Susimąsčiusi moteris
Mikhail Nilov / Pexels nuotr.

Visiems šilta, o tu vėl ieškai megztinio? 5 priežastys, kodėl nuolat šąli

Ofise kolegės vaikšto trumpomis rankovėmis, namuose partneris prašo sumažinti šildymą, o tu net po karšto dušo svajoji apie vilnones kojines. Pažįstama? Jei nuolat šąli, nors aplinkiniams visiškai šilta, gali būti, kad tai ne tik tavo organizmo ypatybė.

Nuolat šąlančios rankos, ledinės pėdos ar jausmas, kad niekaip nepavyksta sušilti, kartais išduoda daugiau nei jautrumą žemai temperatūrai. Už to gali slypėti geležies trūkumas, sulėtėjusi skydliaukės veikla, kraujagyslių reakcija į šaltį ar net per mažas suvartojamo maisto kiekis.

Žinoma, vien tai, kad mėgsti šilumą, dar nereiškia sveikatos problemos. Tačiau jei anksčiau šaltis tavęs nevargino, o dabar megztinis tapo nuolatiniu palydovu, verta atkreipti dėmesį į penkias galimas priežastis.

1. Nuolat šąla rankos ir kojos? Gali trūkti geležies

Jei pastaruoju metu ne tik šąli, bet ir greičiau pavargsti, sunkiau susikaupi ar lipdama laiptais pajunti neįprastą dusulį, verta pasitikrinti geležies atsargas.

Geležis būtina hemoglobino gamybai – baltymo, kuris padeda kraujui pernešti deguonį. Kai dėl geležies trūkumo išsivysto mažakraujystė, gali atsirasti silpnumas, galvos svaigimas, padažnėjęs širdies plakimas, blyškumas ir šąlančios galūnės.

Moterims geležies trūkumas ypač aktualus dėl menstruacijų. Jei mėnesinės gausios, geležies atsargos gali mažėti pamažu, todėl pirmuosius pokyčius lengva priskirti nuovargiui ar įtemptam gyvenimo ritmui.

Svarbu: ne kiekvienas šalčio pojūtis reiškia geležies trūkumą, o ne kiekvienas geležies trūkumas sukelia mažakraujystę. Situaciją įvertinti padeda bendras kraujo tyrimas ir feritino tyrimas, kurį prireikus rekomenduoja gydytojas.

2. Skydliaukė veikia per lėtai – ir tu niekaip negali sušilti

Dar viena priežastis, apie kurią verta pagalvoti, yra hipotirozė – būklė, kai skydliaukė gamina per mažai hormonų.

Skydliaukės hormonai reguliuoja medžiagų apykaitą ir turi įtakos tam, kaip organizmas naudoja energiją bei gamina šilumą. Kai jų trūksta, gali padidėti jautrumas šalčiui.

Tačiau dažniausiai šaltis nėra vienintelis pokytis.

Atkreipk dėmesį, jei kartu:

  • Jautiesi pavargusi net pakankamai išsimiegojusi.
  • Oda tapo sausesnė, plaukai pradėjo labiau slinkti.
  • Svoris didėja, nors mitybos įpročiai beveik nepasikeitė.
  • Dažniau vargina vidurių užkietėjimas.
  • Sunkiau susikaupti, sulėtėjo įprastas gyvenimo tempas.

Šie simptomai nėra būdingi vien skydliaukės sutrikimams. Vis dėlto, jei pastebi kelis iš jų, verta kreiptis į šeimos gydytoją.

3. Pirštai pabąla, pamėlsta ar nutirpsta? Tai gali būti ne šiaip prasta kraujotaka

Ar kada pastebėjai, kad išėjus į lauką pirštai tampa beveik balti, pradeda tirpti, o grįžus į šilumą parausta ir nemaloniai dilgčioja?

Tokie epizodai gali būti susiję su Reino sindromu (Raynaud’s phenomenon).

Reino sindromas
Reino sindromas / Shutterstock nuotr.

Tai būklė, kai smulkiosios kraujagyslės pernelyg stipriai susiaurėja reaguodamos į šaltį ar emocinę įtampą. Dėl to laikinai sumažėja kraujo pritekėjimas į pirštus, rečiau – kitas kūno vietas.

Būdingi požymiai – staiga atšalę, pabąlantys ar pamėlstantys pirštai, tirpimas, o kraujotakai atsikuriant kartais ir skausmingas dilgčiojimas.

Reino fenomenas dažniau pasitaiko moterims. Vienais atvejais jis nėra susijęs su kita liga, kitais gali būti tam tikrų sveikatos sutrikimų požymis.

Jeigu pirštai ne tik šąla, bet ir keičia spalvą, skauda ar tirpsta, šių simptomų nereikėtų ignoruoti. Ypač svarbu išsitirti, jei jie atsirado neseniai arba stiprėja.

O kaip dėl žemo kraujospūdžio? Jis dažniau pasireiškia galvos svaigimu, silpnumu ar alpimu. Vien žemas kraujospūdis nebūtinai paaiškina nuolat šąlančias galūnes.

4. Nuolat laikaisi dietos? Gali būti, kad kūnui tiesiog trūksta energijos

Ši priežastis dažnai lieka nepastebėta, ypač kai atrodo, kad maitintis sveikai reiškia valgyti kuo mažiau.

Tačiau organizmui energijos reikia ne tik sportui, darbui ar kasdieniams reikalams. Ji būtina ir normaliai kūno temperatūrai palaikyti.

Jeigu ilgą laiką su maistu gauni mažiau energijos, nei organizmui reikia, gali sulėtėti kai kurie fiziologiniai procesai, atsirasti nuovargis ir padidėti jautrumas šalčiui. Ir tam nebūtinai reikia ekstremalios dietos.

Galbūt nuolat praleidi pusryčius, vakarienę pakeiti lengvu užkandžiu, intensyviai sportuoji, tačiau nepakankamai valgai? O gal kalorijų ribojimas tapo toks įprastas, kad alkio beveik nebepastebi?

Ilgalaikis energijos trūkumas gali pasireikšti ne tik šalčio pojūčiu. Kai kurioms moterims sutrinka menstruacijų ciklas, suprastėja sportiniai rezultatai, sunkiau atsigaunama po fizinio krūvio.

Svarbiausia – kūnui gali trūkti energijos net tada, kai išoriškai viskas atrodo gerai. Todėl nuolatinio šalčio, silpnumo ar menstruacijų pokyčių nereikėtų laikyti sėkmingos dietos dalimi.

5. Rankos ledinės net šiltame kambaryje? Kartais kaltas stresas

Prisimink, kaip jautiesi prieš svarbų darbo pokalbį, egzaminą ar nemalonų susitikimą. Širdis plaka greičiau, delnai gali suprakaituoti, o pirštai – atšalti.

Tai nėra atsitiktinumas.

Patiriant stresą suaktyvėja simpatinė nervų sistema, o kraujagyslės tam tikrose kūno vietose gali susiaurėti. Dėl to rankos ir pėdos kartais tampa šaltesnės, net jei aplinkos temperatūra nepasikeičia.

Miego trūkumas taip pat gali paveikti organizmo temperatūros reguliavimą, nors jo ryšys su ilgalaikiu šalčio pojūčiu nėra toks aiškus.

Vis dėlto čia slypi viena svarbi detalė: nevertėtų visko nurašyti stresui vien todėl, kad šiuo metu daug dirbi ar prastai miegi.

Jei nuolat šąli, o kartu atsirado ryškus nuovargis, silpnumas ar kitų naujų simptomų, svarbu įvertinti ir galimas fizines priežastis.

nuolat šalta
Shutterstock nuotr.

Kada nuolatinis šaltis jau yra priežastis pasitikrinti sveikatą?

Viena yra nuo vaikystės mėgti šiltas kojines. Visai kas kita – staiga pastebėti, kad šąli net gerai šildomoje patalpoje, nors anksčiau taip nebuvo.

Ypač verta kreiptis į šeimos gydytoją, jei šalčio pojūtis stiprėja, nepraeina arba kartu pasireiškia nuovargis, dusulys, galvos svaigimas, nepaaiškinami svorio pokyčiai, plaukų slinkimas ar menstruacijų sutrikimai.

Atsižvelgdamas į simptomus, gydytojas gali rekomenduoti bendrą kraujo tyrimą, feritino ir skydliaukės hormonų tyrimus. Tai padeda patikrinti kelias dažnas priežastis, tačiau ne visiems reikalingi tie patys tyrimai.