Nors Lietuvoje įprasta iškart po mokyklos žengti į universitetą ar kolegiją, vis daugiau abiturientų renkasi alternatyvą – laisvus metus (angl. Gap Year). Toks pasirinkimas vis dar sulaukia prieštaringų vertinimų. Vieni sako, kad tai per daug rizikingas sprendimas, kiti mano, jog tai galimybė įgyti vertingos patirties. 

„Svarbu suprasti, kad pertrauka nuo mokslų nebėra laikoma „tuščiu laiko švaistymu“, kadangi vis dažniau ji tampa strateginiu žingsniu, padedančiu priimti atsakingus ir reikalingus ateities sprendimus“, – pasakoja Lietuvos karjeros specialistų asociacijos vadovė Giedrė Valaitienė.

Pagrindinės priežastys

Pasak jos, ši tendencija tikrai dažnėja, o to priežastys yra labai individualios bei priklauso nuo asmeninių žmogaus poreikių, savijautos, tikslų ar aplinkybių. „Dažnai tai lemia noras pasirinkti „tas teisingas studijas“ ir siekis geriau pažinti save bei savo tikslus“, – sako G. Valaitienė. Kartais toks pasirinkimas gali kilti iš po intensyvaus pasiruošimo egzaminams. „Kai patiriamas psichologinis ar emocinis perdegimas po egzaminų, abiturientas gali rinktis pertrauką nuo mokslų, siekdamas atgauti asmeninę motyvaciją ar gyvenimo balansą“, – dalinasi G. Valaitienė.

Anot pašnekovės, laisvi nuo studijų metai pasirenkami ir siekiant įgyti kai kurioms studijų programoms svarbios vairavimo patirties ar norint paruošti tinkamą kūrybinių darbų portfolio. „Neretai pertrauką nuo mokslų lemia ir ekonominės priežastys – kai, norint pradėti studijuoti, iš pradžių svarbu tam sukaupti pinigų“, – tęsia ji. 

Specialistė sako, jog šiuolaikinėje darbo rinkoje vis labiau vertinami ne tik akademiniai pasiekimai, bet ir įvairiapusė gyvenimiška patirtis, turimos asmeninės ir profesinės kompetencijos. Todėl jauni žmonės vis drąsiau renkasi metų pertrauką tam, kad įgytų realių praktinių įgūdžių ir aiškiau apibrėžtų savo ateities kryptį. 

Stereotipų įtaka pasirinkimui 

Studijas nutraukusi šiaulietė Viktorija Bragytė gailisi, kad nepasirinko pertraukos nuo mokslų. Anot jos, vis dar gajūs stereotipai, kad po pertraukos jau niekur nebeįstosi. „Manau, toks pasirinkimas man būtų davęs daugiau naudos, nes galbūt tada nebūčiau metusi mokslų, o studijuočiau tai, kas man iš tiesų rūpi“, – atvirauja Viktorija. Specialistė Giedrė Valaitienė pasakoja, kad dalis mokinių tėvų laikosi tradicinio požiūrio, kad studijas ar darbą reikia pradėti „laiku“ – nedelsiant po mokyklos baigimo, tačiau kita tėvų dalis supranta, kad šis laikas gali būti vertingas savęs pažinimui.

„Panaši situacija vyrauja ir darbo rinkoje – konservatyvūs darbdaviai skeptiškiau vertina gyvenimo aprašyme pastebėtą mokslo ar darbo pertrauką, ypač jei ji nėra aiškiai pagrįsta. Kiti šį sprendimą gali vertinti kaip galimybę įgyti įvairiapusės patirties, ugdytis savarankiškumą ir tarpkultūrinius įgūdžius“, – pabrėžia G. Valaitienė. 

„Gap Year“ privalumai ir trūkumai

Kaip ir kiekvienas sprendimas, metų pertrauka nuo mokslų turi tiek privalumų, tiek trūkumų. „Pertrauka padeda išvengti skubotų studijų pasirinkimų, kurie gali neatitikti tikrų jauno žmogaus poreikių ir galimybių“, – pasakoja G. Valaitienė. Tačiau tokia pertrauka gali turėti ir neigiamų pasekmių. „Jei ji nėra aiškiai suplanuota, gali būti sunku grįžti į akademinę ar profesinę veiklą, kelionės ar savanorystės programos gali būti brangios ir reikalauti stabilaus pajamų šaltinio“, – teigia G. Valaitienė.

Pasak jos, kartais atsiranda ir savęs lyginimas su bendraamžiais „jie jau antrakursiai, o aš…“, kartais net darbdaviai ir aukštosios mokyklos gyvenimo aprašyme atsiradusias laiko spragas vertina pakankamai atsargiai. 

Galimybė augti ir tobulėti

„Nusprendęs padaryti metų pertrauką jaunimas šį laikotarpį išnaudoja įvairiai, tačiau dauguma jų dirba ir siekia finansinio savarankiškumo ar profesinės patirties, arba renkasi savanorystę ir prisideda prie įvairių bendruomenių gerbūvio kūrimo ar asmeninių socialinių įgūdžių ugdymo“, – pasakoja G. Valaitienė. Taip pat pakankamai dažnas pasirinkimas – kelionės, kurios daugiausiai skiriamos kitų kultūrų pažinimui, užsienio kalbų ir savarankiškumo stiprinimui.

Anot jos, pastaraisiais metais gausėja atvejų, kai laisvi nuo studijų metai skiriami ir savarankiškam mokymuisi – įvairių kursų ir mokymų lankymui, kurie jaunam žmogui leidžia pasitikrinti savo praktinius gebėjimus ir įsitikinti, ar jų galvojama studijų sritis jiems tinka. „Džiaugiuosi, kad pamažu nyksta klaidingas mąstymas, jog mokslas būna nemokamas. Pamažu ateina suvokimas, kad būsimų studijų krepšelį turime naudoti atsakingai“, – pabrėžia G. Valaitienė. 

Svarbiausia ne nerti stačia galva, o viską apgalvoti

Specialistė pataria kiekvienam jaunam žmogui užduoti esminius klausimus sau: kodėl svarstau apie laisvus nuo studijų metus, ko jų metu noriu pasiekti, kokių įgūdžių noriu įgyti ir kaip tai pastiprins mano asmeninės karjeros pasirinkimus. „Gap Year“ reikėtų išnaudoti protingai – susipažinti su kuo įvairesnėmis galimybėmis: kelionėmis, savanoryste, stažuotėmis, mokymosi programomis ar kūrybine veikla. Ji pabrėžia, kad svarbu įsivertinti ir savo asmenines galimybes, ne tik norus – tiek finansines, tiek emocines. „Sudarius aiškų būsimos veiklos planą su konkrečiu veiklų grafiku, užsitikrinama, kad planuojama pertrauka bus tikslinga ir nevirs nevaldomu neapibrėžtumu“, – teigia G. Valaitienė.

Pagalba planuojant

„Rekomenduočiau pasidomėti jaunimo naujienų portalu „Žinau viską!“, kuriame rasite aktualios informacijos jaunimui: nuo švietimo iki tarptautinių galimybių ir savanorystės, nuo emocinės iki fizinės sveikatos palaikymo“, – pataria G. Valaitienė.

Prieš pasirenkant konkrečią programą ar organizaciją, specialistė siūlo atidžiai išnagrinėti jų siūlomas galimybes, reikalavimus ir sąlygas. „Tikrai verta apsilankyti ir pas mokyklose, regioniniuose karjeros centruose dirbančius ar Lietuvos karjeros specialistų asociacijoje aktyviai veikiančius karjeros specialistus – jie tikrai pateiks reikalingų ir svarbių rekomendacijų“, – teigia G. Valaitienė.

The post Laisvi nuo studijų metai – laiko švaistymas ar investicija į ateitį? appeared first on PANELĖ.

2024 m. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) tyrimas atskleidžia, kad vis daugiau paauglių tampa priklausomi nuo socialinių tinklų. Net 11 proc. apklaustųjų priskiriami grupei, kuriai soc. tinklai kelia priklausomybę, 4 proc. daugiau nei prieš pandemiją. Tačiau tai tik dalis problemos – konkurencijos kultūra, nesibaigiantys pranešimai ir nerealios sėkmės istorijos kuria naują fenomeną, kuriame galioja tik viena taisyklė – „čia ir dabar“. 

Pasak edukologės Giedrės Valaitienės, viešo turinio kūrėjai dažnai elgiasi kaip scenoje ir atrodo kaip gražiai dekoruotas namo fasadas. Tai kartais suklaidina jauną žmogų, nes neparodo, kad už to slypi be galo daug nematomų pastangų, nesėkmių ir kasdienio darbo.

„Neretai tai sukuria iliuziją, kad sėkmė ateina savaime, lengvai ir greitai, o jei tau nepasiseka iš karto, vadinasi, esi nevykėlis“, – pabrėžia ji.

Skaitmeninio turinio kūrėja Milana Bernatavičiūtė, kalbėdama apie socialinius tinklus, šiuos prilygina greitajai madai  – šiandien vienas trend’as, rytoj kitas, todėl nėra prasmės jų vaikytis. Ji pasakoja, kad pradžioje, žiūrėdama į kitus kūrėjus ir jų idealiai atrodančius gyvenimus, ji dažnai kompleksuodavo. Tačiau vėliau suprato, kad nenori prisidėti prie tokios apgaulės kūrimo. 

„Nenoriu, kad mano sekėjai manytų, jog viskas turi vykti sklandžiai ir be klaidų“, – pasakoja ji.

Socialinių medijų įtaka savivertei

„Socialiniuose tinkluose žmonės dažniausiai rodo tik gražiausias ir sėkmingiausias savo gyvenimo akimirkas – keliones, sėkmingus projektus, pasiekimus, tačiau retai dalijasi sunkumais ar abejonėmis“, – dalinasi G. Valaitienė.

Todėl natūralu, kad riba tarp gyvenimo prie ekrano ir realybės pradeda blukti, kitų prašmatnus gyvenimas tampa absoliuti norma.

„Kai tik pradėjau kurti socialiniuose tinkluose, atrodė, kad visi siekia sukurti gražų paveikslėlį, todėl ir aš nenorėjau atrodyti neideali“, – atvirauja M. Bernatavičiūtė.

Socialinės medijos kuria konkurencijos kultūrą, kur kiekvienas siekia atrodyti geriausiai ir uždirbti daugiausiai, o bet kokia klaida yra nepriimtina.  

„Dabar atvirai dalinuosi ir nesėkmėmis, žinoma, yra temų, apie kurias nekalbu viešai. Ne viskas turi būti socialiniuose tinkluose, ir tai visiškai normalu. Bet jei galiu parodyti, kad klaidos, nesėkmės ar sunkumai yra gyvenimo dalis – aš tai darau“, – sako Milana.

Realybė kitokia

„Nuolatinis lyginimasis su kitais dažnai skatina jaunuolius karjeros sprendimus priimti kuo greičiau ir „sėkmingiau“, nesigilinant ar pasirinkta gyvenimo kryptis iš tikrųjų atitinka asmeninius vidinius norus ir galimybes“, – sako G. Valaitienė.

Svarbu prisiminti, kad populiarumas ir sėkmė dažniausiai neateina per naktį, tam reikia įdėti pastangų ir noro daryti tai, ką darai.

„Niekada nebūčiau pagalvojusi, kad ši sritis gali atverti tiek galimybių, tačiau su jomis ateina ir iššūkiai – stresas, skubėjimas, nuolatinė konkurencija“, – pasakoja M. Bernatavičiūtė.

Pasak jos, už kiekvieno sumontuoto vaizdo įrašo ar gražios nuotraukos slypi valandos darbo.

Kartais mes matome tik galutinį rezultatą, bet ne visada susimąstome, kiek pastangų į jį įdėta.

„Svarbiausia – daryti tai, kas patinka, savo tempu, nes ilgalaikė sėkmė kyla ne iš aklo bėgimo paskui algoritmus, o iš nuoseklaus ir autentiško darbo“, – dalinasi ji. 

Gyvenimas prie ekrano

Rytą pradedame dopamino doze – vos pabudę griebiame telefoną ir beprasmiškai naršome per tobulus gyvenimus ir natūraliai neįgyvendinamus įvaizdžius. Priklausomybė nuo socialinių tinklų ne tik užvaldo mūsų laiką, bet ir daro tiesioginę įtaką psichinei sveikatai – gali sukelti nerimą, dėmesio koncentracijos sutrikimus ir net depresijos simptomus. 

„Daugiau nei pusę dienos praleidžiu telefone, nes tai ne tik mano asmeninė veikla, bet ir darbas. Kuriu turinį ne tik sau, bet ir kitoms įmonėms, tad ekranas tapo neatsiejama dienos dalimi“, – pasakoja M. Bernatavičiūtė.

Pasak Milanos, turinio kūrėjo darbas reikalauja nuolat dirbti telefone, kurti turinį, bendrauti su sekėjais ir prekių ženklais. Vis dėlto ji stengiasi ieškoti balanso – skaito knygas bei neapleidžia sporto.

„Jei visą dieną praleidžiu prie ekrano, vakare stengiuosi bent pusvalandį paskaityti ar pajudėti, kad neištirpčiau vien tik virtualiame pasaulyje“, – pabrėžia mergina. 

Atsiribojimas nuo socialinių tinklų diktuojamų normų

„Norint šiame skaitmeniniame triukšme rasti savo kelią, labai svarbu jaunam žmogui suvokti, kad visiems rodomas gyvenimas nėra visuma: kiekviena sėkmė – Ilgo, nuoseklaus ir dažnai sunkaus darbo apdovanojimas bei klaidų ir patirčių mokykla“, – pasakoja edukologė Giedrė Valaitienė.

Ji pabrėžia, kad svarbiausia yra nekopijuoti kitų kuriamo įvaizdžio, o įsiklausyti į save ir pasirinkti tai, kas iš tikrųjų atliepia mūsų asmeninius troškimus ir vertybes.

„Iš pradžių socialiniai tinklai gali sukelti spaudimą – atrodo, kad visi aplinkui daro daugiau, geriau, sėkmingiau. Bet su laiku išmokau nesilyginti su kitais ir koncentruotis į savo kelią“, – antrina M. Bernatavičiūtė.

Svarbiausia – pažinti save ir neskubėti.

„Atsiribojimas nuo nerealistinių lūkesčių, savęs pažinimas ir asmeninių tikslų išsikėlimas dažnai padeda išvengti skubos jausmo ir rasti autentišką savo gyvenimo kryptį“, – dalinasi G. Valaitienė. 

The post Kaip socialiniai tinklai verčia mus skubėti? Pokalbis su turinio kūrėja M. Bernatavičiūte appeared first on PANELĖ.