Kūryba – tai ne tik menininkams skirta privilegija. Net paprasčiausia kūrybinė veikla gali nuraminti protą, sulėtinti kvėpavimą ir padėti vėl pasijusti tvirčiau savo pasaulyje. Tyrimai rodo, kad reguliarus kūrybinis užsiėmimas mažina streso hormonų kiekį, gerina nuotaiką ir net stiprina pasitikėjimą savimi.

1. Piešimas (net jei „nemoki piešti“)

Daugelis mūsų atmetė piešimą dar mokykloje – dėl pažymių, lyginimo ar jausmo, kad „neturiu talento“. Tačiau streso mažinimui talentas visiškai nereikalingas. Reikalingas tik popierius, pieštukas (ar flomasteriai), ir 10 minučių be lūkesčių.

Kaip pradėti:

• Tiesiog brėžkite linijas, formas, ornamentus
• Spalvinkite mandalas ar net vaikiškas spalvinimo knygeles
• Pieškite tai, ką jaučiate – be aiškaus plano

Kodėl tai veikia? ✅ Ramina kvėpavimą
✅ Padeda „nutildyti“ mintis
✅ Perkelia dėmesį nuo išorės į vidų

Patarimas: pieškite be tikslo ir be vertinimo. Leiskite rankai kalbėti už jūsų mintis.

2. Rankdarbiai: mezgimas, siuvinėjimas, nėrimas

Šie užsiėmimai jau seniai žinomi kaip meditatyvūs, monotoniški, bet itin atpalaiduojantys. Jų pasikartojantis ritmas padeda susikoncentruoti, o pirštų darbas – suaktyvina „poilsio režimo“ nervų sistemą.

Kaip pradėti?

• Rinkitės paprastą mezgimo ar nėrimo projektą (šalikas, padėkliukas)
• Pabandykite siuvinėjimą pagal paruoštą schemą (jų gausu internete)
• Arba tiesiog susikurkite savo raštus ir formas

Kodėl tai veikia? ✅ Įtraukia protą ir kūną
✅ Atpalaiduoja pečius, rankas, akis
✅ Sukuria apčiuopiamą rezultatą – o tai kelia džiaugsmą

Patarimas: klausykitės ramios muzikos ar gamtos garsų, kol mezgate – tai sustiprins atpalaiduojantį poveikį.

3. Rašymas – net jei „neturi ką pasakyti“

Rašymas – tai ne tik kūryba, bet ir viena seniausių saviterapijos formų. Dienoraščio vedimas, laisvas minčių liejimas ar net paprasti sakiniai apie dieną gali padėti išlieti vidų, atrasti tvarką mintyse ir išgirsti save.

Kaip pradėti?

• Paimkite sąsiuvinį ir rašykite: „Šiandien jaučiuosi…“ – ir leiskite sau kalbėti
• Išbandykite 5 minučių „minčių srautą“ – be cenzūros, be struktūros
• Rašykite padėkos laiškus (net jei jų niekam neišsiųsite)

Kodėl tai veikia? ✅ Padeda įvardyti emocijas
✅ Atveria pasąmonę
✅ Sumažina nerimą ir įtampą

Patarimas: rašykite ranka – tai geriau veikia smegenis nei klaviatūra.

The post Kūryba kaip terapija: 3 paprasti hobiai streso mažinimui appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Kas yra šviesos terapija ir kaip ji veikia?

Šviesos terapija – tai gydymo metodas, kai žmogus tam tikrą laiką būna veikiamas dirbtinės šviesos, imituojančios natūralią dienos šviesą. Ši technika dažniausiai taikoma siekiant sumažinti sezoninės depresijos (angl. SAD – Seasonal Affective Disorder) simptomus.

Kaip veikia šviesos terapija?

• Skatina serotonino (laimės hormono) gamybą, gerinant nuotaiką.
• Mažina melatonino (miego hormono) lygį, padedant jaustis žvalesniam.
• Reguliuoja cirkadinį ritmą, kuris atsakingas už natūralų miego ir budrumo ciklą.

Kaip naudoti šviesos terapiją?

• Naudokite šviesos terapijos lempą (10 000 liuksų stiprumo) kasdien ryte, apie 20-30 minučių.
• Sėdėkite 40-60 cm atstumu nuo lempos, žiūrėdami į šviesą tiesiogiai.
• Reguliarumas yra svarbiausias veiksnys siekiant efektyvumo.

✅ Patarimas: Šviesos terapija dažniausiai veiksminga pirmosiomis 2-4 savaitėmis.

Kiti veiksmingi būdai kovoti su žiemos nuovargiu

1. Fizinė veikla

Judėjimas yra natūralus būdas pakelti energijos lygį ir nuotaiką.

• Bent 30 minučių lengvo fizinio aktyvumo kasdien.
• Pasivaikščiojimai lauke, net kai saulės mažai, padeda gauti natūralios dienos šviesos.
• Išbandykite žiemines sporto šakas: slidinėjimą, čiuožimą, rogutes.

✅ Patarimas: Fizinis aktyvumas stimuliuoja endorfinų išsiskyrimą, kurie padeda kovoti su stresu.

2. Subalansuota mityba

Žiemos metu svarbu valgyti energijos suteikiantį ir sveiką maistą.

• Sudėtiniai angliavandeniai: avižos, pilno grūdo produktai, ankštinės daržovės.
• Omega-3 riebalų rūgštys: lašiša, chia sėklos, linų sėmenys.
• Maistas, turintis vitamino D: kiaušiniai, riebios žuvys, grybai.

✅ Patarimas: Jei trūksta saulės, apsvarstykite vitamino D papildų vartojimą.

3. Kokybiškas miegas

Geras poilsis yra būtinas norint išvengti nuovargio.

• Eikite miegoti ir kelkitės tuo pačiu laiku kiekvieną dieną.
• Venkite ekranų 1 valandą prieš miegą.
• Naudokite eterinius aliejus: levandų, ramunėlių, kurie padeda atsipalaiduoti.

✅ Patarimas: Sukurkite vakaro rutiną – arbatos puodelis, knyga ar lengva meditacija.

4. Streso valdymas ir atsipalaidavimas

Psichologinis nuovargis gali būti dar stipresnis žiemos metu.

• Meditacija ir kvėpavimo pratimai: padeda sumažinti stresą ir gerina nuotaiką.
• Joga ir tempimo pratimai: gerina kraujotaką ir atpalaiduoja raumenis.
• Laikas su artimaisiais: emocinis palaikymas yra svarbus emocinei sveikatai.

✅ Patarimas: Išbandykite pozityvaus mąstymo technikas, pavyzdžiui, dėkingumo dienoraštį.

5. Gamta ir buvimas lauke

Nors žiemą oras gali būti šaltas, buvimas lauke gali stipriai pagerinti savijautą.

• Kuo dažniau būkite dienos šviesoje – net debesuotą dieną.
• Pasivaikščiojimai gamtoje mažina streso hormonų kiekį.

✅ Patarimas: Praktikuokite miško terapiją – ramūs pasivaikščiojimai gamtoje, susitelkiant į kvapus, garsus ir vaizdus.

6. Vitaminų ir papildų vartojimas

Žiemą dėl saulės trūkumo gali pasireikšti tam tikrų vitaminų trūkumas:

• Vitaminas D: svarbus kaulams, imuninei sistemai ir nuotaikai.
• B grupės vitaminai: padeda kovoti su nuovargiu ir stresu.
• Magnis: mažina raumenų įtampą ir gerina miego kokybę.

✅ Patarimas: Prieš vartojant papildus, pasitarkite su gydytoju.

7. Socialinė veikla ir bendravimas

Izoliacija žiemą gali padidinti emocinį nuovargį.

• Raskite laiko susitikti su draugais ar šeima.
• Organizatorius teminius vakarus ar filmų peržiūras.
• Įsitraukite į bendruomenės veiklas.

✅ Patarimas: Net virtualūs susitikimai gali pakelti nuotaiką.

The post Šviesos terapija ir kiti būdai kovoti su žiemos nuovargiu. appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

1. Kas yra meno terapija?

Meno terapija – tai psichoterapijos rūšis, kuri leidžia žmonėms išreikšti savo vidinius jausmus per kūrybinę veiklą. Ši terapija gali apimti įvairias meno formas, tokias kaip piešimas, tapyba, lipdymas, rašymas ar muzika, ir padeda išlaisvinti emocijas, kurios gali būti užslėptos giliai viduje. Vienas iš svarbiausių meno terapijos aspektų yra tai, kad ji nereikalauja meninių įgūdžių – svarbiausia yra pats kūrybinis procesas, leidžiantis išreikšti jausmus ir minčių srautą.

2. Kaip menas padeda gydyti emocines traumas?

Emocinės traumos dažnai palieka gilius randus mūsų psichikoje, kurie gali būti sunkiai gydomi tradiciniais terapijos metodais. Menas veikia kaip priemonė, leidžianti žmonėms įsitraukti į savo vidinį pasaulį ir pasiekti jausmus, kuriuos gali būti sunku išreikšti žodžiais.

a) Kūryba leidžia išreikšti neišsakytas emocijas
Traumuoti žmonės dažnai susiduria su sunkumais išreikšti savo jausmus ar net juos suvokti. Menas suteikia alternatyvią išraiškos priemonę, leidžiančią žmogui jaustis saugiai, kai jis atskleidžia savo vidinius išgyvenimus. Piešdami ar tapydami jie gali simboliškai atskleisti tai, kas juos skaudina, nesijausdami tiesiogiai pažeidžiami.

b) Kūryba skatina atsigavimo procesą
Kūrybinis procesas pats savaime gali būti gydantis. Žmonės, kuriems sunku susidoroti su emocijomis, gali atrasti tam tikrą palengvėjimą ir nusiraminimą, kai įsitraukia į meninę veiklą. Kūryba padeda atgauti kontrolę, kuri dažnai prarandama per traumuojančius įvykius. Tai gali būti mažas, bet reikšmingas žingsnis link asmeninės galios atgavimų.

c) Menas atkuria ryšį tarp proto ir kūno
Trauma dažnai paveikia ne tik mūsų psichinę, bet ir fizinę būklę. Meno terapija padeda žmogui susijungti su savo kūnu ir mintimis per kūrybos procesą. Tapyba, piešimas ar skulptūra reikalauja fizinio įsitraukimo, kuris gali padėti atkurti pusiausvyrą tarp proto ir kūno bei sumažinti stresą.

d) Menas skatina savęs suvokimą ir emocinį atsipalaidavimą
Kūrybinis procesas gali paskatinti gilų savęs suvokimą. Kuriant žmonės dažnai atranda jausmus ar prisiminimus, apie kuriuos net nebuvo pagalvoję. Meno terapija suteikia galimybę atidžiau pažvelgti į savo vidų ir pasiekti emocinį atsipalaidavimą.

3. Meno terapijos nauda traumų gydyme

Meno terapija yra ypač veiksminga gydant įvairių tipų emocines traumas, nes ji suteikia žmogui galimybę išreikšti skausmą be žodžių ir leidžia saugiai išgyventi sudėtingas emocijas. Štai kelios pagrindinės meno terapijos naudos gydant emocines traumas:

a) Saugi išraiškos erdvė
Meno terapija sukuria saugią aplinką, kurioje žmogus gali laisvai išreikšti savo jausmus be baimės būti teisiamam. Žmonės, patyrę traumas, dažnai bijo arba gėdijasi kalbėti apie savo jausmus, todėl menas suteikia galimybę juos atskleisti be tiesioginio verbalinio bendravimo.

b) Įgalinimas ir kontrolė
Trauma gali sukelti bejėgiškumo jausmą, todėl meno terapija padeda atkurti kontrolę. Žmogus gali rinktis, kaip jis nori išreikšti savo jausmus, kokias spalvas, formas ar simbolius naudoti. Tai suteikia galimybę atkurti kontrolės jausmą per kūrybinį procesą.

c) Streso mažinimas
Kūryba veikia kaip natūrali streso mažinimo priemonė. Daugelis žmonių jaučia palengvėjimą, kai įsitraukia į meninę veiklą, nes tai leidžia atsitraukti nuo kasdienių rūpesčių ir sutelkti dėmesį į kūrybos procesą. Meno terapija padeda atkurti vidinę ramybę ir mažina traumos sukeltą įtampą.

d) Emocinio gydymo skatinimas
Per meninę išraišką žmogus gali simboliškai atskleisti savo traumas ir emocijas, o tai padeda palengvinti vidinį skausmą. Kūrimo metu atsiranda galimybė susidurti su traumomis ir jų poveikiu, ir taip pradėti emocinio gijimo procesą.

4. Kam skirta meno terapija?

Meno terapija gali būti naudinga visiems, nepriklausomai nuo amžiaus ar meninių sugebėjimų. Ji ypač efektyvi tiems, kurie patyrė:

• Fizinę ar emocinę prievartą
• Netektį
• Karo ar stichinių nelaimių traumas
• Vaikystės traumas
• Depresiją, nerimą ar potrauminį streso sutrikimą

The post Meno terapija: kaip menas gali padėti gydyti emocines traumas? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Jogos nauda fizinei sveikatai

Nors joga dažnai siejama su meditacija ir vidiniu balansu, ši praktika taip pat teikia daugybę fizinių privalumų. Reguliarus jogos užsiėmimas gali pagerinti lankstumą, stiprumą ir bendrą sveikatos būklę.

1. Lankstumo ir kūno stiprumo gerinimas

Viena iš labiausiai pastebimų jogos naudos yra kūno lankstumo didinimas. Daugelis pradedančiųjų gali būti nustebę, kaip greitai jų kūnas tampa lankstesnis, net ir praktikuojant kelias savaites. Joga skatina kūno judesius, kurie stiprina ir tempia raumenis, todėl padeda išvengti raumenų sustingimo ar sąnarių problemų.

Be to, daugelis jogos pozų reikalauja jėgos, todėl joga padeda ugdyti raumenų stiprumą. Tai nėra tokia intensyvi raumenų apkrova, kaip sunkioji atletika, tačiau tai yra stabilus, viso kūno stiprinimas, kuris apsaugo nuo traumų ir padeda pagerinti kūno laikyseną.

2. Gerina laikyseną ir balansą

Neteisinga kūno laikysena yra viena iš pagrindinių nugaros skausmo priežasčių, ypač tarp tų, kurie ilgą laiką sėdi prie kompiuterio ar stalo. Jogos pozos moko išlaikyti teisingą kūno padėtį ir stiprina raumenis, atsakingus už laikyseną. Be to, įvairios balansinės pozos ugdo pusiausvyrą ir koordinaciją, kas labai svarbu kasdieniniame gyvenime, ypač su amžiumi.

3. Padeda reguliuoti svorį

Nors joga nėra intensyvi aerobikos forma, ji gali padėti reguliuoti kūno svorį. Tam tikros jogos rūšys, kaip „vinyasa“ ar „power joga“, skatina intensyvesnį fizinį aktyvumą, kuris padeda sudeginti kalorijas. Be to, joga ugdo sąmoningumą ir padeda geriau kontroliuoti savo mitybos įpročius, todėl sumažėja persivalgymo ir emocinio valgymo rizika.

4. Gerina kvėpavimo sistemą

Kvėpavimo technikos, dar vadinamos „pranayama“, yra neatskiriama jogos dalis. Šios technikos padeda išmokti taisyklingai kvėpuoti ir didina plaučių talpą bei funkcionalumą. Tinkamas kvėpavimas ne tik padeda geriau aprūpinti organizmą deguonimi, bet ir padeda sumažinti streso lygį.

Jogos nauda psichinei sveikatai

Joga yra ne tik fizinių pratimų sistema, bet ir būdas pasiekti vidinę ramybę, sumažinti streso lygį ir pagerinti emocinę pusiausvyrą. Reguliari praktika gali padėti jaustis laimingesniems, mažiau įsitempusiems ir labiau atsipalaidavusiems.

1. Mažina stresą ir nerimą

Vienas iš svarbiausių jogos privalumų psichinei sveikatai yra streso mažinimas. Kvėpavimo technikos ir meditacija, kurios yra svarbi jogos dalis, padeda sulėtinti nervų sistemos reakcijas, sumažina kortizolio (streso hormono) lygį kraujyje ir padeda kūnui atsipalaiduoti. Joga taip pat padeda nuraminti protą ir skatina sąmoningumo ugdymą, kas ypač naudinga kovojant su nuolatiniu nerimu ar pervargimu.

2. Padeda kovoti su depresija

Moksliniai tyrimai rodo, kad joga gali būti naudinga kaip pagalbinė terapija žmonėms, kenčiantiems nuo depresijos. Jogos metu išsiskiria endorfinai – laimės hormonai, kurie padeda gerinti nuotaiką. Be to, meditacija ir dėmesingumo praktikos ugdo sąmoningumą ir padeda geriau suprasti savo emocijas, kas gali padėti lengviau įveikti depresijos simptomus.

3. Gerina miegą

Daugelis žmonių kenčia nuo miego sutrikimų, o joga gali būti puiki priemonė šiai problemai spręsti. Tyrimai rodo, kad jogos praktika, ypač kvėpavimo technikos ir meditacija, padeda pagerinti miego kokybę. Joga ne tik padeda atsipalaiduoti prieš miegą, bet ir gali sumažinti nerimą, kuris dažnai trukdo ramiai užmigti.

4. Skatina sąmoningumą ir savęs pažinimą

Joga yra ne tik fizinė, bet ir dvasinė praktika, kuri skatina savimonę. Praktikuojant jogą, žmogus išmoksta daugiau dėmesio skirti savo kūnui ir emocijoms, suprasti, kaip jos susijusios. Tai skatina geriau pažinti save ir ugdyti sveiką požiūrį į savo jausmus bei mintis. Savimonės ugdymas padeda valdyti neigiamas emocijas ir priimti konstruktyvius sprendimus stresinėse situacijose.

Kodėl verta pradėti praktikuoti jogą?

Jei dar nesate bandę jogos, dabar gali būti puikus metas pradėti. Nesvarbu, kokia jūsų fizinė būklė ar amžius – joga gali būti pritaikoma kiekvienam. Štai keli pagrindiniai motyvai pradėti praktikuoti jogą:

1. Holistinis požiūris į sveikatą: joga sujungia fizinę veiklą, kvėpavimo pratimų technikas ir meditaciją, kas padeda palaikyti visapusišką kūno ir proto harmoniją.
2. Streso mažinimas: joga yra viena iš efektyviausių natūralių priemonių streso valdymui, todėl tai puikus pasirinkimas tiems, kurie ieško būdų atsipalaiduoti ir atkurti emocinę pusiausvyrą.
3. Fizinė sveikata: joga padeda stiprinti kūną, didinti lankstumą ir pagerinti laikyseną, todėl tai yra puikus būdas palaikyti gerą fizinę formą.
4. Lengva pradėti: joga nereikalauja sudėtingos įrangos ar specialių sąlygų. Užtenka jogos kilimėlio ir patogios erdvės namuose. Galima pradėti nuo paprastų pozų ir palaipsniui gilinti savo žinias bei tobulinti techniką.

The post Jogos nauda fizinei ir psichinei sveikatai: kodėl verta pradėti praktikuoti? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Išmokusi įvaldyti šiuos išskirtinius instrumentus, Greta šiandien veda gongų užsiėmimus, kuriuose padeda kitiems žmonėms pažinti save per garsų magiją. Gongų sesijose kviečiama pasinerti į ypatingą garsų kelionę, kurios metu atsipalaiduojama, mokomasi paleisti užspaustas emocijas bei subalansuoti vidinį ritmą. O kaip pati Greta atrado šį Lietuvoje dar ne taip gerai žinomą muzikos instrumentą? Mergina su mumis pasidalins savo asmeninės kelionės į savęs pažinimą per gongų skambesį detalėmis.

Įprasta groti gitara ar pianinu, o štai gongas nėra toks jau dažnas pasirinkimas. Kokia buvo tavo pirmoji pažintis su šiuo instrumentu?

Viskas prasidėjo nuo tibetietiško dubens įsigijimo. Sužinojusi apie šį dubenį staiga pajutau stiprų impulsą, kad man reikia būtent to daikto čia ir dabar. Įsigijusi jį supratau, kad nemoku tinkamai dubens panaudoti, bet jaučiau, kad noriu jį įtraukti į savo vedamas įvairias procedūras. Norėjau, kad žmogus pajaustų neįtikėtiną tibetietiško dubens galią. Tuomet pamačiau, kad yra organizuojamas seminaras „Tibetietiškų dubenų masažas“. Į jį ir užsirašiau. Seminaro užbaigiamasis akcentas buvo gongų sesija, kuri mane tiesiog užbūrė. Akimirksniu pajaučiau, jog tai yra ypatingas potyris. Jaučiausi taip, tarsi kas būtų pabudinęs mano sielą! Gongų garsas, vibracija bei galia yra išskirtinė, jos neįmanoma perteikti žodžiais, ją galima tik patirti visiškai atsiduodant ir įsileidžiant garsą bei vibraciją į save. Po minėtos sesijos supratau, kad norėčiau išmokti kurti intuityvią garso kelionę, todėl užsirašiau į tęstinius garso mokymus.

Greta Balčiūnaitė

Asm. albumo nuotr.

Tikriausiai gongų, kaip instrumentų, būna daug ir įvairių. Gal galėtum plačiau apie tai papasakoti?

Gongai yra vieni seniausių instrumentų pasaulyje, priskiriami mušamųjų grupei, dažniausiai gaminami iš žalvario ar bronzos ir gali būti plokščios formos arba su užlenktais kraštais. Gongai gaminami visame pasaulyje, tačiau patys moderniausi ir aukščiausios kokybės gongai yra „Paiste“ ir „Tone of Life“, gaminami Vokietijoje. Būtent šie instrumentai yra labiausiai paplitę tarp žmonių, kuriems svarbi grojimo kokybė. „Paiste“ gamintojas yra sukūręs planetarinių gongų liniją – naudodamas vieną iš šios linijos gongų, meistras bando atkartoti planetų dažnį. Būtent vienas iš mano sesijose naudojamų gongų ir yra iš šios kolekcijos. Tai yra Plutonas – sodrus, konkretus, galingas. Kitas turimas gongas yra „Tone of Life“ gamintojo. Šis gongų gamintojas kuria stichijų liniją. Turime Vandens gongą – greičiau „užbanguojantį“, su daugiau „purslų“. Jis toks, koks ir yra vanduo – gali būti švelnus ir ramus, bet tuo pačiu audringas.

Ar Lietuvoje yra daug žmonių, užsiimančių gongų praktikomis? O gal tai – dar palyginus nauja, neatrasta sritis?

Visame pasaulyje jau seniai yra grojama gongais bei domimasi gongų terapija, o Lietuvoje jie dar tik populiarėja. Vis dėlto, aš džiaugiuosi, kad grojančių gongais žmonių „šeima“ nuolat plečiasi, kadangi garsas apie gongų terapiją sklinda po visą šalį. Kasmet yra organizuojami įvairūs mokymai, kuriuos rengia bei veda Alicija ir Ričardas Eiliakai. Šie žmonės yra garso terapeutai, gongų meistrai, studijos „Menas Būti“ įkūrėjai ir gongų sesijos Lietuvoje pradininkai. Žinau, kad vis daugiau žmonių išgirsta apie tai, kas yra gongų sesija ir vis dažniau pasiryžta sudalyvauti joje bei tampa nuolatiniais klausytojais – atsiduoda garsui, jo galiai. Žmonės pajunta teigiamą šio instrumento terapijos efektą savo dvasiai ir kūnui – gongų vibracija stiprina organizmą, šalina stresą bei skausmus ir teigiamai veikia psichiką. Dėl vibracijos, sklindančios iš šių instrumentų, didėja savaiminio sveikimo gebėjimai, ištirpsta blokai, sustiprėja organizmo imunitetas. Vis dėlto, tik nedaugelis pajaučia impulsą, kad norėtų išmokti groti gongais ir dalintis šio instrumento suteikiama galia su kitais.

Gongų užsiėmimus vedanti Greta Balčiūnaitė: „Gongų terapija – tai žodžiais nenusakoma kelionė į save“

Asm. albumo nuotr.

Papasakok, ko gali tikėtis į gongų sesiją atvykęs žmogus?

Gongų sesija prasideda įsitaisius gulimoje padėtyje „Shavasana“ (ji naudojama jogoje norint apibrėžti tobulą atsipalaidavimo padėtį – gulima ant nugaros, kojos – plačiau, leidžiant pėdoms svirti į šalis, rankos patrauktos toliau nuo kūno, delnai nukreipti į viršų, o akys užmerktos). Kaip ir minėjau, kiekvieno žmogaus vedama gongų sesija yra savita bei individuali, todėl kiekvienas perteikia tai, kas jam svarbu. Tad vieni sesijų vedėjai pradžioje žmones įveda į meditacinę būseną per istoriją ar viziją, kiti per susikoncentravimą į kūną, o štai likę be ilgų įžangų pradeda groti. Intuityvaus grojimo metu yra naudojami ne vien gongai, bet ir kiti įvairūs instrumentai, kuriuos grojantysis labiausiai mėgsta. Įdomu tai, kad tas pats instrumentas skirtingų žmonių rankose gali skambėti visiškai kitaip. O ir pačios sesijos būna labai skirtingos, nes naudojami nevienodi instrumentai, skiriant daugiau ar mažiau laiko jiems suskambėti. Tad geriausia nieko iš anksto nesitikėti iš gongų terapijos ir paprasčiausiai atsiduoti garso kelionei.

O kokie pojūčiai dažniausiai aplanko žmones per ar po gongų sesijos?

Patirtys gali būti labai skirtingos. Vieni patiria vizijas bei pakylėtą būseną, kiti, atėję su kokiu nors konkrečiu klausimu, į jį suranda atsakymą, dar kiti vos gali išbūti sesiją, nes juos aplanko didelė baimė ar kitos stiprios, bauginančios emocijos… Yra ir žmonių, kurie pradeda jausti fizinius pojūčius, pavyzdžiui, rankų ar kojų tirpimą, o dar kiti tiesiog saldžiai užmiega. Kiekviena patirtis yra unikali, nes kitas kartas gongų terapijoje gali būti visiškai kitoks, kadangi paties žmogaus vidinė būsena visuomet kinta. Patiriant ne tokius malonius pojūčius visada nuraminame žmones, kad taip nutinka, nes garsas ir vibracijos iškelia tai, kas mūsų viduje yra prikaupta ir užslopinta. Tuo nepatogiu metu patariame tiesiog išbūti toje būsenoje ir koncentruotis į kvėpavimą. Jei pradeda gąsdinti galūnių aptirpimas – reikia pajudinti rankų ir kojų pirštus, kad pajaustume savo kūną, įsižemintumėme. Taip pat galima atsimerkti ir įsitikinti, kad šioje erdvėje saugu. O jei pojūtis yra labai stiprus, visada vienas (jei tik grojama dviese) iš vedančiųjų ateis pabūti šalia žmogaus ir jį nuramins. Tik patiriant ne tokias malonias ir patogias būsenas galima pažvelgti, kas slepiasi už tų neigiamų išgyvenimų, priimti tai ir paleisti. Tai, kas apleista, baugina ir skaudina, su laiku tik stiprėja ir trukdo pilnavertiškai gyventi.

Ar gongų sesija gali padėti numalšinti kylantį nerimą, stresą, pažaboti blogą nuotaiką, galbūt net pagerinti sveikatą, miegą?

Tikrai taip. Gyvenant intensyviu gyvenimo ritmu, padidėjus protiniam aktyvumui bei kasdien susiduriant su dideliu informacijos srautu, mūsų nuolatiniais palydovais tampa nerimas ir įtampa. Daugiau nei įprastai išbūname ne „Beta“ (budrumo ir mąstymo fazė), o „Gama“ bangose (intensyvi protinė apkrova, stresas) ir tai daro įtaką mūsų blogai nuotaikai, todėl pradedame jausti pyktį, agresiją, nerimą, stresą. Taip pat labai pablogėja miego kokybė, kadangi negalime kokybiškai atsipalaiduoti, nes per ilgai išbuvus „Gama“ bangose sunkiau pasiekti „Delta“ bangas (gilaus atsipalaidavimo būseną). Tad gongų sesijoje užmigus keletui ar keliolikai minučių arba net ir neužmigus, smegenys yra veikiamos garsų, kurie ramina ir veda į „Delta“ būseną, o tai yra pagalba ir savotiška treniruotė žmogaus smegenims. Gongų garsai padeda atsipalaiduoti, subalansuoti save ir atrasti vidinę harmoniją, sustiprinti kūną bei sielą. Po gongų garsų terapijos žmonės jaučiasi pailsėję, nusiraminę, tarsi sugrįžę į save.

Gongų užsiėmimus vedanti Greta Balčiūnaitė: „Gongų terapija – tai žodžiais nenusakoma kelionė į save“

Asm. albumo nuotr.

Yra organizuojamos maudynės gongų garse. Gal galėtum trumpai nupasakoti, kuo išskirtinė ši patirtis?

Gongų maudynės – tai intuityvi garso sesija, kurioje naudojami ne vien gongai, bet ir įvairūs kiti instrumentai. Ši sesija trunka 1-1,5 valandos. Tai daugiau procesas, kurio metu išgyvenamos įvairios emocijos, jausmai, paleidžiama giliai užslopinta psichinė įtampa. Tai garso kelionė į save. Daugiausia grojama gongais, kuris pasižymi stipriomis vibracijomis ir visą kūną smelkiančiu garsu. Maudynės gongų garsuose yra galimybė pasinerti į gongo garso lauką bei kiekviena savo kūno ląstele patirti jo atpalaiduojamą poveikį, o tuo pačiu ir paleisti susikaupusias įtampas, nuovargį, baimes. Po šios sesijos dažniausiai juntamas poilsis nuo kasdienybės, ramybė viduje ir naujos patirties džiaugsmas. Taip pat yra organizuojama „Gong Puja“ – gongų naktis, kuomet visą naktį skambinama šiais instrumentais. Jų garsas tampa tarsi lopšinė, stipriai veikianti mūsų organizmą bei smegenų veiklą. Ši naktis yra ypatinga ir organizuojama dažniausiai per tokias dienas metuose kaip lygiadieniai, saulėgrįža ar per trumpiausią naktį – Rasos šventę (Jonines).

Ar pati, vesdama gongų sesijas, taip pat pajauti teigiamą efektą savo kūnui ir sielai?

Tikrai taip, gongų garsas iš esmės pakeitė mano gyvenimą, į jį atėjo daugiau sąmoningumo, atidumo, darnos, savęs bei kitų priėmimo ir ramybės. Pasaulyje muzika ir garsas plačiai naudojamas kaip savigydos instrumentas. Net moksliniai tyrimai įrodo, kad garsas teigiamai veikia žmogaus kūną ir organizmą. Tad jaučiu, kad šis garsas mano gyvenime padeda mažinti stresą, atrasti vidinę harmoniją, šalina susikaupusią įtampą. Pradėjus pačiai vesti garso sesijas pastebiu, kad vis dažniau pasitikiu savo intuicija ir ji nebūna klaidinga. Žinau, kad pasitelkusi garsą ir vibracijas galiu suteikti kitiems žmonėms impulsą pastebėti savyje tai, kas reikalauja dėmesio, o tai mane labai džiugina, daro pilnaverte. Tad gongas yra nuostabus įrankis, kurį naudojant gaunama visokeriopa nauda – tiek pačiam grojančiajam, tiek klausančiajam. O aš pati pastebėjau, kad po garso sesijos grojimo, mano emocinė būsena tampa žymiai geresnė, jaučiuosi ramesnė, harmoningesnė, labiau atsipalaidavusi.

The post Gongų užsiėmimus vedanti Greta Balčiūnaitė: „Gongų terapija – tai žodžiais nenusakoma kelionė į save“ appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.