Išauga susidomėjimas maisto papildais

Pasak „Gintarinės vaistinės” vaistininkės Kristinos Šnirpūnienės, pavasarį vaistinėse išauga susidomėjimas maisto papildais, padedančiais mažinti kūno svorį. Tokia tendencija rodo, kad artėjanti vasara primena arba paskatina pradėti kovą su antsvoriu ar nutukimu.

„Didesnė dalis pirkėjų – moterys, kurios svorio padidėjimą pirmiausia vertina kaip estetinę problemą ir ieško papildų, galinčių padėti numesti kilogramus. Tuo metu vyrai dažniau reaguoja tuomet, kai antsvoris ima kelti grėsmę sveikatai. Pastebime ir amžiaus skirtumų – jaunesni daugiau dėmesio skiria kūno išvaizdai, o vyresni – ligų prevencijai”, – teigia vaistininkė.

Požiūris priklauso nuo amžiaus

Šeimos gydytoja Jurga Dūdienė, dažnai savo praktikoje susidurianti su nutukimą turinčiais pacientais, patvirtina šią tendenciją. Ji pažymi, kad pacientų požiūris į savo svorį dažnai priklauso nuo amžiaus ir sveikatos būklės.

„Jaunesni žmonės kreipiasi norėdami pasitikrinti, kodėl jiems nepavyksta numesti svorio savarankiškai, nors jie sportuoja ar laikosi dietų. Tuo metu vyresni žmonės, dažnai jau ne vienerius metus sergantys hipertenzija ar diabetu, į gydytoją kreipiasi su pasekmėmis – nebe dėl išvaizdos, o dėl pablogėjusios sveikatos”, – pasakoja gydytoja ir priduria, kad antsvoris nustatomas, kai kūno masės indeksas (KMI) siekia 25–29,9, o nutukimas – kai KMI yra 30 ar daugiau.

Antsvorio ir nutukimo pasekmės

Nutukimas nėra vien estetinė problema. Tai – sisteminė liga, kuri gali sukelti ilgą sąrašą komplikacijų: širdies ir kraujagyslių ligas, cukrinį diabetą, sąnarių ir stuburo problemas, kepenų ir tulžies pūslės sutrikimus, netgi padidėjusią vėžio riziką.

„Antsvoris ir nutukimas išprovokuoja ne tik fizinius negalavimus, bet ir stipriai veikia žmogaus psichologinę būklę. 8 iš 10 antsvorio turinčių žmonių skundžiasi prastu miegu, miego apnėja. Tai reiškia, kad žmogus nepailsi naktį, dieną jaučiasi pavargęs, mažėja darbingumas ir motyvacija rūpintis savimi. Tokia uždara grandinė ilgainiui veda į depresiją”, – aiškina vaistininkė K. Šnirpūnienė.

Apklausos duomenimis, pusė respondentų dėl antsvorio ir nutukimo patyrė dusulį, greitą nuovargį, padidėjusi prakaitavimą, sąnarių skausmą. Trečdalis (33 proc.) nurodė, kad kenčia nuo negalavimų ar ligų, susijusių su per dideliu svoriu.

Pasekmės atsiskleidžia palaipsniui

Gydytoja J. Dūdienė teigia, kad antsvorio ir nutukimo pasekmės organizmui dažnai atsiskleidžia palaipsniui, o nutukimas taip pat gali būti kitų sutrikimų pasekmė, pavyzdžiui, hormonų disbalanso.

„Ilgai išliekantis antsvoris ir nutukimas dažnai sukelia arterinę hipertenziją, priešdiabetinę būklę ar išsivysto II tipo cukrinis diabetas. Kenčia sąnariai, ypač keliai – greičiau vystosi artrozė, sutrinka judėjimas. Prie viso to prisideda miego sutrikimai – kvėpavimo sustojimai nakties metu, nuolatinis nuovargis. Ir tai tik pradžia. Tiesioginės ir baisiausios nutukimo pasekmės, kurių stengiamės išvengti, yra infarktas ir insultas”, – sako ji.

Kodėl vieniems pavyksta, o kitiems – ne?

Antsvorio ir nutukimo problema nėra tik valios klausimas. Didelę įtaką turi genetika, hormonų pusiausvyros sutrikimai, lėtesnė medžiagų apykaita, net psichologinės priežastys. Kai kurie žmonės paveldi medžiagų apykaitos ypatybes, kurios trukdo pasijusti sotiems net suvalgius įprastą maisto kiekį, o kitiems sotumo jausmas tiesiog ateina vėliau.

„Moksliškai įrodyta, kad daliai žmonių reikia didesnių maisto porcijų, kad pasijustų sotūs. Jų skrandis greičiau išsituština, todėl alkio signalai pasikartoja dažniau. O jeigu dar sergama, pavyzdžiui, cukriniu diabetu, medžiagų apykaita dar labiau išsibalansuoja. Tokiu atveju vien dieta nepadeda – reikalinga ir medikamentinė pagalba”, – pabrėžia vaistininkė.

Gydytoja papildo, kad ypač svarbu įvertinti visumą ir neskubėti su sprendimais. Kartais vien dieta ir sportas tiesiog neveikia dėl fiziologinių apribojimų – svarbu įtraukti daugiau specialistų.

„Kai nutukimas pažengęs, reikia komandinių sprendimų – įtraukiant dietologą, endokrinologą, šeimos gydytoją, o kartais ir psichologą. Psichologinis pasirengimas keisti gyvenimo būdą yra ne mažiau svarbus nei pati mitybos schema. Be to, keičiantis svoriui – labai svarbu keisti ir vaistų, kuriais kontroliuojamos lėtinės ligos, dozes”, – akcentuoja ji.

Papildai ir vaistai – kada jų prireikia?

Pasak K. Šnirpūnienės, kaip pagalbinė priemonė gali būti naudojami maisto papildai, padedantys sumažinti apetitą ar pagerinti virškinimą.

„Pavyzdžiui, skaidulos sumažina alkio jausmą, chromas ir cinamonas gali reguliuoti cukraus kiekį kraujyje, o garcinija, trūkažolė ar paprikų ekstraktas padeda spartinti medžiagų apykaitą. Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad papildai yra tik priemonė – o ne stebuklas. Perkant maisto papildą ne iš vaistinės, reikėtų įsitikinti, ar jis yra saugus ir registruotas Lietuvoje”, – pažymi vaistininkė.

Anot jos, vaistinėse šiuo metu galima rasti ir vaistų, skirtų nutukimui gydyti – jie veikia įvairiais mechanizmais: slopina apetitą, ilgina sotumo jausmą, mažina gliukozės kiekį kraujyje, lėtina skrandžio išsituštinimą ar riboja riebalų įsisavinimą. Tai receptiniai vaistai, todėl jų skyrimas visada turi būti individualus ir su gydytojo skyrimu – atsižvelgiant į paciento sveikatos būklę, kitas ligas bei vartojamus medikamentus.

Receptiniai vaistai

Šiai nuomonei pritaria ir gydytoja J. Dūdienė – jos teigimu, sudėtingesniais atvejais receptiniai vaistai tampa svarbia pagalbos priemone.

„Yra vaistų, kurie imituoja organizme esančius hormonus, mažina gliukozės kiekį kraujyje, gerina jautrumą insulinui, lėtina maisto iš skrandžio pasišalinimą. Jie padeda ilgiau jaustis sotiems ir taip mažina per didelį kalorijų suvartojimą. Tačiau jų tikslas – padėti formuoti sveikus įpročius, o ne juos pakeisti”, – aiškina gydytoja.

Vaikystės įpročiai – problema suaugus

Vis dažniau nutukimo tema paliečia ir vaikus bei paauglius. K. Šnirpūnienė pastebi, kad vaistinėse pasirodo vis daugiau jaunų žmonių, kurių mitybos įpročiai kelia nerimą.

„Vietoj šiltų pietų – bandelės ar dešrainiai, vakarienei – pica. Sportui po pamokų nelieka laiko. Jei tokie įpročiai nesikeis, ilgainiui šie vaikai taps nuolatiniais endokrinologų pacientais”, – perspėja vaistininkė.
Abi pašnekovės vieningai sutaria – antsvoris ir nutukimas neturėtų būti stigmatizuojami ar slepiami. Tai – reali sveikatos problema, kurią reikia spręsti, o ne ignoruoti.

„Nutukimas nėra tinginystės ar valios trūkumo požymis. Tai – sudėtingas organizmo sutrikimas, reikalaujantis žinojimo, kantrybės ir profesionalios pagalbos. Nuoširdžiai linkiu ne tyliai kentėti, bet kreiptis profesionalios pagalbos”, – sako šeimos gydytoja J. Dūdienė.

„Gintarinės vaistinės” užsakymu „Spinter tyrimai” vasario 17-27 dienomis apklausė iš viso 1015 Lietuvos gyventojų, kurių amžius buvo 18-75 metai.  

The post Antsvorio ir nutukimo dilema: tik estetinė problema ar rimtas pavojus sveikatai? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Skausmą provokuoja gyvenimo būdas

Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis, net 51,7 proc. apklaustųjų yra susidūrę su nugaros skausmu. Anot gydytojo neurologo S. Andruškevičiaus, remiantis tarptautine statistika ir atliktais epidemiologiniais tyrimais, manoma, kad iki 84 procentų suaugusiųjų bent kartą gyvenime susiduria su nugaros srities problemomis, tad situacija Lietuvoje, pasak jo, nėra unikali.

„Tokį dažną nugaros skausmų pasireiškimą iš esmės nulemia šiuolaikinis gyvenimo būdas. Sėdimas darbo pobūdis, netaisyklinga laikysena, viršsvoris, mažas fizinis aktyvumas lemia nugaros ir pilvo raumenų silpnėjimą ir disbalansą, juosmens judesių mobilumo sumažėjimą. Šie pokyčiai sukelia netolygią apkrovą įvairioms stuburo struktūroms, taip didinant traumų, degeneracinių stuburo pakitimų ir jų sukeliamo skausmo riziką“, – teigia jis.

Nugaros skausmas taip pat gali būti susijęs su įvairiomis stuburo ir aplinkinių audinių problemomis, stuburo slankstelių pažeidimais ar deformacija.

„Viena dažniausių problemų – ūmus nugaros raumenų pažeidimas, dar vadinamas tiesiog patempimu. Jis gali pasireikšti įvairiose gyvenimo situacijose, pavyzdžiui po intensyvaus sporto, dirbant fizinį darbą, kartais – tiesiog pasilenkus ar pakėlus ką nors sunkaus. Išskirtinai retais atvejais apatinės nugaros dalies skausmas būna infekcijos ar onkologinės ligos išraiška“, – pasakoja gydytojas S. Andruškevičius.

Visgi dažniausiai, pasak neurologo, jaučiant trumpalaikį ūminį nugaros skausmą tiksli skausmo priežastis nėra nustatinėjama, nes tai neturi didelės įtakos gydymo pasirinkimui.

„Ūmaus nugaros skausmo gydymas įprastai yra paremtas vaistų nuo skausmo vartojimu. Tam tikrais atvejais gali būti skiriami ir raumenis atpalaiduojantys medikamentai. Šalia gydymo priešuždegiminiais vaistais dažnai pasitelkiami ir nefarmakologiniai gydymo metodai –  skaudančios vietos šildymas, masažai, kineziterapinės priemonės“, – dalijasi S. Andruškevičius.

Skausmui užsitęsus gydymas tampa sudėtingesnis

Atliktos Lietuvos gyventojų apklausos rezultatai parodė, kad net 70 proc. apklaustųjų verčiau renkasi kentėti skausmą nei vartoti nuskausminamuosius vaistus. Patiriant ūmų nugaros skausmą ir taikant įprastus gydymo metodus, S. Andruškevičiaus teigimu, apie 70-90 proc. pacientų būklė pilnai pagerėja per 2-3 mėnesius, dažniausiai aktyvus skausmas trunka iki mėnesio. Tačiau, nesilaikant tinkamo gydymo režimo, skausmas gali chronizuotis – tapti lėtinis.

„Užsitęsus skausmui ūminis uždegimas gali virsti lėtiniu. Šios transformacijos riziką didina judėjimo ar reabilitacinių priemonių, vaistų nuo skausmo vengimas, taip pat bloga bendra sveikatos būklė sergant gretutinėmis ligomis“, – pasakoja gydytojas neurologas.

Ilgainiui nugaros skausmas, kaip ir kitų sričių lėtinis skausmas, gali apriboti judėjimą ir sukelti sunkumų atliekant kasdienes veiklas, neigiamai paveikti darbingumą, sergančiųjų psichologinę būklę, gyvenimo kokybę. Kūnui bandant kompensuoti sutrikusią juosmeninės stuburo dalies funkciją, gali išsivystyti klubų, kelių ar kaklo skausmai.

S. Andruškevičius pabrėžia, jog skausmui užsitęsus gydymas taip pat tampa labiau kompleksinis, t.y. atsiranda poreikis įtraukti medikamentinį ir reabilitacinį gydymą, gyvenimo būdo pokyčius, psichologinę pagalbą.

„Tam tikrais atvejais taikomas operacinis ar intervencinis skausmo gydymas atliekant „blokadas“ – suleidžiant vaistus į problemines vietas. Lėtinio skausmo malšinimui, be įprastų nuskausminamųjų preparatų, būna skiriami ir antidepresantai ar priešepilepsiniai vaistai. Lėtinio nugaros skausmo gydymas dažnai pareikalauja ir gyvenimo būdo pokyčių – atliekama svorio kontrolė, fizinio aktyvumo didinimas, darbo aplinkos pritaikymas. Tad pajutus nugaros skausmą verčiau nedelsti ir nelaukti, kol situacija komplikuosis“, – teigia jis.

Svarbu pasirinkti tinkamus vaistus

Anot gydytojo S. Andruškevičiaus, atsakingas vaistų pasirinkimas būtinas lėtinio nugaros skausmo atveju, nes ilgalaikis jų vartojimas, ypač didelėmis dozėmis, gali sukelti nepageidaujamus šalutinius poveikius, tokius kaip skrandžio opų atsiradimas, kraujavimas iš virškinamojo trakto, inkstų pažeidimai ir širdies bei kraujagyslių sistemos sutrikimai.

„Renkantis vaistus nuo skausmo būtina atsižvelgti į bendrą sveikatos būklę, gretutines lėtines ligas ir kitus vartojamus vaistus. Didžiausioje rizikos grupėje yra žmonės, sergantys skrandžio opalige ir sunkiomis širdies ir kraujagyslių ligomis, todėl medikamento saugumas jiems turėtų būti svarbiausias vaisto nuo skausmo pasirinkimo kriterijus“, – įspėja jis.

Kaip vienus iš saugiausių nesteroidinių priešuždegiminių vaistų S. Andruškevičius išskiria naprokseną ir ibuprofeną.

„Neviršijant rekomenduojamos paros dozės, naproksenas ir ibpuprofenas siejami su mažiausia rizika pacientams sergantiems virškinamojo trakto ar kardiovaskulinėmis ligomis. Žinoma, siekiant užtikrinti gydymo efektyvumą ir išvengti vaistų sukeltų šalutinių reiškinių, būtina reguliari šeimos gydytojo ar kito specialisto priežiūra“, – paaiškina gydytojas.

„Havas Group“ užsakymu apklausą 2024 m. gegužės mėnesį internetu atliko „Norstat LT“. Tyrimas reprezentuoja 18–74 m. amžiaus Lietuvos gyventojų nuomonę. Apklausoje dalyvavo 1000 respondentų.

The post Daugiau nei pusė lietuvių susiduria su nugaros skausmais: kodėl svarbu neleisti skausmui užsitęsti appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Lieknėjimo kelionėje be galo svarbu išvengti tam tikrų klaidų, dėl kurių nepavyksta sulieknėti. Štai pagrindinės klaidos, kurių nedarydami galėsite džiaugtis lieknesniu ir sveikesniu kūnu:

1. Išsikeliate nerealius tikslus.

Labai dažnai žmonės išsikelia milžiniškus tikslus ir nori juos pasiekti per neįtikėtinai trumpą laiką. Nepavykus pasiekti tikslo, žmogus patiria nusivylimą ir nesėkmės jausmą.

2. Per didelis dėmesys tik svoriui.

Dažnai svarstyklės neparodo tikrojo vaizdo. Juk raumeningas kūnas sveria daugiau nei suglebęs. Tad reikėtų kreipti dėmesį ne tik į svorį, bet ir į apimtis.

3. Suvartojate nepakankamą kiekį kalorijų.

Kai organizmas gauna mažesnį kiekį kalorijų nei jam reikia, tuomet jis gali pereiti į „bado“ režimą. Tuomet sulėtėja medžiagų apykaita, o tai gali trukdyti svorio metimui.

4. Nereguliariai mankštinatės.

Norint sulieknėti svarbus ir reguliarus fizinis aktyvumas.

5. Nesidomite maisto kokybe.

Pasitaiko atvejų, kai lieknėjantys žmonės siekia tik surinkti pakankamą kiekį kalorijų, nekreipdami dėmesio į maisto kokybę. O juk suvalgyti mėsainį ar garuose troškintą kepsnį yra du skirtingi dalykai. Vienas svarbiausių lieknėjimo elementų – sveika mityba.

6. Patiriate stresą ir nuovargį.

Nuovargis, prasta miego kokybė bei patiriamas stresas gali padidinti kortizolio (streso hormono) gamybą, kuris sulėtina lieknėjimo procesą.

7. Per daug sau draudžiate.

Labai dažnai sulieknėti siekiantys žmonės ar besilaikantys dietų ima sau drausti daugelį maisto produktų. O juk uždraustas vaisius dar saldesnis. Ilgainiui troškimas valgyti tai, ką sau draudžiate, sukels tik dar didesnį norą valgyti tuos produktus be saiko.

8. Emociškai apsivalgote.

Emocinį alkį reikia išmokti atpažinti – labai dažnai mes pradedame valgyti, užkandžiauti ne todėl, kad esame alkani, o todėl, kad mums nuobodu, liūdna ar patiriame stresą.

9. Nemokate tvarkytis su klaidomis.

Visi kartais suklysta. Reikia suprasti, kad esmė čia ne pati klaida ir ne tai, kad „kokie esame blogi / nevykėliai“, jog padarėme klaidą, esmė čia ta – ko pasimokėme iš klaidos ir kaip elgiamės po jos. Pavyzdžiui, jei nesusivaldėte ir suvalgėte gabalėlį riebaus torto, galite pradėti galvoti, kad visos jūsų pastangos iki tol yra bevertės, todėl net nepajusite, kaip atsipjausite dar vieną gabalą. Tačiau galite elgtis ir kitaip – pasimėgauti ta saldžia nuodėme, pasidžiaugti, o kitą rytą vėl pradėti iš pradžių ir laikytis savo nusistatytų tikslų.

10. Neturite palaikymo.

Jei aplinka, jūsų artimieji ir draugai jūsų nepalaiko, netiki jumis, tuomet lieknėjimo kelionė gali tapti kur kas sunkesnė.

Lieknėjimas ir sveiko kūno svorio palaikymas – tai nėra kažkokių trumpalaikių veiksmų rezultatas. Tai gyvenimo būdas ir ilgalaikis įsipareigojimas sau nuo šiol gyventi kitaip. Lieknėjant labai svarbu nuoseklumas, kantrybė ir besąlygiška meilė sau.

The post 10 pačių didžiausių klaidų metant svorį appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Žinoma dainininkė pasakos, kad gyvenimas Turkijoje paskatino pamilti ne tik šalies kultūrą, bet ir maistą. Vienas iš patiekalų, kurio ji niekuomet neatsisakydavo, buvo tradicinis turkiškas patiekalas, gaminamas iš bulguro kruopų.

„Turkišką virtuvę įsimylėjau taip smarkiai, kad ir pati pradėjau ieškoti receptų, kaip pasigaminti tuos patiekalus namuose. Ypač pamėgau specifinius turkiškus patiekalus, o mano mylimiausias buvo Cig kofte, kurio, deja, valgyti dabar nebegaliu. Tačiau jį visuomet prisiminsiu, nes per gyvenimą šio patiekalo suvalgiau labai daug“, – laidoje apie mėgstamiausius turkiškus atradimus pasakos D. Virbilaitė.

Tačiau dar begyvenant užsienyje, Donatai gerokai suprastėjo sveikata. Moterį kamavo smarkūs galvos skausmai, todėl atsakymo, kodėl tai kartojasi, ji ėmė ieškoti kartu su gydytojais. Vieną dieną atsakymą rasti pagaliau pavyko – paaiškėjo, kad jos sveikata suprastėjo dėl tam tikrų maisto produktų.

„Metus laiko ieškojau atsakymo ir vaikščiojau pas gydytojus. Galvojau, kad mane užklumpa kažkokie priepuoliai, arba, kad mirštu. Vieną kartą netyčia pro gydytojo kabinetą ėjusi gastrologė išgirdo mano nuogąstavimus ir pasiūlė pasidaryti celiakijos testą. Kai atlikau šį testą, man paaiškino, kad aš turiu labai stiprią celiakiją – glitimo netoleravimą“, – atviraus moteris.

Po šios diagnozės, dainininkė nebežinojo, kaip gyventi toliau. Jai atrodė, kad joks maistas nėra tinkamas valgyti. Tačiau po ilgų paieškų, Donata galiausiai atrado netoleruojamų maisto produktų pakaitalus, kurie leidžia mėgstamais patiekalais mėgautis iki šiol.

„Dabar suprantu, kad parduotuvėse tikrai galima įsigyti produktų be glitimo, ir, tuo labiau, kad galima tokių patiekalų pasigaminti. Atradau migdolų, grikių, ryžių, riešutų, kukurūzų miltus. Mano maisto racionas po šio atradimo grįžo prie buvusio, nes niekuomet negalėjau atsispirti tešlos gaminiams. Taip į mano kiemą grįžo ir bandelės, ir sausainiai“, – juokaus laidos pašnekovė.

Donata Virbilaitė

Organizatorių archyvas

Mėgstami miltiniai patiekalai, anot Donatos, turi ir savų minusų. Dėl per didelio jo vartojimo auga svoris. Nors moteris su savo papildomais kilogramais kovojo jau nuo jaunų dienų, atėjus brandai suprato, kad reikia save mylėti tokią, kokia esi.

„Mano kova su svoriu vyko visą gyvenimą. Ankščiau aš savimi pasitikėdavau, bet atėjus tam tikram laikui, pagaliau save visiškai pamilau. Visai nesvarbu, kiek aš besverčiau“, – apie meilę sau kalbės dainininkė.

Kaip pati pašnekovė teigs, jos svoris gali padidėti net nuo suvalgytos salotų porcijos, todėl nenorėdama visą gyvenimą kankintis, Donata nusprendė daugiau savo svorio nebekontroliuoti ir ant svarstyklių nebelipti.

„Jei esi toks pat žmogus kaip aš, kuris gali priaugti papildomų kilogramų net valgydamas salotas ar gerdamas vandenį, vadinasi, kad visą gyvenimą tik tai valgyti ir galėsi. Kitos išeities, atrodo, tiesiog nėra. Todėl aš padariau geriausią dalyką – pamilau save. Per pusantrų metų laikotarpį dar nebuvau užlipusi ant svarstyklių, tad nežinau, kiek sveriu. Paskutinis svoris, kurį mačiau ant svarstyklių, buvo 85 kilogramai. Tebūnie šis svoris ir būna paskutinis, kurį mačiau“, – sakys D. Virbilaitė.

Kol laidos vedėja Ilona Juciūtė šnekučiuosis su Donata, laidos šefas, kepsninių virtuozas Robertas Svetlauskas, paruoš gardų patiekalą – šiltas salotas su dešrelėmis ir sviestinėmis pupelėmis.

Kokius tradicinius turkiškus pusryčius iki šiol valgo garsi atlikėja? Koks yra Donatos ryto ritualas? Kodėl garsi moteris nustojo sekti savo svorio pokyčius? Kaip skamba atlikėjos naujausias kūrinys?

The post Atlikėja Donata Virbilaitė: „Mano kova su svoriu vyko visą gyvenimą. Dabar man visai nesvarbu, kiek aš besverčiau“ appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.