Atlikus kraujo tyrimą, daugelį žmonių išgąsdina nežinomi ar mažai girdėti rodikliai. Vienas jų – bazofilai.
Sveikata
Naujausias
Pastaraisiais metais vis daugiau kalbama apie hormonų įtaką svoriui. Vienas iš svarbiausių – leptinas, dar vadinamas „sotumo hormonu“.
Kairio šono skausmas – tai dažnas, bet labai įvairias priežastis turintis simptomas. Skausmas gali būti jaučiamas po šonkauliais, pilvo srityje, ties juosmeniu ar net šone prie nugaros. Vieni atvejai yra visai nepavojingi (pvz., įtempti raumenys), tačiau kiti gali signalizuoti apie rimtesnes sveikatos problemas.
Padidėjęs galvos prakaitavimas – tai nemaloni, bet dažna problema. Vieniems galva prakaituoja tik karštu oru ar mankštinantis, kitiems – net esant ramybės būsenoje, žiemą ar vėsioje patalpoje.
Jausmas, kad negalite pilnai įkvėpti oro, gali būti bauginantis. Vieni žmonės tai apibūdina kaip „trūksta oro“, kiti – lyg plaučiai neatsiveria iki galo. Toks simptomas gali būti tiek laikinas ir nekenksmingas, tiek signalizuoti rimtesnius sveikatos sutrikimus.
Pūliai piršte – tai ženklas, kad organizmas kovoja su infekcija. Dažniausiai ji atsiranda po nedidelės žaizdos, įdrėskimo, atplaišos, netaisyklingo nagų kirpimo ar įaugusio nago.
Ksilitolis – daugeliui pažįstamas natūralus saldiklis, kuris vis dažniau minimas kaip veiksminga priemonė apsisaugoti nuo dantų ėduonies. Jis tapo įprastu ingredientu kramtomojoje gumoje, pastilėse ir burnos higienos produktuose, tačiau ar ksilitolis iš tiesų toks naudingas, kaip teigiama, ir gali atstoti kitas burnos priežiūros priemones?
Viduriavimas – dažna ir dažniausiai trumpalaikė organizmo reakcija į virusus, bakterijas, netinkamą maistą ar stresą. Nors lengvi atvejai dažniausiai praeina savaime per 1–2 dienas, tinkami skysčiai ir liaudiškos priemonės gali gerokai paspartinti sveikimą.
Išmatų spalva gali daug pasakyti apie virškinimo sistemos būklę. Nors tai jautri tema, medikai nuolat pabrėžia – spalvos pokyčiai dažnai turi aiškią priežastį ir nebūtinai reiškia ligą.
Daugelis mano, kad odos būklę lemia tik kosmetika, hormonai ar mityba. Tačiau vis dažniau dermatologai ir psichologai pabrėžia – stresas, įtampa ir emocinės problemos gali tiesiogiai paveikti odą, sukeldami įvairių tipų bėrimus.
Gera smegenų veikla, gebėjimas mąstyti ir emocinė pusiausvyra priklauso ne tik nuo poilsio, miego režimo ar streso lygio, bet ir nuo to, ar smegenys gauna pakankamai joms būtinų maistinių medžiagų.
Kai išgirstame, kad „kraujo tyrime padidėję leukocitai“, daugelis sunerimsta – ar tai reiškia rimtą ligą? O gal organizmas tiesiog reaguoja į kažką paprasto, kaip peršalimas?
