Kodėl verta rinktis dėvėtų drabužių parduotuves?

Daiktai dėvėtų drabužių parduotuvėse yra itin orginalūs, tad sumažėja tikimybė, kad einant gatve sutiksi kitą žmogų su tokiu pat drabužiu. Taip pat tai yra tvarus pasirinkimas, kuris mažina tekstilės atliekas ir žalą aplinkai bei skatina greitos mados lėtėjimą. Viena geriausių priežasčių, kodėl verta apsilankyti dėvėtų drabužių parduotuvėse, yra kainos. Už keletą eurų gali atsinaujinti spintos turinį ir paeksperimentuoti su įvairaus stiliaus drabužiais bei atrasti save.

 Pirmiji žingsniai į unikalų garderobą iš „second hand“:

1.  Ieškok kokybės – skaityk etiketes:

Šilkas, linas, medvilnė, natūrali oda – ,,second hand“ parduotuvėse tokių lobių netrūksta. Ypač, kai greitoji mada gali pasiūlyti tik poliesterį ir kitus cheminius pluoštus. Tik svarbu patikrinti sudėtį ir pačio drabužio būklę.

• Derink su tuo, ką jau turi:

Eidama į padėvėtų drabužių parduotuvę nepamiršk to, ką jau turi savo spintoje – ar naujas radinys papildys jau turimus drabužius bei aksesuarus? Tai padės išvengti atsitiktinių ir nereikalingų pirkinių.

• Kurk asmeninį stilių, o ne kaupk kolekciją:

Apsipirkdama daiktą rinkis ne dėl to, kad pigu ir gražu, bet dėl to, kad tai atspindi tave. Drabužiai yra saviraiškos būdas, o ne suvenyras.

Kita ,,second hand“ parduotuvių pusė

Šioje srityje taip kyla tam tikrų problemų. Daugelis žmonių padėvėtų drabužių parduotuves mato tik kaip dar vieną madingą tendenciją, kurios pagalba gali rasti vintažinių daiktų, kuriuos iki kito sezono išmesi, nes jie jau nebus madingi. Nors ,,second hand“ yra puiki išeitis ieškant kokybiškų drabužių, tačiau apsiperkant vis tiek reikia sau užduoti tuos pačius klausimus, nesvarbu, kad kainos yra itin prieinamos. Kitu atveju padėvėtų drabužių parduotuvės praranda savo prasmę – tai tampa tik dar viena greitos mados ir tendencijų forma.

Tavo stilius yra tavo vizitinė kortelė

Apsipirkti ,,second hand“ parduotuvėse – tai ne tik apie stiliaus tendencijas. Tai apie sąmoningą požiūrį į save, aplinką ir pasaulį. Tad kitą kartą, kai ieškosi kažko naujo, rinkis ne prekybos centrą, o pabandyk paieškoti padėvėtų drabužių parduotuvėse. Ten tavęs laukia ne tik unikalūs drabužiai, bet ir naujas požiūris į madą.

The post Antrų rankų perlas: kaip susikurti unikalų garderobą iš „second hand“ parduotuvių appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

1. Kodėl verta rinktis prabangos ženklus second-hand parduotuvėse?

Rinkdamiesi prabangos ženklus second-hand parduotuvėse, prisidedame prie tvarios mados, mažiname tekstilės atliekų kiekį ir gauname unikalius, kokybiškus daiktus už žymiai mažesnę kainą. Tai puiki galimybė atnaujinti savo garderobą, įsigyjant garsiausių pasaulio dizainerių drabužius, kurie išsiskiria savo kokybe ir nesenstančiu stiliumi. Prabangos ženklai naudoja aukštos kokybės medžiagas ir ypatingą siuvimo technologiją, todėl jų gaminiai yra ilgaamžiai ir laikui nepavaldūs.

2. Kaip atpažinti originalius aukštosios mados ženklus?

Antrinių parduotuvių pasaulis dažnai apgaulingas, todėl būtina žinoti, kaip atpažinti originalius prabangos ženklų gaminius:

• Etiketės ir logotipai: prabangos ženklai naudoja aukštos kokybės etiketes ir preciziškai atliktus logotipus. Patikrinkite siūles, siuvinėjimus, ženklų šriftus ir logotipų dydžius.
• Medžiagos kokybė: aukštosios mados drabužiai gaminami iš aukščiausios kokybės medžiagų. Patikrinkite, ar audinys yra tvirtas ir malonus liesti. Pavyzdžiui, prabangos ženklai dažnai naudoja natūralią odą, šilką, kašmyrą ir vilną.
• Rankų darbo siūlės ir detalės: prabangos gaminiuose galima pastebėti kruopščiai atliktas rankų darbo siūles, kurios suteikia ypatingą estetinį vaizdą.
• Sertifikatai ir numeracijos: kai kurie prabangos ženklai (pvz., „Chanel“, „Louis Vuitton“) ant savo gaminių prideda autentiškumo sertifikatus arba unikalius numerius, kuriuos galima patikrinti internete.

3. Kur ieškoti prabangos ženklų second-hand parduotuvėse?

Rasti aukštosios mados gaminių už prieinamą kainą galima tiek fizinėse second-hand parduotuvėse, tiek internete. Čia yra keletas populiariausių vietų:

• Lietuvos second-hand parduotuvės: didesniuose miestuose, tokiuose kaip Vilnius, Kaunas ar Klaipėda, rasite daugybę dėvėtų drabužių parduotuvių, kuriose kartais pasitaiko prabangos ženklų. Kai kurios parduotuvės specializuojasi prabangių drabužių prekyboje.
• Internetinės platformos: tokios svetainės kaip „Vinted“, „Vestiaire Collective“ ar „The RealReal“ leidžia naršyti ir įsigyti prabangos ženklų gaminius, patvirtinusius jų autentiškumą.
• Specializuotos prabangos second-hand parduotuvės: kai kurios parduotuvės, pvz., „Humana Vintage“ ar „De’Žavu“, taip pat siūlo atrinktus, aukštos kokybės prabangos ženklų drabužius ir aksesuarus.

4. Populiariausi prabangos ženklų second-hand parduotuvėse?

Rasti aukštosios mados gaminių už prieinamą kainą galima tiek fizinėse second-hand parduotuvėse, tiek internete. Čia yra keletas populiariausių vietų:

• Lietuvos second-hand parduotuvės: didesniuose miestuose, tokiuose kaip Vilnius, Kaunas ar Klaipėda, rasite daugybę dėvėtų drabužių parduotuvių, kuriose kartais pasitaiko prabangos ženklų. Kai kurios parduotuvės specializuojasi prabangių drabužių prekyboje.
• Internetinės platformos: tokios svetainės kaip „Vinted“, „Vestiaire Collective“ ar „The RealReal“ leidžia naršyti ir įsigyti prabangos ženklų gaminius, patvirtinusius jų autentiškumą.
• Specializuotos prabangos second-hand parduotuvės: kai kurios parduotuvės, pvz., „Humana Vintage“ ar „De’Žavu“, taip pat siūlo atrinktus, aukštos kokybės prabangos ženklų drabužius ir aksesuarus.

5. Patarimai, kaip derinti second-hand prabangos aksesuarus kasdieniame stiliuje

Prabangos ženklų aksesuarai gali būti puikus akcentas, suteikiantis prabangos ir unikalumo kasdieniam stiliui:

• Derinkite su minimalistine apranga: prabangos aksesuarai, tokie kaip „Chanel“ švarkelis ar „Gucci“ diržas, puikiai derės su paprastais drabužiais, pavyzdžiui, su klasikiniais džinsais ir baltu marškinėliu.
• Naudokite aksesuarus kaip akcentus: pavyzdžiui, derinant neutralius drabužius su spalvotu „Hermès“ šaliku ar „Louis Vuitton“ rankine, kuri bus pagrindinis akcentas.
• Maišykite senus ir naujus daiktus: drąsiai derinkite second-hand aksesuarus su naujausiais drabužių kolekcijų modeliais, taip sukurdami išskirtinį ir šiuolaikišką stilių.

6. Atsakomybė ir tvarumas: kodėl tai svarbu?

Renkantis prabangos ženklus second-hand parduotuvėse, ne tik taupome pinigus, bet ir prisidedame prie atsakingos mados plėtros. Prabangos ženklų gaminiai yra ilgaamžiai ir dažnai puikiai išlaikomi, todėl juos galima dėvėti daug metų. Kiekvienas pirkinys antrinėje rinkoje prisideda prie mažesnio vartotojiškumo ir mažesnio išteklių naudojimo, kas yra ypač svarbu šiuolaikiniame pasaulyje.

The post Aukštosios mados perliukai už prieinamą kainą: prabangos ženklai second-hand parduotuvėse appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

1. Mitas: padėvėti drabužiai yra nešvarūs ir nesaugūs

Tiesa: dauguma parduotuvių, parduodančių dėvėtus drabužius, kruopščiai tikrina ir valo kiekvieną prekę. Be to, drabužių higieną galima užtikrinti juos tinkamai išplovus ar išgarinus. Daugelyje šalių galioja griežti higienos reikalavimai, todėl drabužiai yra tinkamai apdorojami prieš juos parduodant. Naudojant paprastus skalbimo metodus namuose, galite būti tikri, kad dėvėti drabužiai yra švarūs ir saugūs dėvėti.

2. Mitas: padėvėti drabužiai yra nekokybiški ir greitai susidėvi

Tiesa: daug padėvėtų drabužių yra pagaminti iš kokybiškų medžiagų, ir daugelis jų gali tarnauti ilgiau nei greitosios mados drabužiai. Be to, dėvėtuose drabužiuose jau yra atlikta natūrali medžiagų atranka – tik tie, kurie išsilaikė geros būklės, atkeliauja į „second-hand“ parduotuves. Tokie drabužiai dažnai atspindi kokybiškesnį gaminimą ir dizainą, nei greitosios mados gaminiai, kurie dažnai susidėvi jau po kelių skalbimų.

3. Mitas: dėvėtų drabužių stilius yra pasenęs

Tiesa: dėvėtų drabužių parduotuvėse galima rasti įvairiausių stilių – nuo klasikinių iki modernių ir net naujų drabužių su etiketėmis. Be to, daugelis mados tendencijų sugrįžta, tad dėvėtų drabužių parduotuvėse galima rasti unikalių retro detalių, kurios suteiks jūsų stiliui originalumo. Padėvėti drabužiai dažnai leidžia eksperimentuoti su drąsesniais stiliais, o galimybė rasti retų, vienetinių kūrinių daro apsipirkimą smagesniu.

4. Mitas: padėvėtų drabužių dėvėjimas yra skirtas tik tiems, kurie negali sau leisti naujų drabužių

Tiesa: vis daugiau žmonių renkasi dėvėtus drabužius ne dėl finansinių priežasčių, bet dėl tvarumo ir aplinkosaugos sąmoningumo. „Second-hand“ pirkimas yra atsakingas būdas vartoti ir sumažinti tekstilės atliekų kiekį, o daugelis netgi renkasi „vintažinį“ stilių dėl estetinės vertės. Dėvėti drabužiai dažnai yra stilingi, išskirtiniai, ir tai tapo sąmoningo vartojimo simboliu.

5. Mitas: padėvėtų drabužių dėvėjimas neigiamai veikia aplinką

Tiesa: atvirkščiai, dėvėtų drabužių pirkimas yra vienas efektyviausių būdų mažinti neigiamą poveikį aplinkai. Pirkdami dėvėtus drabužius, jūs pratęsiate jų gyvavimo ciklą ir prisidedate prie tekstilės atliekų mažinimo. Šiuolaikinė mados industrija yra viena iš didžiausių taršos šaltinių, todėl drabužių perdirbimas ir pakartotinis naudojimas padeda mažinti išmetamų medžiagų kiekį.

6. Mitas: dėvėtų drabužių kokybė niekada nebus tokia gera kaip naujų

Tiesa: yra daug dėvėtų drabužių, kurie buvo pagaminti iš tvirtų, kokybiškų medžiagų ir net po daugelio metų dėvėjimo išlieka puikios būklės. Kokybė labiau priklauso nuo prekės ženklo ir gamybos proceso nei nuo to, ar drabužis yra naujas, ar dėvėtas. Jei dėvėti drabužiai išlieka puikios būklės, tai dažniausiai yra ženklas, kad jie buvo pagaminti itin kokybiškai.

7. Mitas: padėvėtų drabužių paieška užima daug laiko

Tiesa: dėvėtų drabužių parduotuvės tapo organizuotesnės ir patogesnės, o internetinės platformos leidžia lengvai filtruoti drabužius pagal dydį, spalvą ar stilių. Žinoma, kartais norint rasti ypatingą kūrinį reikia daugiau laiko, tačiau daugelis žmonių vertina šį procesą kaip smagų būdą atrasti unikalius daiktus.

8. Mitas: padėvėtais drabužiais lengviau užsikrėsti ligomis ar alergijomis

Tiesa: naudojant paprastas higienos priemones, dėvėti drabužiai tampa visiškai saugūs. Skalbimas ir dezinfekavimas prieš juos dėvint pašalina potencialias bakterijas ar alergenus. Be to, daugelyje parduotuvių drabužiai prieš juos parduodant yra tvarkomi ir valomi, tad tai nėra didelė rizika. Pirkdami dėvėtus drabužius, galite būti ramūs – jų dėvėjimas nesukelia jokių sveikatos problemų, jei laikotės paprastų higienos taisyklių.

The post Populiariausi mitai apie padėvėtus drabužius ir tikroji tiesa appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Ankstyvoji dėvėtų drabužių kultūra

Ankstyvojoje istorijoje, kai gamyba nebuvo masinė, drabužiai buvo itin brangūs, todėl žmonės juos dėvėdavo tol, kol jie visiškai susidėvėdavo. Dėvėti drabužiai dažniausiai būdavo perduodami iš kartos į kartą arba taisomi, kad tarnautų kuo ilgiau. Tik turtingieji galėjo sau leisti turėti naujus drabužius, o likusi visuomenė buvo priversta tenkintis tuo, kas buvo prieinama.

Pramonės revoliucija: naujas požiūris į mados prieinamumą

Pramonės revoliucija XIX a. pabaigoje sukūrė pagrindą masinei tekstilės gamybai. Šis procesas lėmė, kad drabužiai tapo pigesni ir lengviau prieinami. Žmonės pradėjo pirkti naujus drabužius dažniau, o padėvėti rūbai tapo mažiau vertinami. Dėvėti drabužiai neretai buvo susieti su žemesnėmis socialinėmis klasėmis, ir juos dažnai dėvėdavo mažesnes pajamas gaunantys asmenys.

Antrojo pasaulinio karo metai: taupumo dvasia

XX a. viduryje, per Antrąjį pasaulinį karą, žmonės buvo skatinami taupyti. Drabužių gamybai trūko žaliavų, todėl daugelis vėl pradėjo dėvėti padėvėtus rūbus arba taisyti senus. Buvo skatinama drabužius prižiūrėti, taisyti ir laikyti kuo ilgiau. Šis laikotarpis formavo „daryk ir taisyk“ kultūrą, kuri vėl sustiprino dėvėtų drabužių vertę.

1960-1970 metai: vintage ir bohemiškas stilius

1960-1970 metais dėvėtų drabužių vertinimas pradėjo keistis. Mados pasaulyje atsirado vintage stilius, kurį įkvėpė bohemiškos nuotaikos ir individualizmo paieškos. Šiuo laikotarpiu žmonės pradėjo ieškoti unikalių drabužių, ir padėvėtų drabužių parduotuvės tapo saviraiškos būdu. Vintage drabužiai leido išsiskirti ir išreikšti savo individualumą.

XXI a.: dėvėti drabužiai kaip aplinkosaugos ir tvarumo simbolis

Dabartiniais laikais second-hand mada išgyvena renesansą. Globalus aplinkosaugos sąmoningumas skatina žmones mažinti vartojimą, ir padėvėti drabužiai tampa vienu iš būdų prisidėti prie tvaresnės mados industrijos. Dėvėti drabužiai padeda sumažinti drabužių atliekas, taip prisidedant prie aplinkos saugojimo.

Didelės mados įmonės taip pat pastebėjo augantį dėvėtų drabužių populiarumą. Jos pradėjo kurti platformas, kuriose parduoda savo prekių ženklų dėvėtus drabužius, taip skatindamos vartotojus atnaujinti ir mainyti drabužius.

Padėvėtų drabužių populiarumas tarp įvairių kartų

Jaunesni vartotojai, tokie kaip „Millennials“ ir „Gen Z“, renkasi dėvėtus drabužius dėl mados unikalumo ir etinių priežasčių. Tuo tarpu vyresnės kartos vis dažniau susidomi dėvėtais rūbais dėl tvarumo ir kainos santykio. Padėvėti drabužiai tampa ne tik mados, bet ir sąmoningo vartojimo būdu, kuris suvienija įvairias kartas.

Ateities prognozės: dėvėtų drabužių mada

Padėvėtų drabužių rinka ir toliau auga, o prognozuojama, kad ateityje ji taps dar didesne mados industrijos dalimi. Tikėtina, kad vis daugiau žmonių pasirinks second-hand mados variantus, siekdami derinti unikalumą, ekologiją ir ekonomiškumą. Ateityje padėvėtų drabužių industrija greičiausiai taps dar labiau integruota į tradicinę madą, o dėvėtų drabužių parduotuvės bus neatsiejamos nuo bet kurio miesto mados kultūros.

The post Padėvėtų drabužių istorija: kaip keitėsi požiūris į second-hand madą appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

1. Vintage drabužiai

Vintage drabužiai – tai tam tikros mados eros kūriniai, kurie yra ne tik seni, bet ir išsiskiria tam tikru laikotarpiu būdingu stiliumi. Paprastai vintage laikomi drabužiai, kurie buvo pagaminti maždaug prieš 20–100 metų ir atspindi savo laikmetį. Tai gali būti ikoniški 80-ųjų sportiniai kostiumai, 50-ųjų suknelės ar 90-ųjų džinsai.

Pagrindinės savybės:

• Turi istorinę vertę ir stilistinį unikalumą.
• Kokybiškai išlaikyti arba restauruoti.
• Dažnai randami specializuotose parduotuvėse arba mugėse.

Kodėl verta rinktis vintage? Vintage drabužiai leidžia atskleisti savo individualumą, turėti ypatingų stiliaus detalių ir prisidėti prie tvarumo, nes tai yra perdirbtas produktas.

2. Second-hand drabužiai

Second-hand drabužiai – tai tiesiog dėvėti drabužiai, kuriuos kažkas nusprendė parduoti ar atiduoti. Šie drabužiai nebūtinai turi istorinę ar stiliaus reikšmę, kaip vintage, tačiau dažnai yra kokybiški ir gerai išsilaikę. Jie gali būti įvairaus amžiaus – nuo visai naujų iki kelerių metų senumo.

Pagrindinės savybės:

• Gali būti bet kokio stiliaus ar laikmečio.
• Dažniausiai parduodami labdaros, komisų parduotuvėse arba internetu.
• Kaina paprastai yra žemesnė nei naujų drabužių, nes tai jau dėvėti gaminiai.

Kodėl verta rinktis second-hand? Tai puikus būdas sutaupyti ir atrasti drabužius, kurie dar ilgai tarnauja. Second-hand suteikia galimybę išbandyti skirtingus stilius be didelių išlaidų.

3. Thrift drabužiai

Thrift dažnai naudojamas kaip terminas, apibūdinantis ekonomiškai palankias naudotų drabužių parduotuves, kuriose rasime įvairiausių daiktų – nuo kasdienių drabužių iki namų apyvokos prekių. Thrift drabužiai gali būti ir vintage, ir second-hand, tačiau dažniausiai tai yra dėvėti, madingi, bet ne visada vertingi drabužiai, parduodami itin prieinamomis kainomis.

Pagrindinės savybės:

• Randami įvairių stilių ir būklės drabužiai.
• Žema kaina, tinkama tiems, kurie ieško taupaus apsipirkimo.
• Labai populiarūs Amerikoje ir Vakaruose, kur yra gausybė tokio tipo parduotuvių.

Kodėl verta rinktis thrift? Thriftingas – tai puikus būdas atrasti nebrangių drabužių, eksperimentuoti su stiliumi ir rasti vienetinių daiktų.

The post Kuo skiriasi vintage, second-hand ir thrift drabužiai? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

1. „Kilo Shop“ – Paryžius, Prancūzija

Paryžius garsėja ne tik savo mados industrija, bet ir second-hand kultūra. „Kilo Shop“ – viena populiariausių second-hand parduotuvių, kurioje drabužiai parduodami pagal svorį. Čia galima rasti prancūziškų vintage drabužių, retro aksesuarų ir autentiškų 80-ųjų bei 90-ųjų stiliaus radinių. „Kilo Shop“ ypač mėgstama tų, kurie ieško nebrangių, bet kokybiškų aprangos detalių.

Patarimas: ieškokite unikalių švarkų ar sijonų, kurie derės su minimalistinėmis kasdienėmis detalėmis.

2. „Humana Vintage“ – Berlynas, Vokietija

Berlynas – stilingų second-hand parduotuvių miestas, o „Humana Vintage“ yra viena didžiausių ir geriausiai vertinamų. Šioje parduotuvėje siūlomi kruopščiai atrinkti vintage drabužiai nuo klasikinių džinsų iki spalvingų suknelių. „Humana Vintage“ ypač mėgstama dėl įvairovės ir prieinamų kainų.

Patarimas: čia galite rasti ne tik drabužių, bet ir aksesuarų, todėl apsilankykite su laisvu laiku – parduotuvė turi didelę pasiūlą.

3. „Rokit Vintage“ – Londonas, Jungtinė Karalystė

Londonas – mados sostinė, ir „Rokit Vintage“ yra viena populiariausių vintage parduotuvių mieste. Čia galima rasti klasikinio britiško stiliaus radinių, odinių striukių, džinsų ir kitų įdomių drabužių, praturtinančių bet kokį garderobą. „Rokit“ siūlo tiek senovinius, tiek modernius, tačiau unikalius drabužius, kurie puikiai tinka tiems, kurie siekia išskirtinumo.

Patarimas: ieškokite unikalių džinsų ar odinių gaminių – „Rokit“ garsėja puikios kokybės pasiūla.

4. „Episode“ – Amsterdamo, Nyderlandai

„Episode“ parduotuvės randamos ne tik Amsterdame, bet ir kituose Nyderlandų miestuose bei Belgijoje. Ši second-hand parduotuvių tinklo vieta yra ypač populiari tarp jaunimo, kuris vertina modernią ir spalvingą aprangą. „Episode“ siūlo tiek klasikinius, tiek ir urbanistinius drabužius, kuriuos lengva pritaikyti kasdieniam stiliui.

Patarimas: Amsterdamas garsėja ne tik second-hand, bet ir dviratėmis kelionėmis, todėl „Episode“ galite rasti puikių, patogių sportinio stiliaus drabužių.

5. „Uff“ – Milanas, Italija

Milanas garsėja kaip aukštosios mados sostinė, tačiau „Uff“ parduotuvėje galima rasti išskirtinių vintage rūbų už prieinamą kainą. „Uff“ siūlo kokybiškus drabužius, kurie puikiai dera prie klasikinio italų stiliaus ir kurie lengvai pritaikomi tiek kasdienėms, tiek ypatingoms progoms.

Patarimas: ieškokite klasikinių itališkų odinių striukių ar paltų – tai puiki investicija, kuri tarnaus daugelį metų.

6. „Wunderwerkstatt“ – Viena, Austrija

„Wunderwerkstatt“ yra Vienos gyventojų pamėgta second-hand parduotuvė, kurioje galima rasti puikios būklės dizainerių drabužių, taip pat ir kruopščiai atrinktų vintage radinių. Ši parduotuvė puikiai tinka tiems, kurie vertina kokybišką ir estetišką garderobą, bet nenori išleisti daug pinigų.

Patarimas: čia dažnai galima rasti garsių prekės ženklų gaminių, tad praleiskite laiką ieškodami drabužių, kurie atitinka jūsų stilių.

7. „Retrock“ – Budapeštas, Vengrija

„Retrock“ – unikali second-hand parduotuvė Budapešte, kurioje dominuoja bohemiškas stilius ir retro atmosfera. Ši vieta ypač patiks tiems, kurie vertina kūrybiškus, eklektiškus derinius ir norėtų išbandyti netradicinį stilių.

Patarimas: Budapeštas garsėja savo kūrybine dvasia, todėl ieškokite drąsių, spalvingų rūbų, kurie leis išreikšti asmeninį stilių.

8. „We Bandits“ – Kopenhaga, Danija

„We Bandits“ yra moderni second-hand parduotuvė Kopenhagoje, orientuota į šiuolaikinį skandinavišką stilių. Čia galima rasti aukštos kokybės minimalistinių, neutralių spalvų drabužių, kurie puikiai tinka skandinaviškam įvaizdžiui kurti.

Patarimas: Kopenhagoje ieškokite kokybiškų, paprastų ir ilgalaikių drabužių – tokia apranga tinka tiek darbui, tiek kasdienai.

9. „Flamingos Vintage Kilo“ – Barselona, Ispanija

Barselona – spalvinga ir energinga mados sostinė, o „Flamingos Vintage Kilo“ – parduotuvė, kurioje galima rasti ryškiaspalvių, išskirtinių vintage drabužių pagal svorį. Čia populiarūs gėlių raštai, spalvoti megztiniai ir retro aksesuarai.

Patarimas: ieškokite drąsių raštų ir spalvų – tai vieta, kurioje galite išsiskirti.

10. „Stil-Laden“ – Viena, Austrija

Ši parduotuvė Vienoje garsėja aukštos kokybės avalyne ir aksesuarais. Čia galima rasti dizainerių batų, rankinių ir kitų aksesuarų, kurie puikiai papildys bet kokį įvaizdį.

Patarimas: ieškokite kokybiškos avalynės – tai puikus būdas papildyti garderobą už prieinamą kainą.

11. „Dolly Vintage“ – Lisabona, Portugalija

„Dolly Vintage“ Lisabonoje siūlo platų įvairaus stiliaus ir laikmečio drabužių asortimentą, pradedant 50-ųjų klasikiniu stiliumi ir baigiant 90-ųjų alternatyviais drabužiais. Ši parduotuvė puikiai tinka tiems, kurie nori susikurti unikalų stilių.

Patarimas: Lisabonoje ieškokite šilto oro drabužių ir lengvų suknelių – jie puikiai tinka šiltoms sezoninėms kelionėms.

12. „Green Attitude“ – Briuselis, Belgija

Briuselyje įsikūrusi „Green Attitude“ parduotuvė orientuota į tvarius ir ekologiškus sprendimus madoje. Čia galite rasti ne tik vintage, bet ir vietinių dizainerių kurtų drabužių, pagamintų iš natūralių ir perdirbtų medžiagų.

Patarimas: čia galite rasti ekologiškų ir perdirbtų medžiagų drabužių, kurie atitiks jūsų vertybes.

The post Geriausios second-hand parduotuvės Europoje: kur ieškoti unikalių radinių appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Ryšys su dėvėtais rūbais

Visgi dalis žmonių yra nelinkę pirkti dėvėtų drabužių, nes jiems tai atrodo nehigieniška, nekokybiška ir juos vilkint nesijaučia gerai. Viena Prancūzijos mokslininkė teigia, kad žmonės jaučia pasibjaurėjimą dėvėtiems drabužiams vien dėl to, nes juos kažkas prieš tai dėvėjo. Tai siejama su tapatybe, kuri tarsi tampa bendra – perduodamas savo drabužį naudoti kitam, atrodo, jog savotiškai daliniesi savimi. 

Iš pradžių besidomint šia tema dėmesys krypo į saviraišką per drabužius – kaip jie gali paveikti mūsų savijautą ir kuo dėvėti drabužiai yra išskirtiniai. Tada staiga iškėliau sau klausimą – o kas „gyvena“ dėvėtuose drabužiuose, jeigu dalis žmonių bjaurisi jais, o kita dalis – vilki juos su pasididžiavimu?

Pasirodo, galima išgirsti labai įvairių nuomonių apie tai, kas gyvena dėvėtuose drabužiuose. Vieni dėvėtus drabužius ir tai, kas slypi juose, laiko prakeiksmu, kiti – nesuka dėl to galvos, o treti –  juose atranda išskirtinių pojūčių.

Aušrinė ir Margarita  – dvi moterys, turinčios išskirtinį ryšį su dėvėtais drabužiais ir daiktais. Jas abi sutikau vienoje iš „Facebook“ grupių (ji yra privati) – ten jos, kaip ir kiti asmenys, dalinasi savo mintimis, kuriomis galbūt nesidalintų visiškai viešai. Nors šios moterys atskleisti daugiau apie save nesutiko, tačiau leido atskleisti jų istorijas.

Vintažo parduotuvėlės

Įsivaizduokite – einant gatve jūsų akys užkliūva už vintažo parduotuvėlės. Užeinate į ją ir pamatote nuostabią skrybėlę. Tik vėliau paaiškėja, kad skrybėlė turi magiškų galių. Panašiai atsitiko Aušrinei – kadaise ji susidūrė su „apsėsta“ skrybėle. Viskas įvyko prieš 10 metų. Ji vaikščioja miestelio blusturgyje ir, kaip pratusi nuo vaikystės,  sukiojasi ten ir tyrinėja, ką šmutkininkai parduoda. Staiga jos dėmesį patraukia sena skrybėlė. Aušrinė užsideda ją ant galvos pasimatuoti ir nejučia išeina iš turgaus už skrybėlę taip ir nesumokėjusi. „Toks jausmas, kad pati ta skrybėlė ant manęs užlipo“, – prisimena moteris. 

Ji pamena, kad turgų paliko su skaudančia galva, bet iš pradžių to nesureikšmino. Kitą rytą moteris išvyksta į žygį palei upę, o skrybėlę taip ir palieka mašinoje. Toliau visas aštuonias žygio dienas galvą neįprastai spaudžia, tarsi sėdi kažkas ant galvos ir nusileidžia iki akių – nežinai, kur dėtis. Pusiaukelėj moteris susimąsto, ar ne skrybėlė čia kaltininkė? Ji bando įvairius žinomus burtus ir magiją, kad tik panaikintų tą skausmą – niekas nepadeda. Tiesa, kokius tiksliai burtus naudojo, Aušrinė neišdavė, bet tai susiję su bandymu atkalbėti, jos nuomone, piktąsias jėgas. 

Pasibaigus žygiui, moteris pirmu taikiniu nubėga iki automobilio, paima skrybėlę ir atbula ranka numeta ją į upę su mintimi, kad tegu ji ieškosi kito šeimininko. Ji tyčia nežiūri, kaip skrybėlė nuplaukia, bet galiausiai išsivaduoja iš to nepaaiškinamo spaudimo – jo tiesiog nebelieka. Aušrinė prisiminus savo istoriją teigia, kad dabar skrybėles renkasi labai atsakingai.

Pajautė energiją

Kita moteris – Margarita – visai neseniai gelbėjo mirusios kaimynės drabužius ir daiktus, kurie galėjo atsidurti tiesiog konteineryje. Anot jos, parsinešus tuos daiktus ji ėmė matyti skaistų gaubtą ar rutulį virš tų daiktų, žaižaruojant įvairiausiomis spalvomis. Kas tai buvo – ji pati iki šiol nesupranta, bet laiko tai ženklu iš aukščiau. Moteris pajautė kažkokį stiprų ryšį ir energiją, siejančią su mirusia kaimyne, kuri, anot jos, buvo nuostabus žmogus. Margarita iki dabar nešioja parsineštus kaimynės paltus ir jiems dėkoja, kad ją šildo. 

Moteris savotišką santykį turi tiek su dėvėtais drabužiais, tiek su daiktais. „Būna, kad atrandu ypatingus daiktus ir eidama namo vos neverkiu, padedu tą daiktą ir jis tiesiog džiaugiasi. Žinau, kaip nenormaliai tai skamba“, – savo mintimis dalinasi Margarita. Moteris teigia jaučianti kažką daugiau nei aplinkiniai. Ji pabrėžia, kad taip yra jau nuo vaikystės ir dėl to labai mėgsta eiti į dėvėtų drabužių (antrų rankų) parduotuves bei jausti. 

„Kadaise sendaikčių parduotuvėje radau pilnas dėžes prabangaus porceliano, vertingo antikvaro, sidabro vazas“, – prisimena ji. Kol vieniems tai gali atrodyti kaip paprasčiausia sėkmė, Margarita mano, kad tai likimas jai atsiunčia tuos daiktus, tarsi atitempia magnetine trauka. 

Tikriausiai galima sakyti, kad šių moterų patirtys su dėvėtais drabužiais ir daiktais yra neįprastos – apie tai netenka girdėti dažnai. Dėvėti drabužiai ir magija, ezoterika?

Magiškos galios ir kiti mitai

Besidomėdama šia tema netikėtai atradau pasisakymus iš kito pasaulio krašto. Nigerijoje žinomas pastorius Apostle Yannic Aka savo „Facebook“ paskyroje rašo, kad vilkėti dėvėtus drabužius yra nuodėmė ir, anot jo, tai prikviečia demonus į gyvenimą. Visgi panašu, kad žmonės įkvėpimo iš jo nesisemia ir nepalaiko jo nuomonės. Komentarų skiltyje žmonės pasipiktinę tokiu jo požiūriu ir laiko tai absurdu. „Augti su dėvėtais drabužiais kai kuriems iš mūsų yra palaima, nes mūsų tėvai tik tiek galėjo įpirkti ir štai mes esame čia. Palik mus ramybėje“, – rašo viena iš komentatorių. „Nuo kada krikščionybė matuojama drabužiais, kuriuos vilki?“, – su pasipiktinimu kelia klausimą kitas asmuo. 

Amerikiečių klausimų–atsakymų svetainėje (vadinamuosiuose forumuose) „Quora“ galima rasti įvairių pasisakymų apie drabužių energiją. Pasisakiusiųjų vardai dėl privatumo neatskleidžiami, tik apžvelgiami jų pasisakymai. Pavyzdžiui, vienas vyras klausia, ar gali būti kokių nors dvasinių aspektų, kai vilki dėvėtus drabužius? Jis teigia pasijutęs blogai po to, kai nusipirko dėvėtus sportbačius, kuriuos teko palikti sode – neva jie veikia energetiškai (neigiamai). Vienas iš atsakymų, kurį perskaitė 6,6 tūkstančio žmonių, yra toks, kad drabužiai gali perimti energiją iš buvusio šeimininko, bet dauguma žmonių nėra pakankamai atviri, kad ją atpažintų. Tarsi tam reikėtų turėti kažkokių antgamtinių galių. 

Kitas asmuo jam pataria atsisėsti prieš tuos sportbačius ir paprašyti visatos išvalyti jų blogą energiją, o Motinos Žemės paprašyti, kad ji pakeistų neigiamą energiją teigiama. Kiti forume išreiškia baimes, kad vilkėti dėvėtus drabužius, anot astrologų, yra blogai. Žmonės atsakymų skiltyje ragina būti atsargiems netgi tada, kai drabužį pasiskolina artimieji – neva dalijimasis drabužiais gali atnešti priešiškumą, apsikeitimą neigiamomis vibracijomis, o tai ateityje neva gali sukelti konfliktus ir netgi skurdą. Taip pat patariama gerai išskalbti drabužius, jei norisi juos paaukoti, pavyzdžiui, labdarai. Tokių pamąstymų internete galima rasti kiek tik nori – kiek žmonių, tiek nuomonių.

Mitas – dėvėtus perka tik nepasiturintys

Atsiranda manančių, kad vilkėti dėvėtus drabužius yra blogai ne tik dėl neva juose gyvenančių dvasių, bet ir dėl kitų priežasčių – sklando daugybė mitų. Pavyzdžiui, kad dėvėtus drabužius perka tik nepasiturintys, kad dėvėti drabužiai yra senamadiški, purvini, nekokybiški. Arba vieniems tai tiesiog nehigieniška, kitiems – jie siejasi su bloga energija, kuria neva galima užsikrėsti. 

Norėdama sužinoti, ką lietuviai apie tai mano, vienoje iš „Facebook“ grupių (grupė yra privati) uždaviau klausimą apie dėvėtus drabužius ir, ar įmanoma parsinešti apsėstų/užburtų drabužių. Po mano įrašu komentaruose žmonės pasidalino savo įžvalgomis apie dėvėtų drabužių energetiką (vardai neatskleidžiami dėl konfidencialumo). Pasirodo, vieni dėvėtus drabužius pirmiau išmirko vandenyje su druska, kiti bando prisijaukinti ir užkrauti savo energija, dar kiti – neigia, kad drabužiai apskritai kaupia kažkokią energiją ir kaip pavyzdį pateikia naudotus automobilius ir butus. Kaip jais niekas nebijo naudotis? O viešbučių kambariai – kiek ten turėtų būti dvasių?

Taip pat daugelis pabrėžia ir tvarumą, kad tai yra svarbiau už bet kokias dvasias, o viena iš komentatorių teigia, kad „dvasias galima palaiminti ir rūbus visapusiškai išvalyti“. Visi pasisakiusieji, panašu, kad jokių dvasių nebijo ir teigiamai vertina dėvėtus drabužius. Yra skirtumas, kai nusiperki drabužį, kurį siuvo maža mergaitė, turinti daug vidinio pykčio ir skausmo (kalbama apie greitosios mados niuansus) ir kai nusiperki drabužį, kurį nešiojo laiminga ir įsimylėjusi poetė (kalbama apie dėvėtus drabužius), – teigia viena iš komentatorių (vardas autorei žinomas).

Kai svarbiau ne dvasios, o gražiai apsirengti

Apie dėvėtus drabužius pakalbinau savo draugę Gretą – ji puikiausiai žino, ką reiškia apsipirkinėti dėvėtų drabužių parduotuvėse, nes jai tai yra hobis. Greta dėvėtuose drabužiuose dvasios ir gyvybės neieško – jai svarbiau surasti drabužius, kurie jai patiktų ir padėtų išreikšti save. Ji pripažįsta, kad kartais apsilanko ir greitosios mados parduotuvėse – ją visgi vilioja kiekvieną sezoną besikeičiantys drabužiai ir yra noras rengtis, anot jos, „pagal paskutinį mados klyksmą“. Visgi ten ji perka rečiau ir mažiau – tik tai, ko jai tikrai reikia. Ji randa madingų drabužių ir seconhand‘uose, tik kelis kartus pigiau. O kai kainos tokios mažos, nevengia nusipirkti drabužių, kurių nežino, ar jai reikės – gal kada nors prireiks, pavyzdžiui, teminiam vakarėliui. 

„Pamenu, kaip tu man išrinkai plačias chaki spalvos žvejo kelnes, kurios susilanksto ir tampa bridžais/šortais bei tinklinę palaidinę“, – besijuokdama prisimena Greta. Tą kartą sugalvojome viena kitai surasti aprangas ir taip praleisti laiką secondhand‘e. Visa tai ji siūlo ir kitiems, kurie į secondhand‘us žiūri atsainiai – tereikia atsivesti draugę/ą ir paskirti daugiau laiko, netingėti viską apžiūrėti, pasikuisti.

Netikėti mitais

Apskritai, ji pataria nesivaikyti mitų apie dėvėtus drabužius: „kai žmonės nešioja savo drabužius ir juos išpurvina – tai juos juk galima išvalyti – taip pačiai ir su kitais dėvėtais drabužiais“. 

Kaip analogišką pavyzdį ji pateikia daugybę kartų per dieną skirtingų žmonių pasimatuotus drabužius greitosios mados parduotuvėse. Arba kai žmogus nusiperka drabužį, pavyzdžiui, fotosesijai, paslepia etiketę, vieną kartą panešioja ir grąžina parduotuvei kaip naują – tai jau savaime tampa drabužiu, kurį kažkas dėvėjo. Na ir, žinoma, kaip be ištepliotų makiažu, apmindžiotų ir suplėšytų drabužių, kuriuos kai kurios parduotuvės parduoda kaip naujus. Ir juokaujant – jie tikriausiai perėmė tų žmonių, kurie tuos drabužius matavosi, energiją!

Kad drabužiai gali būti apsėsti, Greta nelabai tiki. „Bet aišku, ką gali žinot, visko gali būti. Bet man tai atrodo kiek juokinga“, – kalba ji. Pati ji nelabai suka galvą dėl to, kas prieš tai nešiojo drabužį ir kokios dvasios jame slepiasi, paprasčiausiai ji nusipirkusi drabužį išskalbia ir nešioja be baimės. „Gal kiek nemalonus pats faktas, kad tą drabužį galėjo vilkėti koks nors miręs žmogus ar savižudis, galbūt dėl to kažkiek būtų nejauku“, – svarsto ji. Kita vertus, jeigu drabužis jai patinka ir yra gražus, ji nesuka dėl to galvos. 

Vis dėlto, Greta prisimena itin keistą radinį dėvėtų drabužių parduotuvėje. „Esu radusi apatinius su nėriniais ir išsiuvinėtu merginos vardu bei pavarde. Galvojau, gal kažkoks brand‘as (liet. prekinis ženklas), net googlinausi… Pasirodo, ne“, – prisimena Greta. Anot jos, toks radinys jau peržengia ribas ir nesupranta, kas galėtų tai pirkti. Tai tarsi pats intymiausias apdaras, kuris rėkia, kad priklauso kažkam kitam ir geriau jo nepirkti. Greta prisimena ir daugiau keistų radinių – drabužių iš mergvakarių,  kurie yra su asmeniškais užrašais ar, pavyzdžiui, pavaizduotu vyrišku lytiniu organu. Žinoma, mažiau keistiems radiniams ji prisikiria baisias, senoviškas rankines, kurios kai kuriems vintažo mėgėjams galbūt kaip tik patiktų. Pati Greta pabrėžia, kad tai, kas jai negražu, kitam gali būti ilgai ieškotas lobis.

Ilgai ieškoti lobiai

Kalbant apie lobius, „Dressed Herring“ (liet. silkė pataluose) įkūrėja ir verslininkė Augustė Barbora (kuri dar save vadina ne stilinga silke pataluose, o suknelėje) save laiko tikra lobių ieškotoja. Naujausia statistika rodo, kad apie 53 % europiečių traukia dėvėti daiktai/drabužiai, turintys istoriją. Augustė Barbora – viena iš jų. Mergina teigia, kad yra pakvaišusi dėl dėvėtų drabužių. Jos darbas – kuistis skudurynuose ir juose atrasti ypatingus drabužius (dar geriau, jei jie su istorijomis), kuriuos vėliau prikelia antram gyvenimui. 

Viskas prasidėjo nuo netyčia rastos vintažinės Gianni Versace suknelės, kurią Augustė Barbora laiko pirmuoju savo lobiu ir karjeros pradžia. Mergina dalinasi savo iki šiol geriausiais laimikiais – prabangūs Burberry, Balenciaga paltai, Givenchy suknelė iš maždaug 70–tųjų bei suknelė, galimai turinti sąsajų su princesės Dianos garderobu.

Augustės Barboros močiutė nuolat jai sako – tik nenešiok dėvėtų papuošalų! Taip pat mergina girdėjusi nuomonių, kad jeigu vilkėsi dėvėtą drabužį, tau blogai seksis, mat jis gali būti pripildytas blogos energijos, o gal netgi nurengtas nuo mirusio žmogaus. Ir, žinoma, kai kurie baiminasi, kad drabužiai gali būti apsėsti. Visgi tai tik mitai, iš kurių Augustė Barbora juokiasi. 

Apskritai – tai, kas tą drabužį prieš tai nešiojo ir ką su juo veikė – merginai nekelia nepatogumų. Ji kaip tik, priešingai, ieško drabužiuose istorijų. „Man įdomu, kas ją (suknelę) nešiojo, kur ėjo, kokius žmones sutiko… Man taip būtų įdomu, jei tie drabužiai galėtų pradėti kalbėti… Ir faina, kad jie tų dvasių turėtų. Ir ką jis papasakotų…“, – savo įžvalgomis dalijasi mergina.

Drabužiai kaip antra mūsų oda

Norėdama sužinoti, kaip patiriame drabužius ir kaip jie – dėvėti ar nauji, su dvasiomis ar be jų – gali paveikti mūsų savijautą, susisiekiau su žurnalo „Moteris“ mados redaktore Juste Kubilinskaite–Tarvydiene. Ji taip pat yra Vilniaus dailės akademijos bei Vilniaus dizaino kolegijos docentė ir domisi mados psichologija. Ji teigia, kad ne tik patys drabužiai, bet ir jų spalvos gali energetiškai paveikti. Pavyzdžiui, tai susiję su emocine savijauta – kai blogai jaučiamės, norime pasislėpti ir nesirenkame ryškių spalvų, kai jaučiamės gerai – norime išsiryškinti. Anot jos, drabužių pasirinkimas yra viešas ir matomas visiems, bet tuo pačiu tai labai intymus dalykas.

Moteris prisipažįsta dažnai galvojanti kaip apsirengti, pavyzdžiui, į svarbius susitikimus, ir vis tiek grįžta prie jo – savo konferencinio švarkelio. „Su juo jaučiuosi geriausiai ir jis yra jau taip įelektrintas ir pakrautas tų visų konferencijų, tokio vaibo ir nuotaikos“, – pasakoja ji. Be abejonės, ji pasitiki šiuo švarkeliu kaip talismanu ir jį vilkėdama gerai pasirodo konferencijose. Tarsi tai būtų sėkmės garantas. Taigi yra drabužiai (nesvarbu, kieno nors kito prieš tai dėvėti ar nauji), kurie tiesiog verčia jaustis gerai, ypač tada, kai jie sukelia gerus prisiminimus ir yra įkrauti savo paties teigiama energija.

Geriau atiduoti nei mylėti dirbtinai

Paklausus Justės, kaip gi įkrauti drabužius gera energija, ji pabrėžia, kad geriau turėti mažai, bet tai, kas tave džiugina. Anot jos, drabužiais, kurie nepatinka jau nuo pirmo žvilgsnio ir niekaip neprilimpa, geriau neapsikrauti. Geriau atiduoti juos kam nors kitam, negu mėginti pamilti dirbtinai. O tuos drabužius, kuriuos mylime, įkrauti gera energija nesunku – tereikia su jais patirti gyvenimą.

Kita vertus, moteris teigia, kad kartais trūksta tik drąsos, jog drabužis taptų mylimas. Ji pabrėžia, kad didysis įvertinimas įvyksta tada, kai mes išeiname iš namų. „Esame apsupti dviejų veidrodžių – vienas mūsų namuose, kitas – kitų žmonių akys“, – teigia Justė. Ji pabrėžia, kad mes esame daugybė skirtingų savęs versijų kitų žmonių galvose ir tai iš esmės yra savęs pažinimo procesas. Taigi reikia drąsos leisti kitiems įvertinti tavo aprangą. Leisti drabužiams būti įkrautiems teigiamų emocijų ir gyvenimo momentų.

Didžioji dalis spintoje – dėvėta

Pati Justė nebijo prisipažinti, kad didžiąją dalį jos garderobo sudaro dėvėti drabužiai. Moteris dažnai sulaukia klausimų, iš kur jos drabužiai, o ji su pasididžiavimu atsako, kad tai drabužiai iš secondhandų (dėvėtų drabužių/antrų rankų parduotuvių). Beje, kai kur Vakaruose yra naudojamas ne antrų rankų (secondhand) terminas, o preloved (anksčiau mylėtas). Anot Justės, tai daroma skatinant užmegzti emocinį ryšį su drabužiu. Kita vertus, „koks skirtumas, kas jį (dėvėtą drabužį) vilkėjo… Aš paskui jį užkraunu savo energija ir savo prisiminimais“, – sako ji ir pabrėžia, kad daiktams/drabužiams kaip ir žmogui, turbūt galima pajausti simpatiją pirmą kartą pamačius. 

Justė pasakoja, kad pati pažįsta žmonių, kurie renkasi nenešioti dėvėtų drabužių, nes jiems tai nehigieniška. Tokie žmonės verčiau renkasi greitąją madą. Visgi ji yra supratinga vartojančių greitąją madą atžvilgiu – tai yra kiekvieno pasirinkimas. „Normalu, kad mes, posovietinis blokas, norime vartoti, nes mes neturėjome to. Norime naujų daiktų“, – sako ji.

Ji pastebi, kad anksčiau dėvėtus drabužius žmonės pirko iš nepritekliaus arba siekio rengtis vakarietiškai, o dabar tai tampa kone statuso dalyku. „Pirkdamas dėvėtą daiktą, tu esi atsakingas, sąmoningas ir mąstantis žmogus“, – teigia ji. Tendencijos rodo, kad beveik judama link to, kad dėvėti drabužiai būtų pirmasis pasirinkimas – brangsta vintažas, į planą išeina tvarumas, įžymybės vis dažniau kalba apie dėvėtų drabužių vartojimą. Daugelis net nesusimąsto, kas tuos drabužius prieš tai nešiojo ir jiems tai nėra svarbu. Kai kuriems kaip tik svarbu, kad drabužis atrodo nešiotas, gal netgi pasitrynęs – tai kaip ženklas, kad tu patiri gyvenimą. Justė pabrėžia, kad neveltui greitoji mada tą suprasdama jau seniai gamina purvintų ir suplėšytų džinsų imitacijas. „Bet tai nauja – va suplėšyk natūraliai, tada jie turi vertę“, – besišypsodama sako Justė.

Apranga yra elgsena

„Esu šalininkė galvoti, kad apranga yra elgsena“, – sako Justė. Ji teigia, kad drabužiai yra mūsų antra oda – ir metaforiškai, ir tiesmukai. Būtent dėl to, moteris siūlo į drabužius žiūrėti ne tik į kaip vartojamą daiktą, bet ir kaip į gyvenimo palydovą. Ir jokio skirtumo, ar tas drabužis dėvėtas, ar naujas – svarbu, kaip su juo susigyveni ir jį patiri.

Taigi dėvėtuose drabužiuose gali gyventi bet kas – įsivaizduojamos dvasios, gera arba bloga energija, gyvenimo patirtys, prisiminimai. Žinoma, gali ir niekas negyventi. Apskritai, žmonės kasdien renkasi, kuo tikėti ir kuo netikėti – tai yra normalus žmogiškas procesas. O kalbant apie „magiškus ir gyvybės pilnus“ dėvėtus drabužius – tik patys galime nuspręsti, ar tos gyvybės reikia bijoti, ar ją prisijaukinti, ar išvis netikėti. O galiausiai – juk dvasios irgi nori dėvėti „PRADA“.

Straipsnio autorė: Dovilė Abromaitytė

The post Ir dvasios dėvi „PRADA“: ką nusiperkame kartu su dėvėtais drabužiais? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.