Sakurų žydėjimas – viena laukiamiausių pavasario dovanų. Vis daugiau gyventojų iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių gali pasidžiaugti šiuo įstabiu vaizdu, nes sakurų parkai sparčiai populiarėja.

„Beža Familia” savininkė, japonų sveikos gyvensenos žinovė Erika Stankevičiūtė sako, kad ši šventė simbolizuoja mistišką gamtos virsmą, kuris svarbus daugelio šalių kultūroje. Be to, ji turi gilias tradicijas ir savitas taisykles.

Didelio visuomenės dėmesio sulaukiantys žydintys medžiai japonams, pasak pašnekovės, simbolizuoja gyvenimo ciklą, o žavėjimosi japoniškų vyšnių žiedais paprotys turi savo pavadinimą – Hanami.

Stebėti, bet ne liesti

„Stebėti, o ne liesti sakuras yra viena iš šios šventės tradicijų. Mažai apie tai kalbama, bet japonams tai tarsi gyvenimo trapumo ir laikinumo simbolis, prisiminimas apie išėjusiuosius bei pagarba jiems”, – pasakoja E. Stankevičiūtė.

„Hanami” – grožėjimosi sakurų žiedais pavasario šventė Japonijoje, menanti ilgas tradicijas, jau nuo VIII amžiaus. Šie medžiai Japonijoje žydi apie 10 dienų, anksčiausiai pradeda žydėti pietinėse Okinavos salose vasario mėnesį ir vėliausiai šiauriniame Hokaide balandį.

Nemažai laiko tekančios saulės šalyje praleidusi pašnekovė pastebi, kad japonai moka į gyvenimą pažvelgti iš šalies ir pabūti savo pačių gyvenimo stebėtojais. Prisilietimas prie žiedų, jų apkabinimas, glaudimas prie veido fotografuojantis jiems yra nesuprantama.

„Labai norisi pasidalinti šia žinia, nes jos esmė tradicijos puoselėtojams yra labai reikšminga. Liesti sakurų jokiu būdu nerekomenduojama”, – įsitikinusi japonų klinikos savininkė Erika.

Ji ne sykį stebėjo, kaip tolimosios šalies atstovai su liūdesiu žvelgia į krintančius žiedlapius, o savo jausmus apibūdina lyggreitai prabėgančio gyvenimo suvokimą.

Prisiminti laikinumą

Hanami, pasak E. Stankevičiūtės, reiškia stebėti žiedų grožį ir kartu prisiminti mūsų laikinumą.

„Kaip ir pavasario žiedai mes irgi pražystame ir nukrentame.Tad, įprastai daug teigiamų emocijų sukeliantis reginys yra raginimas atsigręžti į save, savo tikslus ir svajones. Tai yra dar viena proga prisiminti gyvenimo prasmę”, – dalinasi E. Stankevičiūtė.

“Hanami”- šimtmečių tradicijų šventė Japonijoje, patys medeliai per paskutinius dešimtmečius paplito po pasaulį. Europos didmiesčiuose ir užmiesčio parkuose tapo populiarūs sakurų medelių sodai. Jie gražiai įsikomponuoja į miestų landšaftą ir džiugina įvairių tautybių žmones. Čia lankytojai stengiasi nufotografuoti žiedus ir save tuo pačiu. Ten rengiami įvairūs meniniai projektai, koncertai ir kitos šventės kurios pritraukia tūkstančius žmonių.

Sakurų parkai, alėjos ir sodeliai Lietuvoje

Vilniuje – Vilniaus universiteto botanikos sodo Vingio skyriuje, “Č. Sugiharos” sakurų parke prie Baltojo tilto ir pie MRU universiteto.

Kaune – Nemuno saloje, prie Č. Sugiharos namų muziejaus J. Tumo- Vaižganto gatvėje.

Klaipėdoje – Danės upės pakrantėje.

Šiauliuose – Dainų parke.

Panevėžyje – Pramogų ir poilsio parke.

Kretingos rajone – Japoniškame sode.

Alytuje – Sakurų alėja, Žaliojoje gatvėje.

Druskininkuose- Vijūnėlės parke.

Kalvarijoje- Sakurų parke šalia gimnazijos.

Skuode- Sakurų parke.

Pakruojyje- miesto parke, Sakurų sode.

Šilalėje – alėjoje šalia rajono ligoninės.

Raseiniuose – Maironio parke.

Kėdainiuose – Atminties skvere.

Elektrėnuose – Jaunimo sakurų parke. 

The post Sakuros Lietuvoje: kur jų galima pamatyti, ne tik Vilniuje? appeared first on PANELĖ.

Japonijos meteorologijos tarnyba ketvirtadienį pareiškė, kad šalyje labiausiai paplitusios Yoshino sakuros žydi visu grožiu – keturiomis dienomis vėliau nei vidutiniškai Tokijuje.

Sakurų žydėjimas tradiciškai lydi biudžetinių metų pradžią Japonijoje – jis įkūnija naują pradžią, o taip pat gyvenimo laikinumą. 76-erių Eiko Hirose sakė: galimybė su vyru gėrėtis vyšnių žiedais reiškia, „kad esu sveika ir kad jis yra sveikas“. „Savaime suprantamu dalyku laikome tai, kad kitais metais juos (žiedus) vėl matysime, bet kas žino? Juk gali kažkas atsitikti“, – kalbėjo senjorė.

Nors sakuros dėl šaltoko oro šiais metais žiedais apsipylė kiek vėliau, meteorologai pabrėžia, kad pumpurai dėl klimato kaitos ilgainiui sprogs vis anksčiau. Pernai sakurų žydėjimo sezonas prasidėjo jau kovo 14 d. Kaip ir 2020 bei 2021 metais, tai anksčiausia užfiksuota data.

„Nuo 1953 m. vidutinė sakurų žydėjimo pradžia Japonijoje kas dešimt metų paankstėja maždaug 1,2 dienos“, – sakoma meteorologijos tarnybos pranešime. Ilgalaikis klimato šilimas laikomas vienu ankstyvo žydėjimo veiksnių.

Sakurų žydėjimo sezonas Japonijoje vaidina ir ekonominį vaidmenį: ekonominiai jo padariniai – dėl kelionių ir švenčių po žiedais – šiais metais, anot mokslininko Katsuhiro Miyamoto, turėtų siekti 1,1 trln. jenų (apie 6,7 mlrd. eurų). 2023-iaisiais ši suma sudarė tik 661 mlrd. jenų.

The post Tokijuje visu grožiu pražydo sakuros appeared first on PANELĖ.