2024 m. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) tyrimas atskleidžia, kad vis daugiau paauglių tampa priklausomi nuo socialinių tinklų. Net 11 proc. apklaustųjų priskiriami grupei, kuriai soc. tinklai kelia priklausomybę, 4 proc. daugiau nei prieš pandemiją. Tačiau tai tik dalis problemos – konkurencijos kultūra, nesibaigiantys pranešimai ir nerealios sėkmės istorijos kuria naują fenomeną, kuriame galioja tik viena taisyklė – „čia ir dabar“.
Pasak edukologės Giedrės Valaitienės, viešo turinio kūrėjai dažnai elgiasi kaip scenoje ir atrodo kaip gražiai dekoruotas namo fasadas. Tai kartais suklaidina jauną žmogų, nes neparodo, kad už to slypi be galo daug nematomų pastangų, nesėkmių ir kasdienio darbo.
„Neretai tai sukuria iliuziją, kad sėkmė ateina savaime, lengvai ir greitai, o jei tau nepasiseka iš karto, vadinasi, esi nevykėlis“, – pabrėžia ji.
Skaitmeninio turinio kūrėja Milana Bernatavičiūtė, kalbėdama apie socialinius tinklus, šiuos prilygina greitajai madai – šiandien vienas trend’as, rytoj kitas, todėl nėra prasmės jų vaikytis. Ji pasakoja, kad pradžioje, žiūrėdama į kitus kūrėjus ir jų idealiai atrodančius gyvenimus, ji dažnai kompleksuodavo. Tačiau vėliau suprato, kad nenori prisidėti prie tokios apgaulės kūrimo.
„Nenoriu, kad mano sekėjai manytų, jog viskas turi vykti sklandžiai ir be klaidų“, – pasakoja ji.
Socialinių medijų įtaka savivertei
„Socialiniuose tinkluose žmonės dažniausiai rodo tik gražiausias ir sėkmingiausias savo gyvenimo akimirkas – keliones, sėkmingus projektus, pasiekimus, tačiau retai dalijasi sunkumais ar abejonėmis“, – dalinasi G. Valaitienė.
Todėl natūralu, kad riba tarp gyvenimo prie ekrano ir realybės pradeda blukti, kitų prašmatnus gyvenimas tampa absoliuti norma.
„Kai tik pradėjau kurti socialiniuose tinkluose, atrodė, kad visi siekia sukurti gražų paveikslėlį, todėl ir aš nenorėjau atrodyti neideali“, – atvirauja M. Bernatavičiūtė.
Socialinės medijos kuria konkurencijos kultūrą, kur kiekvienas siekia atrodyti geriausiai ir uždirbti daugiausiai, o bet kokia klaida yra nepriimtina.
„Dabar atvirai dalinuosi ir nesėkmėmis, žinoma, yra temų, apie kurias nekalbu viešai. Ne viskas turi būti socialiniuose tinkluose, ir tai visiškai normalu. Bet jei galiu parodyti, kad klaidos, nesėkmės ar sunkumai yra gyvenimo dalis – aš tai darau“, – sako Milana.
Realybė kitokia
„Nuolatinis lyginimasis su kitais dažnai skatina jaunuolius karjeros sprendimus priimti kuo greičiau ir „sėkmingiau“, nesigilinant ar pasirinkta gyvenimo kryptis iš tikrųjų atitinka asmeninius vidinius norus ir galimybes“, – sako G. Valaitienė.
Svarbu prisiminti, kad populiarumas ir sėkmė dažniausiai neateina per naktį, tam reikia įdėti pastangų ir noro daryti tai, ką darai.
„Niekada nebūčiau pagalvojusi, kad ši sritis gali atverti tiek galimybių, tačiau su jomis ateina ir iššūkiai – stresas, skubėjimas, nuolatinė konkurencija“, – pasakoja M. Bernatavičiūtė.
Pasak jos, už kiekvieno sumontuoto vaizdo įrašo ar gražios nuotraukos slypi valandos darbo.
Kartais mes matome tik galutinį rezultatą, bet ne visada susimąstome, kiek pastangų į jį įdėta.
„Svarbiausia – daryti tai, kas patinka, savo tempu, nes ilgalaikė sėkmė kyla ne iš aklo bėgimo paskui algoritmus, o iš nuoseklaus ir autentiško darbo“, – dalinasi ji.
Gyvenimas prie ekrano
Rytą pradedame dopamino doze – vos pabudę griebiame telefoną ir beprasmiškai naršome per tobulus gyvenimus ir natūraliai neįgyvendinamus įvaizdžius. Priklausomybė nuo socialinių tinklų ne tik užvaldo mūsų laiką, bet ir daro tiesioginę įtaką psichinei sveikatai – gali sukelti nerimą, dėmesio koncentracijos sutrikimus ir net depresijos simptomus.
„Daugiau nei pusę dienos praleidžiu telefone, nes tai ne tik mano asmeninė veikla, bet ir darbas. Kuriu turinį ne tik sau, bet ir kitoms įmonėms, tad ekranas tapo neatsiejama dienos dalimi“, – pasakoja M. Bernatavičiūtė.
Pasak Milanos, turinio kūrėjo darbas reikalauja nuolat dirbti telefone, kurti turinį, bendrauti su sekėjais ir prekių ženklais. Vis dėlto ji stengiasi ieškoti balanso – skaito knygas bei neapleidžia sporto.
„Jei visą dieną praleidžiu prie ekrano, vakare stengiuosi bent pusvalandį paskaityti ar pajudėti, kad neištirpčiau vien tik virtualiame pasaulyje“, – pabrėžia mergina.
Atsiribojimas nuo socialinių tinklų diktuojamų normų
„Norint šiame skaitmeniniame triukšme rasti savo kelią, labai svarbu jaunam žmogui suvokti, kad visiems rodomas gyvenimas nėra visuma: kiekviena sėkmė – Ilgo, nuoseklaus ir dažnai sunkaus darbo apdovanojimas bei klaidų ir patirčių mokykla“, – pasakoja edukologė Giedrė Valaitienė.
Ji pabrėžia, kad svarbiausia yra nekopijuoti kitų kuriamo įvaizdžio, o įsiklausyti į save ir pasirinkti tai, kas iš tikrųjų atliepia mūsų asmeninius troškimus ir vertybes.
„Iš pradžių socialiniai tinklai gali sukelti spaudimą – atrodo, kad visi aplinkui daro daugiau, geriau, sėkmingiau. Bet su laiku išmokau nesilyginti su kitais ir koncentruotis į savo kelią“, – antrina M. Bernatavičiūtė.
Svarbiausia – pažinti save ir neskubėti.
„Atsiribojimas nuo nerealistinių lūkesčių, savęs pažinimas ir asmeninių tikslų išsikėlimas dažnai padeda išvengti skubos jausmo ir rasti autentišką savo gyvenimo kryptį“, – dalinasi G. Valaitienė.
