Sveikinimai

„Nuoširdžiai sveikinu nugalėtoją bei kitus finalininkus. Šie žmonės kuria ateities Klaipėdą ir visą Lietuvą. O ši stipendija labiausiai išsiskiria tuo, kad kasmet pamatai ir susipažįsti su vis naujais ypatingais žmonėmis. Su kiekvienais metais jų vis daugėja – prie ankstesnių nominantų ir laureatų prisijungia nauji kūrėjai. Todėl matau didelę prasmę palaikant bei skatinant tokius klaipėdiečius“, – sako bendrovės „Švyturys-Utenos alus“ vadovas Rolandas Viršilas.

Jam antrina ir Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus, pabrėžiantis, kad Klaipėdos regionas pasižymi neišsemiamu potencialu, o prie jo ženkliai prisideda kūrybiškas, drąsus ir veržlus jaunimas.

„Dažnai girdime apie Klaipėdos krašto vardą Lietuvoje ir pasaulyje garsinančius jaunus talentus, tad labai svarbu įvertinti jų pastangas prisidėti tiek prie regiono augimo, tiek prie to, kad gyvenimas čia būtų dar įdomesnis, linksmesnis ir spalvingesnis. Puiku, kad į šią iniciatyvą įsitraukia ir visa visuomenė, aktyviai palaikanti talentingą jaunimą“, – sako A. Vaitkus.

Ne vienas vaidmuo

S. Pinaitytė šiemet pelnė „Auksinį scenos kryžių“ kaip pradedančioji menininkė. Ji yra sukūrusi ne vieną vaidmenį skirtinguose teatruose, dirba kine. Ją galima pamatyti Klaipėdos dramos teatre, „Taško“ teatre, Šeiko šokio teatre, kine. Taip pat ji rašo dramaturgijas spektakliams ir aktyviai dalyvauja socialinėse iniciatyvose, veda teatro užsiėmimus vaikams ir kūrybines dirbtuves žmonėms su negalia, skleisdama teatro terapijos galią.

 „Ši pergalė man buvo labai netikėta. Labai džiaugiuosi, kad Klaipėdoje jaunieji meninikai yra pastebimi ir vertinami. Šis palaikymas mums yra be galo svarbus. Gautą stipendiją vienareikšmiškai skirsiu kūrybai“, – mintimis renginio metu dalijosi S. Pinaitytė.  

Spalio pradžioje prasidėjęs konkursas „Švyturio Klaipėdos ateities stipendijai“ gauti pakvietė jaunuosius pajūrio krašto talentus papasakoti apie savo pasiekimus arba tai padaryti jų artimuosius. Savo kandidatūrą iškėlė net 12 jaunuolių, už kuriuos balsus atiduoti buvo pakviesta visuomenė. Balsavimui pasibaigus buvo sudarytas finalininkų penketukas, už kurį konkurso tinklalapyje buvo galima balsuoti dar kartą, o penki kandidatai stipendijai gauti kartu sudėjus sulaukė didelio balsavusiųjų palaikymo. Finaliniame etape, atsižvelgdama į visuomenės palaikymą, komisija nusprendė, kuris jaunasis talentas bus apdovanotas stipendija.

Jauni žmonės

 „Švyturio Klaipėdos ateities stipendijos“ konkurse galėjo dalyvauti išskirtiniais darbais ir talentais Klaipėdos vardą garsinantys 20-35 metų amžiaus šio miesto ir rajonų gyventojai – visuomenininkai, menininkai, mokslininkai, sportininkai, įvairių kitų sričių kūrėjai. Be S. Pinaitytės, finaliniame penkete pasirodė produktyvumo mentorė Simona Klovaitė, atletė Dainora Dvarionaitė, choreografas Taurūnas Baužas bei solistė Beata Ignatavičiūtė.

Iki šiol „Švyturio Klaipėdos ateities stipendijos“ konkursą yra laimėję violončelininkė Kornelija Kupšytė, pianistė Adelė Daunoravičiūtė, Klaipėdos muzikinio teatro solistas Steponas Zonys, kino kūrėjas Arūnas Eimulis, menininkė Agnė Kišonaitė, laivų inžinierius Lukas Norkevičius, mokslininkas Žydrūnas Lukošius, elektra varomo katamarano kūrėjas Tomas Vėlius, jūrinį pasaulį tyrinėjanti mokslininkė dr. Greta Gyraitė ir Jūrų inžinerijos katedros mokslininkas bei dėstytojas, technologijos mokslų daktaras Paulius Rapalis.

The post Išrinkta „Švyturio Klaipėdos ateities stipendijos“ nugalėtoja: ja tapo „Auksinį scenos kryžių“ šiemet pelniusi menininkė appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Iniciatyvos autorė, skyrusi asmeninių ir iš mokslo veiklos uždirbtų lėšų – LSMU Farmacijos fakulteto Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedros vadovė prof. Jurga Bernatonienė.

Pasak profesorės, pagrindinė šių tikslinių skatinamųjų stipendijų idėja ir siekis – atkreipti jaunimo dėmesį į farmacijos studijas, paskatinti, kad jas rinktųsi gabūs, motyvuoti, smalsūs, moksle realizuoti drąsias svajones siekiantys studentai.

Pajamos iš mokslo – jaunimui skatinti

„Aš taip pat kažkada buvau LSMU studentė – ir tuo metu nė neįsivaizdavau, kad farmacijos studijos man padės ne tik plačiai skleisti įgytas žinias, publikuoti mokslinius straipsnius užsienyje, bet ir kurti naujus, įdomius, inovatyvius produktus“, – šypsojosi profesorė.

Daug metų LSMU mokslininkė tyrinėja veikliąsias vaistines medžiagas ir kuria technologijas, kurios šias medžiagas veiksmingiausiai pristatytų į reikiamą žmogaus organą.

2020 m. prof. Jurga Bernatonienė pelnė Lietuvos mokslo premiją už darbų ciklą „Inovatyvūs farmacijos produktai: veikliųjų junginių paieška, technologinis funkcionalizavimas ir praktinis taikymas (2005–2019)“.

Lietuvos mokslo premija ir pajamos už teikiamas mokslines paslaugas tapo finansiniu pagrindu būsimosioms jaunųjų farmacininkų stipendijoms. Tokia skatinimo programa Farmacijos fakultete taikoma pirmąjį kartą ir prasidės nuo 2023/2024 mokslo metų rudens semestro.

Rudens semestrą 500 Eur dydžio stipendija bus skiriama tiems, kurie farmacijos studijų programą rinkosi pirmuoju prioritetu, arba įstojusiems su didesniu nei 8,49 konkursiniu balu, pavasario semestrą – 300 Eur dydžio – pasirinkusiems šias studijas antruoju – ketvirtuoju prioritetu.

Kuo anksčiau įsijungti į mokslo veiklą, kurti ir įgyvendinti naujoves studentus skatins trys vardinės iki 1000 Eur dydžio „Ateities farmacijos“ stipendijos, kurias suplanuota skirti aktyviems farmacijos studentams, pasiūliusiems inovatyvių idėjų mokslo ar tiriamajam darbui, farmacijos srities produktų plėtrai.

–Kaip kilo sumanymas jaunimą paskatinti stipendijomis?, – paklausėme prof. J. Bernatonienės.

–Šią iniciatyvą paskatino visų pirma nuoširdus siekis kelti farmacijos kaip srities, ir farmacijos mokslo prestižą. Kartais tenka iš šalies išgirsti, kad vaistininkas šiandien – viso labo tik vaistų pardavėjas. Norėčiau keisti tokį visuomenės požiūrį.

Iš savo patirties galiu patvirtinti, jog farmacijos studijų galimybės – be galo plačios. Įmanoma save realizuoti visur – nuo darbo vaistinėje iki realių mokslo idėjų įgyvendinimo, asmeninio indėlio į visuomenės gerovę.

Mokslo tyrimai bendradarbiaujant su verslu – pelningi. Pagalvojau, kad šios pajamos taip pat galėtų būti panaudotos studentams skatinti, kad jie suvoktų, jog mokslas – ne nuobodi, o kūrybinga ir net finansiškai naudinga veikla. Juk ir mūsų Universiteto misija – ugdyti kūrybingą, visapusiškai išsilavinusią asmenybę.

–Taigi, farmacijos studijos parengia ne vien vaistininko darbui?

–Tiesiog reikia atrasti labiausiai dominančią sritį. Vaistininko darbas ir man puikiai pažįstamas: vaistinėje pradėjau dirbti dar studijuodama LSMU. Vėliau jau Universiteto vaistinėje gilinausi į vaistų gamybos procesus. Labiausiai domino įvairių farmacinių formų gamyba, tad pabandžiau ir pati kurti naujus produktus.

Iki šiol prisimenu pirmąjį savo sukurtą gaminį – veterinarinį gelį nuo skausmo. Vaistų gamybos patirtį plėtojau LSMU vaistinėje, kurioje su kolegomis kūrėme ir tobulinome kremų linijos „Basalis“ receptūras. O daugiausiai atradimų ir vertingos patirties suteikė ilgametis bendradarbiavimas su verslo įmonėmis.

Džiaugiuosi, kad šiandien Universitete dirbu ne tik mokslinį darbą, bet ir galiu visas naujausias savo žinias perduoti jaunajai kartai. Visuose mano atliekamuose mokslo tyrimuose gausiai dalyvauja jaunimas. Per 20 metų parengiau per 40 magistrantų, vadovavau aštuoniems daktaro disertacijas rengusiems mokslininkams ir dar dviejų buvau konsultante.

Sąlygos atrasti, gilintis, tobulintis LSMU Farmacijos fakultete – puikios.

Veikia net trys imitacinės mokomosios auditorijos – laboratorijos. Būsimieji vaistininkai praktikuojasi realybę imituojančioje aplinkoje, dirba su simuliacine mokomąja įranga, muliažais. Studijos išsiskiria stipriu moksliniu pagrindu. LSMU Naujausių farmacijos ir sveikatos technologijų centras aprūpintas modernia įranga, jame kuriami įdomūs ir technologiškai pažangūs gaminiai.

Tad steigdama stipendijas, galvojau visų pirma apie farmacijos mokslo ateitį: norėtųsi, kad jaunimas įsitrauktų į šią sritį taip pat entuziastingai – juolab kad dirbti šioje srityje be galo įdomu. Į mus, mokslininkus, verslo įmonės dažniausiai kreipiasi prireikus panaudoti kokią ypatingą, retą žaliavą, sukurti konkretų produktą, kurio trūksta rinkai, o kartais – turėdamos vien idėją.

–Kokių didžiausių iššūkių ir atradimų yra pateikęs bendradarbiavimas su verslo įmonėmis?

–Didžiausią įspūdį paliko bendradarbiaujant su vaistine „Valerijonas“ sukurti inovatyvūs „Razalijos“ kosmetikos produktai. Net du kartus šie gaminiai yra pelnę parodos „Rinkis prekę lietuvišką“ aukščiausius apdovanojimus, ypatingas, kūrybiškas, itin geranoriškas buvo ir pats jų kūrimo, bendradarbiavimo procesas.

O sunkiausia užduotis buvo sukurti tabletes imunitetui, energijai stiprinti, stresui įveikti: jos buvo skirtos realizuoti JAV rinkoje, tad buvo didžiulis iššūkis patenkinti įmonės lūkesčius ir sukurti aukštos kokybės galutinį produktą.

Tad ne tik stipendijomis, bet ir asmenine patirtimi, asmeniniu pavyzdžiu norėčiau parodyti, kokios plačios yra galimybės baigus studijas LSMU, koks kūrybiškas, įdomus ir anaiptol nenuobodus gali būti mokslininko darbas.

The post Pirmą kartą LSMU: paskata farmacijos studentams – iš mokslo sugeneruotų lėšų appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Amerikietė Rachel Canning padavė į teismą savo tėvus, nes mano, jog jų pareiga – sumokėti už tolimesnes jos studijas. Amerikoje nemokamai gali mokytis iki vidurinės mokyklos baigimo, už mokslus universitete privalai mokėti arba už itin gerus pažymius gali pretenduoti į specialias stipendijas.

Rachel teisme tikino, kad tėvai ją „išspyrė“ iš namų, nors jos tėvai tikina, kad mergina išeiti pasirinko pati. Kad ir kaip bebūtų, Rachel yra pilnametė ir privalo už save atsakyti ir save išlaikyti pati. Tėvai gali jai padėti, tačiau nėra įstatymo, sakančio, kad privalai išlaikyti išlepintas dukreles tol, kol jos atsistos ant savo kojų.

Rachel tėvai labai jautriai reagavo į dukros poelgį, jie negalėjo patikėti, kad jų vaikas gali paduoti juos į teismą. „Mes mylime Rachel ir norime, kad ji sugrįžtų namo. Mes tikrai nesame blogi žmonės, kad mus reikėtų varinėti po teismus. Dukra sako, kad mes privalome sumokėti už jos mokslus, nors ji nenori su mumis gyventi ir paklusti mūsų namų taisyklėms“, – šokiruotas dukros poelgio kalbėjo Rachel tėvas Šonas Canningas.

Toks Rachel elgesys parodo, kad mergina yra tikrai išlepinta ir nesuvokia, kad privalo pati už save atsakyti. It išpaikinta princesė ji nori, kad tėveliai ją išlaikytų, kol ji darys, ką tik nori, o jie kantriai už viską sumokės.

„Mums plyšta širdis, tačiau nieko negalime padaryti, kai vaikas nenori su mumis turėti nieko bendro, ir tenori, kad mes tenkintume kiekvieną jos norą. Juk negali sakyti, „Mama, tėti, nenoriu jūsų matyti akyse, tačiau duokit man pinigų“, – kalbėjo Rachel tėvas.

Teismo metu paaiškėjo, kad Rachel iš namų išėjo todėl, kad nenorėjo paklusti tėvų taisyklėms: grįžti laiku namo, padoriai elgtis, grąžinti iš seserų pasiskolintus daiktus. Ji – pilnametė, jei nori, gali išeiti, tačiau turėjo suvokti, kad išeidama turės su savimi „pasiimti“ ir visas atsakomybes.

Rachel kaltino tėvus blogu elgesiu ir net užsiminė, kad tėtis su ja elgėsi „per daug meiliai“. Tačiau po atlikto tyrimo Canningų namuose, tyrėjai nerado jokių įrodymų, patvirtinančių, kad tėvas netinkamai elgėsi su Rachel.

18-metė teisme pralaimėjo. Teisėjas pavadino ją nedėkinga ir užtikrino, kad Rachel tėvai neprivalo išlaikyti savo suaugusios dukters. Kaip įrodymai buvo pateikti nemandagūs Rachel laiškai tėvams, kuriuose ji juos keikia necenzūriniais žodžiais ir kaltina už savo nesėkmes. Ką gi, pilnamečiai – nebe darželinukai ir verkimu norimo saldainio neišsikaulysi…

ATNAUJINTA

Kaip elgėsi Rachel, pralaimėjusi teismą? O gi nuleido žemai galvą ir grįžo gyventi į tėvų namus. Rachel tėvų advokatas patvirtino, kad merginos sprendimui grįžti įtakos nepadarė jokie finansiniai susitarimai, ji tai padarė savo noru. „Mano nuomone, byla baigta, Rachel grįžo namo“, – patikino advokatas. „O mano klientą dėl frazės „Mums plyšta širdis, tačiau nieko negalime padaryti, kai vaikas nenori su mumis turėti nieko bendro, ir tenori, kad mes tenkintume kiekvieną jos norą. Juk negali sakyti, „Mama, tėti, nenoriu jūsų matyti akyse, tačiau duokit man pinigų“, mano klientą visi dar ilgai atsimins“, – užbaigė šeimos advokatas.

The post Nedėkingoji: 18-metė padavė tėvus į teismą, nes jie jai nebeduoda pinigų(ATNAUJINTA) appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Skamba lyg šis tas nerealaus? Tada susipažinkite su mergina, kuriai tai – realybė. Lietuvaitė Seva Karpauskaitė (21) studijuoja psichologiją, tarptautinius ryšius ir sociologiją ten, kur patenka išrinktieji. 

Rinkaisi tarp Oksfordo ir Kembridžo. Kodėl pastarasis laimėjo? Kas turėjo įtakos apsisprendimui?

„Visų pirma, turiu paaiškinti, jog pagal taisykles gali stoti tik į vieną universitetą – negali bandyti laimės ir stoti į abu. Kadangi žinojau, jog abu yra panašaus lygio, abu vienodai puikūs, suteikiantys labai gerą išsilavinimą ir nuostabias galimybes, man beliko lyginti siūlomas mokymosi programas ir žiūrėti, kurios man yra priimtinesnės ar įdomesnės. Abu universitetai turi puikių studijų programų, kurios man atrodė įdomios – Oksforde mane labai domino istorijos ir politikos studijos, o Kembridže – tos, kurias ir pasirinkau – sociologijos, psichologijos ir tarptautinių santykių. Pastarasios pasirodė įvairiapusiškesnis, todėl nugalėjo Kembridžas.“

Kembridžo universitetas. Asmeninio archyvo nuotrauka

Ar neišgąsdino studijų kaina? Kokiu būdu moki už mokslus?

„Man labai pasisekė, nes gavau netgi kelias stipendijas, padengiančias mano mokslų ir asmeninio gyvenimo išlaidas. Kaina be stipendijos tikrai yra nepaprastai didelė ir sunkiai įkandama – netgi devyni tūkstančiai svarų. Ir, žinoma, asmeninės išlaidos. Mano šeima didelė, todėl tokia suma būtų atrodžiusi nereali, dėl to stipendija buvo išsigelbėjimas. Vis dėlto, taip labai kaip man tikrai pasiseka ne visiems. Tie, kurie stipendijos negauna, paprastai ima paskolą, pritaikytą studentams – ji pradedama mokėti tik pradėjus dirbti, uždirbant tam tikrą sumą pinigų ir panašiai.

Mano šeima didžiulė – šešios seserys ir vienas brolis. Visus mus išleisti mokytis į skirtingas šalis ar prestižinius universitetus be jokių stipendijų būtų paprasčiausiai nerealu. Žinoma, negavusi stipendijos būčiau ką nors sugalvojusi, tačiau tėvams užkrauti tokias dideles išlaidas atrodė paprasčiausiai neteisinga, turint omenyje tai, kaip labai jie mane palaiko ir morališkai, ir materialiai.

Vis dėlto, tėvai, net ir žinodami, kaip tai yra brangu, kiekvieną mūsų skatina stoti ten, kur mes norime ir siekti savo tikslų, kad ir kokie aukšti ar nerealūs jie galėtų pasirodyti.“

Išlaidos didelės, galbūt kur nors dirbi?

„Mokslo metais dirbti paprasčiausiai nėra kada. Ir universitetas tai draudžia, nes oficialiai įsidarbinti nėra leidžiama. Būtina koncentruotis į mokslus, o bet koks darbas jų metu tik blaškytų ir nepaliktų pakankamai laiko studijoms. Žinoma, darbas vasaros metu yra skatinamas ir vertinamas. Šią vasarą Kinijoje vaikus mokiau anglų kalbos, o vėliau keliavau. Kitą vasarą planuoju atlikti kokią nors praktiką,tikiuosi, kad rasiu ką nors susijusio su mano specialybe.“

Kembridžo universitetas. Asmeninio archyvo nuotrauka

Ar esi nusprendusi ką darysi toliau? Tavo pasirinktas kursas – nepaprastai platus, bet galbūt kažkas iš trijų pasirinktų dalykų traukia labiausiai?

„Nesu apsisprendusi ką tiksliai norėčiau daryti. Kembridžas suteikia nuostabią galimybę lavintis labai įvairiapusiškai ir pabaigusi savo studijas galėsiu rinktis iš nemažai variantų – šiaip ar taip, mes mokomi galvoti ir tobulėti, ne tik koncentruotis į kažkokį vieną dalyką. Universitetas suteikia ne tik išsilavinimą, bet ir įgūdžius. Rašymo, greito skaitymo, suvokimo, diskutavimo, samprotavimo, argumentavimo. Šiaip ar taip, labai norėčiau mokytis toliau. Tai daryti man labai patinka ir sėdėdama prie knygų patiriu tikrą palaimą. Galbūt baigusi šiuos mokslus pasirinksiu kažką labiau gyvenime pritaikomo – pavyzdžiui, tarptautinę teisę ar vadybą. Tikrai žinau, jog iš karto po bakalauro pradėsiu magistrą. O kas toliau – laikas parodys.“

Kokių baimių turėjai stodama į Kembridžą? Ar teko prisiklausyti keistų stereotipų, kurie dabar atrodo absurdiški?

„Viena didžiausių baimių, su kuria susidūriau, buvo savo šeimos palikimas. Žinoma, dvejus metus praleidau Italijoje, todėl buvau pripratusi gyventi atskirai, tačiau mintis, kad nematysiu kaip mano sesės auga, keičiasi, kaip tobulėja, atrodė labai gąsdinanti. Nenorėjau būti nuo jų atskirta, nes puikiai supratau, kad studijuojant Kembridže šeimai neliks tiek daug laiko, kiek norėčiau jiems skirti.

Stereotipų prisiklausiau nepaprastai daug, tačiau pradėjusi studijuoti supratau, kad viskas tikrai nėra taip blogai, kaip teko girdėti. Viskas nėra tik juoda ar tik balta. Žinoma, pagrindinis stereotipas buvo tas, jog į Kembridžą įstoja labai pasipūtę ir arogantiški žmonės. Taip, didžioji dalis studentų puikiai žino savo vertę ir supranta, kad yra ypatingi. Atrodė, kad bus sunku susirasti draugų, nes visi galvoja tik apie save, vaikšto užrietę nosis, bet tiesa ta, kad dažniausiai kiti studentai yra paprasti ir noriai bendraujantys, todėl komunikabiliam žmogui problemų tikrai neturėtų kilti. Taip pat niekada nesusidūriau su kažkokia diskriminacija dėl to, kad esu ne iš Didžiosios Britanijos. Esu girdėjusi, kad britai į emigrantus žiūri iš aukšto ir, žinoma, galbūt to nepajutau, nes gyvenu kiek kitokioje socialinėje terpėje – universitete, tačiau kol kas visi atrodo labai tolerantiški ir priimantys kitų kultūrų, pažiūrų, tradicijų ar religijų žmones.“

Kokie buvo pirmieji studijų įspūdžiai? Kaip sekėsi įsilieti į bendruomenę?

Visų pirma, labiausiai nustebino tai, kad stereotipai, ar bent jau didžioji jų dalis, nepasiteisino. Vis dėlto, iš karto labai aiškiai pasijautė skirtumas tarp dviejų pasaulių – akademinio ir socialinio. Akademiniame absoliučiai viskas gąsdino – jaučiausi esanti visiškai „žalia“, atrodė, kad nieko nesuprantu, jaučiausi pasimetusi. Bet, pasirodo, tik jaučiausi ir tai nelabai matėsi, nes vyresni studentai mane palaikė vienmete ir bendravo kaip su sau lygia, o ne kaip su nieko nesuprantančia pirmakurse. Ne visi iš karto suprato, kad esu visiškai nauja, nes elgiausi taip, lyg viską suprasčiau ir viską jau būčiau patyrusi.

Socialinis gyvenimas gąsdino kur kas mažiau, nes įsilieti į bendruomenes nebuvo sunku. Lietuviai, kurių Kembridže 70, mane priėmė labai noriai ir su jais mielai bendrauju iki šiol. Tačiau nenorėjau bendrauti tik su lietuviais, todėl dabar mano draugų kompanija yra labai skirtinga ir plati.“

Seva Karpauskaitė (viduryje). Asmeninio archyvo nuotrauka

Papasakok apie eilinę savo studijų dieną.

„Esu žmogus, kuris nemėgsta miegoti ilgai. Paprastai atsikeliu pakankamai anksti, maždaug septintą ar pusę šešių ir laiką iki studijų (jos dažniausiai prasideda devintą ar dešimtą valandą ryto) skiriu sau. Pasilepinu puodeliu kavos, skaniais ir sočiais pusryčiais, paskaitau laikraščius, pabėgioju ar tiesiog nuveikiu kažką, kam šiaip nelieka laiko. Žinoma, prieš paskaitas dažniausiai užsuku į biblioteką, užsiimu mėgstamą vietą ir laiką iki paskaitų praleidžiu besimokydama.

Paskaitų nebūna labai daug – dažniausiai viena arba dvi. Jos trunka valandą. Po to – laisvas laikas, kurį taip pat paprastai skiriu mokslams. Vėliau pietūs, mokymasis ir vakarienė. Jeigu yra noro, vakarais einu į šokių būrelį, tai man padeda pailsėti, atsipalaiduoti. Po visą dieną trukusio sunkaus protinio darbo labai norisi pailsinti smegenis, todėl būna ir taip, kad pasižiūriu kokį kvailą filmą, pavyzdžiui romantinę komediją. Gali pasirodyti, kad Kembridže – tik intelektualai rimtuoliai, tačiau taip tikrai nėra, mes mėgstam atsipalaiduoti!“

Kokie dėstytojų santykiai su studentais?

„Man labai patinka tai, jog dėstytojų ir studentų santykiai yra pakankamai šilti. Profesoriai į mus nežiūri iš aukšto, nepaisant to, kad yra vieni geriausių savo srityje, mes skaitome jų parašytas knygas ir mums iki jų – kaip iki Mėnulio. Mes diskutuojame, kalbame, klausiame klausimų ir į juos visada sulaukiame atsakymo. Dėstytojai mus skatina domėtis ir joks klausimas nebus palaikytas kvailu. Tai, kad tau įdomu, yra nepaprastai sveikintina ir tavo smalsumas visada bus patenkintas.“

Kaip sekasi suderinti mokslus ir laisvalaikį?

„Iš pradžių atrodė, jog suderinti mokslus ir laisvalaikį bus tiesiog nerealu. Pirmaisiais mėnesiais jaučiausi pasimetusi, bet vėliau išmokau skirstyti savo laiką taip, kad jo liktų ir miegui, ir valgymui, ir draugams. Kai labai norisi, tikrai sugebame suderinti savo dienotvarkes ir susitikti. Būna taip, kad su viena grupele draugų einu pietauti, su kita kartu gaminame vakarienę. Su draugėmis einame pabėgioti, pašokti ar išgerti rytinės kavos. Bendravimas – nepaprastai svarbi mano gyvenimo dalis, o vien tik mokantis veikiausiai išprotėčiau.“

Ar universitetas stengiasi pamaloninti sunkiai dirbančius studentus? Ar pas jus vyksta šventės, renginiai, festivaliai?

„Tikrai taip! Įvairiausius renginius organizuoja ne tik universitetas, bet ir mes patys. Susirandame sau pramogų, išeiname pasižmonėti, pasilinksminti, pabūti kartu. Būna pas mus ir įvairiausių renginių, ir švenčių. Būna, kad atvažiuoja kokios įdomios asmenybės skaityti seminarą. Galbūt atrodo kvaila, kad po tiek mokslų dar norisi eiti paklausyti kokios paskaitos, tačiau tai – nepaprastai įdomu. Šiaip ar taip, pas mus atvažiuoja ir įvairiausių įtakingų žmonių, ir profesorių iš kitų prestižinių universitetų. Tai yra neįkainojamos galimybės ir mes jomis stengiamės pasinaudoti.

Taip pat pas mus yra rengiamos oficialios vakarienės – puiki proga pasipuošti ir eiti pavalgyti nuostabaus maisto. Mūsų universiteto „valgykla“ yra kaip aukšto lygio restoranas, tačiau per tokias vakarienes maistas būna nepaprastai prabangus. Po vakarienės einame į teatrą ar operą.“

Ar studijuojant įmanoma turėti vaikiną? O gal tam visai nelieka laiko?

„Labai norint, mokslus ir santykius galima suderinti. Žinoma, Kembridžo studentai laisvo laiko tikrai turi labai nedaug, tačiau tai tikrai nėra priežastis nuo visko atsiriboti ir pasinerti tik į mokslus. Taip ir „stogas pavažiuoti“ gali.. Mano manymu, svarbiausia noras ir tai, kaip labai savo antrąją pusę myli. Jeigu santykiai tvirti, užimtumas kojos tikrai nepakiš, tačiau jeigu vos prasidėję ar be didelių planų, gali būti ir taip, jog jų išsaugoti nepavyks. Mano aplinkoje yra studentų, kurie turi antrąsias puses. ir jiems sekasi puikiai, tačiau aš pati antrosios pusės neturiu. Džiaugiuosi laisve!

Ar jautiesi turinti daugiau galimybių pradėti sėkmingą karjerą nei kitų, galbūt mažiau prestižinių universitetų studentai? Ar Kembridžo diplomas atveria visas duris? Gal iš jūsų daugiau tikimasi nei iš visų kitų?

„Kembridžas neabejotinai yra laikomas prekės ženklu. Žinoma, kiekvienas prestižinės firmos darbdavys nori, kad jo darbuotojai savo srityje būtų patys geriausi. Nebūtinai tai bus Oksfordo ar Kembridžo studentas, tačiau šių universitetų diplomai neabejotinai atveria duris. Paprastai darbdaviai žino, kad tokius žmones lengva ko nors apmokyti, nes mes išmokę tai daryti greitai ir dirbame planuodami savo laiką. Žinoma, diplomas gerbiamas ir dėl to, jog jį turintis žmogus praėjo nepaprastai didelę atranką ir vien dėl to yra vertas dėmesio.“

Kokias pagrindines savybes turi turėti žmogus, stojantis į prestižinį universitetą?

„Svarbiausia aistra ir meilė tam, ką darai. Neužtenka tik domėtis, būtina norėti gilintis ir tai daryti nuolatos. Turi mokėti keistis kartu su pasauliu, negali stovėti vietoje. Būtinas sugebėjimas analizuoti, samprotauti, galvoti savo galva greitai priimti sprendimus. Per stojamąjį interviu dažnai būna užduodami sukti klausimai, reikalaujantys labai greito ir originalaus mąstymo. Svarbu ir tai, kaip sugebi gautas žinias pritaikyti praktikoje. Apsiskaitymas, gebėjimas raiškiai reikšti mintis, anglų kalbos žinios – visa tai būtina. Žinoma, universitetas skiria, pavyzdžiui, anglų kalbos mokytojus tiems, kurie per egzaminus ir interviu pasirodė puikiai, tačiau jiems būtina patobulinti savo anglų kalbos įgūdžius. Bet kalbos mokėjimas tikrai nėra raktas į sėkmę. Mano manymu, svarbiausia yra turėti tikslą ir jo siekti. Jeigu turi svajonę ir visą laiką dirbi tam, kad ją įgyvendintum, tau pasiseks.“

Kembridžo universitetas. Asmeninio archyvo nuotrauka

The post Kembridže studijuojanti lietuvė: čia patenka tik išrinktieji(INTERVIU) appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.