Šiuolaikinė moteris – aktyvi, veikli, daug pasiekianti ir… dažnai pavargusi. Nuolatinis stresas, oro tarša, netaisyklinga mityba ir miego trūkumas daro savo – veide greičiau atsiranda raukšlelės, oda praranda elastingumą, o energijos lygis krinta. Tačiau gera žinia ta, kad mūsų organizmas turi stiprų sąjungininką – tinkamai parinktus vitaminus ir mineralus. Tam tikros maistinės medžiagos ne tik padeda išsaugoti jaunystę, bet ir palaiko vidinę pusiausvyrą, kuri tiesiogiai atsispindi mūsų išvaizdoje.

1. Vitaminas C – odos skaistumui ir kolageno gamybai

Vitaminas C – tai galingas antioksidantas, saugantis mūsų ląsteles nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio. Tai viena svarbiausių medžiagų kovojant su priešlaikiniu senėjimu, ypač odos srityje.

Ką daro vitaminas C:

• Skatina kolageno sintezę, o tai reiškia stangresnę, elastingesnę odą.
• Mažina odos pigmentaciją ir padeda išvengti saulės daromos žalos.
• Stiprina imuninę sistemą, kuri tiesiogiai susijusi su organizmo atsinaujinimo galimybėmis.

Kur jo rasti?
C vitamino gausu citrusiniuose vaisiuose, kiviuose, brokoliuose, špinatuose, raudonuosiuose pipiruose. Norint užtikrinti efektyvų poveikį, dažnai rekomenduojama papildomai vartoti šį vitaminą kapsulių ar miltelių pavidalu.

2. Cinkas – hormonų pusiausvyrai ir odos regeneracijai

Cinkas dažnai pamirštamas, tačiau jis yra vienas svarbiausių mineralų moters organizmui. Jis ne tik padeda odai atsinaujinti, bet ir reguliuoja hormonų veiklą, kuri turi didžiulę įtaką tiek išvaizdai, tiek emocinei savijautai.

Ką daro cinkas:

• Dalyvauja ląstelių dalijimosi ir atsinaujinimo procesuose – tai svarbu odai, plaukams, nagams.
• Reguliuoja riebalų liaukų veiklą, todėl padeda išvengti odos problemų, tokių kaip spuogai ar bėrimai.
• Padeda palaikyti stabilią hormonų pusiausvyrą, ypač svarbu moterims priešmenstruaciniu ir menopauzės laikotarpiu.

Kur jo rasti?
Cinko galima gauti valgant moliūgų sėklas, lęšius, jautieną, kiaušinius, grikius. Jei mityba nėra pakankama – verta pasitarti su gydytoju dėl papildų.

3. Vitaminas E – jaunystės eliksyras ląstelių lygiu

Vitaminas E dar vadinamas „grožio vitaminu“ ir ne be reikalo – jis saugo odos ląsteles nuo oksidacinio streso, padeda lėtinti senėjimo procesus ir palaiko švytinčią išvaizdą.

Ką daro vitaminas E:

• Apsaugo ląstelių membranas nuo pažeidimų, lėtina odos senėjimą.
• Padeda sulaikyti drėgmę odoje, todėl ji tampa elastingesnė ir skaistesnė.
• Veikia kaip natūralus priešuždegiminis agentas, gerinantis bendrą odos būklę.

Kur jo rasti?
Šis vitaminas kaupiasi riešutuose (ypač migdoluose), avokaduose, saulėgrąžų sėklose, augaliniuose aliejuose. Norint stipresnio efekto – galima naudoti ir išorinius produktus su vitaminu E, ypač odos priežiūroje.

The post 3 būtiniausi vitaminai ir mineralai moteriai, siekiančiai nepasenti anksčiau laiko appeared first on PANELĖ.

Grožio pasaulyje vis daugiau kalbama apie prevenciją, o ne kovą. Vietoj to, kad bandytume „ištrinti“ raukšles joms jau atsiradus, dermatologai vis dažniau pabrėžia: svarbiausia – pradėti rūpintis oda anksčiau. Bet kada yra tas „anksti“? 20? 30? 35 metų?

Specialistų nuomonė: svarbiau odos būklė, o ne skaičius pase

Dermatologai vieningai sutaria: nėra vieno amžiaus, kai „privalu“ pradėti naudoti kremą nuo raukšlių. Viskas priklauso nuo:

• odos tipo,
• gyvenimo būdo,
• genetikos,
• žalingų įpročių,
• aplinkos veiksnių (saulės, streso, miego trūkumo).

Taigi, jei tau 25–30 metų ir matai pirmuosius odos pokyčius (sausumą, elastingumo mažėjimą, mimikos linijas) – tai signalas pradėti naudoti švelnias priemones su antioksidantais, o ne laukti „keturiasdešimtmečio“.

Amžiaus gairės: kada ir ką naudoti?

20–25 metai: prevencija ir apsauga

• Oda dar stangri, bet jau pradeda lėtėti kolageno gamyba.
• Svarbiausias akcentas – drėkinimas ir SPF.

Rekomenduojamos priemonės:

• Lengvi serumai su hialuronu, vitaminu C, niacinamidu,
• Dieninis kremas su SPF 30–50,
• Švelnus akių kremas nuo patinimų ir sausumo.

25–35 metai: pirmieji požymiai ir stipresnė prevencija

• Gali atsirasti mimikos raukšlės, pradeda mažėti odos elastingumas.
• Laikas įvesti aktyvius ingredientus, bet be agresijos.

Rekomenduojamos priemonės:

• Kremas ar serumas su retinolio derivatais (retinyl palmitate),
• Vitaminas C ryte – skaistina ir saugo nuo laisvųjų radikalų,
• Akių kremas su peptidais ar kofeinu.

35–45 metai: korekcija ir gilesnis maitinimas

• Raukšlės tampa gilesnės, oda sausėja, blanksta spalva.
• Reikia tikslinių, stipresnių veikliųjų medžiagų.

Rekomenduojamos priemonės:

• Retinolis arba bakuchiol (natūrali alternatyva jautriai odai),
• Kolageną skatinantys ingredientai (peptidai, kofermentas Q10),
• Maitinantys kremai naktį,
• Reguliarios veido procedūros pas specialistus.

Dažnos klaidos, kurias daro pradedantieji

1. Per agresyvios priemonės per jauname amžiuje – gali sudirginti odą ir išbalansuoti jos mikrobiomą.
2. Nereguliarumas – anti-age kosmetika veikia tik naudojama nuosekliai ir ilgai.
3. Nepakankamas apsaugos nuo saulės naudojimas – tai pagrindinis raukšlių kaltininkas! Net geriausias kremas nepadės, jei ignoruojate SPF.
4. Tikimasi momentinio rezultato – prevencija veikia ilgainiui, rezultatai matomi po 2–3 mėnesių.

The post Kada pradėti naudoti priemones nuo raukšlių? Tikros specialistų rekomendacijos appeared first on PANELĖ.

Kai kalbama apie efektyvią odos priežiūrą, vis dažniau girdime apie vieną stebuklingą ingredientą, kuris spindi tiek ekspertų rekomendacijose, tiek grožio entuziastų rutinose. Tai – vitaminas C. Ne veltui jis vadinamas odos priežiūros superherojumi: kovoja su pigmentacija, lygina odos toną, mažina raukšles ir suteikia natūralų švytėjimą. Tad kas iš tikrųjų slepiasi už šio vitamino populiarumo ir kaip tinkamai jį naudoti?

Kas yra vitaminas C ir kaip jis veikia odą?

Vitaminas C, dar vadinamas askorbo rūgštimi, yra stiprus antioksidantas, padedantis apsaugoti odą nuo žalingo aplinkos poveikio – UV spindulių, oro taršos ir laisvųjų radikalų. Tačiau tai tik pradžia.

Štai pagrindinės priežastys, kodėl jis tituluojamas superherojumi:

• Skatina kolageno gamybą – tai baltymas, atsakingas už odos stangrumą ir elastingumą.
• Mažina pigmentines dėmes ir padeda tolyginti odos atspalvį.
• Suteikia švytėjimo – oda atrodo gyvybingesnė ir pailsėjusi.
• Apsaugo nuo ankstyvo senėjimo – padeda neutralizuoti oksidacinį stresą.

Kam labiausiai tinka vitaminas C?

Vitaminas C tinka beveik visiems odos tipams, tačiau ypač naudingas:

• Pilkos, pavargusios odos savininkams – suteikia „gyvybės efektą“.
• Turintiems pigmentinių dėmių, strazdanų ar nelygaus odos tono.
• Bręstančiai odai – padeda mažinti raukšlių atsiradimą.
• Riebiai, linkusiai į spuogus odai – spartina gijimą ir ramina uždegimus.

Kaip naudoti vitaminą C odos priežiūros rutinoje?

Vitaminas C dažniausiai randamas serumuose, nes tokia forma leidžia pasiekti didžiausią veikliosios medžiagos koncentraciją. Taip pat jo galima rasti kremuose ar net tonikuose.

Naudojimo rekomendacijos:

1. Ryte, po prausimosi, prieš kremą ir SPF – taip jis efektyviausiai apsaugos nuo aplinkos streso.
2. Derinkite su SPF kremu – vitaminas C sustiprina apsaugą nuo saulės žalos.
3. Venkite maišyti su retinoliu arba rūgštimis vienu metu – tai gali sudirginti odą (geriau šiuos produktus naudoti skirtingu metu: C ryte, retinolį vakare).

Į ką atkreipti dėmesį renkantis vitaminą C?

Kad vitaminas C būtų veiksmingas, svarbu pasirinkti kokybišką produktą:

• Ieškokite pavadinimo “L-ascorbic acid” – tai gryniausia ir aktyviausia forma.
• Koncentracija: pradedantiesiems rekomenduojama 10–15 %, pažengusiems – iki 20 %.
• Stiklinė tamsi pakuotė – apsaugo nuo oksidacijos.
• Papildomos veikliosios medžiagos: vitaminas E ir ferulo rūgštis sustiprina C efektyvumą.

Dažniausios klaidos naudojant vitaminą C

Net ir šis superherojus gali būti mažiau veiksmingas, jei naudojamas netinkamai:

• Per dažnas naudojimas ar per stipri koncentracija gali dirginti odą.
• Laikymas šviesoje ar šilumoje – vitaminas C greitai oksiduojasi ir praranda savybes.
• Nepakankama apsauga nuo saulės – be SPF gali padidinti jautrumą UV spinduliams.

The post Odos priežiūros superherojus. Kas tai? Vitaminas C – švytėjimo, jaunystės ir apsaugos garantas appeared first on PANELĖ.

Kompleksiniai vitaminai, vitaminas C ir D, Omega-3, magnis, cinkas – šiuos ir kitus vitaminus bei maisto papildus daugelis renkasi vartoti šaltuoju periodu. Tačiau ar visų žiemos vitaminų vartojimą verta tęsti ir vasarą? Pavyzdžiui, atšilus orams, dažnas nutraukia vitamino D ar vitamino C vartojimą, kiti šiuos vitaminus vartoja be pertraukų. Specialistės papasakojo, kokių vitaminų iš tikrųjų reikia organizmui šiltuoju metu laiku, kokia mityba užtikrina, kad gautume visas reikalingas medžiagas, bei atskleidė, koks įprotis gali pridaryti žalos mūsų sveikatai.

Populiariausi vasaros vitaminai

Anot BENU vaistininkės Lauros Kairiūkštienės, jei pavasarį vaistinėse pirkėjai dažniausiai teiraujasi vitaminų D ir C, B grupės vitaminų, geležies papildų, Omega-3 riebalų rūgščių ar imuninę sistemą stiprinančių papildų, tai vasarą paklausiausi kiti vitaminai.

„Norėdami apsidrausti nuo prakaitavimo ir mėšlungių, aktyvūs žmonės renkasi magnį, elektrolitus, taip pat teiraujasi antioksidantų, reikalingų apsaugoti odą nuo saulės žalos, populiarūs ir odai, plaukams bei nagams reikalingi kolagenas, biotinas ir cinkas. Pastebime, kad vasarą paklausūs virškinimą gerinantys bei nuo vabzdžių įkandimų apsaugantys papildai – pavyzdžiui, vitaminas B1 kartais naudojamas kaip natūrali apsauga“, – sako L. Kairiūkštienė.

Pasak vaistininkės, šiltuoju metų laiku organizmui dažnai tenka prisitaikyti prie didesnio fizinio aktyvumo, daugiau saulės, temperatūrų svyravimų ir galimo prakaitavimo, todėl verta rinktis papildus, kurie padeda palaikyti energiją, drėgmės balansą ir imuninę sistemą.

Vitamino D dilema: tęsti ar nutraukti?

Nors pavasarį, kai dažniau lepina saulė, dažnas renkasi nutraukti vitamino D vartojimą, pasak „Tavo klinika“ šeimos bei vidaus ligų gydytojos Rūtos Maciulevičienės, Lietuvoje efektyvi vitamino D sintezė odoje prasideda tik balandžio pabaigoje ar gegužę, kai ultravioletiniai spinduliai pasiekia pakankamą lygį.

„Reikia turėti omenyje, kad dauguma vaikų ir suaugusiųjų nepakankamai ilgai būna saulėje, dėvi pilnai kūną dengiančius drabužius arba naudoja stiprią apsaugą nuo saulės, todėl natūrali sintezė gali būti nepakankama. Be to, papildomas vartojimas rekomenduojamas rizikos grupėms – žmonėms su antsvoriu, tamsesne oda, tam tikrais sveikatos sutrikimais ar vyresnio amžiaus asmenims. Dėl šių priežasčių daugeliu atvejų verta tęsti vitamino D vartojimą, o kilus abejonių – pasitikrinti vitamino D kiekį kraujyje“, – pataria R. Maciulevičienė.

Kompleksiniai vitaminai ar pavieniai papildai?

Besirūpinantys savo sveikata dažnai susiduria ir su kita dilema: ką rinktis – vartoti kompleksinius vitaminus ar pavienius papildus? Anot L. Kairiūkštienės, kompleksinius vitaminus verta rinktis tuomet, kai neturime aiškių nusiskundimų ir norime profilaktiškai pasirūpinti savo organizmu: „Jie taip pat pravers ir tais atvejais, kai mityboje trūksta daržovių, žuvies, vaisių ar grūdinių produktų, kai gyvename labai aktyviai ir patiriame didelį fizinį krūvį. Vitaminų kompleksai taip pat naudingi vyresnio amžiaus žmonėms – jiems reikia daugiau B grupės vitaminų, vitamino D, kalcio, todėl kompleksai gali būti patogus sprendimas.“

Tuo tarpiu pavienius vitaminus verta rinktis tuomet, kai kraujo tyrimai parodo konkretų magnio, vitamino D ar geležies trūkumą, arba tada, kai gydytojas paskiria didesnę dozę konkretaus vitamino ar mineralo.

Kurių vitaminų vartojimą vasarą reikėtų nutraukti?

Anot L. Kairiūkštienės, imunitetui vasarą tenka mažesnis krūvis nei žiemą, o per didelis stimuliavimas ilgainiui gali jį išbalansuoti, todėl imuniteto stipriklių, tokių kaip vitaminas C, cinkas ar ežiuolė, nederėtų vartoti ištisus metus. Šiuos vitaminus rekomenduojama vartoti kursais, pavyzdžiui, 2-4 savaites, o paskui derėtų padaryti pertrauką.

„Žalingas gali būti ir geležies perteklius – ypač, jeigu nėra nustatytas geležies trūkumas, – pastebi vaistininkė. – Geležį visada geriausia vartoti vadovaujantis kraujo tyrimų rezultatais, o ne profilaktiškai. Taip pat be pertraukų nepatariama vartoti stresui valdyti skirtų adaptogenų, pavyzdžiui, rodiolių ar ašvagandos – vartojant šiuos papildus ištisus metus, jie gali prarasti savo efektyvumą.“

Kada gresia hipervitaminozė ar net organų pažeidimai?

Vaistininkė priduria, kad ištisus metus nederėtų vartoti ir riebaluose tirpių vitaminų, pavyzdžiui, vitaminų A, E, K ir D, kurie kaupiasi organizme. Jai pritaria ir R. Maciulevičienė, teigianti, kad perdozavus vitamino A, pasireiškia galvos skausmas, pykinimas, odos pokyčiai, o vaikams – augimo sutrikimai. „Vitamino D perteklius sukelia hiperkalcemiją, dėl kurios atsiranda silpnumas, vėmimas, troškulys, inkstų pažeidimai“, – sako gydytoja. 

Anot R. Maciulevičienės, profilaktiškai vartojant maisto papildus didelėmis dozėmis ir neturint aiškių indikacijų galima padaryti žalos sveikatai: „Nors tam tikrais atvejais vitaminų ir mikroelementų vartojimas yra būtinas, perteklinis naudojimas gali sukelti hipervitaminozę, mikroelementų disbalansą ar organų pažeidimus. Kai kurios medžiagos gali sąveikauti tarpusavyje ar su vartojamais medikamentais ir šitaip trikdyti įprastas fiziologines funkcijas. Todėl bet kokių papildų vartojimas turėtų būti pagrįstas individualiu poreikiu pasitarus su gydytoju.“

Natūralus būdas stiprinti organizmą – subalansuota mityba

Šiltuoju metų laiku organizmą galima stiprinti natūraliai – pavyzdžiui, įtraukiant į racioną daugiau vitaminų ir mineralų turinčio sezoniško maisto, kuris kompensuoja tai, ko organizmui trūko žiemą. Pasak L. Kairiūkštienės, vitamino C gausu petražolėse, krapuose, daigintuose grūduose, rūgštynėse, dilgėlėse, juoduosiuose serbentuose, citrusiniuose vaisiuose, paprikose.

„Geležies gausu jautienoje, kepenėlėse, kiaušiniuose, burokėliuose, špinatuose, lęšiuose, pupelėse, moliūgų sėklose, o raumenims ir nervų sistemai reikalingo magnio galime gauti valgydami grikius, avižas, migdolus, žaliuosius lapinius augalus, bananus. B grupės vitaminų esama viso grūdo produktuose, mėsoje, kiaušiniuose, mielių dribsniuose, o Omega-3 riebalų rūgščių – linų sėmenyse, čija sėklose, riebioje žuvyje, graikiniuose riešutuose. Žarnyno mikroflorą pastiprinsime rinkdamiesi fermentuotus produktus, tokius kaip rauginti kopūstai ar kefyras“, – pataria vaistininkė.

The post Vitaminai ir papildai atšilus orams: atskleidė, kurių vitaminų nereikia vartoti ištisus metus, ir įvardijo klaidą, galinčią pakenkti sveikatai appeared first on PANELĖ.

Vitaminas C yra vienas populiariausių ir labiausiai žinomų vitaminų pasaulyje. Jis siejamas su imuniteto stiprinimu, sveika oda ir bendru organizmo stiprinimu. Tačiau aplink šį vitaminą sklando daugybė mitų, kurie dažnai klaidina žmones. Ar tikrai vitaminas C apsaugo nuo peršalimo? Ar galima jo perdozuoti? Šiame straipsnyje aptarsime didžiausius mitus apie vitaminą C ir sužinosime, kas yra tiesa, o kas – klaidingas įsitikinimas.

1 mitas: vitaminas C apsaugo nuo peršalimo

🔎 Tiesa ar mitas? MITAS

Nors vitaminas C yra būtinas imunitetui, moksliniai tyrimai rodo, kad jis negali visiškai apsaugoti nuo peršalimo. Tačiau jis gali sutrumpinti ligos trukmę ir sušvelninti simptomus, ypač jei organizme trūksta šio vitamino.

💡 Išvada: reguliarus vitamino C vartojimas gali pagerinti imuninės sistemos veiklą, tačiau jis nėra stebuklingas vaistas nuo peršalimo ar gripo.

2 mitas: kuo daugiau vitamino C, tuo geriau

🔎 Tiesa ar mitas? MITAS

Vitaminas C yra vandenyje tirpus, todėl organizmas pašalina perteklių su šlapimu. Tačiau per didelis kiekis (daugiau nei 2000 mg per dieną) gali sukelti šalutinį poveikį, pvz.:
❌ Virškinimo sutrikimus (viduriavimą, pykinimą).
❌ Inkstų akmenų riziką (ypač žmonėms, linkusiems į inkstų ligas).

💡 Išvada: vartojant vitaminą C, svarbiausia laikytis rekomenduojamos dienos normos:

• Suaugusiems – 75–90 mg per dieną.
• Sportuojantiems ar esant stresui – iki 200 mg per dieną.

3 mitas: citrinos yra geriausias vitamino C šaltinis

🔎 Tiesa ar mitas? MITAS

Nors citrinos turi vitamino C, jų kiekis nėra didžiausias. Daugiau vitamino C galite rasti:
🥦 Brokoliuose – 89 mg / 100 g
🌶 Raudonosiose paprikose – 152 mg / 100 g
🍊 Apelsinuose – 53 mg / 100 g
🥝 Kiviuose – 92 mg / 100 g

💡 Išvada: norint gauti pakankamą vitamino C kiekį, svarbu valgyti įvairius vaisius ir daržoves, ne tik citrinas.

4 mitas: vitaminas C suteikia energijos

🔎 Tiesa ar mitas? MITAS

Vitaminas C nėra energijos šaltinis, nes nesuteikia kalorijų kaip angliavandeniai ar riebalai. Tačiau jis dalyvauja geležies pasisavinimo procese, kuris gali padėti kovoti su nuovargiu, ypač jei trūksta geležies.

💡 Išvada: jei jaučiatės pavargę, patikrinkite geležies kiekį kraujyje – vitaminas C gali padėti, bet nėra tiesioginis energijos šaltinis.

5 mitas: vitaminas C apsaugo nuo vėžio

🔎 Tiesa ar mitas? MITAS (bet su išlyga)

Kai kurie tyrimai rodo, kad vitaminas C gali padėti apsaugoti ląsteles nuo oksidacinės žalos, tačiau tai nereiškia, kad jis tiesiogiai apsaugo nuo vėžio.

🔬 Ką sako mokslas?

• Vitamino C antioksidacinės savybės padeda kovoti su laisvaisiais radikalais, kurie gali būti viena iš vėžio priežasčių.
• Tačiau nėra pakankamai įrodymų, kad papildų vartojimas gali apsaugoti nuo vėžio ar jį išgydyti.

💡 Išvada: valgant natūralių vitamino C turinčių produktų (vaisių, daržovių), organizmas gauna stiprią antioksidacinę apsaugą, tačiau vien tik šis vitaminas nėra vėžio prevencijos garantija.

6 mitas: geriausia vartoti vitaminą C iš papildų

🔎 Tiesa ar mitas? MITAS

Nors papildai gali būti naudingi žmonėms, kurie negauna pakankamai vitamino C su maistu, geriausias šaltinis vis dar yra natūralūs produktai.

🍏 Kodėl natūralus maistas geriau?

• Vaisiuose ir daržovėse vitaminas C veikia kartu su kitomis naudingomis medžiagomis (pvz., flavonoidais, antioksidantais), todėl organizmas jį geriau pasisavina.
• Natūralūs produktai neturi sintetinių priedų ar konservantų.

💡 Išvada: jei valgote pakankamai šviežių vaisių ir daržovių, papildai dažniausiai nereikalingi.

The post Didžiausi mitai apie vitaminą C: ką iš tikrųjų turėtumėte žinoti? appeared first on PANELĖ.

Serumai – tai itin koncentruotos grožio priemonės, skirtos intensyviai odos priežiūrai. Jų lengva tekstūra ir didelis aktyvių ingredientų kiekis leidžia serumu greitai įsigerti ir efektyviai veikti odos sluoksniuose. Tačiau, norint pasiekti geriausių rezultatų, svarbu žinoti, kaip tinkamai naudoti serumus. Štai keletas patarimų pradedantiesiems.

1. Pasirinkite serumą pagal savo odos poreikius

Pirmas žingsnis – išsirinkti tinkamą serumą, kuris atitiktų jūsų odos poreikius. Serumų yra įvairių rūšių, skirtų:

• Drėkinimui – sudėtyje yra hialurono rūgšties, kuri intensyviai drėkina ir palaiko odos elastingumą.
• Spindesiui ir skaistumui – su vitaminais C ir E, kurie padeda pašviesinti odą ir suvienodinti jos toną.
• Prieš senėjimą – su retinoliu arba peptidais, kurie mažina smulkias raukšleles ir skatina odos regeneraciją.
• Aknės gydymui – su salicilo rūgštimi arba niacinamidu, kurie padeda kovoti su spuogais ir riebalų pertekliumi.

Prieš pirkdami serumą, apsvarstykite savo odos problemas ir tikslus, kuriuos norite pasiekti.

2. Valykite odą prieš naudojant serumą

Serumas efektyviausiai veikia ant švarios, paruoštos odos, todėl pradėkite nuo kruopštaus veido valymo. Rekomenduojama naudoti prausiklį, kuris pašalins nešvarumus ir riebalų perteklių, kad serumas galėtų lengviau įsigerti į odą.

3. Naudokite toniką arba esenciją

Naudojant serumą ant lengvai drėgnos odos, jo veikliosios medžiagos gali įsigerti greičiau ir giliau. Po prausiklio galite švelniai padengti veidą toniku arba esencija – tai sudrėkins odą ir pagerins serumų pasisavinimą.

4. Naudokite tinkamą serumo kiekį

Dauguma pradedančiųjų padaro klaidą, naudodami per didelį arba per mažą serumo kiekį. Paprastai veidui pakanka 2-3 lašų, nes serumai yra labai koncentruoti. Nedidelį kiekį įmasažuokite į odą švelniais judesiais, vengiant akių srities.

5. Taikykite švelnius patapšnojimus

Norėdami pagerinti serumo įsigėrimą, patapšnokite odą pirštais arba švelniai masažuokite veidą. Tai padeda serumo sudėtinėms dalims greičiau įsigerti, o jūsų oda iškart jausis švytinti ir atgaivinta.

6. Laikykitės tinkamos serumo pritaikymo sekos

Serumas turėtų būti naudojamas prieš drėkiklius ir kitus sunkesnius produktus, nes jis yra lengvesnės konsistencijos ir turi įsigerti giliai į odą. Štai teisinga veido priežiūros seka:

1. Prausiklis
2. Tonikas arba esencija
3. Serumas
4. Akių kremas (jei naudojate)
5. Drėkiklis
6. Apsauga nuo saulės (rytais)

7. Pradėkite nuo vieno serumo

Jei esate pradedantysis, venkite naudoti keletą serumų vienu metu, nes tai gali sudirginti odą. Pradėkite nuo vieno serumo ir stebėkite, kaip jis veikia jūsų odą. Jei oda teigiamai reaguoja, galite po kurio laiko pridėti kitą serumą, tačiau naudokite jį skirtingu paros metu, pvz., vieną ryte, kitą vakare.

8. Naudokite reguliariai

Serumai pasiekia geriausius rezultatus, kai yra naudojami reguliariai. Atsižvelgiant į serumo tipą, jį rekomenduojama naudoti kasdien arba kelis kartus per savaitę. Reguliarus naudojimas padės odai tapti lygesnei, spindinčiai ir pagerins jos būklę.

9. Saugokitės saulės

Kai kurie serumai, pavyzdžiui, su retinoliu ar vitaminu C, daro odą jautresnę saulės šviesai. Tokius serumus geriausia naudoti vakarais, o ryte būtina naudoti apsaugą nuo saulės. Tai padės išvengti odos sudirgimo ir apsaugos nuo žalingo UV spindulių poveikio.

10. Saugokite serumus tinkamoje vieta

Kai kurie serumai, ypač tie, kurių sudėtyje yra vitamino C ar retinolio, yra jautrūs šviesai ir oro poveikiui. Laikykite juos vėsioje, tamsioje vietoje, kad jų veikliosios medžiagos neprarastų efektyvumo. Kai kuriuos serumus galima laikyti net šaldytuve, kad jie išliktų švieži ilgiau.

The post Kaip teisingai naudoti serumus? Patarimai pradedantiesiems appeared first on PANELĖ.

Vitamino C serumas tapo vienu populiariausių produktų odos priežiūros pasaulyje, ir ne be priežasties. Šis galingas antioksidantas suteikia daugybę naudingų savybių odai, pradedant nuo jaunatviško švytėjimo ir baigiant raukšlių mažinimu. Jei ieškote veiksmingo būdo pagerinti odos būklę, vitamino C serumas gali būti puikus pasirinkimas. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines šio serumo naudas ir kodėl jį verta įtraukti į savo grožio rutiną.

1. Stiprus antioksidantas

Vitamino C serumas yra vienas iš stipriausių antioksidantų, galinčių apsaugoti odą nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio. Šie laisvieji radikalai atsiranda dėl aplinkos poveikio, tokio kaip tarša ir UV spinduliai, kurie gali paspartinti odos senėjimą. Naudojant vitamino C serumą, oda tampa atsparesnė šiems neigiamiems veiksniams ir ilgiau išlieka sveika bei švytinti.

2. Skatina kolageno gamybą

Viena iš svarbiausių vitamino C savybių – jo gebėjimas skatinti kolageno gamybą. Kolagenas yra pagrindinė medžiaga, atsakinga už odos stangrumą ir elastingumą. Su amžiumi kolageno gamyba mažėja, todėl oda praranda savo elastingumą, atsiranda raukšlių. Vitamino C serumas padeda atkurti šį procesą ir suteikia odai jaunatvišką išvaizdą.

3. Šviesina odą

Vitamino C serumas yra puikus pagalbininkas kovojant su tamsiomis dėmėmis ir pigmentacija. Reguliariai naudojant šį produktą, oda tampa šviesesnė, tolygesnės spalvos, o dėmės ir pigmentinės zonos sumažėja. Ši savybė ypač naudinga žmonėms, turintiems spuogų randų ar odos dėmių dėl saulės poveikio.

4. Sumažina raukšles

Vitamino C serumas taip pat veiksmingai mažina smulkias raukšles ir smulkias linijas. Kadangi vitaminas C stimuliuoja kolageno gamybą, oda tampa lygesnė ir stangresnė, o raukšlės tampa mažiau pastebimos. Tai gali būti natūrali alternatyva botoksui ar kitoms invazinėms procedūroms.

5. Apsauga nuo saulės

Nors vitamino C serumas nesuteikia pilnos apsaugos nuo saulės, jis gali padėti sumažinti UV spindulių daromą žalą. Naudojant serumą kartu su apsauginiu kremu nuo saulės, oda tampa labiau apsaugota nuo saulės sukeltų pažeidimų, tokių kaip pigmentinės dėmės ir ankstyvas odos senėjimas.

6. Mažina odos paraudimą ir uždegimus

Vitamino C serumas turi priešuždegiminių savybių, kurios padeda sumažinti odos paraudimą ir dirginimą. Tai puiki priemonė tiems, kurie kenčia nuo jautrios, į raudonumą linkusios odos, arba tokių būklių kaip rožinė. Serumas gali padėti nuraminti odą ir pagerinti jos būklę.

Kaip teisingai naudoti vitamino C serumą?

Norint pasiekti geriausių rezultatų, svarbu žinoti, kaip tinkamai naudoti vitamino C serumą. Jį reikėtų tepti ant švarios, sausos odos, prieš drėkinamąjį kremą ir apsauginį kremą nuo saulės. Rekomenduojama serumą naudoti ryte, nes jis suteikia apsaugą nuo aplinkos poveikio dienos metu. Tačiau jei turite jautrią odą, galite serumą pradėti naudoti kelis kartus per savaitę, o vėliau palaipsniui didinti naudojimo dažnumą.

The post Vitamino C serumo nauda odai: kodėl verta jį įtraukti į savo odos priežiūros rutiną? appeared first on PANELĖ.

Perėjimas iš vasaros į rudens sezoną dažnai susijęs su padidėjusia peršalimo, gripo ir kitų infekcijų rizika. Norint išlikti sveikam rudenį, būtina rūpintis ne tik subalansuota mityba, bet ir papildomai stiprinti organizmą vitaminais. Šiame straipsnyje aptarsime, kokius vitaminus svarbu vartoti rudenį, kad palaikytumėte stiprią imuninę sistemą ir gerą sveikatą.

1. Vitaminas C

Vitaminas C yra vienas iš svarbiausių vitaminų, kuris padeda stiprinti imuninę sistemą. Jis skatina baltųjų kraujo kūnelių gamybą, kurie yra pagrindiniai kovotojai su infekcijomis. Be to, vitaminas C veikia kaip antioksidantas, saugantis ląsteles nuo laisvųjų radikalų žalos. Šis vitaminas taip pat padeda mažinti uždegimą ir stiprina odos barjerą, apsaugantį nuo bakterijų ir virusų.

Kur rasti vitaminą C:
Citrusiniai vaisiai (apelsinai, citrinos, greipfrutai), paprikos, brokoliai, briuselio kopūstai, kiviai, braškės ir špinatai yra puikūs šaltiniai. Jei mityboje trūksta šių produktų, verta apsvarstyti vitaminų papildų vartojimą.

2. Vitaminas D

Vitaminas D yra ypač svarbus rudens ir žiemos mėnesiais, kai sumažėja saulės spindulių kiekis, o mūsų organizmas natūraliai gamina mažiau šio vitamino. Vitaminas D ne tik palaiko kaulų sveikatą, bet ir turi esminį vaidmenį stiprinant imuninę sistemą. Tyrimai rodo, kad žmonės, turintys žemą vitamino D lygį, dažniau serga peršalimu ir gripu.

Kur rasti vitaminą D:
Saulės šviesa yra pagrindinis vitamino D šaltinis, tačiau rudenį ir žiemą verta ieškoti kitų šaltinių: riebios žuvys (lašiša, tunas), kiaušiniai, pienas ir grybai gali padėti papildyti vitamino D atsargas. Jei šių produktų nepakanka arba gyvenate vietovėje, kur saulės šviesos mažai, verta apsvarstyti vitamino D papildus.

3. Vitaminas A

Vitaminas A yra būtinas sveikai imuninei sistemai ir odos barjero funkcijai. Jis padeda apsaugoti gleivines, kurios yra pirmoji mūsų kūno gynybos linija nuo bakterijų ir virusų. Vitaminas A taip pat svarbus akims ir bendrai ląstelių regeneracijai.

Kur rasti vitaminą A:
Morkos, saldžiosios bulvės, moliūgai, špinatai, kiaušiniai ir kepenys yra puikūs vitamino A šaltiniai. Įtraukus šiuos maisto produktus į rudeninę mitybą, padidinsite savo organizmo gebėjimą kovoti su infekcijomis.

4. Vitaminas E

Vitaminas E yra galingas antioksidantas, padedantis apsaugoti ląsteles nuo oksidacinio streso ir stiprinantis imuninę sistemą. Jis taip pat gali padėti pagerinti odos būklę, kuri rudenį ir žiemą gali būti linkusi į sausumą ir dirginimą dėl šalto oro ir šildymo.

Kur rasti vitaminą E:
Aliejiniai riešutai (migdolai, lazdyno riešutai), sėklos (saulėgrąžų sėklos), avokadai ir augaliniai aliejai (alyvuogių aliejus, saulėgrąžų aliejus) yra geri vitamino E šaltiniai. Įtraukus šiuos produktus į savo kasdienę mitybą, padėsite savo organizmui kovoti su infekcijomis ir išlaikyti odos drėgmę.

5. B grupės vitaminai

B grupės vitaminai, ypač B6 ir B12, yra būtini energijos apykaitai, smegenų funkcijai ir nervų sistemos sveikatai. Jie taip pat prisideda prie imuninės sistemos stiprinimo. Vitaminas B6 padeda organizmui gaminti antikūnus, o B12 skatina raudonųjų kraujo kūnelių gamybą, padedančią transportuoti deguonį ir maistines medžiagas visame kūne.

Kur rasti B grupės vitaminus:
Paukštiena, žuvis, kiaušiniai, pilno grūdo produktai, ankštiniai augalai ir žaliosios daržovės, tokios kaip špinatai ir brokoliai, yra geri B grupės vitaminų šaltiniai. Jei esate vegetaras ar veganas, verta apsvarstyti B12 papildų vartojimą, nes šis vitaminas daugiausia randamas gyvūniniuose produktuose.

6. Cinkas

Nors cinkas nėra vitaminas, jis yra labai svarbus mineralas, būtinas stipriai imuninei sistemai. Cinkas padeda organizmui kovoti su infekcijomis, stiprina ląstelių apsaugą ir skatina žaizdų gijimą. Rudens metu, kai peršalimo ligos dažnesnės, papildomas cinko vartojimas gali padėti sumažinti ligos riziką ir trukmę.

Kur rasti cinką:
Mėsa, jūros gėrybės (ypač austrės), sėklos, riešutai ir pilno grūdo produktai yra geri cinko šaltiniai. Jei manote, kad jūsų mityboje trūksta šių maisto produktų, galite vartoti cinko papildus.

Patarimai, kaip išlaikyti gerą sveikatą rudenį

Papildai: jei jūsų mityba nepakankamai aprūpina organizmą vitaminais ir mineralais, pasikonsultuokite su gydytoju ar mitybos specialistu dėl galimo papildų vartojimo. Tai gali padėti išlaikyti gerą sveikatą ir stiprų imunitetą.

Subalansuota mityba: įtraukite į savo racioną kuo daugiau šviežių, maistingų produktų, kurie užtikrins, kad gausite reikiamą vitaminų ir mineralų kiekį. Daržovės, vaisiai, riešutai ir žuvis yra puikūs pasirinkimai rudens sezonui.

Fizinė veikla: net ir rudenį svarbu išlikti fiziškai aktyviam. Reguliarus fizinis aktyvumas stiprina imuninę sistemą, padeda palaikyti sveiką kūno svorį ir gerina nuotaiką.

Pakankamas poilsis: geras miegas yra būtinas stipriai imuninei sistemai. Stenkitės miegoti bent 7–8 valandas per naktį ir vengti streso.

The post Kokius vitaminus reikia vartoti rudenį, kad išliktum sveikas? appeared first on PANELĖ.

Rudeniui įsibėgėjant, mūsų kūnas pradeda prisitaikyti prie šaltesnio ir drėgnesnio klimato, sumažėjusios saulės šviesos bei sezoniškų mitybos pokyčių. Šiuo metų laiku moters organizmui ypač svarbu užtikrinti tinkamą vitaminų kiekį, kad išlaikytų sveikatą, energiją ir imunitetą. Šiame straipsnyje aptarsime tris pagrindinius vitaminus, kurių kiekis rudenį yra itin svarbus moterims.

1. Vitaminas D

Kodėl svarbus?
Vitaminas D yra vienas iš svarbiausių vitaminų šaltuoju metų laiku. Jis padeda reguliuoti kalcio ir fosforo kiekį organizme, stiprina kaulus, palaiko imuninę sistemą ir netgi gerina nuotaiką. Kadangi saulės šviesos rudenį ir žiemą yra mažiau, mūsų organizmas negauna pakankamo kiekio šio vitamino natūraliai per odą, tad būtina jo papildomai gauti su maistu ar papildais.

Kaip gauti daugiau vitamino D?
Pagrindiniai vitamino D šaltiniai yra riebi žuvis (lašiša, skumbrė), kiaušiniai, pieno produktai ir kai kurie grūdai, kurie yra papildyti šiuo vitaminu. Taip pat svarbu apsvarstyti vitamino D papildus, ypač jei praleidžiate daug laiko patalpose arba gyvenate vietovėje, kur saulės šviesos mažai.

2. Vitaminas C

Kodėl svarbus?
Vitaminas C – tai antioksidantas, kuris stiprina imuninę sistemą ir padeda apsisaugoti nuo peršalimo bei gripo, kurie rudenį yra labai dažni. Be to, jis padeda organizmui kovoti su uždegimais, palaiko sveiką odą ir stiprina jungiamuosius audinius, o tai ypač svarbu esant vėsesniam ir sausam orui, kai oda tampa jautresnė.

Kaip gauti daugiau vitamino C?
Geriausi vitamino C šaltiniai yra citrusiniai vaisiai (apelsinai, citrinos, greipfrutai), uogos (braškės, šaltalankiai), paprikos, brokoliai ir špinatai. Stenkitės įtraukti šiuos maisto produktus į savo rudeninę mitybą, kad padidintumėte organizmo atsparumą virusams ir palaikytumėte gerą bendrą sveikatą.

3. Vitaminas B6

Kodėl svarbus?
Vitaminas B6 yra itin svarbus moterims dėl savo poveikio hormonų balansui ir nuotaikai. Šis vitaminas padeda reguliuoti hormoninį ciklą, mažina PMS simptomus ir gerina smegenų veiklą. Taip pat jis prisideda prie energijos gamybos ir padeda kovoti su nuovargiu, kuris dažnai pasireiškia rudenį, kai prarandame dalį natūralios šviesos ir jaučiame energijos trūkumą.

Kaip gauti daugiau vitamino B6?
Šio vitamino galima rasti riešutuose, sėklose, paukštienoje, žuvyje, bulvėse ir pilno grūdo produktuose. Praturtinkite savo rudeninį racioną šiais produktais, kad pagerintumėte savo hormonų balansą ir palaikytumėte energiją visą dieną.

The post Šalti orai įsibėgėja: 3 reikalingiausi vitaminai moters organizmui appeared first on PANELĖ.

Ar žinote, kad XVI a. į Europą iš Pietų Amerikos atkeliavę pomidorai iš pradžių laikyti nuodingais ir naudoti tik kaip stalo puošmena? Lietuvoje pomidorai pradėti auginti XIX a. kaip dekoratyvinis augalas, o maistui plačiau pradėti vartoti jau po Pirmojo pasaulinio karo. Dabar be pomidorų sunkiai įsivaizduojamas bet kuris lietuviškas šiltnamis, o derliui pasiekus piką sukame galvą, kur sunaudoti šios daržovės perteklių.

Vienas pomidoras – trečdalis vitamino C dozės

Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė pastebi, kad pomidoruose nėra daug makronutrientų, t. y. baltymų, riebalų ir angliavandenių, tačiau gausu sveikatai palankių mikronutrientų: polifenolių, vitaminų, mineralinių medžiagų.

Dr. E. Gavelienė pažymi, kad pomidoruose yra įvairių B grupės vitaminų, įskaitant folatus, kurie labai svarbūs ląstelių atsinaujinimui.

„Be to, vienas vidutinio dydžio pomidoras aprūpina žmogaus organizmą net 30 procentų reikalingos dienos vitamino C dozės. Šiose daržovėse taip pat gausu kalio bei vitamino K1, kuris svarbus kraujo krešumo reguliavimui ir kaulų sveikatai. Pomidorų sezono metu šias daržovės išties verta įtraukti į savo racioną“, – sako dr. E. Gavelienė.

Pomidorai taip pat yra vienas svarbiausių likopeno, karotinoido, turinčio antioksidacinių savybių, šaltinis. Ši medžiaga svarbi lėtinio uždegimo bei cukrinio diabeto, širdies kraujagyslių ligų, vėžio išsivystymo prevencijai. Dar pomidoruose pakankamai daug skaidulų, ypač, jei jie valgomi su visa odele.

Ir žali, ir konservuoti

Pasak gydytojos dietologės, paprasčiausia pomidorus vartoti žalius: tereikia nuplauti, supjaustyti, pagardinti prieskoniais ir jie jau paruošti valgyti.

Tačiau pomidorai taip pat gali būti ir įvairiausių karštųjų patiekalų dalis, o jų perteklių galima konservuoti įvairiausiais būdais.

Iš šviežių pomidorų galima gaminti sultis ir padažus. Kitas populiarus pomidorų vartojimo būdas – džiovinimas.

„Šis Italijoje atsiradęs receptas naudojamas daugelyje pasaulio šalių ir taip paruošti pomidorai gali būti puikus priedas tiek prie karštų, tiek prie šaltų patiekalų, arba valgomas su duona kaip užkandis. Kiekvienas žmogus tikrai ras jam tinkamą vartojimo formą, kad galėtų pomidorus įtraukti į savo kasdienį valgiaraštį“, – sako dr. E. Gavelienė.

Pomidorų rūšių – gausu

Pasak prekybos tinklo „Rimi“ ryšių su visuomene ir korporatyvinės atsakomybės vadovės Eglės Krasauskienės, pomidorų rūšių yra gausybė ir jas galime rinktis tiek pagal skonį, tiek pagal išvaizdą, tiek pagal ruošiamą patiekalą.

Priklausomai nuo veislės pomidorų yra saldesnių, rūgštesnių, saldžiarūgščių, su daugiau sėklų arba „mėsingesnių“.

„Jeigu pomidorus dedate į salotas, patariu rinktis minkštesnius ir „mėsingesnius“ – tas veisles, kurios turi mažiau sėklyčių. Salotoms, patiekalų gamybai bei padažams tinka minkšti ir kuo labiau prinokę pomidorai. Tuomet iškart pajusite jų skonines savybes bei kvapą“, – sako ekspertė.

Norint nusipirkti pomidorus ilgesniam laikymui, reikėtų rinktis šviesesnius ir kietesnius – tuomet pomidorai baigs sunokti namuose.

Patariama laikyti atskirai

Specialistė rekomenduoja pomidorus laikyti kambario temperatūroje, atokiau nuo tiesioginių saulės spindulių – vaiskočiais į viršų. Be to, verta žinoti, jog laikomi šalia kitų produktų pomidorai genda kur kas greičiau nei laikomi atskirai.

Sunokusius pomidorus patariama suvartoti per savaitę, o jei nuspręsite pomidorus laikyti šaldytuve, jie gali pasidaryti vandeningi.

„Jei turite daug pomidorų – džiovinkite juos. Tokiais pomidorais galėsite pakeisti saulėje džiovintus pomidorus, kurie tinka daugybei patiekalų“, – pataria E. Krasauskienė.

Jei sukate galvą, kaip sunaudoti gausiai užderėjusių pomidorų perteklių, ekspertė pataria pasigaminti pigų ir sveikatai palankų troškinį su pupelėmis ir špinatais.

RECEPTAS

Pupelių ir pomidorų troškinys su špinatais

Troškiniui reikės:

• 3 v. š. aliejaus;
• 2 v. š. pomidorų pastos arba kečupo;
• 230 g raudonųjų pupelių;
• 230 g baltųjų pupelių;
• 230 g pjaustytų pomidorų;
• 1 a. š. čiobrelių;
• 1 a. š. rozmarinų;
• 2 skiltelių česnako;
• 3 vnt. džiovintų abrikosų;
• 60 g špinatų;
• 30 g tarkuoto sūrio;
• Druskos ir pipirų pagal skonį.

Gaminimo eiga:

1. Keptuvėje įkaitinkite aliejų.
2. Įdėkite pomidorų pastą arba kečupą ir minutę maišydami pakepinkite.
3. Suberkite nusausintas pupeles, pomidorus, pjaustytas žoleles, džiovintus abrikosus (smulkiai pjaustytus), česnaką (išspaustą per česnakų spaustuvę), druską ir pipirus.
4. Troškinkite ant vidutinės ugnies apie 15 min.
5. Įmaišykite špinatus ir patroškinkite dar 5 min.
6. Patiekite dubenėliuose, pabarstę tarkuotu sūriu ir pipirais.

Skanaus!

The post Lietuviško šiltnamio klasika: šie patarimai leis susidoroti su vienos daržovės pertekliumi appeared first on PANELĖ.