Adaptogenai – tai medžiagos, padedančios organizmui prisitaikyti prie fizinio bei emocinio streso ir reguliuoti biologines sistemas. Adaptogeniniai grybai išsiskiria plačiu poveikiu imuninei, nervų, hormoninei ir medžiagų apykaitos sistemoms.

Pagrindiniai adaptogeniniai grybai ir jų nauda

Reishi (Ganoderma lucidum)

Šis grybas auga Azijoje, turi kartų skonį ir kietą tekstūrą. Dažniausiai vartojamas kaip ekstraktas arba milteliai. Skirtas žmonėms, kurie dažnai serga, nes stiprina imunitetą. Taip pat ir tiems, kurie patiria daug streso.

Poveikis:

• Stiprina silpną imuninę sistemą ir slopina pernelyg aktyvią (pvz., autoimuninių ligų atveju)
• Antistresinis poveikis: mažina streso hormono kortizolio lygį, gerina miegą, mažina nerimą
• Priešuždegiminis poveikis: slopina per didelę citokinų (mažų baltymų, kurie svarbūs ląstelių veiklai) produkciją
• Antivėžinis potencialas: tyrimuose pastebėtas gebėjimas slopinti vėžinių ląstelių augimą (ypač krūties, prostatos, kepenų)

Lion’s Mane (Hericium erinaceus)

Tai – baltas, didingas grybas, kurio natūrali išvaizda primena liūto karčius, dėl to jis ir įgavo pavadinimą „Lion’s mane“ (liet. – „liūto karčiai“). Šis grybas kilęs iš Azijos ir Šiaurės Amerikos miškų. Dažniausiai vartojamas nervų sistemos stiprinimui.

Poveikis:

• Skatina nervų augimo faktoriaus gamybą, padeda neuronų regeneracijai
• Gerina atmintį bei dėmesio sutelkimą: naudinga esant silpnai koncentracijai, „smegenų rūkui“
• Sumažina Alzheimerio, Parkinsono ligų riziką

Cordyceps (Cordyceps sinensis/militaris)

„Cordyceps“ grybas gamtoje auga ant vabzdžių, tačiau šiuolaikinės technologijos leidžia juos kultivuoti ant augalinės terpės. Šis adaptogeninis grybas buvo plačiai naudojamas Tibeto ir kinų medicinoje energijai ir gyvybingumui stiprinti. Puikiai tinka žmonėms, kurie daug sportuoja.

Poveikis:

• Pagerina mitochondrijų veiklą ląstelėse: padeda efektyviau gaminti ATP – energijos molekulę
• Didina fizinį pajėgumą: naudinga sportuojantiems, sergantiems lėtiniu nuovargiu
• Palaiko hormonų veiklą ir gerina libido: skatina testosterono sintezę, gerina lytinę funkciją vyrams ir moterims
• Dėl antioksidacinio poveikio kuria antisenėjimo efektą

Chaga (Inonotus obliquus)

Vartojant šį adaptogeninį grybą stipri priešuždegiminė ir antioksidacinė apsauga garantuota. „Chaga“ yra parazitinis grybas, augantis ant beržų šaltuose regionuose, pavyzdžiui, Sibire, Skandinavijos šalyse ir Kanadoje. Buvo naudojamas dar senovės liaudies medicinoje, skirtas stiprinti imuninę sistemą.

Poveikis:

• Veikia kaip galingas antioksidantas: apsaugo nuo laisvųjų radikalų poveikio
• Apsaugo kepenis: padeda detoksikacijos procesams, gerina kepenų fermentų balansą
• Reguliuoja imuninį atsaką: slopina virusų, bakterijų aktyvumą
• Tyrimai rodo navikų augimo slopinimą

Bendri adaptogeninių grybų privalumai

• Homeostazės palaikymas: reguliuoja organizmo reakcijas į stresą, balansuoja nervų sistemą
• Hormoniniai mechanizmai: kai kurie adaptogenai mažina per didelę kortizolio produkciją
• Imuninis atsakas: veikia dvipusiškai – gali aktyvinti arba slopinti priklausomai nuo organizmo būklės
• Smegenų veikla ir nuotaika: palaiko „laimės hormonų“ serotonino ir dopamino apykaitą
• Cukraus ir riebalų apykaita: Cordyceps ir Reishi tyrimuose pasižymi glikemijos stabilizavimo savybėmis

Vartojimas ir saugumas

• Dozavimas: priklauso nuo grybo rūšies, formos (milteliai, kapsulės) ir koncentracijos. Rekomenduojama sekti gamintojo nurodymus
• Derinimas: daugelis adaptogeninių grybų gali būti vartojami kartu (pvz., Reishi + Lion’s Mane), tačiau svarbu stebėti individualią reakciją
• Saugumas: dažniausiai gerai toleruojami, tačiau kai kuriems žmonėms gali sukelti virškinimo pokyčius, alergiją ar sąveikauti su vaistais. Nėštumo ar lėtinių ligų atveju reikėtų pasitarti su gydytoju

Adaptogeniniai grybai – tai ne trumpalaikė mada, o tūkstantmečius gyvuojanti praktika.

Reishi, Lion’s Mane, Cordyceps ir Chaga – keturios dažniausiai naudojamos adaptogeninės rūšys, turinčios skirtingą, bet viena kitą papildantį poveikį organizmui. Nors adaptogeninių grybų naudojimas buvo itin paplitęs senojoje medicinoje, jų nauda grindžiama ir šiuolaikiniu mokslu.

Vartojant šiuos grybus atsakingai ir nuosekliai, galima sustiprinti organizmo atsparumą stresui, pagerinti nervų ir imuninės sistemos veiklą, palaikyti hormonų balansą bei bendrai padidinti energiją ir atsistatymo galimybes.

The post Hormonų chaosas, stresas ir nuovargis? Laikas pažinti adaptogenus appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Kai kūnas kalba tyliai, bet aiškiai

Ūžimas ar spengimas ausyse dažniausiai apibūdinamas kaip nuolatinis arba protarpinis garsas, kurio negirdi niekas kitas. Vieniems jis primena zvimbimą, kitiems – švilpimą ar net garsą, panašų į elektros srovės foną. Dažniausiai šis simptomas pastebimas ramybės būsenoje – vakare, kai sumažėja aplinkos triukšmas. Ir būtent tada kūnas tarytum šnabžda: „Sustok.“

Ką apie tai sako rytų medicina?

Rytų medicinoje ausys yra glaudžiai susijusios su inkstų sistema. Manoma, kad inkstai – tai gyvybinės energijos šaltinis, o jų silpnumas ar pervargimas dažnai pasireiškia įvairiais netiesioginiais simptomais, tarp jų – ir ūžimu ausyse. Pasak tradicinės kinų medicinos, jei spengimas ausyse sustiprėja, kai esate pavargę ar patiriate stresą, tai gali reikšti, kad jūsų „inkstų energija“ yra išsekusi.

Inkstai – tylieji darbininkai

Inkstai – gyvybiškai svarbūs organai, kurie reguliuoja skysčių pusiausvyrą, valo kraują nuo toksinų ir palaiko tinkamą kraujospūdį. Tačiau jie dažnai nukenčia tyliai, be aiškių simptomų. Vienas iš ankstyvųjų požymių, galinčių įspėti apie inkstų silpnėjimą, yra nuovargis, susilpnėjęs imunitetas, paburkę paakiai ar net sausėjanti oda. Ūžimas ausyse – dar vienas simptomas, galintis įspėti, kad inkstai nebėra tokie stiprūs, kaip anksčiau.

Kas skatina ūžimą ausyse?

Be inkstų veiklos sutrikimų, ūžimą gali sukelti ir:

• aukštas kraujospūdis;
• per didelis kofeino vartojimas;
• lėtinis stresas;
• miego trūkumas;
• stiprus pervargimas.

Visi šie veiksniai ilgainiui gali išbalansuoti organizmo vidaus sistemas. Todėl labai svarbu įsiklausyti į savo kūną – ne tik tada, kai jaučiamės prastai, bet ir tada, kai jis tyliai šnabžda apie pokyčius.

Kaip padėti sau?

Jei pastaruoju metu dažnai girdite ūžimą ausyse, pirmiausia verta pasikonsultuoti su gydytoju – svarbu atmesti rimtas ausų, kraujotakos ar neurologines ligas. Tačiau kartu galima imtis ir gyvenimo būdo pokyčių, kurie sustiprins ne tik inkstus, bet ir visą organizmą:

• Ilsėkitės kokybiškai – miegas yra vienas svarbiausių regeneracijos šaltinių.
• Ribokite kavą ir energinius gėrimus – šie stimuliatoriai veikia ne tik nervų sistemą, bet ir inkstus.
• Gerkite pakankamai vandens – taip padedate inkstams efektyviai atlikti savo darbą.
• Mažinkite stresą – meditacija, pasivaikščiojimai gamtoje ar tiesiog ramus vakaras be ekranų gali stebuklingai paveikti savijautą.
• Valgykite subalansuotai – žalių daržovių, grūdų, gerųjų riebalų ir pakankamai baltymų turinti mityba stiprina organizmą iš vidaus.

Laikas pasirūpinti savimi

Ūžimas ausyse gali būti ne tik nepatogus pojūtis, bet ir svarbus ženklas, kad metas sustoti ir skirti dėmesio sau. Kartais užtenka paprastų pokyčių – daugiau poilsio, ramybės ir atidaus dėmesio savo kūnui – kad vėl jaustumėtės tvirtai ir energingai. Jūsų kūnas visada kalba – tereikia jį išgirsti.

The post Ūžimas ausyse – tylus kūno signalas: ką jis gali pasakyti apie jūsų inkstus ir vidinį nuovargį? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.