėnesį, jeigu vis dažniau perkami vaistai nuo galvos skausmo, virškinimo problemų, ieškoma priemonių energijai stimuliuoti arba miegui gerinti, jeigu poilsis negelbsti, o įvairūs tyrimai nerodo jokių patologijų, patariama kreiptis į šeimos gydytoją ar kitą specialistą, galintį įvardyti nusiskundimų priežastis ir padėti suvaldyti problemą”, – pataria vaistininkė.

The post Už šypsenos besislepianti tuštuma: atskleidė, kaip atpažinti funkcionuojančią depresiją  appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

„Nors liūdnasis pirmadienis nėra moksliškai pagrįstas reiškinys ir dažniau laikomas reklaminiu terminu, pošventiniu laikotarpiu daugiau žmonių nei įprastai susiduria su ryškesniais nuotaikų svyravimais. Juos dažnai lemia nepakankamas dienos šviesos kiekis, nusilpęs imunitetas ir sumažėjęs fizinis aktyvumas”, – sako G. Danielė.

Nors liūdniausios dienos akcentavimas gali sumenkinti tikras depresijos ar sezoninių nuotaikos sutrikimų problemas ir sudaryti įspūdį, kad liūdesys tą dieną yra madingas, toks požiūris nukreipia dėmesį nuo ilgalaikės psichikos sveikatos priežiūros. Vis dėlto ši diena gali paskatinti žiniasklaidą daugiau kalbėti apie emocinę sveikatą ir sudaryti erdvę diskusijoms apie nuotaikos sutrikimus bei jų prevenciją. Ji taip pat gali tapti priminimu skirti daugiau laiko sau, poilsiui ir kasdieniams įpročiams.

Daugiau sunkumų kyla nerimastingiems žmonėms

G. Danielė pasakoja, kad sausis gali būti emociškai sudėtingesnis dėl sumažėjusio socialumo. Švenčių metu daug laiko praleidžiama su šeima, draugais ar kolegomis, o joms pasibaigus grįžtama į kasdienę rutiną, kuri ne visuomet yra maloni. Prie emocinės įtampos prisideda ir finansinis nerimas dėl šventėms išleistų pinigų. Prasidėjus Naujiesiems neretai jaučiamas bendras nuovargis ar net išsekimas ir dėl trumpesnio miego bei darbo įsipareigojimų.

Be to, gruodis ir sausis yra tamsiausi metų mėnesiai, o dėl saulės šviesos trūkumo sumažėja serotonino – laimės hormono, atsakingo už gerą nuotaiką, motyvaciją ir emocinę pusiausvyrą, gamyba organizme.

„Nors daugelis žmonių yra jautrūs pošventiniam laikotarpiui, kai kuriems jis gali būti ypač sudėtingas. Dažniau taip nutinka sergantiems depresija, turintiems generalizuoto nerimo sutrikimą ar patiriantiems sezoninius nuotaikos pokyčius. Jautriau į šį laikotarpį reaguoja ir vieniši, didelių finansinių išlaidų patyrę žmonės, taip pat tėvai ir šeimos, kurių prieššventinis bei šventinis laikotarpis buvo itin intensyvus”, – dalijasi G. Danielė.

Jei pošventinis liūdesys, nerimas ar nuovargis trunka ilgiau nei 2–3 savaites, naudinga pasikonsultuoti su psichikos sveikatos specialistu. Sunerimti verta ir tada, kai po švenčių tampa sunku imtis kasdienės veiklos, rytais atsikelti, o taip pat mažėja darbingumas ir dėmesio koncentracija.

Kaip sau padėti?

Norėdami pasijusti geriau, žmonės neretai griebiasi greitų, tačiau trumpalaikių nuotaikos gerinimo būdų: saldumynų, kavos ar impulsyvių pirkinių. Vis dėlto ilgainiui jie ne sumažina, o padidina vidinę įtampą.

„Saldumynai sukelia cukraus kiekio kraujyje svyravimus, kurie gali lemti dirglumą, energijos trūkumą ir liūdesį. Nors kofeinas veikia kaip stimuliatorius ir pažadina apsnūdusį organizmą, jis gali padidinti kortizolio kiekį kraujyje ir taip sustiprinti vidinę įtampą. Tuo metu impulsyvūs pirkiniai dažniausiai susiję su staigiu dopamino šuoliu. Jį vėliau lydi kaltės jausmas, finansinis spaudimas, savikritika ar nusivylimas savimi”, – sako Kauno psichikos sveikatos klinikos „Meliva” medicinos psichologė G. Danielė.

Nervų sistemą geriausiai padeda stiprinti kasdieniai įpročiai, tokie kaip reguliarus miego režimas, pakankamas fizinis aktyvumas ir subalansuota mityba. Taip pat naudinga bent 30–60 minučių per dieną praleisti lauke, dienos šviesoje. Emocinei savijautai svarbūs ir reguliarūs susitikimai su draugais, realistiški ir papildomo streso nekeliantys tikslai.

The post Niūriausias laikas metuose – liūdnasis pirmadienis: kodėl tą dieną jaučiamės nelaimingi? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Kodėl trūksta energijos?

Dažniausios priežastys:

• nereguliarūs valgiai
• per daug cukraus ir greitųjų angliavandenių
• baltymų trūkumas
• dehidratacija
• vitaminų ir mineralų stygius

Gera žinia – mitybą galima koreguoti gana greitai.

1. Sudėtiniai angliavandeniai – ilgalaikė energija

Jie palaiko stabilų cukraus kiekį kraujyje.

✔ Pilno grūdo duona
✔ Avižos
✔ Rudieji ryžiai
✔ Grikiai

Venkite baltų bandelių ir saldumynų – energija iš jų trumpalaikė.

2. Baltymai – jėgų pagrindas

Baltymai padeda išvengti energijos „kritimų“.

✔ Kiaušiniai
✔ Graikiškas jogurtas
✔ Ankštiniai augalai
✔ Žuvis ir liesa mėsa

Įtraukite baltymus kiekvieno valgymo metu.

3. Sveikieji riebalai – energija be šuolių

Riebalai būtini smegenų veiklai ir ištvermei.

✔ Avokadai
✔ Riešutai ir sėklos
✔ Alyvuogių aliejus
✔ Riebi žuvis

4. Daržovės ir vaisiai – vitaminų šaltinis

Kai trūksta energijos, dažnai trūksta ir mikroelementų.

✔ Špinatai
✔ Brokoliai
✔ Bananai
✔ Uogos

Ypač svarbūs: geležis, magnis, B grupės vitaminai.

5. Užkandžiai, kurie tikrai veikia

Rinkitės užkandžius, kurie maitina, o ne sekina.

✔ Obuolys + riešutai
✔ Jogurtas + uogos
✔ Humusas + daržovės
✔ Kiaušinis + pilno grūdo duona

6. Nepamirškite vandens

Net lengva dehidratacija gali sukelti nuovargį ir galvos skausmą.

✔ Gerkite vandenį reguliariai
✔ Pradėkite dieną stikline vandens
✔ Ribokite saldžius gėrimus

Ko geriau vengti, kai trūksta energijos?

• Cukraus pertekliaus
• Greito maisto
• Daug kofeino be maisto
• Praleistų valgymų

The post Ką valgyti, kai trūksta energijos? Maistas, kuris padeda atgauti jėgas appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Avinas

Energijos netrūks, tačiau per didelis tempas gali išsekinti. Saugok galvą, kraujospūdį ir nervų sistemą.

Patarimas sveikatai: reguliarus judėjimas + poilsio režimas.

Jautis

Sausį gali būti jautresnė gerklė, kaklas ir skydliaukė. Venk peršalimo ir per didelio saldumynų kiekio.

Patarimas: šilti gėrimai, lėtas tempas ir stabilus dienos ritmas.

Dvyniai

Kvėpavimo takai ir nervų sistema reikalaus dėmesio. Informacijos perteklius gali varginti labiau nei fizinis krūvis.

Patarimas: ribok ekranų laiką, daugiau gryname ore.

Vėžys

Skrandis ir virškinimas sausį gali būti jautresni. Emocinė būsena tiesiogiai veiks fizinę savijautą.

Patarimas: šiltas, naminis maistas ir emocinis saugumas.

Liūtas

Širdis ir nugaros sritis sausį gali reikalauti papildomos priežiūros. Venk pervargimo ir nereguliaraus miego.

Patarimas: saikingas judėjimas ir kokybiškas poilsis.

Mergelė

Virškinimo sistema ir imunitetas – pagrindinės sausio temos. Venk savidiagnostikos ir per griežtų režimų.

Patarimas: subalansuota mityba, daugiau vitaminų.

Svarstyklės

Inkstai ir apatinė nugaros dalis gali būti jautresni. Gerk pakankamai vandens ir saugok save nuo peršalimo.

Patarimas: šiluma, balansas ir mažiau streso.

Skorpionas

Hormonų sistema ir emocinė būsena sausį bus glaudžiai susijusios. Kūnas reaguos į vidinę įtampą.

Patarimas: detoksas emocijoms – poilsis, vanduo, tyla.

Šaulys

Kepenys, klubai ir sąnariai gali priminti apie save. Venk persivalgymo ir per didelio optimizmo sporte.

Patarimas: lengvas judėjimas ir saikas.

Ožiaragis

Kaulai, sąnariai ir dantys – tavo silpnesnė vieta sausį. Kūnas prašys šilumos ir lėtesnio tempo.

Patarimas: mineralai, šilti drabužiai ir kantrybė sau.

Vandenis

Nervų sistema ir kraujotaka gali būti jautresnės. Miego trūkumas greitai atsilieps savijautai.

Patarimas: reguliarus miegas ir ribotas kofeinas.

Žuvys

Imunitetas ir limfinė sistema sausį reikalauja dėmesio. Gali jausti didesnį nuovargį ar emocinį jautrumą.

Patarimas: daugiau poilsio, šilumos ir švelnumo sau.

The post Sausio horoskopas sveikatai: kaip pasirūpinti savimi metų pradžioje? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Klaida Nr. 1: geležį vartojate kartu su ją blokuojančiais produktais

Daugelis nežino, kad kai kurie įprasti produktai trukdo geležies pasisavinimui. Kava, juodoji ir žalioji arbata, kakava, taip pat kalcio turintys produktai (pienas, sūris, jogurtas) gali gerokai sumažinti geležies įsisavinimą.

Ką daryti?
Geležies turinčius patiekalus valgykite bent 1–2 valandas prieš arba po kavos, arbatos ir pieno produktų.

Klaida Nr. 2: per mažai vitamino C

Net ir augalinės kilmės geležis gali būti puikiai pasisavinama, jei mityboje netrūksta vitamino C. Deja, dažnai geležies šaltiniai vartojami be jo.

Ką daryti?
Prie geležies turinčių patiekalų pridėkite paprikos, citrusinių vaisių, brokolių, raugintų kopūstų ar šlakelį citrinos sulčių.

Klaida Nr. 3: pasitikima tik augaliniais geležies šaltiniais

Augalinė (neheminė) geležis pasisavinama prasčiau nei gyvūninės kilmės (heminė). Net subalansuota vegetariška mityba gali neužtikrinti pakankamo geležies kiekio, ypač moterims.

Ką daryti?
Jei nevalgote mėsos, būtina itin kruopščiai derinti produktus ir reguliariai tikrinti geležies rodiklius.

Klaida Nr. 4: ignoruojami virškinimo sutrikimai

Skrandžio rūgštingumo sumažėjimas, žarnyno uždegimai ar dažnas antacidinių vaistų vartojimas gali ženkliai pabloginti geležies pasisavinimą.

Ką daryti?
Jei geležies trūkumas kartojasi, verta įvertinti ne tik mitybą, bet ir virškinimo sistemos būklę.

Klaida Nr. 5: per mažas kalorijų kiekis

Nuolatinės dietos, ribojantis valgymas ar labai mažas kalorijų kiekis gali lemti mikroelementų trūkumą, net jei maistas atrodo „kokybiškas“.

Ką daryti?
Organizmui reikia pakankamai energijos, kad jis galėtų pasisavinti maistines medžiagas.

Klaida Nr. 6: savarankiškas papildų vartojimas

Geležies papildai ne visada yra sprendimas. Netinkama dozė ar forma gali sukelti šalutinius poveikius arba būti tiesiog neefektyvi.

Ką daryti?
Papildus vartokite tik pasitarę su gydytoju ir atlikę kraujo tyrimus.

The post Valgote teisingai, bet vis tiek trūksta geležies? Įvardijo dažniausias klaidas appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

1. Tamsiai ruda

Nors ruda siejama su natūralumu, žiemą tamsūs rudos atspalviai dažnai atrodo sunkūs ir pabrėžia papilkėjusią odą.

Kuo keisti?
✔ karamele
✔ šiltu smėlio atspalviu
✔ pieno šokolado spalva

2. Purvinai pilka

Pilka – klasika, tačiau šaltas, blankus pilkas tonas be struktūros ar kontrasto gali suteikti pavargusio veido efektą.

Stilistų patarimas:
Rinkitės šviesią, perlinę ar grafito pilką, derinkite ją su ryškesniais aksesuarais.

3. Tamsiai violetinė

Šis atspalvis dažnai atrodo prabangiai, tačiau žiemą jis gali pabrėžti paakių ratilus ir veido nelygumus.

Alternatyvos:
✔ slyvų
✔ baklažano
✔ švelni levandų spalva

4. Alyvuogių žalia

Stilistai sutaria – žiemą alyvuogių atspalvis gali suteikti nesveikos odos toną, ypač jei oda šviesi.

Ką rinktis vietoje?
✔ sodri smaragdo žalia
✔ miško žalia
✔ tamsiai mėlyna su žaliu atspalviu

5. Visiškai juoda nuo galvos iki kojų

Juoda lieknina, bet žiemą be jokio kontrasto ji gali sendinti ir išryškinti veido linijas.

Kaip neatrodyti per griežtai?
– pridėkite šviesų šaliką
– rinkitės tekstūras (vilna, kašmyras)
– naudokite metalinius ar spalvotus aksesuarus

The post Šios spalvos žiemą sendina – stilistai pataria jų vengti appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.