Kūčių vakarą suvalgę kelis silkės patiekalus ir lašišos ar kitos riebios žuvies kepsnį galime gauti net apie 5–10 gramų omega-3 riebalų rūgščių – tiek, kiek įprastai pakaktų maždaug savaitei.
Sveikata
Sveikata – tai rubrika moterims, kurios nori rūpintis savijauta atsakingai ir ilgalaikėje perspektyvoje. Čia dalinamės patikima informacija apie mitybą, fizinį aktyvumą, emocinę pusiausvyrą ir kasdienius įpročius, padedančius jaustis geriau. Remiamės specialistų rekomendacijomis, mokslo žiniomis ir praktine redakcijos patirtimi.
Šioje kategorijoje rasi aiškius patarimus, kaip stiprinti organizmą, išvengti dažnų negalavimų ir palaikyti gerą savijautą skirtingais gyvenimo etapais. Jei ieškai ne sensacijų, o patikrintų sprendimų, rubrika „Sveikata“ taps patikimu pagalbininku tavo kasdienėje rutinoje.
Naujausias
Vilniaus diagnostikos ir chirurgijos klinika „Meliva" tampa pirmąja ir kol kas vienintele klinika Baltijos šalyse, kur bus taikomas chirurginis limfedemos gydymas.
Šaltuoju metų laiku vis dažniau susiduriame su karščiavimu, kuris tampa pirmuoju signalu, jog organizmas kovoja su infekcija. Neretai kyla klausimas, kada temperatūrą būtina mažinti, o kada geriau leisti kūnui kovoti pačiam?
Šventinis stalas daugeliui asocijuojasi su ramybe, bendryste ir atsipalaidavimu, tačiau medikų praktika rodo, kad būtent šiuo šventiniu laikotarpiu žmonės dažniau linkę numoti ranka į kūno siunčiamus signalus, įspėjančius apie galimus sveikatos sutrikimus.
Nors gimdos miomos yra gerybiniai navikai, aplink jas vis dar sklando daugybė nerimą keliančių mitų. Vienos moterys jas tapatina su onkologiniais susirgimais, kitos mano, kad joms neišvengiamai prireiks operacijos.
Nuotaikų kaita, nuovargis, pilvo pūtimas ar padidėjęs jautrumas – daugeliui moterų šie simptomai pažįstami prieš menstruacijas.
Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) – viena dažniausių lytiškai plintančių infekcijų pasaulyje, su kuria bent kartą gyvenime susiduria didžioji dalis žmonių. Nors apie ŽPV kalbama vis dažniau, jį vis dar lydi daugybė mitų, baimių ir klaidingų įsitikinimų. Tad kas iš tiesų kelia riziką, o svarbiausia – kaip nuo jo apsisaugoti?
Vis dažniau į vaistines užsukantys gyventojai prašo ne tik konkretaus preparato, bet ir pagalbos – įvertinti visą vartojamų vaistų sąrašą, patarti dėl galimų sąveikų ar dubliavimų.
Nors gydymo galimybės sparčiai tobulėja, širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) Lietuvoje vis dar išlieka pagrindine mirties priežastimi – ypač tarp vyrų. Tačiau infarktas vis dažniau pakerta ir jaunesnius žmones, o tarp pacientų daugėja vidutinio amžiaus moterų.
Venų varikozė – viena dažniausių kraujotakos sistemos ligų, dažniausiai išsivystanti dėl paviršinių venų refliukso, kuris nustatomas net 25–40 proc. gyventojų.
Blusos – ne tik nemalonus, bet ir pavojingas parazitas, kurį galima parsinešti ne tik iš gamtos ar turėjus kontaktą su gyvūnais, bet ir iš laiptinės, viešojo transporto ar net rūsių, o namuose jos yra aktyvios visus metus.
Lietuvoje įsibėgėjant ligų sezonui medikai pastebi, kad vieni žmonės įvairiomis virusinėmis ligomis serga net kelis kartus per metus, o kitiems jų apskritai pavyksta išvengti.















