1. Teisingas vėdinimas: trumpai, bet intensyviai

Pirmas ir svarbiausias žingsnis – reguliarus vėdinimas. Net ir gražiausi augalai, švarūs paviršiai bei jokio matomo purvo nekompensuoja fakto, kad oras uždaroje patalpoje greitai „pavargsta“ – jame daugėja CO₂, kvapų, drėgmės, dulkių ir mikroorganizmų.

Svarbiausia taisyklė žiemą – vėdinti trumpai, bet intensyviai, o ne laikyti langą pravirą visą dieną.

Kaip vėdinti žiemą, kad neiššaldytumėte namų?

• Atverkite langą plačiai 5–10 minučių, o ne laikykite vos praviro kelias valandas.
  Kai langas atviras plačiai, šaltas oras greitai išstumia šiltą, oras pasikeičia, bet sienos ir baldai nespėja atvėsti. Taip išsaugote jaukumą ir sumažinate šildymo sąnaudas.
• Padarykite skersvėjį.
  Jei įmanoma, pravirkite:
  • langą vienoje kambario pusėje ir duris,
  • dar vieną langą kitame kambaryje.
    Taip susidaro oro „koridorius“, per kurį blogas oras iškart „išpučiamas“ lauk. Užtenka vos kelių minučių – jausite gaivą, tarsi būtumėte trumpam išėję į lauką.
• Vėdinkite ne kartą, o kelis kartus per dieną.
  Bent po 2–3 kartus:
  • Ryte atsikėlus. Naktį kvėpuojant ir prakaituojant kambaryje sukaupiama daug drėgmės ir CO₂, ypač jei miegama uždaruose languose.
  • Po maisto gaminimo. Verdant ir kepant ore padaugėja garų, kvapų, riebalų dalelių – jos nusėda ant sienų, baldų, užuolaidų, sunkina orą.
  • Prieš miegą. Kelios minutės šviežio oro padeda geriau išsimiegoti – organizmui lengviau kvėpuoti, miegas būna gilesnis.

Jei namuose:

• yra alergiškų žmonių – vėdinimas padeda sumažinti dulkių, dulkių erkučių, pelėsio sporų kiekį ore;
• sergančių – daugiau šviežio oro reiškia mažesnę virusų, bakterijų koncentraciją tame pačiame kambaryje;
• mažų vaikų – jų kvėpavimo sistema jautresnė, todėl tvankus, „sunkus“ oras juos vargina dar labiau nei suaugusiuosius.

Tokiais atvejais verta:

• vėdinti dažniau, bet trumpiau;
• vaiką tuo metu trumpam išnešti į kitą kambarį arba užkloti šiltesne antklode, jei vėdinate miegamąjį.

Keli papildomi patarimai

• Nevėdinkite „per radiatorių“. Jei langas praviras visą dieną, o radiatorius tuo metu kaista pilnu pajėgumu, dalis šilumos tiesiog „išskrenda pro langą“.
• Nepamirškite vonios ir virtuvės. Tai – drėgmės ir kvapų „centrai“, todėl po maudynių ar intensyvaus gaminimo verta atverti langą ar bent stipriau įjungti garų ištraukimą.
• Jei bijote, kad per skersvėjį peršalsite, vėdinimo metu tiesiog išeikite į kitą kambarį arba apsivilkite megztinį – tai tik kelios minutės, o nauda sveikatai – labai didelė.

Trumpas, intensyvus vėdinimas – paprasčiausias, nieko beveik nekainuojantis būdas pagerinti oro kokybę namuose. Tai įprotis, kuris greitai tampa rutina ir labai aiškiai jaučiamas: mažiau tvankumo, skaistesnė galva, geresnė savijauta visai šeimai.

2. Kontroliuokite drėgmę: nei per sausa, nei per drėgna

Žiemą radiatoriai ir krosnys dažnai išsausina orą. Sausas oras:

• dirgina kvėpavimo takus;
• sausina odą ir gleivines;
• didina nuovargį, gali sukelti galvos skausmus.

Idealus drėgmės lygis namuose – apie 40–60 %. Jį galite stebėti naudodami paprastą higrometrą (nedidelis prietaisas, kainuoja nedaug).

Jei oras per sausas, pabandykite:

• Vandens indai ant radiatorių.
  Padėkite plokščias metalines ar keramikinės lėkštes su vandeniu. Jis lėtai garuos ir natūraliai drėkins orą.
• Drėgnas rankšluostis ant šilto radiatoriaus.
  Tik neperdėkite – jis neturi būti lašantis. Tai gerai veikia ypač miegamajame prieš miegą.
• Džiovinkite skalbinius kambaryje (su saiku).
  Ypač jei oras labai sausas – pakabinti dalį skalbinių kambaryje gali padėti. Svarbu neperdrėkinti – per didelė drėgmė skatina pelėsio atsiradimą.

Jei drėgmė atvirkščiai – labai aukšta (virš 60–70 %), dažniau vėdinkite, neuždarykite visiškai vonios kambario durų po maudynių, naudokite garų ištraukimą.

3. Atsargiai su žvakėmis ir kvapikliais

Žiemą norisi jaukumo: pritemta šviesa, plevenanti liepsnelė, šiltas kvapas namuose. Kvapnios žvakės, namų kvapai, smilkalai ir eteriniai aliejai atrodo lyg nekaltos smulkmenos, tačiau iš tikrųjų jie tiesiogiai veikia oro kokybę, kurį kvėpuojame kiekvieną dieną.

Svarbu suprasti: viskas, kas dega, rūko ar garuoja, papildo orą dalelėmis ir chemikalais, kuriuos paskui įkvepiame.

Ką iš tiesų daro žvakės ir kvapikliai?

• Parafino žvakės
  Dauguma pigių žvakių gaminamos iš parafino – tai naftos produktas. Degant parafinui:
  • išsiskiria smulkios kietosios dalelės;
  • ore atsiranda degimo produktų (kai kurių nenorėtume kvėpuoti kasdien).
  Viena–dvi žvakės per savaitę pasaulio nesugriaus, bet jei žvakes deginate kiekvieną vakarą po kelias valandas, patalpose nuolat kaupiasi degimo likučiai.
• Pigūs purškiami kvapikliai ir „gaivikliai“
  Jie dažnai sudaryti iš:
  • sintetinių kvapiųjų medžiagų;
  • tirpiklių;
  • konservantų.
  Tokie purškalai ne „panaikina“ kvapą, o uždengia jį kitu sluoksniu, o visi komponentai lieka ore ir nusėda ant paviršių, o vėliau ir mūsų kvėpavimo takuose.
• Smilkalai
  Smilkalai atrodo romantiškai, bet tai – dūmai. Kaip ir bet kokio kitokio deginimo atveju, ore atsiranda kietųjų dalelių ir degimo produktų. Kvapas malonus, bet plaučiams tai nėra poilsis.

Ypač atsargiems verta būti, jei namuose yra:

• vaikų – jų kvėpavimo takai jautresni;
• alergiškų, astma ar kitomis kvėpavimo ligomis sergančių žmonių;
• nėščiųjų ir labai jautrią uoslę turinčių asmenų.

Ką galima daryti, jei jaukumą vis tiek labai norisi?

Jaukaus vakaro nereikia atsisakyti, tiesiog verta protingai riboti kvapų šaltinius ir rinktis šiek tiek sveikesnes alternatyvas.

1. Žvakes deginkite rečiau ir trumpiau
   • Uždekite žvakę ne visam vakarui, o, pavyzdžiui, 20–30 minučių.
   • Neleiskite joms degti kelias valandas iš eilės mažame, neužvėdintame kambaryje.
   • Po žvakės užgesinimo pravėdinkite patalpą – kelios minutės atviro lango išneš dalį dūmų ir degimo produktų.
2. Rinkitės natūralesnes žvakes
   Ieškokite:
   • bičių vaško žvakių;
   • sojų, rapsų ar kitų augalinių vaškų žvakių;
   • dagčio iš medvilnės arba medžio (be metalinio šerdies).
   Natūralus vaškas degdamas dažnai išskiria mažiau nereikalingų junginių nei parafinas. Vis tiek tai – degimas, tad saikas ir vėdinimas išlieka būtinas.
3. Po žvakių ar smilkalų – būtinai vėdinti
   Net jei žvakė atrodo „nekalta“:
   • užgesinus ją pravalykite kambario orą – atverkite langą ar duris;
   • jei deginote smilkalus, vėdinimą paverskite taisykle, o ne išimtimi.

4. Švarios dulkės – švaresnis oras

Skamba ironiškai, bet dulkės juk nedingsta – jos arba guli ant paviršių, arba skraido ore.

Norint pagerinti oro kokybę, svarbu:

• Reguliariai siurbti kilimus, kilimėlius, sofą, čiužinius. Geriausia – su siurbliu, turinčiu HEPA filtrą, bet jei tokio neturite, tiesiog siurbkite dažniau ir kruopščiau.
• Dulkes šluostyti drėgna šluoste, o ne sausa – kad jos nekiltų į orą.
• Nepamiršti „nematomų“ vietų:
  • radiatorių tarpų;
  • knygų lentynų viršaus;
  • lempų, paveikslų, lentynų kraštų.

Ypač svarbu, jei namuose yra alergiškų žmonių – jiems dulkės ir dulkių erkutės gali būti rimta problema.

5. Natūralūs audiniai ir mažiau „plastiko“

Apie oro kokybę dažnai galvojame per vėdinimą, drėgmę ar dulkes, bet retai susimąstome, kad patys daiktai mūsų namuose taip pat „kvėpuoja“ – tik ne visada tai yra geros medžiagos. Sintetiniai audiniai, pigus plastikas, laminuotos plokštės, nauji baldai ar kilimai gali išskirti lakias organines medžiagas (LOJ). Jos garuoja į orą (vadinamasis „išsivadavimas“ ar off-gassing) ir ilgainiui gali bloginti oro kokybę, dirginti kvėpavimo takus, sukelti galvos skausmus ar tiesiog jausmą, kad namuose „tvanku“ ir sunku.

Ką galite padaryti be didelių investicijų?

1. Natūralūs pluoštai kasdieniuose daiktuose
   Pradėti galima nuo to, kas tiesiogiai liečiasi su jūsų oda ir kuo kvėpuojate miegodami:
   • rinkitės medvilnės, lino, vilnos patalynę, užvalkalus, pledus;
   • pagalvokite apie medvilninius ar lininius užvalkalus pagalvėms ir antklodėms vietoje sintetinių;
   • jei perkaisate po sintetiniu užklotu ir prakaituojate, tai ne tik diskomfortas – drėgmė ir šiluma kuria puikias sąlygas mikroorganizmams, o oras kambaryje tampa „sunkesnis“.
   Natūralūs audiniai geriau kvėpuoja, mažiau kaupia statinį krūvį, dažnai malonesni odai ir ne taip stipriai prisigeria kvapų.
2. Užuolaidos, kilimėliai ir tekstilė
   Jei atnaujinate:
   • užuolaidas;
   • kilimėlius;
   • lovatieses;
   • dekoratyvines pagalvėles –
   verta pagalvoti apie natūralaus pluošto pasirinkimus: medvilnę, liną, vilną ar jų mišinius. Sintetika (poliesteris, akrilas, polipropilenas) pigesnė, bet:
   • labiau kaupia dulkes ir elektrinasi;
   • gali labiau „kvepėti plastiku“ ypač ką tik nupirkta;
   • greičiau nusidėvi, pradeda trupėti, skleisti smulkias pluošto daleles, kurios paskui cirkuliuoja ore.
3. Nauji baldai, laminatas ir plastikiniai gaminiai
   Naujai atsiradę daiktai dažnai turi tą „naujo daikto kvapą“. Iš tikrųjų tai – cheminių medžiagų garai:
   • baldai iš laminuotų plokščių;
   • naujas laminatas, vinilinė danga;
   • pigūs plastikiniai stalčiukai, dėžės, pakabos;
   • sintetiniai kilimai.
   Ką daryti?
   • Pirmomis savaitėmis dažniau vėdinkite tą kambarį, kuriame atsirado naujas baldas ar danga.
   • Jei įmanoma, naujus kilimus ar kilimėlius keletą dienų palaikykite gerai vėdinamoje patalpoje arba net lauke (po stogeliu), kad „stipriausias kvapas“ išeitų.
   • Neskubėkite užgriozditi naujo baldo daiktais – leiskite jam šiek tiek „išsivėdinti“.
4. Mažiau pigaus plastiko buityje
   Nebūtina tapti tobulu minimalistu, bet galite:
   • palaipsniui keisti plastikines dėžutes į stiklinius ar metalinius indus (ypač maistui);
   • vietoj pigios plastikinės lentynos rinktis medinę ar metalinę;
   • nenaudoti pigiai kvepiančių plastikinių daiktų miegamajame ar vaikų kambaryje – geriau pasirinkti neutralius, be stipraus kvapo.

Maži žingsniai – didelis poveikis atmosferai namuose

Visi šie pakeitimai atrodo smulkūs, bet jie:

• mažina sintetinių kvapų ir chemikalų foną namuose;
• kuria jaukesnę, „ramiau kvėpuojančią“ aplinką;
• ypač naudingi, jei šeimoje yra:
  • alergiškų žmonių;
  • vaikų;
  • jautresnių kvapams ar linkusių į galvos skausmus.

Natūralūs audiniai, mažiau „pigiai kvepiančio“ plastiko ir sąmoningas vėdinimas – tai paprastos priemonės, kurios nereikalauja milžiniškų investicijų, bet po truputį gerina ne tik oro kokybę, bet ir jūsų pačių savijautą namuose.

6. Augalai – ne stebuklas, bet maloni pagalba

Yra gana įsitvirtinęs mitas, kad kambariniai augalai gali „išvalyti visą orą“ namuose. Deja, taip nėra – jie nepakeis vėdinimo, švaros ir drėgmės kontrolės. Tačiau tai nereiškia, kad jie nenaudingi. Priešingai – augalai gali būti maži, bet labai malonūs pagalbininkai.

Ką iš tiesų daro kambariniai augalai?

• Absorbuoja dalį anglies dvideginio ir išskiria deguonį.
  Dienos metu, kai yra šviesos, augalai fotosintetina – pasiima CO₂ ir išskiria deguonį. Tai pagerina bendrą oro pojūtį, ypač jei daug laiko praleidžiate tame pačiame kambaryje.
• Šiek tiek drėkina orą.
  Per lapus augalai garina vandenį, todėl patalpose oras gali tapti maloniau drėgnas, ypač jei jis labai sausas dėl šildymo. Žinoma, tai nėra profesionalus drėkintuvas, bet keli augalai tikrai prisideda prie komforto.
• Kurie psichologinį komfortą.
  Žalia spalva, gyvi lapai, augimas – visa tai veikia raminančiai:
  • mažina įtampą;
  • padeda nusiraminti akims, pavargusioms nuo ekranų;
  • suteikia jaukumo ir „gyvybės“ jausmą namuose.
    Geresnė nuotaika ir mažesnis stresas – taip pat svarbi mūsų sveikatos dalis.

Svarbios taisyklės, kad augalai nepakenktų

Kad augalai būtų pagalba, o ne nauja problema, verta atkreipti dėmesį į kelis dalykus:

• Neperlaistyti.
  Derinys drėgna žemė + šiluma – puiki terpė:
  • pelėsiui;
  • grybelinėms ligoms;
  • nemaloniems kvapams.
  Jei nuolat laikote žemę šlapią, ypač žiemą, augalo vazonėlis gali tapti pelėsio židiniu, o tai jau tikrai negerina oro kokybės. Geriau laistyti rečiau, bet tik tada, kai žemės paviršius pradžiūsta.
• Nedaryti „džiunglių“ uždarame kambaryje.
  Mažame, nevėdinamame kambaryje 10–15 augalų:
  • didina drėgmę;
  • sukuria pavėsį, kur sunkiau išdžiūsta sienos ir kampai;
  • gali skatinti pelėsio augimą.
  Geriau turėti kelis sveikus, gerai prižiūrimus augalus, o ne perpildytą palangę, kur vasarą tvanku, o žiemą – drėgna ir tamsu.
• Stebėti alergijas ir jautrumą.
  Kai kurie žmonės jautrūs:
  • žiedadulkėms;
  • stipriai kvepiantiems augalams;
  • pelėsiui žemėje.
  Jei po naujo augalo atsiradimo dažniau ašaroja akys, čiaudite ar skauda galvą, verta pasižiūrėti, ar būtent jis nekelia problemų.

Kokius augalus rinktis paprasčiau priežiūrai?

Keletas kambario augalų, kurie dažnai rekomenduojami dėl paprastos priežiūros ir gana geros tolerancijos:

• Sansevjera (ugnies liežuvis, „uodegėlė“)
  • pakenčia sausą orą;
  • nereikalauja dažno laistymo;
  • gerai jaučiasi ir pusiau šešėlyje.
• Zamiokulkas (ZZ augalas)
  • labai nereiklus;
  • nenori nuolatinės drėgmės;
  • tinka užimtiems žmonėms, kurie kartais pamiršta palaistyti.
• Chlorofitas (svogūninis žolinis augalas, „palangės klasika“)
  • gan gerai prisitaiko prie skirtingų sąlygų;
  • gana greitai auga;
  • dažnai minimas kaip vienas iš „pradedančiųjų augalų“.

Aišku, kiekvienas augalas turi savo specifiką, bet svarbu, kad jie būtų sveiki – be pelėsio, be nuolat pūvančių lapų ir su nepermirkiusia žeme.

Augalai – tik papildymas, ne pagrindinis sprendimas

Kambariniai augalai gali:

• šiek tiek pagerinti oro pojūtį;
• prisidėti prie drėgmės balanso;
• suteikti jaukumo ir ramybės.

Tačiau jie nepakeis:

• reguliaraus vėdinimo;
• dulkių valymo;
• drėgmės ir temperatūros kontrolės;
• kokybiškų, mažiau taršą skleidžiančių medžiagų namuose.

Taip ir verta juos matyti – kaip gražų, gyvą, malonų priedą prie sveikų namų, o ne stebuklingą oro valytuvą. Keletas paprastai prižiūrimų augalų gali tapti puikiu oro kokybės ir nuotaikos gerinimo elementu, bet tik kartu su kitais protingais įpročiais.

7. Maisto gaminimas – ne tik kvapai, bet ir garai

Kai kepame, verdame, kepame blynus, sename ore prisikaupia:

• riebalų dalelių;
• dūmų;
• garų, kurie didina drėgmę virtuvėje.

Ką daryti?

• Įjungti gartraukį (jei turite) – bent žemiausiu režimu, ypač kepant riebaluose.
• Jei gartraukio nėra, praverti langą bent keletui minučių.
• Po intensyvaus kepimo nepalikti virtuvės durų visiškai atvirų – kad riebalų kvapai nesklistų po visus namus.

Taip sumažinsite ne tik kvapų, bet ir riebalų sluoksnio nusėdimą ant baldų ir sienų.

8. Rūkyti – tik ne namuose

Jei kas nors iš namiškių rūko, vienas iš galingiausių žingsnių oro kokybei – susitarti, kad:

• namuose nerūkoma niekada;
• balkone ar terasoje taip pat stengtis nerūkyti, jei dūmai grįžta per langus.

Tabako dūmai – vienas iš pavojingiausių oro teršėjų, prisotintas šimtų kenksmingų medžiagų, kurios ilgai išsilaiko ant paviršių, baldų, tekstilės.

9. Mažiau daiktų – lengviau kvėpuoti

Kuo daugiau nereikalingų daiktų, smulkmenų, dekoracijų, tuo daugiau:

• dulkių;
• „užsistovėjusio“ oro kampelių;
• vietų, kurias sunku išvalyti.

Bent kartą per žiemą verta:

• peržiūrėti lentynas, spinteles, palanges;
• atsisakyti to, kas tik renka dulkes ir nenaudojama.

Mažiau daiktų = lengviau tvarkytis, daugiau oro ir švaros.

10. Reguliuokite šildymą, kiek įmanoma

Šilti namai žiemą – būtinybė, bet per didelė šiluma ne tik kelia sąskaitas, bet ir blogina oro kokybę. Kai patalpose nuolat laikosi 22–25 °C ar daugiau, oras:

• tampa labai sausas – džiūsta oda, lūpos, nosies ir gerklės gleivinė;
• apsunksta miegas – kūnui sunkiau „atsivėsinti“, miegas paviršutiniškesnis;
• greičiau jaučiamės pavargę, apsnūdę, sunku susikaupti;
• atsiranda diskomforto jausmas – per karšta, tvanku, norisi vis atidaryti langą (o tai reiškia ir bereikalingą šilumos švaistymą).

Optimaliau – ne „kuo šilčiau“, o kuo komfortiškesnė temperatūra.

Kiek šilumos iš tiesų reikia?

Stenkitės, kad:

• miegamajame būtų apie 18–20 °C
  Vėsesnė patalpa padeda:
  • greičiau užmigti;
  • organizmui per naktį geriau pailsėti;
  • mažiau džiūsta gleivinės.
• kituose kambariuose – apie 20–22 °C
  Tai pakankamai šilta, kad nesušaltumėte, bet ir ne tiek karšta, kad norėtųsi vaikščioti atsidarius langus visą laiką.

Jei pastebite, kad nuolat norisi būti trumpomis rankovėmis, atsiverti langus vidury žiemos ir vaikščioti basomis – tai dažnai ženklas, kad namuose per karšta.

Ką praktiškai galite padaryti?

• Jei yra termostatai – naudokitės jais.
  Šiek tiek sumažinę temperatūrą (kad ir 1–2 °C), galite:
  • sumažinti oro sausumą;
  • pagerinti savijautą;
  • sutaupyti šildymui.
• Neuždenkite radiatorių.
  Storos užuolaidos, baldai ar skalbiniai ant radiatorių:
  • trukdo šilumai tolygiai sklisti;
  • sukuria „perkaitusias“ ir „per šaltas“ zonas kambaryje;
  • skatina prie radiatoriaus kauptis dulkėms.
    Geriau palikti erdvės, kad šiluma laisvai cirkuliuotų.
• Apsirenkite sluoksniais.
  Vietoj 24 °C kambaryje geriau:
  • palaikyti 20–21 °C;
  • apsivilkti megztinį, apsimauti šiltas kojines.
    Kūnui taip sveikiau, o ir oro kokybės iškart geresnė – mažiau sausumo ir tvankumo.
• Zoninis šildymas, jei įmanoma.
  Jei galite reguliuoti atskirų kambarių šildymą:
  • miegamuosiuose laikykite vėsesnę temperatūrą;
  • svetainėje – kiek šilčiau;
  • koridoriuose ar rečiau naudojamose patalpose – dar šiek tiek žemiau.
    Taip nesukuriate „vienodos pirties“ visame bute ir leidžiate organizmui jausti natūralesnį temperatūrų skirtumą.
• Nešildykite „per atvirus langus“.
  Jei dažnai vėdinate (kas gerai), svarbu, kad:
  • vėdintumėte trumpai ir intensyviai;
  • tuo metu nereikėtų radiatorių užsukti iki maksimumo.
    Kitaip tiesiog šildote lauką, o ne savo namus.

Kodėl tai svarbu oro kokybei?

Kuo mažiau „pirtis“ namuose, tuo:

• lengviau palaikyti tinkamą drėgmę – oras nebus toks sausas, mažiau dirgins gleivines;
• lengviau kvėpuoti – tvankumas tiesiogiai siejamas su blogesne savijauta;
• mažiau nuovargio ir galvos skausmų – kūnas nereikia tiek energijos skirti termoreguliacijai;
• mažiau dulkių judėjimo – per karštas oras sukelia stipresnes oro sroves, daugiau dulkių sukasi ore.

Nedidelis temperatūros sumažinimas dažnai tampa paprasčiausiu ir nieko nekainuojančiu žingsniu link gaivesnio oro namuose ir geresnės savijautos žiemą.

The post Kaip žiemą pagerinti oro kokybę namuose be brangių įrenginių? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Žmonių imunitetas skiriasi dėl įgimtų savybių ir gyvenimo būdo. Jo stiprumą lemia genetika ir amžius – vaikų imunitetas dar formuojasi, o vyresniame amžiuje silpnėja. Imunitetą menkina ir lėtinės ligos, prastas miegas, stresas ir nevisavertė mityba. Didesnė rizika susirgti kyla ir tiems, kurie dažnai bendrauja su daug žmonių ar dirba gausiuose kolektyvuose.

Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytojas Evaldas Šivickas pastebi, kad efektyviausios priemonės nuo virusų dažniausiai yra pačios paprasčiausios.

„Reguliarus rankų plovimas ir paviršių dezinfekcija išlieka pagrindinė apsauga, ypač po kontakto su sergančiuoju. Ne mažiau svarbu nuolat vėdinti patalpas – grynas oras sumažina virusų koncentraciją ir riziką užsikrėsti. Dažnai pamirštame pasirūpinti daiktais, kuriuos liečiame daugybę kartų per dieną: telefonais, klaviatūromis, vaikų žaislais ir kitais paviršiais, todėl juos taip pat reikėtų reguliariai valyti“, – sako gydytojas.

Svarbu saugoti ir aplinkinius

Dar vienas svarbus aspektas – nesilankyti darbe ar mokykloje pajutus pirmuosius simptomus. Nors tai skamba savaime suprantamai, dažnas vis dar bando „atlaikyti“ dieną, rizikuodami užkrėsti aplinkinius.

„Svarbiausias žingsnis, siekiant apsaugoti aplinkinius – likti namuose ir kiek įmanoma riboti artimą kontaktą su kitais žmonėmis. Bendraujant su šeimos nariais, ypač mažais vaikais ar vyresnio amžiaus asmenimis, verta dažnai plauti rankas ir nesidalinti kasdien naudojamais daiktais. Taip pat rekomenduojama nuolat vėdinti patalpas ir valyti bendrus paviršius, kuriuos liečia visi namų gyventojai“, – dėsto E. Šivickas.

Gydytojas taip pat primena laikytis taisyklingo kosėjimo bei čiaudėjimo etiketo: tai daryti į nosinę arba sulenktą ranką. Uždaroje aplinkoje padėti sumažinti virusų plitimą ir suteikti papildomą apsaugą jautresniems šeimos nariams gali ir veido kaukės.

Ligas sukelia ne šaltis

Medikas sako neretai vis dar girdintis, kad įvairias ligas sukelia šaltas oras. Iš tiesų, pasak jo, peršalimo simptomus lemia virusai, o ne žema temperatūra.

„Vis dėlto šaltuoju sezonu sergama dažniau, ir tam yra aiškūs moksliniai paaiškinimai. Vėsesnis oras sausina nosies gleivinę, todėl ji tampa mažiau pajėgi sulaikyti ligų sukėlėjus. Žiemą daugiau laiko praleidžiame uždarose patalpose, kur virusai lengviau plinta tarp žmonių“, – aiškina „Antėja“ šeimos gydytojas.

Be to, kai kuriems kvėpavimo takų virusams būtent žemesnė temperatūra ir didesnė drėgmė sudaro palankesnes sąlygas daugintis. Taigi nors šaltis nėra tiesioginė ligos priežastis, jis prisideda prie aplinkybių, kurios palengvina virusų patekimą į organizmą ir jų plitimą tarp žmonių.

Kaip sustiprinti imunitetą?

Vis dar gajus mitas, kad imunitetą galima greitai sustiprinti išgeriant papildų „kokteilį“ ar staiga įšokus į ledinio vandens eketę. Vis dėlto medikas pastebi, kad imunitetas nėra jungiklis, kurį būtų galima akimirksniu įjungti ar išjungti.

„Neretai tikimasi, kad didelės vitamino C ar kitų papildų dozės apsaugos nuo peršalimo, tačiau moksliniai tyrimai rodo, jog jos nei gydo virusinių ligų, nei nuo jų apsaugo – geriausiu atveju tai tik papildoma priemonė bendrai sveikatai palaikyti. Klaidina ir įsitikinimas, kad šaltas oras savaime „grūdina“ organizmą. Grūdinimasis gali būti naudingas tik tada, kai atliekamas laipsniškai ir saugiai, o ne staiga neriant į ledinį vandenį“, – pabrėžia gydytojas.

Taigi, nors norėtųsi greito rezultato, imuniteto per dieną neįmanoma sustiprinti – tai ilgalaikis, nuoseklus procesas.

„Didžiausią poveikį turi subalansuota mityba, pakankamas miegas, streso valdymas ir reguliarus fizinis aktyvumas. Būtent šie įpročiai užtikrina stabilų imuninės sistemos darbą kur kas veiksmingiau nei bet kuri greita priemonė“, – konstatuoja E. Šivickas. 

The post Prasidėjus virusų sezonui vieni serga dažniau nei kiti: štai ko nereikia pamiršti appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

1. Skilę veidrodžiai

Senovėje veidrodžiai buvo laikomi ne tik buitiniais daiktais, bet ir mistiniais portais į kitą pasaulį. Tikėta, kad skilęs ar įskilęs veidrodis „sudarko“ žmogaus aurą, todėl namuose atsiranda ligos ir nesėkmės. Net ir šiandien psichologai pastebi – skilęs veidrodis kelia nerimą ir neigiamas emocijas.

2. Sudžiūvusios ar dirbtinės gėlės

Senovinis tabu teigia: džiovintos gėlės simbolizuoja mirtį ir gali pritraukti energinę stagnaciją, kuri lemia sveikatos sutrikimus. O dirbtinės gėlės, nors ir atrodo gražiai, laikytos „negyvomis“ – jos neatneša gyvybės, o tik sustingusią atmosferą.

3. Sulūžę arba nenaudojami daiktai

Pagal senovinius papročius, namuose laikomi sulūžę baldai, įskilę indai ar neveikiantys prietaisai traukia ligas. Manoma, kad tokie daiktai blokuoja energijos tekėjimą, o žmogaus sveikata ima silpti. Šiandien tai patvirtina ir fengšui filosofija – netvarka ir „mirę“ daiktai kenkia psichologinei gerovei.

4. Tušti buteliai ir indai

Senovėje tikėta, kad namuose laikomi tušti buteliai ar stiklainiai pritraukia ne tik skurdą, bet ir ligas. Jie simbolizuoja tuštumą, kuri perauga į energijos ir jėgų išsekimą. Todėl mūsų seneliai patardavo tuščius indus kuo greičiau panaudoti arba pašalinti iš akių.

5. Laikrodžiai, kurie nebetiksi

Sustojęs laikrodis – senovinis ženklas, kad sustoja gyvybinė energija. Buvo tikima, jog toks daiktas gali į namus atnešti ligas ar net nelaimes. Todėl anksčiau žmonės sustojusių laikrodžių nelaikydavo – arba pataisydavo, arba išmesdavo.

The post 5 daiktai namuose pritraukia ligas: atskleistas senovinis tabu sąrašas appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

1. Česnakas – natūralus antibiotikas

Česnakas nuo seno žinomas kaip viena stipriausių priemonių kovai su peršalimu. Jame gausu alicino, turinčio antibakterinių ir antivirusinių savybių.
Kaip naudoti? Suvalgykite šviežią česnako skiltelę arba paruoškite česnakinį gėrimą – į šiltą vandenį įdėkite smulkinto česnako, citrinos sulčių ir šiek tiek medaus.

2. Druskos tirpalas nosiai

Nosies plovimas druskos tirpalu padeda pašalinti gleives, sumažina paburkimą ir palengvina kvėpavimą.
Kaip naudoti? Į stiklinę šilto vandens įberkite pusę šaukštelio druskos. Švirkštu ar specialiu arbatinuku švelniai praplaukite nosies kanalus.

3. Medus – saldus pagalbininkas

Medus ne tik ramina sudirgusią gleivinę, bet ir turi stiprų antibakterinį poveikį.
Kaip naudoti? Į šiltą arbatą įdėkite šaukštelį medaus arba sumaišykite jį su citrina. Venkite maišyti su verdančiu vandeniu, nes aukšta temperatūra naikina naudingas savybes.

4. Eukalipto arba mėtų inhaliacijos

Garų terapija – vienas greičiausių būdų atverti užsikimšusią nosį. Eukaliptas ir mėta veikia kaip natūralūs dekongestantai.
Kaip naudoti? Užpilkite karšto vandens į dubenį, įlašinkite kelis lašus eukalipto ar mėtų eterinio aliejaus, užsidenkite rankšluosčiu ir kvėpuokite garais 5–10 minučių.

5. Svogūnų sultys

Nors kvapas stiprus, svogūnai pasižymi priešuždegiminėmis ir antibakterinėmis savybėmis.
Kaip naudoti? Išspauskite svogūno sultis, sumaišykite su trupučiu vandens ir lašinkite į nosį po 1–2 lašus kelis kartus per dieną.

6. Šilta arbata su imbieru ir citrina

Imbieras skatina prakaitavimą, gerina kraujotaką ir stiprina imuninę sistemą.
Kaip naudoti? Užplikykite šviežią imbierą, įdėkite citrinos griežinėlį ir šaukštelį medaus. Toks gėrimas padės greičiau atsigauti ir palengvins slogą.

The post 6 liaudiški vaistai nuo slogos, kurie veikia greičiau už vaistus! appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Kodėl šis receptas veikia?

Šio liaudiško mišinio veiksmingumas slypi natūraliuose ingredientuose, kurie nuo seno laikomi natūraliais antibiotikais, antivirusiniais ir priešuždegiminiais šaltiniais:

• Citrina – turtinga vitamino C, stiprina imuninę sistemą.
• Medus – turi antibakterinių savybių, ramina gerklę.
• Česnakas – stiprus natūralus antibiotikas.
• Imbieras – pasižymi priešuždegiminiu poveikiu, šildo kūną.
• Ciberžolė – natūralus antioksidantas, kovoja su uždegimais.
• Juodieji pipirai – padeda ciberžolei geriau įsisavinti ir stiprina poveikį.

Močiutės „imuniteto bombos“ receptas

Ingredientai:

• 1 ekologiška citrina (su žievele)
• 2–3 skiltelės česnako
• 1 valg. šaukštas tarkuoto imbiero
• 1 arbat. šaukštelis ciberžolės miltelių
• Žiupsnelis juodųjų pipirų
• 3–4 valg. šaukštai tikro medaus
• (Pasirinktinai) šiek tiek obuolių acto – sustiprina poveikį

Gaminimas:

1. Citriną gerai nuplaukite, supjaustykite gabaliukais, pašalinkite sėklas.
2. Česnaką ir imbierą susmulkinkite arba sutarkuokite.
3. Viską sudėkite į smulkintuvą ar trintuvą, susmulkinkite iki vientisos masės.
4. Įmaišykite ciberžolę, pipirus ir medų. Norėdami – įpilkite šaukštą obuolių acto.
5. Supilkite mišinį į stiklinį indą, laikykite šaldytuve iki 2 savaičių.

Kaip vartoti?

• Profilaktiškai: po 1 arbatinį šaukštelį ryte, prieš valgį.
• Kai jaučiate pirmus peršalimo požymius: po šaukštelį 2–3 kartus per dieną.
• Galima įmaišyti į šiltą (ne karštą!) arbatą ar vandenį.
• Tinka tepti ir ant duonos kaip stiprinantis „užtepas“.

Papildomi patarimai

• Netinka vaikams iki 1 metų, nes meduje gali būti bakterijų sporų.
• Jei netoleruojate česnako ar imbiero – naudokite mažesnį kiekį arba pasitarkite su gydytoju.
• Jei turite jautrų skrandį – mišinio vartokite kartu su maistu.

The post Liaudiškas receptas, kuris padės apsisaugoti nuo peršalimo: močiutės „imuniteto bomba“ appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

1. Įkvėpimai su žolelių nuoviru arba eteriniais aliejais

Vienas veiksmingiausių būdų atlaisvinti kvėpavimo takus – garų inhaliacijos. Joms dažniausiai naudojamos šios žolelės:

• Ramunėlės
• Pušų spygliai
• Eukalipto lapai
• Mėta

Kaip daryti įkvėpimą?
1–2 šaukštus žolelių užpilkite litru verdančio vandens. Palaukite kelias minutes, tada užsidėkite rankšluostį ant galvos ir pakvėpuokite 10 minučių. Į vandenį galima įlašinti ir 2–3 lašus eterinio aliejaus (eukalipto, arbatmedžio ar levandų).

2. Liaudiškas „vaistas“ – svogūnas

Svogūnai nuo seno laikomi natūraliu antibiotiku. Jie naikina bakterijas, mažina uždegimą ir padeda atlaisvinti nosies kvėpavimą.

Kaip naudoti?

• Supjaustykite svogūną ir padėkite lėkštelėje šalia lovos – jo garai veikia kaip natūralus kvėpavimo takų antiseptikas.
• Išspauskite šiek tiek svogūnų sulčių, sumaišykite su vandeniu (santykiu 1:1) ir lašinkite į nosį po 1 lašą 2–3 kartus per dieną (tik suaugusiesiems!).

Dėmesio: ši priemonė labai stipri – netinka vaikams ar jautrios gleivinės žmonėms.

3. Druskos tirpalas nosies plovimui

Nosies praplovimas su natūraliu druskos tirpalu – vienas paprasčiausių ir veiksmingiausių būdų, kurį rekomenduoja net gydytojai.

Kaip pasiruošti?
Į stiklinę virinto šilto vandens įdėkite ¼ šaukštelio druskos (geriausia – jūros). Supilkite į švirkštą be adatos arba specialų lašintuvą ir praplaukite nosį ryte ir vakare. Tai padeda pašalinti gleives, virusus ir sumažinti gleivinės patinimą.

4. Medus ir česnakas – natūralūs imuniteto stiprintojai

Norint greičiau atsikratyti slogos, būtina stiprinti imunitetą. Tam puikiai tinka šis liaudiškas mišinys:

Receptas:
Sumaišykite 1 šaukštą medaus su 1 smulkintu česnako skilteliu ir suvalgykite prieš miegą. Tai padės organizmui kovoti su virusais. Galima įdėti ir šaukštelį citrinos sulčių – papildomas vitamino C šaltinis.

5. Kojų vonelės su garstyčiomis arba druska

Dar vienas senas, bet veiksmingas metodas – kojų šildymas. Tik pajutus pirmuosius slogos simptomus, galima padaryti šiltą vonelę:

Kaip daryti?
Į šiltą vandenį (apie 38–40 °C) įberkite 1–2 šaukštus sausų garstyčių arba rupios druskos. Laikykite kojas apie 15 minučių, po to apsiaukite vilnones kojines ir eikite ilsėtis. Ši priemonė skatina kraujotaką ir gali padėti sumažinti uždegimą nosies gleivinėje.

The post Liaudiški metodai, kaip gydyti slogą: natūralios priemonės iš močiutės vaistinėlės appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

1. Druskos tirpalo nosies plovimas

Vienas efektyviausių ir saugiausių metodų slogai gydyti – nosies plovimas druskos tirpalu. Šis būdas padeda išvalyti nosies gleivinę, pašalina susikaupusias gleives ir virusus.

Kaip paruošti druskos tirpalą:

• 1 stiklinė šilto virinto vandens (apie 250 ml);
• 1 arbatinis šaukštelis jūros arba valgomosios druskos;
• 1/2 arbatinio šaukštelio sodos (nebūtina, bet padeda neutralizuoti rūgštingumą).

Naudojimas:

1. Sumaišykite druską ir sodą šiltame vandenyje.
2. Supilkite tirpalą į specialų nosies plovimo indą (neti puoduką) arba naudokite švirkštą be adatos.
3. Palenkite galvą į šoną virš kriauklės ir atsargiai supilkite tirpalą į vieną šnervę, leiskite jam išbėgti pro kitą.
4. Pakartokite procedūrą su kita šnerve.

✅ Privalumai:

• Greitai atkemša nosį;
• Pašalina gleives ir alergenus;
• Sumažina uždegimą.

2. Garų inhaliacijos su eteriniais aliejais

Garų inhaliacijos – senas, bet labai veiksmingas būdas kovoti su sloga ir užgulta nosimi. Šilti garai padeda atlaisvinti gleives, sumažinti nosies gleivinės paburkimą ir palengvinti kvėpavimą.

Kaip atlikti garų inhaliaciją:

• 1 litrą verdančio vandens supilkite į dubenį.
• Įlašinkite 3-4 lašus eterinio aliejaus (eukalipto, pipirmėčių ar arbatmedžio).
• Uždenkite galvą rankšluosčiu ir pasilenkite virš garų.
• Giliai įkvėpkite per nosį 5-10 minučių.

✅ Privalumai:

• Eteriniai aliejai turi antibakterinių ir priešuždegiminių savybių.
• Greitai atpalaiduoja nosies gleivinę.
• Malšina kvėpavimo takų dirginimą.

⚠️ Pastaba: būkite atsargūs su karštu vandeniu, kad neapsidegintumėte.

3. Česnako ir medaus mišinys imunitetui stiprinti

Česnakas – natūralus antibiotikas, turintis stiprių antivirusinių ir antibakterinių savybių, todėl jis gali padėti kovoti su virusine sloga. Medus – natūralus priešuždegiminis produktas, kuris taip pat padeda nuraminti sudirgusią gerklę.

Kaip paruošti mišinį:

• 2 skiltelės česnako;
• 1 valgomasis šaukštas natūralaus medaus.

Paruošimas:

1. Smulkiai sutrinkite česnako skilteles.
2. Sumaišykite su medumi.
3. Suvalgykite po arbatinį šaukštelį mišinio 2-3 kartus per dieną.

✅ Privalumai:

• Stiprina imuninę sistemą.
• Turi natūralių antibakterinių savybių.
• Padeda kovoti su virusais ir peršalimo simptomais.

⚠️ Pastaba: česnakas gali dirginti skrandį, todėl šį mišinį geriausia vartoti su maistu arba po valgio.

Papildomi patarimai kovojant su sloga:

• Gerkite daug skysčių: vanduo, šilta arbata su citrina ir medumi padės išlaikyti gleivines drėgnas.
• Ilsėkitės: organizmui būtina pakankamai poilsio, kad galėtų kovoti su infekcija.
• Vėdinkite patalpas: šviežias oras padės sumažinti virusų kiekį patalpose.

The post 3 liaudiški metodai, kaip kovoti su sloga natūraliai appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

1. Garų inhaliacijos – nosies užgulimui mažinti

Garų inhaliacijos yra vienas efektyviausių būdų palengvinti kvėpavimą ir išvalyti nosį.

• Kaip daryti? Užpilkite verdančiu vandeniu dubenį, įdėkite keletą lašų eterinio aliejaus, pavyzdžiui, eukalipto, mėtų ar pušų. Uždenkite galvą rankšluosčiu ir įkvėpkite garų 5–10 minučių.
• Papildomi ingredientai: į vandenį galite pridėti ramunėlių žiedų ar žiupsnelį druskos – tai padeda dezinfekuoti kvėpavimo takus.

2. Druskos tirpalo praplovimai

Nosies praplovimas druskos tirpalu – dar vienas natūralus būdas atsikratyti gleivių ir sumažinti uždegimą.

• Kaip paruošti? Į vieną stiklinę šilto virinto vandens įberkite pusę šaukštelio druskos. Gerai išmaišykite.
• Naudojimas: naudokite švirkštą be adatos arba specialų praplovimo indą. Atsargiai praplaukite vieną šnervę, o tirpalą leiskite ištekėti per kitą.

3. Šilumos kompresai

Šiluma padeda sumažinti nosies užgulimą ir pagerina kraujotaką sinusų srityje.

• Kaip daryti? Įkaitinkite druską keptuvėje ir įvyniokite ją į audinį arba naudokite šiltą vandens maišelį. Uždėkite ant nosies ir kaktos sričių 10–15 minučių.
• Patarimas: būkite atsargūs – neperkaitinkite kompreso, kad nesudegintumėte odos.

4. Česnako ir svogūno gydomoji galia

Česnakas ir svogūnas turi stiprų antibakterinį ir antivirusinį poveikį, todėl jie nuo seno naudojami slogai gydyti.

• Kaip naudoti česnaką? Smulkiai sukapokite keletą česnako skiltelių, užpilkite jas karštu vandeniu ir įkvėpkite garų. Taip pat galite valgyti česnaką žalią, sumaišytą su medumi.
• Kaip naudoti svogūną? Susmulkinkite svogūną ir išspauskite jo sultis. Sumaišykite kelis lašus su alyvuogių aliejumi ir atsargiai įlašinkite į nosį.

5. Medus ir imbieras – stiprus priešuždegiminis duetas

Medus ir imbieras ne tik stiprina imunitetą, bet ir padeda mažinti slogos simptomus.

• Medus su šiltu vandeniu: į stiklinę šilto vandens įdėkite šaukštelį medaus ir išgerkite. Tai ramina gerklę ir gerina bendrą savijautą.
• Imbiero arbata: užvirkite gabalėlį šviežio imbiero, įdėkite citrinos ir medaus. Gerkite kelis kartus per dieną.

6. Eteriniai aliejai – natūrali pagalba nosiai

Eteriniai aliejai, tokie kaip eukaliptas, mėtų ar arbatmedžio, yra puikūs pagalbininkai slogai gydyti.

• Įlašinkite į difuzorių: Difuzoriaus pagalba paskleiskite aliejų garus kambaryje.
• Tepkite ant odos: sumaišykite keletą lašų aliejaus su kokosų aliejumi ir švelniai patepkite krūtinę ar šnerves.

7. Šiltos kojų vonelės

Šiltos kojų vonelės padeda pagerinti kraujotaką ir sumažinti nosies užgulimą.

• Kaip daryti? Į dubenį su šiltu vandeniu įpilkite šaukštą garstyčių miltelių arba druskos. Mirkykite kojas 10–15 minučių.
• Papildoma nauda: po procedūros apsimaukite šiltas vilnones kojines – tai padės ilgiau išlaikyti šilumą.

8. Natūralūs gėrimai – papildoma pagalba

Skysčiai padeda drėkinti gleivines ir iš organizmo pašalinti toksinus.

• Ramunėlių arbata: ramina ir padeda mažinti uždegimą.
• Citrinų gėrimas: išspauskite citrinos sulčių į šiltą vandenį ir pridėkite medaus.
• Spanguolių ar šaltalankių sultys: gausios vitamino C, kuris stiprina imunitetą.

9. Poilsis – svarbiausia gydymo dalis

Nepamirškite, kad poilsis ir tinkamas miegas yra labai svarbūs, siekiant greičiau pasveikti. Leiskite kūnui atsigauti ir neprievartaukite savęs per dideliu aktyvumu.

The post Kaip išsigydyti slogą pagal senolių receptus? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

„Peršalimas lengviau ar sunkiau per sezoną sugriebia visus. Netgi yra manoma, kad mūsų klimato sąlygomis 3–4 kartus per metus peršalimo ligomis sirgti yra normalu, tačiau, savaime suprantama, kad tai trikdo kasdienę veiklą, todėl norisi to išvengti”, – teigia šeimos gydytoja Natalija Vaicekauskienė, teikianti nuotolines šeimos gydytojų konsultacijas klinikoje „Telesante”.

Pavojingi temperatūrų šuoliai

Lengvas gerklės perštėjimas, užgulusi nosis, sloga, ašarojančios akys, čiaudulys, bendras silpnumas, galvos skausmas, vėliau atsirandantis kosulys ir nežymiai pakilusi kūno temperatūra – tai simptomai, kurie išduoda peršalimą. Gydytoja primena – tai virusinis susirgimas, kuris plinta oro lašeliniu arba kontaktiniu būdu, tad juo paprasta užsikrėsti nuo sergančių žmonių. 

Visgi kiti veiksniai taip pat provokuoja imunitetą ir skatina peršalimus. Anot N. Vaicekauskienės, viskas, kas sudirgina imunitetą, turi įtakos peršalimams ir didesniam sergamumui. Vienas paprasčiausių veiksnių, apie kurį prisimename jau susirgę – temperatūrų šuoliai. 

„Galimybė patiems reguliuoti temperatūrą kartais gali pridaryti daugiau žalos nei naudos. Šaltuoju metu laiku ypač svarbu, kad patalpų temperatūra nebūtų kardinaliai aukštesnė nei oro temperatūra lauke. Visgi, pastebime, kad prasidėjus šildymo sezonui, dauguma mėgsta prisišildyti namus tiek, kad juose būtų komfortiška vaikščioti net basomis, aukštesnę temperatūrą palaiko ir biuruose, nes nemėgsta prisirengti. Išėjus iš tokių patalpų į lauką, organizmas patiria šoką, kuris gali inicijuoti peršalimą”, – sako gydytoja.

Ji teigia pastebinti ir priešingą tendenciją – prasidėjus šildymo sezonui dalis gyventojų taupumo sumetimais pradeda šildytis labai vėlai ir tokiu atveju gyvena ne tik šaltose, bet ir pernelyg drėgnose patalpose. Tai sveikatai taip pat nepalanku. Suaugusiesiems optimali patalpų temperatūra šaltuoju metų laiku turėtų siekti 18–22 °C, o šiltuoju – 22–25 °C.

„Dažna klaida žiemą prisikaitinti ir automobiliuose. Juose kūnus įkaitina ne tik nustatyta aukšta temperatūra, bet ir šilta apranga, todėl išėjimas į lauką tampa pavojingas. Automobiliuose šaltuoju metu reikėtų palaikyti žemesnę temperatūrą nei patalpose”, – pataria gydytoja. 

Nevedinamos patalpos, neapgalvota apranga

Gydytoja pabrėžia – šaltuoju metu laiku svarbu užtikrinti ne tik optimalią patalpų temperatūrą, bet ir jų vėdinimą. 

„Siekdami sutaupyti žmonės kartais ne tik nešildo patalpų, bet ir jų nevėdina, kitaip tariant, nenori išleisti esamos šilumos iš namų. Tačiau tokiu būdu sukuriama palanki aplinka dalintis virusais ir labai dažnai susirgus vienam asmeniui, „iškrenta” visa šeima. Vėdinti patalpas pilnai atidarius langus reikėtų bent kelis kartus per dieną tiek namuose, tiek darbo patalpose”, – pasakoja medikė. 

Anot jos, verta priminti ir apie tinkamą aprangą. Šaltuoju metu laiku oro temperatūra svyruoja, todėl  geriausia ją stebėti kasdien ir neapsirengti per šiltai ar per lengvai.

„Ypač mėgstama lengviau apsirengti, galvojant, kad „čia greitai, tik iki automobilio, o iš jo iškart į patalpą”, tačiau ir tokiu atveju, pasitaikius žvarbesnei ir vėjuotai dienai, galima lengvai peršalti. Taip pat svarbu įsivertinti aprangą būnant lauke ilgiau. Jei laukia fizinė veikla, nereikėtų rengtis per šiltai, jei ramesnis pasivaikščiojimas – geriau rengtis šilčiau ir ilgai neužsibūti, ypač, jei lauko temperatūra yra gerokai žemiau nulio”, – sako gydytoja.

Klausykite savo organizmo

Pasireiškus pirmiesiems simptomams, peršalimas įprastai praeina per 2–3 dienas. Dažnai jaučiantiems lengvesnius simptomus kyla klausimai, ar peršalus galima eiti į darbą, ar ligą reikėtų ignoruoti ir ji praeis savaime, ar reikėtų kreiptis į gydytoją? Gydytoja atsako – svarbiausia klausyti, ką sako organizmas.

„Peršalus jaučiamas bendras silpnumas, tad tai ženklas, kad organizmas reikalauja poilsio.  Negalima jo varinėti taip, kaip reikalauja darbas ar kiti įsipareigojimai. Keletas dienų tausojančio režimo, visų pirma, leis ligai praeiti lengviau ir padės išvengti komplikacijų. Visų antra, užkirs kelią viruso dalinimuisi su kitais, nes pirmąsias tris dienas virusas būna aktyviausias”, – sako gydytoja.

Anot šeimos gydytojos, susirgus reikėtų vengti ir darbo, tačiau daugumai visai nedirbti dar neišeina – pastaruoju metu dažniau „ilsimasi šiuolaikiškai”. Jei sergantysis turi galimybę dirbti iš namų, ja pasinaudoja, o su gydytoju nuotoliniu būdu tik pasitaria dėl simptomų gydymo. Gydytoja teigia, kad jei galva leidžia susikaupti ir jaučiama, kad organizmas tokiu būdu šiek tiek pailsės, nerimtais peršalimo atvejais tai taip pat gali būti išeitis.

Tokią tendenciją pastebi ir ne gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group” Produktų ir rizikos vertinimo departamento vadovė Julija Judickienė. „Savanoriško sveikatos draudimo, kurį darbdaviai suteikia savo darbuotojams, ambulatorinio gydymo paslaugų naudojimo dažnumas sutampa su sergamumo bangomis – atvėsus orams, išauga dvigubai. Didelę dalį panaudojimo atvejų sudaro nuotolinės šeimos gydytojo konsultacijos”. 

Augantis noras rūpintis sveikata

Kaip teigia J. Judickienė, savanoriško sveikatos draudimo paklausa sparčiai auga. Lyginant 2022 ir 2023 metus, įmonių, siūlančių šią pridėtinę naudą savo darbuotojams, kiekis išaugo net 35 proc. Taip pat darbdaviai vis dažniau išreiškia norą, kad į draudimo apsaugą būtų įtraukta nuotolinių konsultacijų galimybė, kai darbuotojas gali per mobiliąją programėlę užsiregistruoti konsultacijai ir gauti ją vos per kelias valandas.

„Paklausą lemia tiek pastebimas pačių gyventojų noras labiau rūpintis savo sveikata, tiek darbdavių interesas. Kadangi šiuo metu viešosiose sveikatos priežiūros įstaigose beveik 30 proc. asmenų, užsiregistravusių pas šeimos gydytoją, laukia konsultacijos daugiau nei 15 dienų, siūlomas savanoriškas sveikatos draudimas palankus abiems pusėms”, – sako draudimo ekspertė.

Šeimos gydytoja pritaria, kad pacientai tikrai labai vertina savo laiką, lankstumą naudojantis nuotoline gydytojo konsultacija, taip pat privalumą neinant iš namų papildomai nesušalti bei nekontaktuoti su kitais sergančiaisiais. Ji pabrėžia, kad tam tikrais atvejais nuotolinė konsultacija yra visiškai pakankama, kaip, pavyzdžiui, peršalimo atveju. 

Kadangi vieno vaisto nuo peršalimo nėra, N. Vaicekauskienė pataria gydyti tik tuos simptomus, kuriuos sergantysis jaučia, o ne griebtis vaistų mišinių ir tikėtis stebuklingo rezultato. Turint slogą, užgulusią nosį, rekomenduoja plauti nosį jūros vandeniu. Jei nosies gleivinė visiškai užburkusi ir sunku prakvėpuoti, ypač naktį, tuomet kelias dienas galima vartoti nosies gleivinės paburkimą mažinančius vaistus. Perštinčią gerklę reikėtų drėkinti aliejiniais purškalais. Taip pat būtina gerti daug šiltų skysčių. 

The post Auksinė šeimos gydytojos taisyklė peršalus: „Klausykite savo organizmo“ appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

1. Stiprinti imuninę sistemą

Imuninė sistema yra mūsų kūno gynybos linija, todėl svarbu rūpintis ja visus metus, bet ypač rudenį. Keletas paprastų būdų, kaip stiprinti imunitetą:

• Vartokite vitaminą C
• Papildykite racioną cinku
• Antioksidantai ir beta karotinas

2. Subalansuota mityba

Maistas yra ne tik energijos šaltinis, bet ir būdas apsisaugoti nuo ligų. Subalansuota ir maistinga mityba padės organizmui kovoti su virusais. Keletas patarimų, kaip maitintis rudenį:

• Valgykite daug sezoninių daržovių ir vaisių
• Įtraukite į racioną fermentuotus maisto produktus
• Valgykite šiltus, sotus patiekalus

3. Pakankamas miegas

Miegas yra vienas svarbiausių veiksnių, padedančių organizmui kovoti su infekcijomis. Nepakankamai miegant, organizmas tampa jautresnis ligoms, nes sumažėja imuninės sistemos veiksmingumas. Stenkitės miegoti 7–9 valandas per parą, kad jūsų organizmas galėtų tinkamai pailsėti ir atsigauti.

4. Fizinė veikla

Reguliari fizinė veikla padeda stiprinti imuninę sistemą, gerina kraujotaką ir padeda kūnui atsikratyti toksinų. Ruduo gali atrodyti kaip iššūkis sportui, tačiau net lengvi pasivaikščiojimai gryname ore ar pratimai namuose gali turėti teigiamą poveikį jūsų sveikatai. Keletas naudingų idėjų:

• Pasivaikščiojimai gamtoje;
• Jogos ar tempimo pratimai.

5. Gerti pakankamai skysčių

Vanduo yra gyvybiškai svarbus organizmo sveikatai. Dehidratacija gali susilpninti imuninę sistemą, todėl svarbu užtikrinti, kad gersite pakankamai vandens visą dieną. Be vandens, rudenį galite mėgautis šiltomis arbatomis, kurios ne tik padės išvengti dehidratacijos, bet ir suteiks papildomą šilumos jausmą.

6. Rankų higiena

Rankų plovimas yra vienas paprasčiausių ir efektyviausių būdų apsisaugoti nuo virusų. Kadangi rudenį dažniau praleidžiame laiką patalpose, ligos sukėlėjai lengviau plinta per paviršius. Visada plaukite rankas su muilu, ypač grįžus iš viešų vietų, prieš valgį ir po sąlyčio su paviršiais, kurie galėjo būti užteršti.

7. Vėdinimas ir oro drėkinimas

Uždaruose patalpose oro kokybė gali sumažėti, o sausas oras padidinti riziką susirgti. Todėl svarbu:

• Reguliariai vėdinti patalpas. Net jei lauke šalta, trumpam atidaryti langą yra svarbu, kad patalpose būtų pakankamai šviežio oro.
• Naudoti drėkintuvus. Sausas patalpų oras gali sudirginti kvėpavimo takus ir palengvinti virusų plitimą. Drėkintuvas gali padėti palaikyti optimalų oro drėgnumą ir sumažinti riziką susirgti.

8. Papildomi vitaminai ir papildai

Nors subalansuota mityba yra svarbiausias sveikatos šaltinis, kartais verta apsvarstyti ir papildus, kurie padės palaikyti imuninę sistemą:

• Vitaminas D;
• Žolelių arbatos.

9. Sumažinti stresą

Stresas silpnina imuninę sistemą, todėl svarbu rasti būdų, kaip atsipalaiduoti ir mažinti emocinę įtampą. Meditacija, kvėpavimo pratimai, pasivaikščiojimai gamtoje ar paprastas poilsis gali padėti išlaikyti emocinę pusiausvyrą, o tai svarbu ne tik bendrai sveikatai, bet ir ligų prevencijai.

10. Skiepai nuo gripo

Rudenį verta apsvarstyti galimybę pasiskiepyti nuo gripo. Nors vakcina neapsaugo nuo visų galimų peršalimo virusų, ji padeda išvengti gripo arba sumažinti jo simptomų sunkumą. Pasikonsultuokite su gydytoju dėl galimybės pasiskiepyti, ypač jei priklausote rizikos grupei (pagyvenę žmonės, vaikai, žmonės su lėtinėmis ligomis).

The post Rudeninis sveikatos patarimų vadovas: kaip išvengti peršalimo ir gripo? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.