Jų atviro tipo, segtuko formos dizainas iškart patraukė dėmesį. Jos ne „dingsta“ ausyje, o subtiliai matosi – tarsi modernus papuošalas/auskaras. Ir tai man patinka. FreeClip 2 lengvai įsilieja į skirtingus įvaizdžius: nuo darbo dienos mieste iki laisvo savaitgalio ar net kiek puošnesnių derinių.

Patogumas, kurio nesinori nuimti

Prisipažinsiu – esu jautri ausinių patogumui. Jei spaudžia, krenta ar vargina ausis, jos ilgai su manimi neužsibūna. Čia FreeClip 2 mane tikrai nustebino. Kiekviena ausinė sveria vos 5,1 g, todėl po kelių minučių visiškai pamiršti, kad jas dėvi. Ausinių dizainas modernus ir funkcionalus, sukurtas taip, kad jos patogiai gali būti nešiojamos visą dieną.

Patobulinta Airy C-bridge konstrukcija pagaminta iš odai draugiško silikono ir formą išlaikančio lydinio, o pats prigludimas sukurtas remiantis daugiau nei 10 tūkst. skirtingų ausų formų analize. Rezultatas? Ausinės laikosi stabiliai net judant, sportuojant ar vaikštant po miestą, bet tuo pačiu visiškai nespaudžia.

Didelis pliusas – jos netrukdo nešioti akinių regėjimui ar akinių nuo saulės. Tai smulkmena, bet kasdienybėje labai svarbi.

Klausau, bet lieku „čia ir dabar“

Atviro tipo konstrukcija keičia pačią klausymo patirtį. Su FreeClip 2 galiu klausytis muzikos, tinklalaidžių ar kalbėti telefonu neatsiribodama nuo aplinkos. Girdžiu, kas vyksta aplink, jaučiu miesto ritmą, bet tuo pačiu turiu savo garso burbulą.

Garsas – subalansuotas ir aiškus. Dvigubos diafragmos garsiakalbis leidžia girdėti tiek vokalus, tiek žemus dažnius, o muzikos skambesys išlieka sodrus net ir esant triukšmingesnei aplinkai. Skambučių metu veikianti trijų mikrofonų triukšmo slopinimo sistema labai padeda – balsas girdisi aiškiai net kavinėje ar gatvėje.

Be to, ausinės turi dirbtinio intelekto procesorių, kuris automatiškai prisitaiko prie aplinkos – garsumas koreguojamas pagal triukšmo lygį, o balsas išlieka aiškus be papildomų pastangų.

Mane ypač sužavėjo skambučių valdymo funkciją, kuomet linktelint galvą – atsiliepiama, o purtant galvą „ne“ – skambutis „numetamas“.

Sukurtos realiam gyvenimui

Man svarbu, jog technologijos nereikalautų nuolatinio dėmesio. FreeClip 2 su tuo susitvarko puikiai. Vienu įkrovimu jos veikia iki 9 valandų, o su įkrovimo dėklu – net iki 38 valandų. Tai reiškia, kad galiu ramiai gyventi– nuo rytinių darbų iki vakaro sporto.

Šioms ausinėms yra suteiktas IP 57 sertifikatas, todėl ausinės atsparios vandeniui ir dulkėms, prakaitas ar aktyvesnė diena joms – ne  problema. Taip pat galima jas prijungti prie kelių įrenginių vienu metu, kas labai patogu dirbant ar nuolat perjungiant telefoną ir kompiuterį. 

The post Huawei FreeClip 2: ausinės, kurios tapo mano stiliaus dalimi appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Technologijų bendrovės „Samsung“ komunikacijos vadovė Lietuvoje Eglė Tamelytė atkreipia dėmesį, kad būtent dėl šios tendencijos įvairių įrenginių, ypač išmaniųjų telefonų, ekranų kokybė šiandien tampa ne vien techniniu, bet ir elgseną formuojančiu veiksniu. 

Pasak jos, siekiama kurti greitesnius, aiškesnius ir jautresnius ekranus, kurie padėtų vartotojams efektyviau atlikti užduotis ir neskatintų ilgesnio nei būtina buvimo prie ekrano, nes tai gali nulemti įvairius trumpalaikius ar ilgalaikius nervų sistemos sutrikimus. 

Šiandien išmaniuosiuose telefonuose taip pat prieinami technologiniai sprendimai, leidžiantys sąmoningiau valdyti naudojimąsi įrenginiais ir mažinti galimą neigiamą poveikį sveikatai. 

„Pavyzdžiui, ekrano funkcijos, skirtos akių komfortui, padeda sumažinti mėlynosios šviesos poveikį – tam gali būti pasitelkiamas nakties režimas (angl. Night Mode) ar akių apsaugos funkcija (angl. Eye Comfort Shield). O prie ekrano praleidžiamo laiko kiekį padeda kontroliuoti naudojimosi programėlėmis limitai, kuriuos kiekvienas varototojas gali nusistatyti pagal savo poreikius“, – teigia E. Tamelytė.

Nuolatinis „scrollinimas“ skatina priklausomybę

Psichikos sveikatos specialistai ir neurologai pastebi, kad nuolatinis naršymas telefone aktyvina dopamino atlygio sistemą – tą pačią, kuri susijusi su azartiniais lošimais ar kitomis priklausomybėmis. Kiekvienas pranešimas, „patinka“ paspaudimas ar naujas vaizdas suteikia trumpą malonumo impulsą, palaipsniui treniruojant smegenis tikėtis nuolatinės stimuliacijos.

Su Pasaulio sveikatos organizacija bendradarbiaujantys specialistai perspėja, kad elgesio priklausomybės gali būti ne mažiau trikdančios nei cheminės priklausomybės. 

„Vis dažniau pastebime, jog dalis žmonių telefonais naudojasi ne todėl, kad tai teiktų malonumą ar naudą, bet todėl, kad jų nebuvimas sukelia nerimą. Tai ženklas, kad išmaniųjų telefonų naudojimas, paskatintas sąmoningo pasirinkimo, virsta nevalingu nervų sistemos įpročiu“, – prideda „Samsung“ komunikacijos vadovė.

Akių gydytojai, miego specialistai ir psichiatrai vis dažniau susiduria su problemomis, kurios prieš dešimtmetį dar nebuvo tokios paplitusios. Tarp jų – miego sutrikimai dėl vėlyvo ekranų naudojimo, padidėjęs nerimas, nuolatinis vidinis nerimastingumas, dėmesio koncentracijos sunkumai bei vadinamasis fantominės vibracijos sindromas, kai žmogui atrodo, jog telefonas vibruoja, nors jokio pranešimo nėra.

Siekia ne riboti, o efektyvinti naudojimą

Tiesa, specialistai nekviečia atsisakyti telefonų. Jų žinutė kur kas tikslesnė: svarbu neleisti technologijoms perimti nervų sistemos kontrolės. Būtent čia vaidmenį atlieka konkrečios išmaniųjų funkcijos, pastaruoju metu vis labiau susijusios su dirbtiniu intelektu. 

„Kai telefoną tikriname dešimtis ar šimtus kartų per dieną, reikšminga tampa kiekviena sekundė. Tam, kad pavyktų sumažinti ekrano poveikį kasdienėje veikloje, galima pasitelkti balso asistentą – jis leidžia gauti informaciją ar atlikti paprastas užduotis net nepažvelgus į ekraną. Be to, efektyvinti užduočių atlikimą telefonu gali padėti ir įvairios „Galaxy AI“ dirbtinio intelekto funkcijos – nuo žymiai paprastensės paieškos būdų, tokių, kaip pavyzdžiui, „Paieška apibraukiant“ iki patogių straipsnių vertimų, jų santraukų ir daug kitų galimybių – jos sukurtos būtent tam, kad kasdienis naudojimasis telefonu taptų dar sklandesnis, paprastesnis bei greitesnis.“

Kaip pabrėžia E. Tamelytė, technologijų kompanijų tikslas niekada neturėtų būti ilgesnio išmaniųjų telefonų naudojimosi skatinimas. Priešingai – siekis padėti žmonėms greitai atlikti tai, kas būtina, ir grįžti prie gyvenimo už ekrano ribų.   

„Mes taip pat netikime, kad sprendimas yra raginti žmones naudotis telefonais mažiau ar jų atsisakyti – ši technologija jau neišvengiamai tapo žmonių kasdienio gyvenimo dalimi. Mūsų tikslas yra maksimaliai mažinti trikdžius naudojantis išmaniaisiais įrenginiais, kad žmonės galėtų aiškiai matyti, greitai veikti, o sklandžiai atlikus užduotis – ramiai padėti telefoną į šalį“, – teigia „Samsung“ komunikacijos vadovė Lietuvoje Eglė Tamelytė.

Ji priduria, kad atsakingos technologijos šiandien yra ne tos, kurios nuolat reikalauja žmogaus dėmesio, o tos, kurios padeda jį sutelkti į tai, kas iš tiesų svarbiausia.

The post Ar mes valdome savo išmaniuosius telefonus, ar jie – mus? Ekranų poveikį prilygina azartiniams lošimams appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Orai diktuoja sąlygas

„Lietuviška žiema pasižymi itin permainingais orais – pūgas keičia lijundra, o atlydį – staigus šaltis. Tokios dinamiškos sąlygos veikia fizikinius procesus: radijo bangoms sklisti per tirštą sniegą ar lietų yra sunkiau, todėl tam tikrose vietovėse ryšys gali suprastėti. Be to, esant prastam orui, žmonės telefonais naudojasi aktyviau, o tai lemia didesnę tinklo apkrovą“, – aiškina R. Mikalauskas.

Ekspertas pabrėžia, kad ryšio operatoriai šiems sezoniniams iššūkiams ruošiasi iš anksto, o inžinieriai nuolat stebi tinklo būklę, todėl klientai dažniausiai jokių nepatogumų nepajunta.

„Rimtesnių sutrikimų pasitaiko tik įsisiautėjus stichijoms, pavyzdžiui, kai lūžtantys medžiai nutraukia elektros tiekimą bazinėms stotims“, – pastebi „Telia“ radijo tinklo vadovas.

Sniegas ant antenų ir jautrios baterijos

Dar vienas žiemos iššūkis – apledėjimas. R. Mikalauskas atkreipia dėmesį, kad ant ryšio bokštų įrangos susikaupęs sniego ar ledo sluoksnis gali slopinti signalą. Tokiais atvejais techninės komandos nedelsdamos vyksta į vietą ir valo įrangą, kad ryšys vėl veiktų sklandžiai. Visgi dažniau nei ryšio bokštai, žiemos išdaigas pajunta patys telefonai.

Šiuolaikiniai telefonai tampa vis protingesni: juose diegiami temperatūros jutikliai ir išmanūs baterijos valdymo algoritmai, kurie šaltyje automatiškai apriboja daug energijos reikalaujančius procesus. Kai kurie gamintojai netgi siūlo specialius režimus žiemai, kurie padeda išlaikyti kuo stabilesnį baterijos darbą. Visgi ekspertai įspėja, kad šios technologijos nėra visagalės – spaudžiant stipriam šaltukui ar staiga keičiantis temperatūrai, net ir naujausi modeliai gali netikėtai išsijungti. 

„Didžiausias telefonų priešas žiemą – šaltis. Žemoje temperatūroje lėtėja cheminės reakcijos akumuliatoriuje, todėl net ir visiškai įkrautas telefonas gali staiga išsikrauti arba imti veikti lėčiau. Įrenginys gali laikinai išsijungti, kad reguliuotų energijos vartojimą ir prisitaikytų prie nepalankių sąlygų“, – teigia R. Mikalauskas.

Kaip apsaugoti telefoną?

Norint išvengti nemalonių staigmenų spaudžiant šaltukui, R. Mikalauskas pataria imtis papildomų priemonių.

Laikykite šiltai. Saugiausia užuovėja telefonui žiemą – vidinė striukės kišenė, arčiau jūsų kūno. Čia sklindanti šiluma veikia kaip natūralus termostatas, kuris palaiko baterijai būtiną darbinę temperatūrą. Jei telefoną paliksite išorinėje kišenėje ar krepšyje, jis atšals vos per kelias minutes, o tada baterijos energija pradės tirpti tiesiog akyse.

Nekraukite sušalusio telefono. Jei telefonas lauke išsijungė, grįžę namo nepulkite jo jungti prie kroviklio. Ličio jonų baterijų chemija tokia, kad krovimas esant neigiamai temperatūrai gali nepataisomai pažeisti akumuliatoriaus struktūrą. Pirmiausia leiskite įrenginiui pasiekti kambario temperatūrą.

Saugokite įkrovimo jungtį nuo drėgmės. Šiuolaikiniai telefonai turi itin jautrius USB-C jungčių jutiklius. Į įkrovimo lizdą patekus snaigei, ji akimirksniu ištirpsta, o telefonas gali blokuoti krovimą net kelias valandas, kol jutiklis aptiks drėgmę. Jei planuojate krauti telefoną automobilyje po pasivaikščiojimo lauke, įsitikinkite, kad jungtis yra visiškai sausa.

Stebėkite ekraną. Nors naujieji OLED ekranai šaltį toleruoja geriau nei senieji LCD, ekstremalioje temperatūroje gali pasireikšti vaiduoklio efektas (angl. ghosting) arba sulėtėti vaizdo atnaujinimo dažnis. Tai nėra gedimas – taip ekranas bando taupyti energiją ir apsaugoti kristalus. Pastebėję tai, geriau įsidėkite telefoną į šiltesnę vietą, tačiau jokiu būdu nemėginkite jo sušildyti su karšto oro fenu: tai gali pažeisti ekraną ar vidines telefono dalis, nes staigus temperatūros šuolis gali sukelti kondensaciją arba net deformuoti jautrius komponentus. Vietoj to leiskite įrenginiui palaipsniui sušilti kambario temperatūroje, pavyzdžiui, laikydami jį kišenėje ar ant šiltesnio paviršiaus, kol ekranas vėl pradės veikti įprastai.

Tinkamas dėklas. Jei lauke praleidžiate daug laiko, pavyzdžiui, slidinėjate ar žvejojate, verta investuoti į termoizoliacinius dėklus. Jie veikia panašiai kaip termosas – sulaiko įrenginio skleidžiamą šilumą ir neleidžia šalčiui greitai pasiekti baterijos.

Gamintojai nurodo, kad telefonai geriausiai veikia, kai oro temperatūra yra teigiama (nuo 0 iki 35 laipsnių), todėl spaudžiant šaltukui įrenginiais patariama rūpintis atidžiau.

The post Žiemos išdaigos technologijoms: paaiškino, kaip šaltis veikia ryšį appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

„Žmonių norai ir poreikiai yra labai individualūs – vienam praktiška dovana gali tapti džiaugsmo šaltiniu, o kitam ji nesuteiks jokios prasmės. Džiaugsmas gimsta tada, kai dovana atliepia konkretų poreikį, o ne mūsų pačių įsivaizdavimą, kas būtų geriau. Todėl ruošiantis šventėms verta ne spėlioti, o kalbėtis – tiksliau išgirsti, ko žmogui reikia‘“, – sako medicinos psichologė, kognityvinės ir elgesio terapijos psichoterapeutė Reda Rizgelytė-Viskontienė.

Kas iš tiesų džiugina žmones

Nors šventės dažnai siejamos su staigmena ir simboliniu gestu, psichologai mato kitą, dar gilesnį dovanų reikšmės sluoksnį: džiaugsmas atsiranda ne iš pačio daikto, o iš to, kiek tiksliai jis atliepia žmogaus poreikius. Medicinos psichologė Reda Rizgelytė-Viskontienė sako, kad būtent čia slypi daugiausia sėkmės ar nusivylimo. „Mūsų emocijos yra labai individualios. Vienas daiktas vienam gali suteikti laimę, o kitam – visiškai jokios prasmės. Dovanos džiugina tada, kai jos atliepia žmogaus poreikį, o ne mūsų pačių lūkestį, kas jam turėtų patikti“, – pabrėžia ji.

Jos praktikoje tai atsiskleidžia labai aiškiai. „Vienas pacientas pasakojo seniai svajojantis apie išmanųjį žiedą, dėl to, kad tam tikros funkcijos padėtų geriau suprasti jo savijautą ir kasdienį ritmą. Partnerė, įsiklausiusi į užuominas, padovanojo jam būtent tokį įrenginį. Džiaugsmas kilo ne dėl naujo daikto, o dėl patyrimo, kad žmogus buvo išgirstas ir suprastas. Tad kuo tiksliau girdime kitą, tuo didesnė tikimybė, kad dovana suteiks tikrą, o ne deklaratyvų džiaugsmą“, – pasakoja psichologė.

Ji pabrėžia, kad dovanos tikslas neturi būti nustebinti bet kokia kaina. „Svarbiausia – suprasti žmogų, kuriam dovanojame, jo gyvenimo kontekstą ir tikruosius poreikius. Net brangiausia dovana gali likti stalčiuje, jei ji neatlieps to, kas žmogui iš tiesų svarbu. Todėl dovanų pasirinkimas yra mažiau apie pačius daiktus ir daug labiau apie ryšį: gebėjimą išgirsti ir pasirinkti tai, kas žmogui tikrai tinka“, – teigia R. Rizgelytė-Viskontienė.

Kodėl renkamės praktiškumą

Funkcinės dovanos dažnai siejamos su praktiškumu, tačiau šiuolaikiniame gyvenimo tempe jos įgyja ir emocinę prasmę. Praktiška dovana gali būti tokia pat jautri kaip simbolinė, jeigu ji atliepia žmogaus poreikius, o ne mūsų pačių įsivaizdavimą, kas jam būtų naudinga. „Jei renkamės praktišką dovaną, nes tikrai žinome, kad artimajam to reikia – tai tikrai rūpestis. Tačiau rūpestis kartais tai gali būti ir savos gamybos sausainiai be gliuteno, jei žmogus jo netoleruoja – svarbiausia, kad dovana būtų apie jį“, – sako R. Rizgelytė-Viskontienė.  

Psichoterapeutė atkreipia dėmesį ir į kartų skirtumus: vieni žmonės labiau vertina praktiškumą, kiti – išskirtinumą, ir abu pasirinkimai yra normalūs. Tai, kas vienam atrodo „per daug funkcionalu“, kitam gali būti tikras džiaugsmo šaltinis. „Jei mano karta jaunystėje svajojo apie gerą magnetofoną, tai šiandienos dvidešimtmečiui galbūt labiau tinka žaidimų konsolė. Pomėgiai skirtingi, bet jie visi tikri“, – priduria ji.

Šiandien pastebimas didesnis dėmesys sveikatai ir psichologinei savijautai, todėl nenuostabu, kad daug kas renkasi dovanas, kurios padeda šiuos tikslus palaikyti. Įrenginiai, stebintys sveikatos ar aktyvumo rodiklius, gali padėti pastebėti savo savijautą, paskatinti sustoti ar pajudėti, tačiau svarbu, kad įrenginys, kuris seka jūsų sveikatos rodiklius, netaptų dar vienu įtampos šaltiniu, o būtų tikras pagalbininkas rūpintis savimi.

Patikimiausi kasdienybės palydovai

Žmonės, kurie ieško sveikatos ar savijautą palaikančių dovanų, vis dažniau renkasi įrankius, padedančius suprasti savo kasdienį ritmą be papildomo spaudimo. Būtent todėl išmanieji laikrodžiai tampa natūraliu pasirinkimu: jie tyliai įsilieja į rutiną, padeda stebėti miego, streso ar aktyvumo pokyčius ir suteikia daugiau aiškumo apie tai, kaip iš tikrųjų jaučiamės. Tokie įrenginiai nėra skirti kontroliuoti – atvirkščiai, jie leidžia žmogui pasijusti labiau pasirūpinusiu savimi, ypač tada, kai kasdienybės tempas tampa intensyvesnis.

„Žmonės nebenori technologijų dėl pačių technologijų – jie nori suprasti, kaip jaučiasi ir ką galėtų pakeisti kasdienybėje. Išmanusis laikrodis daugeliui tampa tarsi tylus palydovas, kuris primena pajudėti, pastebi nuovargį ar prastesnį miegą ir leidžia sureaguoti laiku“, – pažymi „Huawei“ produktų mokymų vadovė Lietuvoje Urtė Eidžiūnaitė. Pasak jos, tokios dovanos vertė slypi tame, kad jos prisitaiko prie konkretaus žmogaus: vienam aktualiausia bus sporto režimai ir pulso stebėjimas, kitam – streso pokyčiai ar miego ritmas.

„Huawei Watch GT 6“ sukurtas taip, kad šias funkcijas būtų paprasta įtraukti į kasdienybę. Laikrodis padeda stebėti miego fazes, širdies ritmo kitimą, aktyvumo dinamiką ir streso lygį, o daugiau nei 100 sporto režimų suteikia galimybę stebėti, kaip kūnas reaguoja į skirtingas veiklas – nuo bėgimo takais iki slidinėjimo ar golfo. Ilgai veikianti baterija leidžia tai daryti be nuolatinio įkrovimo, todėl žmogus gali matyti savo rodiklių pokyčius nuosekliai, be papildomų rūpesčių. „Norisi, kad sveikatos stebėjimas netaptų dar viena įtampa. Todėl svarbu, kad įrenginys duotų aiškius, suprantamus signalus ir leistų žmogui pačiam priimti sprendimus – kada pailsėti, kada pajudėti, atkreipti dėmesį į savo savijautą“, – priduria U. Eidžiūnaitė.

The post Kaip išrinkti dovaną, kuri iš tikrųjų džiugina? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

„Šiandien žmonės prie ekranų praleidžia tiek laiko, kad akių nuovargis tapo įprastu reiškiniu, o ne išimtimi. Tai nereiškia, kad technologijos mums kenkia – tiesiog dažnai pamirštame leisti akims pailsėti. Ilgainiui tai tampa ne tik fiziniu, bet ir dėmesio, susikaupimo klausimu. Todėl vis svarbiau išmokti su technologijomis gyventi taip, kad jos padėtų, o ne vargintų“, – sako Santaros klinikų oftalmologė Viktorija Gurskytė.

Akių nuovargis – mūsų kasdienybės palydovas

Akių nuovargis tapo toks įprastas, kad dažnai jo net nesiejame su savo įpročiais. Pasak V. Gurskytės, tai nėra viena konkreti būklė, o visuma požymių, rodančių, kad akys dirba daugiau, nei turėtų.

„Akių nuovargis dažniausiai pasireiškia intensyviai dirbant iš arti, žiūrint į ekranus. Paprastai viskas prasideda nuo paviršiaus išsausėjimo – žmogus pradeda jausti tarsi smėlio jausmą akyse, norisi dažniau mirksėti, atsiranda perštėjimas ar paraudimas. Ilgainiui gali pasidaryti neryškus matymas. Jeigu akių nuovargis yra intensyvus ir dažnai pasikartojantis, vėliau gali atsirasti ir galvos skausmas, o ilgesniu laikotarpiu – net regėjimo pablogėjimas. Šie simptomai dažni ir tarp jaunų žmonių, kurie didžiąją dienos dalį praleidžia prie skirtingų ekranų – nuo telefonų iki kompiuterių“, – aiškina gydytoja.

Pasak oftalmologės, šiuolaikinis gyvenimo būdas, kai dirbama, bendraujama ir ilsimasi prie ekranų, tik didina šių simptomų dažnį. „Jei valandų valandas žiūrime į ekraną nedarydami pertraukų, akys neturi galimybės atsipalaiduoti – tada nuovargis kaupiasi. Bet jei bent trumpam pakeliame žvilgsnį į tolį, pavyzdžiui, pro langą, akys spėja pailsėti, ir rizika sumažėja. Didesnį diskomfortą dažnai jaučia tie, kurie visą dieną žiūri į mažus ekranus, pavyzdžiui, telefonus. Didelis ekranas akims netgi šiek tiek palankesnis, nes žiūrint į mažą reikia stipresnio fokusavimo, o tai labiau vargina“, – teigia V. Gurskytė.

Mėlynos šviesos mitai ir įpročiai

Akių sveikata tampa vis aktualesnė visame pasaulyje – prognozuojama, kad iki 2050 metų įvairių akių ligų ir regėjimo sutrikimų patirs apie 895 milijonus žmonių, tai maždaug 150 proc. daugiau nei šiandien. Tokie skaičiai primena, kad regėjimą lemia ne tik genetika ar amžius, bet ir mūsų kasdieniai įpročiai, nuo kurių gali prasidėti rimtesnės problemos.

Akių sveikata ypač aktuali jaunajai kartai – studentams ir jauniems specialistams, kurie ekranus naudoja ne tik darbui, bet ir poilsiui. Bandydami kovoti su akių nuovargiu, žmonės dažnai pasikliauja patarimais, kurie skamba įtikinamai, bet ne visada turi pagrindo. Mėlynos šviesos filtrai, specialūs akiniai ar programėlės, „apsaugančios“ akis, pastaraisiais metais tapo tikra mada. Tačiau, pasak gydytojos, mokslinių įrodymų, kad tokios priemonės padeda išvengti akių nuovargio, kol kas nėra.

„Buvo atlikta keletas eksperimentinių tyrimų su ląstelėmis ir gyvūnais, dėl kurių susiformavo nuomonė, kad mėlyna šviesa kenkia akims, tačiau mokslinių įrodymų apie poveikį žmonėms nėra. Nėra duomenų, kad mėlynos šviesos filtrai ar akiniai su filtru sumažintų akių nuovargį ar padėtų išvengti ligų. Todėl šiuo metu oftalmologai šių filtrų neberekomenduoja“, – sako V. Gurskytė.

Grįžti prie paprastų taisyklių

Specialistė siūlo grįžti prie paprastų, visiems žinomų taisyklių. „Reikėtų daryti trumpas pertraukėles žiūrint į ekranus – vadovautis 20–20–20 taisykle: kas 20 minučių bent 20 sekundžių pažvelgti į objektą, esantį maždaug už 20 pėdų, tai yra apie 6 metrus. Toks trumpas pratimas padeda akims pailsėti ir išvengti įtampos. Ilgesnė pertrauka turėtų būti kas dvi valandos – bent 10–15 minučių reikėtų atsitraukti nuo ekrano ir užsiimti kita veikla, pavyzdžiui, fiziniu aktyvumu“, – pataria gydytoja.

Akių nuovargį mažina ir keli paprasti įpročiai. „Jei jaučiate perštėjimą ar kitus simptomus, galima įsilašinti dirbtinių ašarų, dažniau pamirksėti ir tiesiog leisti akims pailsėti. Žiūrėdami į ekranus mirksime 2–3 kartus rečiau nei įprastai, todėl sąmoningas mirksėjimas – paprastas, bet veiksmingas būdas sumažinti sausumo pojūtį“, – aiškina medikė. Ji priduria, kad ekranas turėtų būti šiek tiek žemiau akių lygio, jo ryškumas – panašus į aplinkos apšvietimą, o telefoną ar planšetę reikėtų laikyti bent 40 cm nuo akių, dirbant kompiuteriu – maždaug per rankos ilgį.

Anot gydytojos, svarbu nepamiršti ir kūno judėjimo. „Kartais pakanka kelių tempimo pratimų kaklui ar pečiams – tai padeda sumažinti įtampą ir išlikti žvaliems visą dieną. Taip pat, dirbant ilgai prie ekrano, geriau rinktis akinius, o ne kontaktinius lęšius, nes pastarieji dar labiau sausina akis“, – priduria ji.

Komfortas akims

Kadangi mūsų akys kone nuolat patiria didelį krūvį dėl ilgo ekrano naudojimo, vis svarbiau tampa ieškoti būdų, kaip su šiuo iššūkiu tvarkytis. Nors didelė dalis akių sveikatos priklauso nuo mūsų pačių įpročių – nuo to, kaip ilsiname akis, kaip sėdime ar kokį atstumą išlaikome – vis daugiau technologijų šiandien kuriamos taip, kad pačios prisitaikytų prie žmogaus. Jos padeda sumažinti akių įtampą, išlaikyti tinkamą apšvietimą ir komfortą net po ilgos dienos prie ekranų.

„Technologijos neturi mūsų varginti – jos turi padėti išlaikyti dėmesį, produktyvumą ir komfortą. Šiandien kalbame ne apie tai, kaip išvengti ekranų, o kaip padaryti juos patogius akims. Todėl „Huawei MatePad 11.5“ planšetė buvo kurta visų pirma galvojant apie vartotoją ir jo akis – atsižvelgiant į natūralius žmogaus regos įpročius“, – sako „Huawei“ produktų mokymų vadovė Baltijos šalyse Urtė Eidžiūnaitė.

Planšetės „PaperMatte“ ekranas sukurtas taip, kad ilgai naudojant akys pavargtų kuo mažiau. Paviršių dengia speciali danga, švelniai išsklaidanti šviesą ir mažinanti akinimą, todėl kontrastas išlieka aiškus tiek dieną, tiek vakare, o vaizdas – švelnus akims. „MatePad 11.5“ pritaikyta tiems, kurie daug laiko praleidžia prie ekrano – mokosi, skaito, dirba ar kuria. Planšetė leidžia rašyti ranka su „M-Pencil“, naudoti kelis langus vienu metu ir išlaikyti sklandų darbą visą dieną be papildomo įkrovimo. „Ekranas švelnus akims ir malonus lietimui – automatiškai prisitaikydamas prie apšvietimo, jis išlaiko natūralų pojūtį, tarsi dirbtum su popieriumi“, – aiškina U. Eidžiūnaitė.

The post Ar akių nuovargis – technologijų, ar mūsų įpročių pasekmė? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Išsankstinė prekyba

Prasidėjus išankstinei prekybai nekantriai lauktais „iPhone 17“ serijos telefonais, „Telia“ fiksuoja ypač didelį pirkėjų susidomėjimą. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, šiemet užsakymų skaičius yra daugiau nei dvigubai didesnis.

„Matome, kad šiemet klientų susidomėjimas naujaisiais „iPhone“ yra išskirtinis. Per pirmąsias dienas užsakymų skaičius viršijo pernykščius rezultatus daugiau nei dvigubai. Tendencijos išlieka panašios: beveik 90 proc. visų užsakymų sudaro „Pro“ ir „Pro Max“ modeliai, o tai rodo, kad pirkėjai nori pačių galingiausių įrenginių. Tačiau šiemet sulaukėme ir staigmenos – visos naujos spalvos sulaukė tolygaus dėmesio, o išskirtinė „Kosminė oranžinė“ (angl. Cosmic orange) tapo viena perkamiausių. Tai griauna mitą, kad populiarios tik klasikinės spalvos“, – sako Jonas Puodžius, „Telia“ prekių grupės vadovas.

Nauja spalva

Pasak J. Puodžiaus, išskirtinės naujos spalvos populiarumą lemia ne tik estetika, bet ir psichologinis aspektas. Jo teigimu, kiekvienais metais pristatoma unikali spalva tampa statuso ženklu, kuris aplinkiniams aiškiai signalizuoja, kad žmogus naudojasi pačiu naujausiu „iPhone“ modeliu, nes anksčiau tokio atspalvio flagmanų linijoje tiesiog nebuvo.

Kol kas kuklesnio pirkėjų dėmesio sulaukė naujasis „iPhone Air“ modelis. Pasak eksperto, tai natūralu, nesi klientai nori tokį iki šiol neįprastų formų įrenginį pirmiausia apžiūrėti gyvai, palaikyti rankose ir įvertinti jo privalumus.

„Tikimės, kad susidomėjimas šiuo modeliu išaugs nuo šio penktadienio, rugsėjo 19 dienos, kai startuos oficiali prekyba ir naujuosius modelius bus galima išbandyti visuose „Telia“ salonuose. Tą dieną pirmieji išankstinių užsakymų savininkai jau gaus savo įrenginius, o kiti galės juos įsigyti prekybos vietose“, – teigia J. Puodžius.

Domisi ir kitais įrenginiais

Bendrovės atstovas taip pat pastebi, kad pirkėjai aktyviai domisi ir kitais išmaniaisiais „Apple“ sistemos įrenginiais. „Matome didelį susidomėjimą belaidėmis ausinėmis ir išmaniaisiais laikrodžiais. Akivaizdu, kad klientai vertina patogumą ir kokybišką garsą, todėl tokie produktai kaip „AirPods“ išlieka itin populiarūs, o atsiradus naujiems flagmanų modeliais, suaktyvėja ir šių bendros ekosistemos įrenginių pardavimai“, – sako „Telia“ prekių grupės vadovas.

Oficiali prekyba naujaisiais „iPhone 17“ modeliais visuose „Telia“ salonuose prasideda jau šį penktadienį, rugsėjo 19 dieną. Būtent tądien įrenginius gaus pirmieji išankstinių užsakymų pirkėjai, o visi norintys galės juos apžiūrėti ir įsigyti prekybos vietose.

The post „iPhone 17“ išankstinių pardavimų statistika: populiarumo viršūnėje – prabangūs modeliai appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Tyrime pasitelkiama moderni žvilgsnio sekimo (angl. eye-tracking) technologija, leidžianti praktiškai ištirti, kur vartotojas sutelkia dėmesį, rinkdamasis maisto produktus.

Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) studentės Saulės Savalenkovaitės bakalauro baigiamasis darbas apie grūdinių batonėlių pakuočių vizualinę komunikaciją sulaukė išskirtinio įvertinimo – jis buvo pripažintas kaip technologiškai inovatyviausias studijų programos darbas.

Sveiki produktai – tik skambus šūkis?

Saulė pasakoja daug dėmesio skirianti sveikai mitybai ir sveikatai palankių produktų pasirinkimui. Pasak jos, vartojimo tendencijos rodo, kad ji tokia ne viena – vis daugiau žmonių ima rūpintis savo sveikata.

„Būtent todėl susidomėjau, kaip įvairūs grūdiniai batonėliai parduotuvėse pateikiami vartotojui ir kaip jie įtikinami juos pirkti. Net jei produktas iš tiesų nėra sveikas, jis gali būti pristatomas kaip toks, pabrėžiant tik tam tikras jo savybes”, – sako studentė.

Grūdinių batonėlių pasiūla rinkoje gana didelė, o žmonės juos dažnai renkasi kaip sveikus užkandžius. Tokie teiginiai kaip „be glitimo”, „be pridėtinio cukraus” ar „su 18 proc. daugiau baltymų” leidžia vartotojui greitai susidaryti pirminę nuomonę apie produktą ir kartais netgi išvengti poreikio detaliai skaityti visą sudėtį.

Pakuotės pasako kur kas daugiau, nei nurodyta tekste. Spalvos, vizualiniai elementai, dizaino sprendimai ar net pati pakuotės forma gali veikti vartotojo pasąmonę. Pavyzdžiui, žalia spalva ir realistiškai pavaizduotos uogos gali būti siejamos su natūralumu, o siaura pakuotės forma – su lieknomis kūno formomis.

Pritaikė inovatyvią technologiją

Studentė teigia, kad svarbu ne tik išsiaiškinti, kokią pagrindinę žinutę apie produktą perteikia pakuotė, bet ir suprasti, kaip į ją reaguoja vartotojas. Šis tyrimas gali būti naudingas prekių ženklams, siekiantiems priimti pagrįstus sprendimus dėl dizaino ar vizualinės komunikacijos pasirinkimų.

Vienas didžiausių bakalauro darbo privalumų – modernios žvilgsnio sekimo technologijos pritaikymas. Tai suteikė galimybę analizuoti, kokie pakuotės elementai patraukia vartotojo dėmesį ne tik teoriniu, bet ir praktiniu lygmeniu.

„Tyrime pasitelkiau žvilgsnio sekimo technologiją, kuri vis dar nėra plačiai taikoma vizualinės komunikacijos ar dizaino tyrimuose. Ypač analizuojant Lietuvos rinkoje esančių maisto produktų pakuotes. Ši technologija leido ne tik analizuoti vizualinę komunikaciją ant pakuočių, bet ir praktiškai stebėti tyrimo dalyvių dėmesio pasiskirstymą. Ką jie pastebi pirmiausia, kiek laiko žiūri į tam tikrus elementus ir kam skiria daugiausia dėmesio”, – dalijasi Saulė.

Šiandienos amžiuje, kai dėl vartotojo dėmesio vyksta intensyvi konkurencija, gebėjimas jį patraukti, išlaikyti ir įtikinti tampa ypač svarbus.

Ugdė šiuolaikinius įgūdžius

Studentė sako, kad studijų metu tobulino svarbiausius komunikacijos specialistui reikalingus įgūdžius… Kritinį mąstymą, kruopščią duomenų analizę ir kontekstinį jų interpretavimą, viešąjį kalbėjimą bei rašymo gebėjimus.

„KTU žmogus nėra įstatomas į rėmus. Čia sudarytos visos galimybės mokytis, taikyti naujoves ir dirbti kartu su savo srities profesionalais – dėstytojais, kurie visuomet noriai atsako į visus klausimus. Visada itin vertinau tai, kad nejaučiau ryškios atskirties tarp studentų ir dėstytojų – nebijojau klausti, prašyti pagalbos ar konsultacijos”, – pasakoja Saulė.

Ji pabrėžia, kad dėstytojų, o ypač darbo vadovės lektorės Vilmos Sukackės, palaikymas ir paskatinimas motyvavo siekti aukščiausių rezultatų studijose bei drąsiai imtis naujų iššūkių – tarp jų ir pažangių technologijų taikymo.

The post Kaip maisto produktų pakuotės veikia mūsų pasirinkimus? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Atjauninti ląstelę? Šiandien tai – įmanoma

Šiandien mokslininkai jau kalba apie galimybę ne tik pristabdyti senėjimą, bet ir atgręžti šį procesą atgal. Kaip teigia medicinos mokslų daktaras, genetikas, pionierius ilgaamžiškumo tyrimų srityje Lietuvoje Vaidas Dirsė, viena iš labiausiai jį nustebinusių naujienų mokslo srityje yra susijusi su laboratoriniais eksperimentais, kurie dar visai neseniai atrodė sunkiai įsivaizduojami.

„Prieš porą metų „Cell“ žurnale publikuotame tyrime buvo aprašyta, kaip pasitelkus genų inžineriją eksperimento metu pavyko dirbtinai pasendinti laboratorines peles ir sukelti joms senatvinę akių ligą – glaukomą. Vėliau – atstatyti pažeistus akies audinius ir dalinai arba visiškai sugrąžinti regėjimą. Šis eksperimentas parodė, kad pasitelkus mokslą galima atgręžti ląstelių senėjimo procesą. Didžiausias žingsnis šioje srityje laukia dar šiemet, kai prasidės pirmieji klinikiniai tyrimai su žmonėmis, bandant atjauninti jų akių audinius. Vertinant dabartines tendencijas ir technologinę pažangą, tikėtina, kad tokie tyrimai greitai plėsis ir sukels tikrą revoliuciją ilgaamžiškumo srityje“, – pasakoja V. Dirsė.

Genetika lemia mažiau, nei galvojame

Nors ilgaamžiškumas dažnai siejamas su paveldimumu, šiandien mokslininkai vis dažniau pabrėžia, kad genetika tėra tik dalis visos dėlionės. Pasak medicinos mokslų daktaro V. Dirsės, kur kas didesnį vaidmenį vaidina mūsų gyvenimo būdas, kasdieniai įpročiai ir aplinka.

„Genetika lemia apie 10–20 proc. mūsų sveikatos, o likusią dalį – gyvenimo būdas ir aplinka, kurie tarpusavyje glaudžiai susiję. Galima turėti labai palankius genus, galinčius nulemti ilgaamžį gyvenimą, tačiau žalinga gyvensena stabdo jų raišką. Vienas iš pagrindinių veiksnių, labiausiai skatinančių senėjimą – stresas. Antroje vietoje – miego trūkumas. Geriausius ilgaamžiškumo biologinius rodiklius turi tie, kurie miega nuo 6 iki 8 valandų per parą. Dar vienas itin svarbus aspektas – fizinis aktyvumas. Kiek atliekame tyrimų, tiek matome: žmonių, kurie sportuoja intensyviau, rodikliai yra žymiai geresni“, – sako genetikas.

Technologijos, kurios padeda gyventi ilgiau

Kiekvienas mūsų sprendimas turi įtakos sveikatai, tačiau norint ką nors keisti – pirmiausia reikia žinoti, ką stebėti. Šiandien tai tampa gerokai paprasčiau: išmanieji laikrodžiai leidžia sekti ne tik žingsnius ar pulsą, bet ir kitus sveikatos parametrus, kurie gali būti gyvybiškai svarbūs. Kaip pasakoja genetikas V. Dirsė, kartais užtenka vieno tiksliai pamatuoto rodiklio, kad būtų išgelbėta gyvybė.

„Deguonies koncentracijos stebėsena organizme yra gyvybiškai svarbi. Sveiko žmogaus kraujyje deguonies lygis turėtų būti nuo 95 iki 99 proc. Jei jis krenta žemiau – tai jau signalas sunerimti. Pats esu turėjęs atvejį artimoje aplinkoje: žmogus sirgo plaučių infekcija, gydėsi namuose ir nesimatavo šio rodiklio. Kai galiausiai pasimatavo – buvo 89 proc. Tai jau ta riba, kai reikia skubiai vykti į ligoninę. Laimei, viskas baigėsi gerai, bet tokia stebėsena gali realiai išgelbėti sveikatą – ar net gyvybę“, – apie įvykį pasakoja medicinos mokslų daktaras.

Tačiau žvelgiant į ilgaamžiškumo perspektyvą, pasak V. Dirsės, svarbiausi tampa du rodikliai: širdies ritmo kintamumas (HRV) ir miego kokybė.

„HRV parodo patiriamo streso lygį. Kuo aukštesnis rodiklis – tuo didesnis atsparumas stresui. Gerai sudėlioti kasdieniai įpročiai šį rodiklį gali pakelti iki 100 ar net 120. Kalbant apie miegą, svarbu ne tik tai, kiek valandų miegame, bet ir kiek trunka gilus miegas, kuris yra būtinas kūno ir smegenų regeneracijai. Jis turėtų trukti bent pusantros valandos, minimaliai – valandą. Šiuos rodiklius aš pats kasdien stebiu savo išmaniajame laikrodyje „Huawei Watch 5“. Jame esanti „X-Tap“ funkcija per 60 sekundžių išmatuoja pagrindinius devynis sveikatos rodiklius, įskaitant HRV, miego kokybę, deguonies lygį kraujyje ir streso lygį. Įrenginyje integruota ir dar viena naudinga funkcija, galinti įvertinti kvėpavimo būklę. Užtenka kelis kartus giliai įkvėpti, pakosėti – ir dirbtinis intelektas analizuoja duomenis, nustatydamas, ar nepasireiškia kvėpavimo sutrikimo požymiai. Stebint kvėpavimo pokyčius, galima anksčiau reaguoti ir išvengti rimtesnių komplikacijų“, – pasakoja V. Dirsė.

The post Ilgaamžiškumas – mūsų rankose: genetikas atskleidė, ką svarbu stebėti, jei norite gyventi ilgiau appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Bet kas iš tiesų slepiasi po šiuo terminu, kuris skamba tarsi iš futuristinio filmo? Ir ar tai – tik mada, ar išties veiksminga praktika, galinti pagerinti mūsų gyvenimo kokybę?

Kas yra biohakingas?

Biohakingas (angl. biohacking) – tai sąmoningas, moksliškai pagrįstas bandymas pagerinti savo kūno ir smegenų veiklą per mitybą, fizinį aktyvumą, technologijas, miego kontrolę, kvėpavimo technikas, papildus ir net genetinius tyrimus.

Trumpai tariant – tai sveikatos optimizavimas remiantis duomenimis ir individualiais poreikiais. Biohakeriai siekia ne tik būti „sveiki“, bet ir veikti maksimaliai produktyviai, gyventi ilgiau, jaustis geriau ir išlaikyti aiškų protą visą dieną.

Ką praktikuoja biohakeriai?

Biohakingo priemonių yra daug ir jos gali būti tiek labai paprastos, tiek pažangios. Pateikiame pagrindines sritis:

1. Mitybos optimizavimas

• Asmeninė mityba pagal kraujo tyrimus ar genetinius duomenis
• Protarpinis badavimas (intermittent fasting)
• „Ketogeninė“, „paleo“ ar „low carb“ dieta
• Cukraus, gliuteno, dirbtinių priedų atsisakymas

2. Miego kokybės gerinimas

• Miego sekimo programėlės ir išmanūs laikrodžiai
• Miego higienos laikymasis (vengti ekranų vakare, šaltas kambarys, tamsa)
• Melatonino, magnio papildai

3. Smegenų veiklos (angl. neurohacking) gerinimas

• Kvėpavimo praktikos (pvz., „Wim Hof“ metodas)
• Meditacija, dėmesingumo (angl. mindfulness) pratimai
• „Nootropikai“ – natūralūs arba sintetiniai papildai smegenų veiklai

4. Fizinio kūno stebėjimas ir stiprinimas

• Išmanių įrenginių naudojimas: išmanios apyrankės, laikrodžiai
• Šalčio terapija (ledo vonios, šaltas dušas)
• Sauna, raumenų elektrinė stimuliacija

5. Papildai ir nutraceutikai

• Individualiai parinkti vitaminai, mineralai, augaliniai ekstraktai
• Omega-3, probiotikai, adaptogenai (pvz., ašvaganda, rodiolė)

Ar tai moksliškai pagrįsta?

Dalis biohakingo praktikų turi tvirtą mokslinį pagrindą, ypač kai kalbama apie mitybą, miegą ar fizinį aktyvumą. Tačiau kai kurios sritys, pvz., nootropikai ar radikalus badavimas, vis dar kelia diskusijų medicinos bendruomenėje.

Svarbiausia – kritiškai vertinti informaciją ir, esant poreikiui, pasitarti su gydytoju ar sveikatos specialistu, ypač prieš naudojant papildus ar keičiant įprastą gyvenimo būdą.

Kam tinka biohakingas?

Biohakingas nėra tik IT specialistų ar verslininkų pomėgis. Jis tinka kiekvienam, kuris nori:

• Pagerinti miego kokybę
• Turėti daugiau energijos dienos metu
• Susikoncentruoti darbe
• Stiprinti imunitetą
• Ilginti gyvenimo trukmę ir išlaikyti gerą savijautą su amžiumi

Svarbiausia – pradėti nuo smulkių pokyčių, o ne viską keisti iš karto. Net 10 minučių meditacijos per dieną ar atsisakymas cukraus gali būti puikus startas.

Ar biohakingas susijęs su natūralumu?

Biohakingas dažnai siejamas su natūralumu, sąmoningumu ir kūno pažinimu, tačiau nebūtinai atsisako technologijų. Išmaniosios priemonės, miego sekimas ar net genetiniai tyrimai čia laikomi vertingu įrankiu, padedančiu geriau suprasti savo organizmą ir priimti jam palankiausius sprendimus.

The post Biohakingas: kas tai ir kaip jis gali pakeisti jūsų gyvenimo kokybę? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Technologijų įtaka kino industrijai

Kino kūrėjai jau daugelį metų naudojasi technologijomis, siekdami perkelti žiūrovus į fantastinius pasaulius ar sukurti itin tikrovišką patirtį. Specialieji efektai, kompiuterinė grafika (CGI), 3D technologija ir dabar – virtuali realybė – tapo pagrindiniais įrankiais, kurie leidžia kinui evoliucionuoti.

Virtuali realybė kine: naujas žingsnis įtraukime

VR technologija suteikia galimybę žiūrovui „įeiti“ į filmą – būti ne tik pasyviu stebėtoju, bet ir aktyviu dalyviu. Vietoj žiūrėjimo ekrane, VR leidžia patirti istoriją iš pirmo asmens perspektyvos, o tai visiškai keičia emocinį ryšį su filmu.
Pavyzdžiui:

• „Carne y Arena“ (2017 m.) – meksikiečių režisieriaus Alejandro González Iñárritu VR projektas, kuris leidžia žiūrovui patirti migrantų kelionę per dykumą.
• „Wolves in the Walls“ (2018 m.) – interaktyvus VR filmas, kurio žiūrovas tampa pagrindinės veikėjos draugu.

VR privalumai ir iššūkiai kine

Privalumai:

1. Giluminis įsitraukimas: Žiūrovas gali jaustis tarsi filmo dalis, kas padidina emocinį poveikį.
2. Nauji pasakojimo formatai: VR leidžia eksperimentuoti su nelinearinėmis istorijomis, suteikiant žiūrovui pasirinkimo laisvę.
3. Įtraukianti patirtis: Tinka įvairiems žanrams – nuo siaubo iki dokumentinių filmų.

Iššūkiai:

1. Didelės išlaidos: VR kūrimas reikalauja daugiau investicijų nei tradiciniai filmai.
2. Technologinė prieiga: VR įrangos kaina vis dar yra kliūtis daugeliui žiūrovų.
3. Pasakojimo sudėtingumas: Reikia naujų būdų, kaip valdyti žiūrovo dėmesį trimačiame pasaulyje.

Ar VR pakeis tradicinį kiną?

Nors virtuali realybė siūlo neįtikėtinų galimybių, tradicinis kinas vis dar išlaiko savo vietą. Ekrane matomos istorijos yra universalios ir nereikalauja papildomos įrangos ar techninių žinių. VR greičiau taps papildomu formatu, skirtu tiems, kurie ieško unikalių patirčių.

Kiti technologijų poveikiai kinui

Virtuali realybė yra tik viena iš technologinių naujovių, keičiančių kino industriją:

• Dirbtinis intelektas (DI): Naudojamas scenarijų rašymui, animacijai ir net aktorių veidų atkūrimui.
• Hologramos: Ateityje galime tikėtis interaktyvių holografinių filmų.
• 5G technologija: Leidžia greičiau perduoti duomenis ir suteikia daugiau galimybių transliuoti itin kokybišką VR turinį.

The post Kaip technologijos keičia kiną: ar virtuali realybė taps nauja norma? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.