Garbanoti plaukai
Beauty Hero / Shutterstock

„Garbanų klinikos“ specialistės pasisakė apie galvos neplovimo epidemiją: kodėl retas galvos plovimas kenkia labiau, nei manote

„Garbanų klinikoje“ esame apžiūrėjusios šimtus galvų ir turime pastebėti, kad kas antra klientė:

  • galvą plauna per retai arba netinkamai;
  • galvos plovimo dieną jaučiasi kalta, „nes galbūt galėjau palaukti dar vieną dieną“;
  • tiki mitu, kad retesnis galvos odos plovimas padeda „išmokyti“ galvos odą mažiau riebaluotis;
  • ant savo galvos odos ir plaukų turi susikaupusių riebalų ir senų priemonių likučių sluoksnį (angl. build-up).

Kas vyksta ir kodėl paprastas higienos įprotis – galvos plovimas – sukelia tiek daug diskusijų ir net kaltės jausmų? Išsiaiškinkime.

Nes niekas nieko nežino

Paklauskite žmonių, kaip dažnai reikia plauti galvą, ir išgirsite vieną iš dviejų nuomonių:

  1. Kiekvieną arba kas antrą dieną. Besikaupiantys riebalai kemša galvos odą, o tai sukuria terpę odos ligoms plisti ir pleiskanoms atsirasti.
  2. Kuo rečiau. Plaunant per dažnai pašaliname naudinguosius odos aliejus, ir galva, atsakydama į tai, riebaluojasi dar labiau.

Nenuostabu, kad nuomonių tiek daug ir tokių skirtingų. Patikimos informacijos šia tema mažai, o žmonės dažniau linkę konsultuotis ne su dermatologais, o su kaimynėmis, tinklaraščiais ir forumais. Be to, žmonėms paprasčiau patikėti patogiu argumentu „galvos riebalai yra gerai“.

Kai galvos neplovimas tapo pasiekimu

Pastarąjį dešimtmetį plauti galvą kuo rečiau tapo taip madinga, kad moterys pradėjo jausti tam tikrą pasiekimo ar laimėjimo jausmą, jeigu tarp plovimų ištempdavo visą savaitę. Ir iki šiol ne viena moteris jaučiasi kalta, jei gyvenimo planai nesutampa su plovimo dienomis ir galvą tenka išsiplauti truputį dažniau, nei buvo norėta pagal susikurtą idealų galvos plovimo tvarkaraštį.

Per pandemiją net atgimė kelių mėnesių galvos neplovimo eksperimentai ir „no-poo“ (bešampūniai) judėjimai. Jų šalininkai teigia, kad ilgai neplaunant galvos riebalų išsiskyrimas „susinormalizuoja“, o niekas taip gerai plaukų neapsaugo ir nepamaitina, kaip mūsų skalpo sebumas (galvos odos aliejų mišinys).

Garbanų klinika

Nuo mitų prie mokslo

Aptarėme populiarius įsitikinimus. Dabar pažiūrėkime į faktus ir tyrimus:

  1. Malassezia grybelis jau gyvena ant jūsų galvos. Ant beveik visų žmonių galvos odos gyvena Malassezia grybelis, kuris minta mūsų skalpo sebumu. Jis yra normalios odos mikrobiotos dalis ir pats savaime nėra problema. Bet turbūt įsivaizduojate, kokia sebumo puota prasideda ir kaip grybelis suaktyvėja ir prisidaugina, kai galvos neplauname savaitę arba jos gerai neišsiplauname.
  2. Senstantis sebumas dirgina odą. Kuo ilgiau neplauname galvos, tuo daugiau sebumo ant jos susikaupia. Vos tik sebumas pasiekia galvos odos paviršių, Malassezia grybelis ir kitos bakterijos pradeda jį skaidyti, ir sebumas chemiškai pakinta. Kuo ilgiau jis išbūna ant galvos odos, tuo tie pokyčiai didesni. Pakitusiame sebume atsiranda laisvųjų riebalų rūgščių ir oksiduotų lipidų, kurie dirgina odą ir sukelia niežulį.
  3. Pleiskanos dažnai atsiranda ne dėl sausos odos. Išplitęs grybelis išskiria oleino rūgštį, kuri erzina odą ir sukelia imuninę reakciją. Sutrinka odos mikrofloros pusiausvyra, o ląstelės, kurios paprastai atsinaujina reguliariu greičiu, ima tai daryti daug greičiau. Negyvos ląstelės nespėja pasišalinti ir kaupiasi ant odos, sudarydamos pleiskanas. Taip, išgirdote teisingai: pleiskanos dažniausiai yra ne sausos odos, o prastai ir per retai plaunamos riebios odos pasekmė.

Galvos oda = veido oda

Taigi, jūsų galvos riebalai nėra natūralus ir stebuklingas eliksyras, maitinantis odą ir plaukus. Kaip veido sebumas užkiša poras ir paskatina spuogus, taip ir galvos odos sebumas sukuria šiltą ir drėgną terpę įvairioms bakterijoms daugintis. Be to, sebumas pritraukia išorinį purvą ir dulkes.

Kaip būtų nehigieniška neprausti veido tris dienas, taip nehigieniška ir neplauti galvos odos.

Mūsų praktikoje tai matome nuolat. Kai kurių klienčių galvos oda atrodė aplipusi, nors plaukai buvo plauti vos dieną prieš vizitą. Plaukai jautėsi tarsi padengti vašku, o į pleiskanas panašūs „milteliai“ iš tiesų buvo neišplaunami senų priemonių likučiai.

Ar tikrai galvą reikia plauti kasdien, kaip ir veidą?

Ir taip, ir ne. Plovimo dažnumas yra individualus ir priklauso nuo genetikos bei gyvenimo būdo. Vienam tai gali būti kasdien, kitam kas dvi savaites, ir abu variantai yra vienodai sveiki ir geri. Svarbiausia, kad jie atspindėtų tikruosius jūsų galvos odos poreikius. Ir svarbu neplauti per retai ir neatidėlioti plovimo, nes to pasekmės rimtesnės.

Jei galvos oda greitai riebaluojasi, sportuojate, skundžiatės riebiomis pleiskanomis ar šiaip plaukai neatrodo gerai, plaukite galvą kad ir kiekvieną dieną, nejausdamos kaltės. Šampūnas nėra priešas. Daugiau žalos padaro tai, ką darome su plaukais po jų plovimo: einame miegoti šlapia galva, džioviname plaukus stipriu karščiu ir panašiai.

Garbanoti plaukai
Shutterstock / PeopleImages

Velnio kokteilis

Taigi, turime tris elementus:

  1. išorinį purvą ir dulkes;
  2. jūsų sebumo laukiantį Malassezia grybelį;
  3. įsitikinimą, kad retas galvos plovimas ir sebumas yra naudingi.

Prie viso to prisideda dar vienas veiksnys: CGM (garbanotos merginos metodo) rekomendacijos dėl kuo retesnius ir švelnesnius galvos plovimus kreminiais šampūnais ir kiti mitai apie neva sausą ir trapų garbanotą plauką, kuris nukentės pašalinus riebalus.

Retas galvos plovimas, prastas galvos plovimas, plovimas netinkamais šampūnais, gausus sunkių kondicionierių ir kaukių naudojimas, gausus formavimo priemonių naudojimas ir jų neišplovimas veda prie užsikimšusios galvos odos, galvos odos ligų, apsunkusių ir nebesisukančių garbanų, nešvarių plaukų jausmo net po plovimo, plaukų slinkimo, sulėtėjusio plaukų augimo ir visiško pasimetimo, kai sunku pasakyti:

  • Ar plaukai slenka dėl vitaminų trūkumo, ar dėl užsikišusios odos?
  • Ar formavimo priemonė neveikia, ar tiesiog ant mano plaukų tiek senų sluoksnių, kad pro juos prasiskverbti niekas negali?
  • Ar mano plaukai tikrai nustojo augti, ar reikia tiesiog pradėti rūpintis galvos oda taip pat, kaip rūpinuosi veido oda?

Prieš keliaujant į vonią

Žinau, kad jau nori bėgti plautis galvos, bet prieš tai, nusistatykime galvos odos tipą. Tiksliausiai tai padaryti gali dermatologas. Konsultacija kainuoja, bet ilgainiui sutaupysite, nes nebereikės aklai pirkti šampūnų, kurie netiks jūsų galvos odai ir jos neišplaus.

Šampūną renkamės ne pagal plaukus, o pagal galvos odos tipą. Rinktis šampūną pagal plaukus yra tas pats, kas rinktis veido prausiklį pagal antakius.

Tikrieji galvos odos tipai yra du, ir abu gali pleiskanoti:

  • sausesnė galvos oda (plausime rečiau);
  • riebesnė galvos oda (plausime dažniau).

Jeigu yra papildomų problemų, pavyzdžiui, bėrimų, pleiskanų, paraudimų, stipraus niežulio ar plaukų slinkimo, geriausia atvykti dermatologo konsultacijai ir aptarti tolesnės priežiūros planą.

Teprasideda galvos plovimo revoliucija!

Kaip nejaučiate kaltės prausdamos veidą, taip nejauskite kaltės ir plaudamos galvą. Sebumas nėra natūralus kondicionierius, maitinantis jūsų galvos odą ir plaukus. Tai mišinys, sukuriantis terpę ligas sukeliančioms bakterijoms.

Nesilaikykite galvos plovimo grafikų. Plaukite galvą pagal poreikį: po sporto, po ant skalpo naudotų priemonių (plaukų lako, sauso šampūno ir pan.) arba tiesiog tada, kai plaukų šaknys pradeda riebaluotis.

Kartais plaukus reikės išsiplauti kasdien, o kartais pavyks ir rečiau. Bet tai ir yra esmė: stebėti savo poreikius, nes tik taip išlaikysime geriausius rezultatus ir galvos odos sveikatą, nuo kurios ir prasideda sveiki plaukai.