Kai skausmas per menstruacijas tampa toks stiprus, kad tenka keisti planus, gerti vaistus be pertraukų ar tiesiog „ištverti dieną“, tai jau nebe tik diskomfortas. Dažnai tai turi aiškią priežastį – ir dar svarbiau, skausmas gali būti valdomas.
Skausmingos menstruacijos (dismenorėja) yra viena dažniausių priežasčių, kodėl jaunos moterys praleidžia mokslus ar darbą, tačiau apie realius sprendimus vis dar kalbama per mažai. Kas iš tikrųjų veikia, kada pakanka paprastų priemonių, o kada verta ieškoti giliau – svarbiausi dalykai, kuriuos verta žinoti, jei skausmas tampa per stiprus ignoruoti.
Kas iš tikrųjų sukelia tą skausmą?
Dažniausiai tai nėra „tiesiog jautrumas“. Skausmas turi labai konkrečią priežastį.
Per menstruacijas gimda susitraukia, kad pašalintų gleivinę. Šį procesą skatina medžiagos, vadinamos prostaglandinais. Kai jų organizme daugiau, susitraukimai tampa stipresni – o kartu atsiranda ir skausmas.
Tačiau svarbu suprasti dar vieną dalyką – skausmą sukelia ne tik patys susitraukimai, bet ir tai, kas vyksta tuo metu audiniuose. Stiprūs susitraukimai laikinai sumažina kraujo tekėjimą į gimdos raumenį.
Dėl to atsiranda tarsi „deguonies trūkumas“ – būtent jis ir sukelia tą aštrų, spazminį skausmą. Kuo stipresni susitraukimai ir kuo didesnis prostaglandinų kiekis, tuo šis efektas ryškesnis.
Dėl to gali pasireikšti ne tik spazmai pilvo apačioje, bet ir:
– pykinimas;
– viduriavimas;
– galvos skausmas;
– silpnumas ar net šaltas prakaitas.
Tai vyksta todėl, kad prostaglandinai veikia ne tik gimdą, bet ir kitas organizmo sistemas – ypač virškinamąjį traktą ir nervų sistemą.
Dar vienas svarbus momentas – skausmo intensyvumas nebūtinai visada proporcingas tam, „kas vyksta fiziškai“. Nervų sistema, stresas, nuovargis ar miego trūkumas gali sustiprinti skausmo suvokimą, todėl tas pats ciklas vieną mėnesį gali būti lengvesnis, o kitą – gerokai sunkesnis.
Ar visos skausmingos menstruacijos yra vienodos?
Ne visai. Ir būtent čia dažnai prasideda painiava. Yra du pagrindiniai tipai – ir jie reiškia skirtingus dalykus.
Pirminė dismenorėja
Tai skausmas, kuris nėra susijęs su jokia liga.
Dažniausiai jis:
– prasideda paauglystėje, netrukus po pirmųjų menstruacijų;
– kartojasi panašiai kiekvieną ciklą;
– yra labiausiai juntamas pirmą–antrą dieną;
– trunka iki kelių dienų.
Šiuo atveju problema dažniausiai yra būtent padidėję prostaglandinai ir stipresni gimdos susitraukimai.
Antrinė dismenorėja
Tai jau nebe tik ciklo dalis, o simptomas.
Ją sukelia konkreti priežastis, dažniausiai:
– endometriozė – kai audinys, panašus į gimdos gleivinę, atsiranda už gimdos ribų ir gali sukelti skausmą;
– adenomiozė – kai gimdos gleivinė įauga į gimdos raumenį, todėl mėnesinės gali būti skausmingesnės ir gausesnės;
– gimdos miomos – gerybiniai gimdos raumens dariniai, kurie gali lemti gausesnes ar skausmingesnes mėnesines;
– dubens uždegiminės ligos.
Skirtumas tas, kad šis skausmas dažnai stiprėja su laiku, tampa mažiau nuspėjamas, gali trukti ilgiau nei menstruacijos ir atsiranda papildomi simptomai.
Kaip atskirti, kada verta sunerimti?
Ne visada lengva tai suprasti iš karto, nes dažnai lygini su tuo, kas buvo iki šiol – ir prie skausmo tiesiog prisitaikai. Tačiau yra keli aiškūs signalai, kurie rodo, kad tai gali būti nebe tik įprastas ciklas.
Verta atkreipti dėmesį, jei:
– skausmas tampa stipresnis nei anksčiau;
– jis pradeda trukti ilgiau nei įprastai;
– nepadeda įprasti vaistai arba jų reikia vis daugiau;
– atsiranda skausmas lytinių santykių metu;
– juntamas diskomfortas ar skausmas šlapinantis ar tuštinantis;
– kraujavimas tampa labai gausus, su krešuliais arba nereguliarus.
Kas iš tikrųjų padeda, kai skauda per stipriai?
Kai skausmas stiprus, dažniausiai ieškoma greito sprendimo.
Tačiau realybėje didžiausią skirtumą sukuria ne vienas dalykas, o keli paprasti pasirinkimai – ir tai, kada juos pritaikai.
Vaistai: svarbiausia – kada juos išgeri
Vaistai dažniausiai veikia, bet dažnai pasiliekami paskutinei minutei. Yra tas momentas, kai dar bandai ištverti – „gal praeis“. Tačiau kuo ilgiau lauki, tuo daugiau laiko prireikia, kol jie pradeda veikti. Kūnas jau būna įsitempęs, pojūtis sustiprėjęs, todėl palengvėjimas ateina lėčiau. Kartais viską pakeičia labai paprastas sprendimas – sureaguoti anksčiau, vos pajutus pirmus signalus.
Šiluma: paprasta, bet veiksminga
Šiluma veikia paprasčiau, nei atrodo, bet dažnai yra nuvertinama. Šildyklė ar ilgesnis dušas padeda kūnui atsipalaiduoti, mažina spazmus ir leidžia skausmui po truputį atsitraukti. Tai vienas iš tų būdų, kuris nereikalauja daug, bet gali duoti greitą palengvėjimą.
Judėjimas ir prisilietimas
Judėjimas tuo metu atrodo kaip paskutinis dalykas, kurio norisi. Tačiau visiškas nejudrumas gali dar labiau sustiprinti įtampą. Lengvas judesys – trumpas pasivaikščiojimas ar tempimas – padeda kūnui „atsileisti“, gerina kraujotaką ir dažnai sumažina skausmo pojūtį, net jei pradžioje atrodo priešingai.
Prie to natūraliai prisideda ir prisilietimas – lengvas masažas ar ramesnės praktikos, tokios kaip joga. Jos padeda mažinti įtampą ir greičiau grąžina kūną į balansą.
Nervų sistema: kodėl skausmas kartais jaučiasi stipriau
Ir dar vienas svarbus sluoksnis – nervų sistema. Skausmas nėra tik fizinis pojūtis. Kai kūnas pavargęs, įsitempęs ar patiria daugiau streso, skausmas jaučiamas stipriau. Todėl kartais padeda ne tik tai, ką darai, bet ir tai, kiek leidi sau sustoti, pailsėti ir sumažinti bendrą įtampą.
Gyvenimo būdas: kas daro įtaką kiekvieną mėnesį
Gyvenimo būdas taip pat turi savo vaidmenį. Mityba neturi vieno aiškaus atsakymo – nėra produkto ar dietos, kuri viską pakeistų, tačiau kasdieniai pasirinkimai daro įtaką. Nereguliarus valgymas, daug cukraus ar greiti užkandžiai gali didinti organizmo jautrumą, todėl dažniau padeda ne kraštutiniai pokyčiai, o stabilumas.
Miegas dažnai lieka paraštėse, nors jis tiesiogiai veikia tai, kaip jaučiame skausmą. Kai trūksta poilsio, kūnas tampa jautresnis, sunkiau atsistato, o net ir įprasti simptomai gali atrodyti stipresni. Net nedidelis miego kokybės pagerėjimas gali turėti realų efektą.
Prie viso to prisideda ir stresas. Kai kūnas nuolat įsitempęs, nervų sistema tampa jautresnė – ir skausmas jaučiamas aštriau. Todėl svarbi ne tik veikla, bet ir pauzės tarp jos – momentai, kai gali sulėtėti ir atsipalaiduoti.
Skausmas neturi būti tavo ciklo fonas. Ir tikrai ne dalykas, kurį tiesiog „reikia ištverti“. Kuo geriau pažįsti savo kūną, tuo aiškiau supranti, kas jam padeda.
