Menstruacinė taurelė
Menstruacinė taurelė / Magnific nuotr.

Mėnesinių kraujas rudas, rausvas ar beveik juodas? Štai ką tai iš tiesų reiškia

Pažįstama situacija: pakeiti tamponą ar įklotą ir akimirką sustingsti. Mėnesinių kraujas ne raudonas, kaip įprastai, o rudas, švelniai rausvas ar net beveik juodas. Ar tai normalu? Galbūt organizmas siunčia signalą, kurio nereikėtų ignoruoti?

Nors esame įpratusios menstruacijas sieti su raudona spalva, iš tiesų jų atspalviai gali būti gerokai įvairesni. Dažniausiai spalvos pokyčiai yra natūrali ciklo dalis, tačiau kartais svarbu atkreipti dėmesį ir į kitus simptomus. Paaiškiname, ką gali reikšti skirtingos mėnesinių kraujo spalvos ir kada verta pasikonsultuoti su gydytoju.

Rudas mėnesinių kraujas: kodėl jis atsiranda?

Rudas kraujas yra vienas dažniausių menstruacijų spalvos pokyčių. Jį moterys paprastai pastebi mėnesinių pradžioje arba paskutinėmis dienomis, kai kraujavimas tampa ne toks gausus.

Pagrindinė priežastis – oksidacija. Kai kraujas ilgiau užsibūna gimdoje ar makštyje, jo spalva palaipsniui tamsėja. Todėl vietoj įprastos raudonos gali pasirodyti rudas ar tamsiai rusvas atspalvis.

Pavyzdžiui, pirmąją mėnesinių dieną gali pasirodyti vos kelios rudos dėmelės, vėliau prasidėti įprastas kraujavimas, o ciklo pabaigoje vėl matytis tamsesnių išskyrų.

Tokie pokyčiai dažniausiai nekelia nerimo. Tačiau jei rudas tepimas atsiranda tarp menstruacijų arba po lytinių santykių, jo nereikėtų automatiškai laikyti įprasta ciklo dalimi.

Rausvas kraujas: ar dėl to kalti hormonai?

Menstruacijos
Content Prod Co / Pexels nuotr.

Rausvas menstruacijų kraujas kartais atrodo tarsi praskiestas vandeniu. Ir tam yra gana paprastas paaiškinimas.

Kai kraujavimas negausus, nedidelis kraujo kiekis gali susimaišyti su natūraliomis makšties išskyromis. Taip atsiranda švelniai rausvas atspalvis, ypač būdingas mėnesinių pradžiai ar pabaigai.

Tačiau kartais pasikeičia ne tik spalva, bet ir pats kraujavimo pobūdis. Tam įtakos gali turėti hormonų svyravimai, kuriuos skatina įvairūs veiksniai:

  • Ilgalaikis stresas ar emocinė įtampa.
  • Intensyvus fizinis krūvis.
  • Ryškūs kūno svorio pokyčiai.
  • Hormoninės kontracepcijos pradėjimas arba pakeitimas.
  • Artėjanti menopauzė.

Svarbu suprasti, kad šie veiksniai pirmiausia gali pakeisti ciklo reguliarumą ar kraujavimo gausumą, o ne tiesiogiai nudažyti kraują rausvai.

O ar rausvas tepimas gali reikšti nėštumą? Taip, lengvas kraujavimas kartais pasitaiko ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu. Vis dėlto vien pagal spalvą neįmanoma atskirti menstruacijų nuo su nėštumu susijusio kraujavimo. Jei yra nėštumo tikimybė, verta atlikti nėštumo testą.

Beveik juodas mėnesinių kraujas: ar reikia sunerimti?

Iš visų menstruacijų kraujo atspalvių būtent beveik juodas dažnai atrodo labiausiai bauginantis. Tačiau jo atsiradimo priežastis neretai yra tokia pati kaip ir rudo kraujo.

Kai kraujas pasišalina lėtai, jis gali tapti itin tamsus – nuo sodriai rudos iki beveik juodos spalvos. Tai dažniau pastebima mėnesinių pradžioje ar pabaigoje.

Kartais kartu pasirodo ir nedideli kraujo krešuliai. Jie taip pat ne visada reiškia problemą, ypač gausesnio kraujavimo dienomis.

Vis dėlto svarbu atkreipti dėmesį į jų dydį ir kiekį. Jei krešuliai dideli, jų staiga padaugėjo arba menstruacijos tapo gerokai gausesnės nei anksčiau, reikėtų pasikonsultuoti su ginekologu.

Beveik juoda spalva savaime nėra ligos požymis. Daug daugiau pasako tai, kokie simptomai ją lydi.

O jeigu kraujo spalva pasikeitė staiga?

Vieną mėnesį menstruacijos gali būti gausesnės, kitą – lengvesnės. Kartais pasikeičia ir jų trukmė ar kraujo atspalvis. Tokie svyravimai nebūtinai reiškia sveikatos sutrikimą.

Pavyzdžiui, stresas gali paveikti ovuliaciją ir dėl to pakeisti mėnesinių laiką bei pobūdį. Hormoninė kontracepcija taip pat gali sukelti negausų tepimą, ypač pradėjus naudoti naują priemonę.

Tačiau ne visus pokyčius reikėtų aiškinti stresu ar hormonais.

Jei kraujavimas tampa neįprastai gausus, atsiranda tarp menstruacijų arba po sekso, priežastis kartais gali būti gimdos polipai, miomos, infekcijos ar kitos ginekologinės būklės.

Būtent todėl verta stebėti ne vien spalvą, bet ir tai, ar pasikeitė įprastas ciklo ritmas.

5 požymiai, kurių nereikėtų ignoruoti

Nors rudas, rausvas ar beveik juodas mėnesinių kraujas dažnai yra normalus reiškinys, yra situacijų, kai svarbu kreiptis į gydytoją.

Moteris lovoje susiėmusi už pilvo
Olly / Pexels nuotr.

1. Kraujavimas atsiranda tarp mėnesinių arba po sekso. Net jei tai tik negausus tepimas, verta išsiaiškinti jo priežastį.

2. Kraujavimą lydi nemalonus kvapas, karščiavimas ar neįprastos išskyros. Tokie simptomai gali būti susiję su infekcija ar kita būkle, kurią būtina įvertinti.

3. Menstruacijos tapo neįprastai gausios. Jei įklotas ar tamponas visiškai permirksta maždaug kas valandą kelias valandas iš eilės, reikalingas skubus medicininis įvertinimas, ypač jei juntamas silpnumas ar svaigsta galva.

4. Atsirado stiprus ar neįprastas pilvo apačios skausmas. Ypač svarbu nedelsti, jei yra nėštumo tikimybė. Kraujavimas kartu su stipriu ar vienpusiu pilvo skausmu, alpimu arba peties skausmu gali būti skubios medicininės pagalbos reikalaujančios būklės požymis.

5. Kraujavimas pasirodo po menopauzės. Net ir nedidelį rausvą ar rudą tepimą būtina aptarti su gydytoju.

Svarbiausia – ne spalva, o tai, kas pasikeitė

Menstruacijų kraujo spalva gali pasakyti kai ką apie kraujavimo intensyvumą ir tai, kiek laiko kraujas užtrunka pasišalindamas iš organizmo. Tačiau ji nėra patikimas būdas nustatyti hormonų pusiausvyrą, vaisingumą ar ginekologines ligas.

Daug svarbiau pastebėti, kiek dienų trunka menstruacijos, ar pasikeitė kraujavimo gausumas, ar atsirado naujų simptomų.

Jei mėnesinių kraujas šį kartą rudesnis, rausvesnis ar tamsesnis nei įprastai, vien dėl to išsigąsti nereikia. Tačiau jei kartu pasikeitė ir savijauta arba kraujavimas tapo neįprastas, verta ieškoti priežasties.

Nes svarbiausias klausimas – ne kokios spalvos tavo mėnesinės, o ar jos vyksta taip, kaip įprasta tavo kūnui.