Sauna, protarpinis badavimas, šalčio terapija – ilgaamžiškumo praktikos šiandien skamba vis dažniau. Tačiau „Eurovaistinės“ inicijuoto Nacionalinio savijautos indekso (NSI) tyrimo rezultatai rodo, kad dauguma lietuvių jų dar nėra išbandę.
Sveikata
Sveikata – tai rubrika moterims, kurios nori rūpintis savijauta atsakingai ir ilgalaikėje perspektyvoje. Čia dalinamės patikima informacija apie mitybą, fizinį aktyvumą, emocinę pusiausvyrą ir kasdienius įpročius, padedančius jaustis geriau. Remiamės specialistų rekomendacijomis, mokslo žiniomis ir praktine redakcijos patirtimi.
Šioje kategorijoje rasi aiškius patarimus, kaip stiprinti organizmą, išvengti dažnų negalavimų ir palaikyti gerą savijautą skirtingais gyvenimo etapais. Jei ieškai ne sensacijų, o patikrintų sprendimų, rubrika „Sveikata“ taps patikimu pagalbininku tavo kasdienėje rutinoje.
Naujausias
Šeimos finansinis saugumas dažniausiai siejamas su pajamų stabilumu, santaupomis ar gyvybės draudimu. Tačiau kasdienybėje pasitaiko situacijų, kurios gali laikinai ar net ilgesniam laikui sutrikdyti įprastą gyvenimo ritmą.
Lietuviai rūpinasi savo emocine sveikata ir vis drąsiau ieško profesionalios pagalbos, rodo su Vilniaus universitetu (VU) parengtas, mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2" užsakymu atliktas tyrimas.
Prasidėjus pavasariui daugelis pastebi sumažėjusį darbingumą, energijos stoką ir suprastėjusią miego kokybę. Žiemos metu dažnesni peršalimai bei virusinės ligos silpnina imuninę sistemą, o mažiau įvairi mityba lemia, kad organizmas išnaudoja sukauptas naudingų medžiagų atsargas.
Sparčiai populiarėjant technologijoms ir augant jų skvarbai visuomenėje, vis daugiau gyventojų, pajutę nerimą keliančius simptomus, pirmiausia kreipiasi ne į šeimos gydytoją, o į dirbtiniu intelektu (DI) paremtas konsultavimo platformas. Keli sakiniai pokalbių roboto atsakyme gali pateikti galimą diagnozę ir pasiūlyti gydymą.
Susidūrę su prasta emocine savijauta, trunkančia mėnesių mėnesiais, vis dažniau pagalvojame, kad reikėtų kreiptis į gydytoją psichiatrą, bet galvoje vis kirba nerimą keliančios mintys.
Kasmet maždaug 400 moterų Lietuvoje išgirsta gimdos kaklelio vėžio diagnozę. Didžioji dalis šios onkologinės ligos atvejų siejama su žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija.
Aukštas kraujospūdis yra viena dažniausių sveikatos problemų pasaulyje, tačiau daugelis žmonių apie ją net neįtaria. Ši būklė dažnai vadinama „tyliuoju žudiku“, nes ilgą laiką gali nesukelti jokių akivaizdžių simptomų.
Vos tik pradeda kibti peršalimas, daugelis automatiškai atsigręžia į tai, kas pažįstama nuo vaikystės: šiltas kojų voneles, kompresus, šildančius tepalus ar eterinius aliejus.
Apie intymią higieną kalbame vis drąsiau, tačiau vis dar daug moterų daro klaidas, kurios gali sutrikdyti natūralią makšties pusiausvyrą. O ši pusiausvyra – itin svarbi. Makšties mikroflora yra subtili sistema, sauganti nuo infekcijų, uždegimų ir diskomforto.
Šaltuoju metų laiku kūnas per dieną patiria ne vieną temperatūrų šuolį: šaltis lauke, šiluma biure, vėl šaltis pakeliui namo. Tačiau didžiausias diskomfortas neretai slypi ne už lango, o patalpose. Netinkama biuro temperatūra gali daryti įtaką produktyvumui ir mažinti energiją, o išsausėjęs oras gali tapti ir sveikatos sutrikimų priežastimi.
Gimdos kaklelio vėžys – vienas dažniausių onkologinių susirgimų, kasmet nustatomas keliems šimtams moterų Lietuvoje. Tarp pagrindinių šios ligos rizikos veiksnių yra žmogaus papilomos virusas (ŽPV).















