Pajutęs pilvo pūtimą ar viduriavimą, dažnas pirmiausia bando prisiminti, ką neseniai valgė. Tačiau simptomai gali būti susiję ne su paskutiniu, o su dieną prieš valgytu maistu, nes skirtingai nuo alergijos, maisto netoleravimo simptomai dažnai pasireiškia pavėluotai.
Sveikata
Sveikata – tai rubrika moterims, kurios nori rūpintis savijauta atsakingai ir ilgalaikėje perspektyvoje. Čia dalinamės patikima informacija apie mitybą, fizinį aktyvumą, emocinę pusiausvyrą ir kasdienius įpročius, padedančius jaustis geriau. Remiamės specialistų rekomendacijomis, mokslo žiniomis ir praktine redakcijos patirtimi.
Šioje kategorijoje rasi aiškius patarimus, kaip stiprinti organizmą, išvengti dažnų negalavimų ir palaikyti gerą savijautą skirtingais gyvenimo etapais. Jei ieškai ne sensacijų, o patikrintų sprendimų, rubrika „Sveikata“ taps patikimu pagalbininku tavo kasdienėje rutinoje.
Naujausias
Minint Pasaulinę kovos su vėžiu dieną, vasario 4 d., specialistai atkreipia dėmesį į nerimą keliančią tendenciją – kai kurios onkologinės ligos vis dažniau diagnozuojamos jaunesniems žmonėms.
Nuo 2026 m. Lietuvos gyventojai jau gali atsiimti dalį sukauptų lėšų iš antrosios pensijų pakopos fondų. Naujausi tyrimai rodo, kad reikšminga dalis šių lėšų bus skiriama sveikatai – ypač dantų gydymui. Gydytojai pastebi, kad visuomenėje stiprėja požiūris į sveikatą kaip į ilgalaikę vertybę ir prasmingą investiciją.
Onkologines ligas vis dar lydi daug mitų, o su jomis – ir baimių, trukdančių laiku pasitikrinti pas gydytoją. Vasario 4-oji – Pasaulinė kovos su vėžiu diena – yra priminimas, jog onkologinė liga – išties keičianti gyvenimą, bet ne mirties nuosprendis.
Praėjusią savaitę toliau daugėjo sergančiųjų gripu ir COVID-19 infekcijomis, dešimt žmonių mirė, beveik 350 asmenų paguldyti į ligonines, pirmadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.
Naktį prabundate išpilta prakaito ir besidaužančia širdimi? Su šiais simptomais menopauzės metu susiduria net 80 proc. moterų. Vienoms šis etapas trunka vos kelerius metus, tačiau kitoms karščio bangos, nemiga ir emociniai svyravimai gali tęstis dešimtmetį ar net ilgiau.
Žiemos metu, ypač esant šaltam, drėgnam ir vėjuotam orui, padidėja nušalimų rizika. Respublikinės Panevėžio ligoninės gydytojas ortopedas–traumatologas Remigijus Mincė primena, kad nušalimas – tai ne tik laikinas diskomfortas, bet rimtas odos ir gilesnių audinių pažeidimas, galintis sukelti ilgalaikių pasekmių.
Daugelis žmonių šiandien gyvena su nervų sistema, kuri ilgą laiką veikia padidinto aktyvumo režimu. Todėl įprasti patarimai apie poilsį ar atsipalaidavimą dažnai nebeduoda jokio efekto – kūnas nebesugeba persijungti į ramybės būseną net tada, kai tam kliudančių objektyvių priežasčių, atrodytų, nėra.
Nors kosulys dažniausiai tėra apsauginis refleksas, padedantis išvalyti kvėpavimo takus, kartais jis gali signalizuoti ir apie rimtesnę ligą. Medikai pastebi, kad žmonės neretai dėl kosulio delsia kreiptis į gydytojus, tačiau, pasak sveikatos sprendimų centro „Antėja“ laboratorinės medicinos gydytojos Eglės Marciuškienės, ignoruoti šio simptomo nereikėtų – nors dauguma kosulio atvejų praeina per tris savaites ir gydymo nereikalauja, užsitęsęs kosulys, dusulys, atsikosėjimas krauju ar kiti nerimą keliantys požymiai yra aiškus signalas nedelsti ir kreiptis į gydymo įstaigą.
Klausos nusilpimas, arba girdėjimo sutrikimas, daro didelę įtaką žmogaus savijautai, bendravimui bei vaikų kalbos raidai.
Žiemą LSMU Kauno ligoninės Ortopedijos-traumatologijos klinika skaičiuoja smarkiai išaugusį traumas patyrusių pacientų skaičių. Klinikos specialistai pastebi, kad šaltuoju metų laikotarpiu traumos būna sunkesnės nei vasarą.
Rudenį ir žiemą organizmui dažniau trūksta geležies – tai gali sukelti nuovargį, silpnumą, plaukų slinkimą ar sumažėjusį darbingumą. Pasireiškus šiems simptomams svarbu jų neignoruoti ir laiku atlikti kraujo tyrimus: įvertinti hemoglobino bei feritino rodiklius, kad būtų užkirstas kelias mažakraujystei.















