Ir vis dėlto – nieko mirtina tuo metu nevyksta. Tai nervų sistemos iškreiptas pavojaus signalas, žinutė, kurios ilgai nepastebėjote. Kūnas kalba, o jūs – per ilgai tylėjote.

Panikos priepuoliai istorijoje

Viduramžiais tokius žmones laikė apsėstais, prakeiktais ar morališkai silpnais. Drebulys, dusulys ir plakančios širdys buvo priskiriamos dievo bausmei arba blogio jėgoms. Žmones izoliuodavo, gėdindavo, liepdavo „pasitaisyti“ arba melstis.

Šiandien žinome daug daugiau. Panikos pojūčius sukelia fiziologiniai procesai – adrenalinas, kortizolis, norepinefrinas. Kūnas reaguoja taip, lyg gresia pavojus, nors realios grėsmės nėra. Sekundės atrodo kaip minutės, minutės – kaip valandos.

Kodėl atsiranda panikos priepuoliai?

Panikos priepuoliai niekada nekyla be priežasties. Jie kaupiasi iš:

• ilgalaikio streso
• neišspręstų emocijų
• traumų ir praeities patirčių
• nuovargio, įtampos, atsakomybės
• slopinamo pykčio, liūdesio ar skausmo

Kūnas ilgai neša krūvį, kol vieną dieną – nebeįstengia. Priepuolis tampa ne bausme, o signalu: „pakankamai“.

Trigeriai ir sukeliantys veiksniai

Panikos atakas gali paskatinti:

• per didelis stresas ir terminai
• šeimyninis ir socialinis spaudimas
• praeities patirtys ir traumos
• emocijų slopinimas
• hormonų svyravimai
• ligos, netektys, pokyčiai

Vyrai taip pat patiria panikos priepuolius, tačiau dažnai juos slepia, o tai tik sustiprina simptomus.

Naktiniai panikos priepuoliai

Ypač žiaurūs – naktiniai priepuoliai. Pabundate 3 val. ryto, širdis daužosi, trūksta oro, kūnas dreba, protas nesuvokia, kas tikra. Nėra triukšmo, nėra žmonių, nėra loginio paaiškinimo.

Naktį kūnas pagaliau turi erdvę išleisti tai, ką slopinote dienos metu.

Fiziniai simptomai ir jų paaiškinimas

Panikos atakos fiziologija visiškai reali:

• širdies plakimas – adrenalinas paruošia bėgti
• drebėjimas – įsitempia raumenys
• oro trūkumas – spazmuoja diafragma
• galvos svaigimas – pakinta kraujo cirkuliacija
• pykinimas/skausmas pilve – žarnynas reaguoja į stresą

Tai nėra silpnumas. Tai nervų sistemos komunikacija.

Psichologinis poveikis

Baimė, gėda ir kaltė sustiprina priepuolius dar labiau. Atsiranda baimės baimė – meta-baime, dėl kurios kitas priepuolis tampa beveik neišvengiamas. Nukenčia santykiai, darbas, socialinis gyvenimas, savivertė.

Priepuolis nėra pavojus, tačiau jis jaučiasi kaip pavojus.

Kaip suvaldyti panikos priepuolius?

Efektyvios priemonės:

1. Kvėpavimas.
Lėtesnis iškvėpimas nei įkvėpimas ramina nervų sistemą.

2. Judėjimas.
Pasivaikščiojimas, tempimo pratimai, lengvas sportas – padeda išleisti adrenaliną.

3. Sąmoningumas.
Kūno skenavimas, pojūčių stebėjimas be kritikos.

4. Gyvenimo būdo keitimas.
Miegas, mityba, mažiau kofeino ir alkoholio.

5. Terapija.
Padeda perprogramuoti reakcijas į stresą.

6. Emocijų paleidimas.
Dienoraštis, pokalbiai, savirefleksija.

Tikslas ne sunaikinti paniką, o išmokti ją valdyti.

Mitai apie panikos priepuolius

Mitas: tai silpnumo ženklas.
Tiesa: tai biologinė savisaugos sistema.

Mitas: panika niekada nepraeis.
Tiesa: tinkamai dirbant – gali ženkliai susilpnėti arba visiškai išnykti.

Mitas: tai tik moterų problema.
Tiesa: ją patiria įvairaus amžiaus ir lyties žmonės.

Supratimas – pirmas žingsnis į laisvę.

Ilgalaikė perspektyva – viltis

Praktikuojant kvėpavimą, terapiją, gyvenimo būdo korekcijas, panikos priepuoliai silpnėja. Jie iš mokytojų, kurie skaudina, tampa mokytojais, kurie keičia.

Tai ne išlikimas. Tai meistriškumas.

Panika kaip vedlys, o ne priešas

Panikos priepuoliai parodo ribas, emocijas, kurios buvo slepiamos, ir vietas gyvenime, kur reikia pokyčių. Jie nėra bausmė – tai tiesa, kuri ilgai buvo neišgirsta.

Svarbiausia ne vengti panikos, o išmokti ją suprasti.

Gyvenimas su panika gali būti kitoks

Kai mokate kvėpuoti per audrą, atpažinti trigerius ir girdėti kūną – jūs nebe panikos auka, o savininkas. Ne ramybė be audrų svarbiausia, o gebėjimas laikytis jų viduryje.

Panikos priepuoliai gali būti garsūs, bet jei juos suprasite – jie taps aiškūs.
Ne baimė – o žinojimas.
Ne priešas – o mokytojas.

The post Panikos priepuoliai: kas tai, kodėl atsiranda ir kaip juos suvaldyti? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Pagrindiniai panikos atakų sukėlėjai

Panikos atakas sukelia įvairūs veiksniai, kurie gali būti tiek fiziniai, tiek psichologiniai. Dažnai tai yra keleto veiksnių sąveika, kuri sukelia ataką, ir šie veiksniai gali skirtis nuo žmogaus iki žmogaus.

1. Stresas ir emocinis spaudimas

Vienas iš pagrindinių panikos atakų sukėlėjų yra ilgalaikis ar intensyvus stresas. Stresas gali būti susijęs su darbo reikalais, asmeninėmis problemomis, finansiniais sunkumais ar net per dideliais lūkesčiais sau. Kai stresas kaupiasi ilgą laiką, kūnas gali reaguoti į tai staigiu ir stipriu nerimo priepuoliu, kuris pasireiškia kaip panikos ataka.

• Darbo spaudimas: Per didelis darbo krūvis, įtempti terminai ar konfliktiški santykiai su kolegomis gali sukelti nuolatinį stresą, kuris ilgainiui gali sukelti panikos atakas.
• Asmeninės problemos: Konfliktai šeimoje, santykių problemos ar netikėti gyvenimo pokyčiai (skyrybos, netektis) gali sukelti emocinį išsekimą ir padidinti panikos atakų riziką.

2. Genetika ir paveldimumas

Tyrimai rodo, kad panikos atakų tikimybė gali būti didesnė žmonėms, kurių šeimoje buvo panašių problemų. Jei vienas iš tėvų ar kitų artimų giminaičių kentėjo nuo panikos sutrikimų, tai gali reikšti, kad yra didesnė genetinė polinkis šiai būklei.

• Genetinė rizika: Nors paveldimumas ne visada lemia panikos atakų atsiradimą, žmonės, turintys genetinę polinkį, gali būti jautresni stresui ir nerimui.

3. Fiziologinės ir smegenų veiklos pokyčiai

Kai kurios panikos atakos gali būti susijusios su fiziologiniais smegenų veiklos pokyčiais, kurie veikia žmogaus reakciją į stresą. Tyrimai parodė, kad žmonės, kurie patiria panikos atakas, gali turėti cheminių disbalansų smegenyse, ypač neurotransmiterių, atsakingų už emocijų reguliavimą, lygiuose.

• Neurotransmiterių disbalansas: Serotoninas, dopaminas ir norepinefrinas – tai svarbūs neurotransmiteriai, kurie reguliuoja nuotaiką ir emocijas. Disbalansas šiuose chemikaluose gali padidinti panikos atakų riziką.
• Amigdala: Amigdala yra smegenų dalis, atsakinga už baimės reakcijas. Kai ji per daug aktyvi, žmogus gali reaguoti į situacijas kaip į pavojingas, net jei realaus pavojaus nėra.

4. Traumos ir posttrauminis stresas

Žmonės, patyrę traumuojančius įvykius, pvz., avariją, smurtą ar net sunkią ligą, gali išsivystyti posttrauminio streso sutrikimas, kuris yra vienas iš panikos atakų rizikos veiksnių. Trauminiai išgyvenimai sukelia ilgalaikį emocinį stresą, o panikos atakos gali būti reakcija į trauminės patirties prisiminimus ar tam tikrus dirgiklius, kurie primena traumuojančią situaciją.

• Trauminiai įvykiai: Bet kuris sunkus gyvenimo įvykis, kuris paliko gilius emocinius randus, gali sukelti nuolatinius nerimo jausmus ir didinti panikos atakų tikimybę.

5. Fizinė sveikata ir sveikatos problemos

Kai kurios fizinės sveikatos problemos taip pat gali būti panikos atakų sukėlėjai. Pavyzdžiui, širdies ligos, skydliaukės sutrikimai ar kitos lėtinės ligos gali sukelti panikos simptomus arba padidinti jautrumą panikos atakoms.

• Hipertiroidizmas: Skydliaukės hiperaktyvumas gali padidinti nerimą, širdies plakimą ir sukelti panikos atakų simptomus.
• Cukraus kiekio kraujyje svyravimai: Staigūs cukraus kiekio kraujyje pokyčiai gali sukelti panikos atakoms būdingus simptomus, tokius kaip drebulys, prakaitavimas ir galvos svaigimas.

6. Gyvenimo pokyčiai ir neapibrėžtumas

Gyvenimo pokyčiai, net ir teigiami, gali būti streso šaltinis ir sukelti panikos atakas. Nauji iššūkiai, atsakomybės ar nežinomybė dėl ateities gali sukelti nerimą, kuris gali pasireikšti panikos forma.

• Perėjimai gyvenime: Santuoka, naujas darbas, persikėlimas į kitą miestą ar šalis – visa tai gali sukelti padidėjusį nerimą ir panikos atakas.
• Neapibrėžtumas: Nežinojimas, kas laukia ateityje, arba baimė, kad gyvenimo situacija gali nepasiteisinti, gali sukelti intensyvų stresą.

7. Kofeinas ir stimuliantai

Kofeinas, nikotinas ir kiti stimuliantai gali padidinti nervų sistemos aktyvumą ir sukelti panikos atakų simptomus. Kai kurie žmonės yra jautresni šiems stimuliantams, o per didelis jų vartojimas gali sukelti greitą širdies plakimą, drebulį ir padidėjusį nerimą, kurie sukelia panikos atakas.

• Kofeino poveikis: Didelės kofeino dozės gali padidinti širdies susitraukimų dažnį ir sukelti paniką primenančius pojūčius.
• Narkotikai ir alkoholis: Kai kurie narkotikai ir alkoholio perteklius taip pat gali sukelti panikos priepuolius arba pabloginti esamą būklę.

Kaip valdyti panikos atakas?

Jei atpažįstate panikos atakų sukėlėjus, galite imtis veiksmų, kad sumažintumėte jų dažnumą ar intensyvumą. Štai keletas patarimų, kaip valdyti panikos atakas:

1. Meditacija ir kvėpavimo pratimai: Kvėpavimo pratimai ir meditacija padeda nuraminti nervų sistemą ir sumažinti stresą, kuris dažnai sukelia panikos atakas.
2. Fizinė veikla: Reguliari fizinė veikla gali padėti sumažinti nerimą ir stresą, stiprinti širdies ir kraujagyslių sistemą bei pagerinti bendrą nuotaiką.
3. Psichologinė terapija: Kognityvinė elgesio terapija (KET) ir kitos psichoterapijos formos gali padėti geriau suprasti panikos atakų priežastis ir išmokti strategijų, kaip jas valdyti.
4. Vaistai: Kai kuriais atvejais gydytojai gali skirti vaistus, tokius kaip antidepresantai ar raminamieji, kurie padeda sumažinti panikos atakų dažnumą ar intensyvumą.

The post Kas sukelia panikos atakas? Veiksniai, kuriuos verta žinoti appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Žiniasklaidoje netilo žinutės apie jų porą, kol jie buvo kartu, o daugelis žmonių iki šiol domisi Nicole ir Tom santuoka bei vėlesne jos pabaiga. Nuo Tom įsitraukimo į scientologiją iki to, kaip jis tariamai atstūmė du Nicole įvaikius Isabella ir Connor… susidomėjimas šia buvusia pora niekada nesibaigia. 

Tačiau nedaugelis žino, kad kol pora buvo susituokusi, jų namuose buvo įrengtas savitas prietaisas. Tom ir Nicole namuose buvo įrengtas… panikos mygtukas. Keistą detalę atskleidė aktorė Kyra Sedgwick, kuri papasakojo apie patirtį, kurią patyrė vakarieniaujant tuometiniuose poros namuose.  2021 m. balandį pasirodžius laidai „The Drew Barrymore Show“, jos buvo paklausta apie laiką, praleistą aktorių namuose, filmuojant 1992 m. serialą „Keletas gerų vyrų“.

Nicole Kidman ir Tom Cruise

Vida Press

„Tai labai juokinga istorija“, – sakė K. Sedgwick. „Taigi tuo metu aš buvau nėščia ir mus pakvietė vakarienės. Dirbau su Tom seriale „Born On The Fourth Of Liepa”. Žiūrėjau aplinkui ir po vienu iš staliukų buvo toks mygtukas. Taigi paspaudžiau mažą mygtuką, nes galvojau, kad galbūt nutiks kas nors įdomaus“, – aiškino ji.

„Nieko neįvyko ir tada aš šiek tiek susinervinau. Taigi aš bakstelėjau Tom per petį ir pasakiau: „Paspaudžiau šį mygtuką“. Ir jis paklausė: „Tu paspaudei tą mygtuką?“. Aš atsakiau: „Taip, aš paspaudžiau tą mygtuką“. Tada jis pasakė: „Tai panikos mygtukas“. Tuo metu mygtukas suveikė ir į vakarienę įsiveržė policininkai. Į namų kiemą įvažiavo daugiau nei penki policininkų automobiliai. 

Nicole Kidman ir Tom Cruise

Vida Press

Nicole Kidman jau anksčiau yra atskleidusi, kad Tom Cruise jų santuokos metu labai saugojosi. Ji paniškai bijojo įsilaužimų bei pagrobimų, todėl namuose buvo įrengęs panikos mygtuką, kurį paspaudus į namus suvažiuoja būrys pareigūnų. Kol kas nėra aišku, kiek dar kartų buvo suveikęs panikos mygtukas.

The post Atskleistos įdomybės apie Nicole Kidman ir Tom Cruise santuoką: kodėl kadaise jų namuose buvo paspaustas panikos mygtukas? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Šventė buvo nors ir nedidelė, lyginant su kitų garsių žmonių vestuvėmis, bet labai jauki. Britney, pasipuošusi balta „Versace“ nuotakos suknele, į tuoktuvių šventę atvyko karieta. Vestuvėse dalyvavusių žmonių žiniomis, tuoktuvių šventėje dalyvavo apie 60 svečių, tarp jų ir garsūs žmonės – aktorė Drew Barrymore, atlikėja Madonna, dainininkė Paris Hilton. B.Spears vilkėjo ištaigingą ir nuostabią mados namų „Versace“ suknelę, o prie altoriaus žengė skambant Elvio Preslio dainai „Can’t Help Falling in Love“.

View this post on Instagram

A post shared by Britney Spears ? (@britneyspears_._)

Po šventės Britney Spears pasidalijo keletu savo kadrų su savo draugais ir naujuoju vyru socialinėje medijoje bei prisipažino, kad nors jos vestuvės buvo tikra „svajonių ceremonija“, ją puotos pradžioje ištiko panikos priepuolis. „Tai buvo pati įspūdingiausia diena!!! Visą vestuvių rytą buvau tokia nervinga, o apie pietus mane ištiko lengvas panikos priepuolis, nes pagaliau atėjo suvokimas, kad mes iš tiesų pagaliau tuokiamės!“, – rašė ji.

Vėliau savo įraše Britney padėkojo visai komandai, kuri organizavo renginį. „Ceremonija buvo tiesiog dieviška, o vakarėlis buvo dar geresnis“, – tęsė ji, prieš padėkodama kai kuriems žymiems svečiams už dalyvavimą.

The post Britney Spears prisipažino, kad vestuvių dieną ją ištiko panikos priepuolis appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Gaila, bet nė vienas žmogus neišvengia susitikimo su šia nemiela palydove. Vieni labai stiprius panikos priepuolius patiria vos ne kasdien, kiti – daug rečiau, tačiau jai apsilankius galima pasijusti ir bejėgiu, ir nevykėliu, ir, dar blogiau, – niekam nereikalingu.

Panikuotojų yra visokių: tie, kurie panikuoja viduje, vaikšto iš kampo į kampą, atrodo, ir sienom galėtų lipti, bet niekam nieko nesako; ir tų, kurie šūkauja, visus kaltina, iš šalies atrodo ne panikuojantys, o tiesiog grubūs ir pikti. Kad ir kokio tipo panikuotojos esat, metas atpažinti savo paniką ir išmokti su ja tvarkytis dar prieš tai, kai ji suleidžia nagus tiesiai į širdį.

Aš paniką palyginčiau su Hario Poterio knygose aprašomais šiurpiojo Azkabano kalėjimo sargais Psichais. Jie minta aplinkinių laime, geromis emocijomis ir gali žmogų paversti liūdna būtybe, kurios prisiminimuose – vien baisiausios patirtys. Kai šios būtybės priartėja, atrodo, kad pasaulyje nebeliko nė krislo laimės, ir viskas nuo šiol bus tik blogai. Lygiai taip elgiasi ir panika. Per vieną sekundę ji nubraukia visus laimėjimus, gerus pažymius, meilę, ramybę, nuoširdumą ir priverčia žmogų jausti vien baimę ir nerimą dėl ateities.

Kad ir kokio tipo panikuotojos esat, metas atpažinti savo paniką ir išmokti su ja tvarkytis dar prieš tai, kai ji suleidžia nagus tiesiai į širdį

Šiandien daug kas kalba apie patyčias, abejingumą artimui, negarbingą elgesį, bet retai kas pamoko, kaip tvarkytis su panika. Mano aplinkoje jos – nors vežimu vežk. Nors paprastai visada būnu online, bet net ir man pasitaiko dienų, kai kelias valandas mano feisbuko žinutės lieka be priežiūros. Ir štai atsidarau vieną artimos draugės žinutę: gal 50 eilučių monologas, kuriame – tokie dalykai kaip „pasaulio pabaiga“, „baigiu išprotėt“, „nežinau, kaip reikės gyventi“, „ką man dabar daryt“, ir t. t. Tokias žinutes, skambučius, pokalbius gatvėje ar kavinėje patiriu beveik kasdien.

Skaitau, pačiai širdis pradeda mušti, imu tikėtis blogiausio, ir paaiškėja, kad ta mano draugė tiesiog ne taip suprato kolegą ir nusipiešė baisiausią scenarijų. Pati į tą monologą po kelių valandų parašė: „Oi, na ir supanikavau lygioj vietoj!“

Apėmus panikai mes sau projektuojame ateitį, remdamiesi panikos atsiradimo priežastimi. Tarkim, tai – prastai išlaikytas egzaminas. Lyg sniego gniūžtė prie šio įvykio lipinama menama tolimesnė įvykių seka: neišlaikiau egzamino – niekur neįstosiu. Niekur neįstosiu – neturėsiu išsilavinimo. Neturėsiu išsilavinimo – nerasiu gero darbo, neuždirbsiu, neturėsiu ką valgyti, gyvenimas bus juodas, o aš – nieko verta nevykėlė, kuri jį ir sugriovė. STOP! Matot, kokia galinga ir kūrybinga panika, kiek visokių juodų idėjų prigamina, todėl labai svarbu išmokti priimti ją kaip neišvengiamybę, kurią visgi galima kontroliuoti.

Apėmus panikai mes sau projektuojame ateitį, remdamiesi panikos atsiradimo priežastimi

Egzistuoja įvairiausių patarimų ar net išmaniųjų programėlių panikai įveikti. Bet niekas nepadeda panikos akimirką taip, kaip paprasta frazė: ateities nežino niekas, net panika. Tai, ką ji projektuoja, – tik spėjimas. Gal tas neišlaikytas egzaminas apsaugos nuo visiškai neįdomios, neperspektyvios ir absoliučiai neįdomios specialybės studijų? Gal neįstojus į svajonių universitetą atsiras galimybė pakeliauti? Gal kelionėje sutiksi gyvenimo meilę, su juo sukursi sėkmingą verslą ir gyvenime nebeteks sukti galvos dėl buities? Ateities nežino niekas, net panika. Lygiai tokias pat galimybes turi tiek sėkmė, tiek nesėkmė. O ko tikėtis ir dėl ko stengtis ar nesistengti – jūsų pasirinkimas.

The post Šis negatyvus jausmas apima vis daugiau merginų – išmok jį kontroliuoti appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Ar jau turi panele.lt programėlę savo išmaniajame telefone? Parsisiųsk ją ir gauk visas naujienas pirmoji!
„iOS“ versija
„Android“ versija

Patikėsi ar ne, tačiau yra prieš tave veikiančios jėgos, kurios neleidžia tau pakankamai anksti pradėti mokytis naują medžiagą. Štai septynios pačios klastingiausios priežastys, kodėl negali to pradėti anksti ir ką su tuo daryti.

1. Nujauti sunkų darbą

Kaltės lydimas delsimas būdingas praktiškai visiems, kurie mokosi. Reikalas tame, kad būtent to iš mūsų tikimasi iš evoliucijos perspektyvos.

Žmonės yra linkę saugoti protinius išteklius kai tik tai įmanoma, ypač jeigu laukiančios užduotys nėra „esminės , kad išgyventum“. Kitaip tariant, mokymąsi atidedame iki paskutinės minutės, nes (1) mes žinome, kad šis darbas sunkus ir jis reikalaus protinės energijos, ir (2) kol nėra realios grėsmės susikirsti per egzaminą (ir dėl to galimai patirti viešą pažeminimą), mes nejaučiame pakankamai stipraus emocinio skausmo, kuris galėtų motyvuoti mus pradėti mokytis.

Be to, kai tavo smegenys nujaučia keletą rezultatų, kurie suvokiami kaip „keliantys kančią“ (mokymosi keliama kančia prieš iškritimo iš mokymosi įstaigą keliamą kančią), tave tarsi imobilizuoja, negali pasirinkti vienos iš dviejų blogybių, todėl darbą atidedi vėlesniam laikui.
Pirmiausia susidaryk mokymosi tvarkaraštį, o tada jo griežtai laikykis

Kaip teigia Nielas Fiore populiariojoje knygoje „The Now Habit“, viena priežasčių, kodėl mes atidėliojame darbą – nematome jo pabaigos.

Pagalvokite apie skirtumą tarp 100 metrų sprinto ir maratono. Pirmuoju atveju galite atiduoti maksimalias jėgas, nes matote finišo liniją ir žinote, kad ją greitai pasieksite. Maratonų bėgikai šios privilegijos neturi. Jie žino, kad priekyje laukia ilgas kelias, kurį lydės kančia ir nuovargis, todėl nesąmoningai saugo savo jėgas, kad įveiktų visą distanciją.

Taigi, jeigu žinosi, kad šiek tiek pasimokiusi galėsi užsukti į kaimyninį bendrabučio kambarį arba išeiti valandą paslampinėti lauke, labiau tikėtina, kad pajusi motyvaciją investuoti savo energiją į mokslą.

Be to, tu gali pasinaudoti Parkinsono dėsniu, kuris byloja, kad darbas išsiplečia, kad užpildytų laiką, skirtą to darbo vykdymui. Taigi, skirdama mažiau laiko mokymuisi iš tikrųjų labiau susikoncentruoji ir dirbi efektyviau.

2. Tau trūksta miego

Kuris studentas negeria kibirais kavos? Studentai, kurie savaičių savaites naktimis miega vos po keturias-šešias valandas, pakenkia dviem mokymuisi itin svarbiems protinės veiklos aspektams: motyvacijai ir budrumui.

Tyrimai rodo, kad miego trūkumas neigiamai veikia motyvaciją. Tačiau nereikia jokių tyrimų, kad suprastum, kaip miego trūkumas atsiliepia tavo savijautai ir požiūriui į gyvenimą. Be to, dėl ūmaus (kai nemiegama visą naktį) ar lėtinio (kai labai mažai miegama keletą dienų) miego trūkumo stipriai nusilpsta budrumas – gebėjimas išlaikyti sutelktą dėmesį ilgesnį laiko tarpą.

Taip, nuoseklesnis mokymasis trumpesniais laiko tarpais leis tau išdėlioti šią užduotį per ilgesnį laikotarpį, todėl nebeliks poreikio nemiegoti naktimis. Patikėk, tai psichologinis dalykas.
Nusistatyk žadintuvą darbo pabaigai

Yra milijonai dalykų, kuriuos mieliau renkiesi vietoj ėjimo į lovą iškart po mokslo dienos, o ryte keliesi ir vėl darai tą patį. Tai tas pats, kaip klausti, kas – višta ar kiaušinis – atsirado pirmiau. Neišsimiegu, todėl atidėlioju mokymąsi, tačiau jeigu eisiu į lovą, teks keltis ir mokytis. Taigi, praloši bet kuriuo atveju, vadinasi, būtina nutraukti šį ciklą.

Išbandyk dar vieną triuką – nusistatyk žadintuvą, tačiau ne rytui, o kada turi baigti darbą. Tegul jis nuskamba likus iki miego 45 minutėms. Taip pat svarbu leisti sau išsimiegoti aštuonias valandas. Jeigu įsiklausysi į šį patarimą, nustebsi, kiek daug laisvo laiko atsiras.
Taigi, formulė paprasta: metas mokslui + laisvalaikis + miegas = laimingas ir sėkmingas studentas.

3. Tave užvaldęs klaidingas saugumo jausmas

Tau turbūt atrodo, kad esi stropi studentė: sėdi paskaitose, įdėmiai klausaisi, puslapį po puslapio kopijuoji nuo dėstytojo užrašų. Galbūt net atidžiai seki pakaitą ir retkarčiais pakeli ranką. Tačiau yra didelis skirtumas tarp jausmo, kad kažką supranti ir realaus galėjimo atkartoti medžiagą žinių patikrinimo metu.

Būtent tai vadinama pasyviu mokymusi, kai skiri daug laiko ir pastangų naujos medžiagos įsisavinimui, tačiau iš tikrųjų negali jos išlaikyti atmintyje.

Neapsigauk klausydama dėstytojo per daug logiškų paaiškinimų. Jis jau žino šią medžiagą, tad jam labai paprasta paaiškinti taip, kad kiti suprastų. Tikrasis iššūkis slypi štai kame – pavyks tau ar ne padaryti tą patį. Jeigu abejoji, ar iš tikrųjų kažką supranti, pasitikrink. Dar geriau, paaiškink tai kam nors kitam ir matysi, ar tikrai supranti.

Paklausinėk save

Kaip mėgo sakyti Albertas Einsteinas, „Jeigu negali paaiškinti paprastai, vadinasi, nepakankamai supranti“.

Jeigu reguliariai save paklausinėsi, aiškiau suvoksi, ar tikrai supratai ir moki medžiagą. Juk dauguma studentų iki egzamino išvakarių mano, kad jie žino, tačiau vėliau puola į paniką supratę, kad praktiškai nieko negali atsakyti.

4. Ne visas mokymuisi skirtas laikas vienodas

Faktas, kad mokymosi efektyvumo prasme kur kas geriau mokytis septynias valandas per septynias dienas (mokymasis išdėliotas per ilgesnį laiko tarpą) nei septynias valandas per vieną dieną. Tai ypač aktualu mokantis techninių dalykų.

Smegenys sunaudoja daug energijos (20 procentų medžiagų apykaitos ramybės būsenoje), todėl tik tiek galime išeikvoti per dieną. Kad nauja medžiaga maksimaliai išliktų atmintyje, būtina ir aktyviai mokytis, ir stengtis atgaminti jau įsisavintą informaciją.

Kadangi miego metu smegenys įtvirtina naujas neuronų jungtis, ypač REM (rapid eye movement) miego stadijoje, kuo daugiau miego ciklų įsiterps tarp tavo mokymosi valandų, tuo geriau įsiminsi medžiagą ir puikiau pasirodysi atsiskaitymo dieną.

Tai taip pat leidžia pasinaudoti kartojimo intervalais nauda. Nesistenk naujos medžiagos nuolat kartoti, nes taip ji išliks tavo trumpalaikėje atmintyje. Todėl intervalus tarp pakartojimų vis ilgink.

5. Klaidingai planuoji

Žmonės sistemingai pervertina tai, ką galima pasiekti per trumpą laiką ir nepakankamai įvertina tai, kas gali būti pasiekta per ilgą laiko tarpą. Ironiška ir liūdna, tačiau su šia problema susiduriame tik vertindami savo pačių užduotis, o štai kai reikia įvertinti kažkieno kito situaciją, mums tai pavyksta pakankamai objektyviai.

Pasinaudok 50 procentų taisykle

Atsargiai įvertink, kiek laiko tau reikės egzamino pasiruošimui, jei anksti pradėsi ir nuosekliai dirbsi. Įvertinai? Puiku. Dabar prie to pridėk dar 50 procentų. Tai parodys tau tikslesnį paveikslą, kada iš tikrųjų reikia pradėti mokytis.

6. Manai turinti daugiau laiko nei iš tikrųjų turi

Pasiimk savo sekmadienio tvarkaraštį. Ką matai? Didelį laiko tarpą laisvalaikiui nuo 16 iki 22 valandos. Puiku, įsprausi ten penkias-šešias valandas mokymosi ir eisi miegoti. Deja, kažin, ar taip pavyks. Mokslui greičiausiai sugebėsi skirti vos dvi ar tris valandas.

Tai dar viena planavimo klaida – mes pervertiname tai, kiek laiko galime produktyviai dirbti bet kuriuo konkrečiu laikotarpiu. Nes pamirštame štai ką: kad reikės valgyti, kad reikės miegoti, kad bus kažkokių trukdžių (taip jau taip, ketini išsijungti telefoną…)

Dar vienas dalykas, į kurį neatsižvelgi – tavo organizmas veikia 90-120 minučių aktyvumo ciklais (utradianinis ritmas). Taigi, gali sėdėti sukniubusi prie knygos tris valandas iš eilės, tačiau medžiagą tavo smegenys įsisavinti galės vos pusantros ar dvi valandas, paskui joms būtina pertrauka poilsiui.

Taigi, numatytą valandų skaičių sumažink pusiau

Jeigu galvoji, kad sekmadienį po varžybų turėsi aštuonias valandas mokymuisi, žinok, kad iš tikrųjų tam reikalui liks vos keturios, nes tau reikės pavalgyti, atsikvėpti ir kitiems neatidėliotiniems reikalams sutvarkyti.

7. Motyvacijos ir susitelkimo trūkumas

Daugelis yra linkę sėdėti ir laukti… Kaip reiktų iš tikrųjų: laukti, kol užplūs motyvacijos banga atlikti namų darbus, kurie turi būti padaryti jau rytdienai ar pradėti mokytis nuo semestro vidurio?
Problema štai kame: motyvacija ateina ir išeina, tačiau mokyklos, mokymosi ir kasdienio gyvenimo poreikiai – ne. Ir jeigu pasikliauni savo motyvacija išsaugoti susitelkimą, viskas, ką darysi, tai nuolat vėluosi arba darysi paskutinę minutę, nes motyvacijos niekada nebus užtektinai.
Susikoncentruok į procesą, galvodama apie finalą

Kodėl eini į mokyklą? Kodėl nori baigti universitetą? Aiškiai ir tiksliai suvok savo motyvaciją. Tačiau minčių apie ateitį nepakaks. Tą ateities viziją būtina susieti su kasdienine veikla (pavyzdžiui, „Aš kasdien mokausi, nes taip vienu žingsniu priartėju prie tikslo tapti gydytoja ir pakeisti žmonių gyvenimus“).

The post 7 priežastys, kodėl atsiskaitymams pradedi ruoštis per vėlai appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.