Partneris masturbuojasi, nors jūsų seksualinis gyvenimas, atrodo, visai aktyvus? Tuomet galvoje gali atsirasti labai nemalonios mintys. Gal jam manęs neužtenka? Gal jis manęs nebenori? O gal kažko trūksta mūsų santykiuose, tik aš to nepastebiu?
Nors apie masturbaciją šiandien kalbama gerokai atviriau nei prieš dešimt ar dvidešimt metų, ši tema vis dar sukelia daug emocijų, kai paliečia mūsų pačių santykius. Viena yra skaityti straipsnius apie seksualumą, o visai kas kita – susidurti su situacija, kuri paliečia tavo savivertę, geidžiamumo jausmą ar saugumo poreikį.
Kartais užtenka vienos rastos naršymo istorijos, vieno netikėtai pamatyto vaizdo ar tiesiog žinojimo, kad partneris masturbuojasi, ir galvoje ima suktis klausimai, į kuriuos pačios neturime atsakymų. Tačiau prieš skubant prie skaudžiausios išvados verta sustoti. Partnerio masturbacija ne visada reiškia tai, ko bijome labiausiai.
Ar masturbacija santykiuose iš tiesų yra problema?
Trumpas atsakymas – dažniausiai ne.
Mes dažnai įsivaizduojame, kad santykiuose seksas turėtų patenkinti visus seksualinius poreikius. Tačiau žmogaus seksualumas nėra toks paprastas. Žmogus gali mylėti partnerę, jos geisti, mėgautis seksu kartu ir vis tiek kartais norėti privataus seksualinio momento tik sau.
Masturbacija daugeliui žmonių yra natūrali seksualumo dalis, kuri niekur nedingsta vien todėl, kad atsirado santykiai. Kaip ir kiekvienas turime savo mintis, pomėgius ar būdus atsipalaiduoti, taip galime turėti ir individualų santykį su savo seksualumu.
Būtent todėl specialistai masturbacijos savaime nelaiko santykių problema. Ji gali padėti atsipalaiduoti po įtemptos dienos, sumažinti stresą, greičiau užmigti ar tiesiog suteikti malonumo. Tai nebūtinai reiškia, kad partneris tavęs nebenori ar kad jūsų seksualinis gyvenimas jo netenkina.
Svarbu suprasti ir tai, kad seksas su partneriu bei masturbacija nėra tas pats. Seksas dažniausiai susijęs su artumu, emociniu ryšiu, dėmesiu vienas kitam. Masturbacija dažniau būna individuali patirtis, kurioje nereikia prie nieko derintis ir niekuo rūpintis.
Todėl pats faktas, kad partneris masturbuojasi, dar nėra ženklas, kad santykiuose kažkas negerai.
Kodėl partneris gali masturbuotis, nors sekso netrūksta?
Bene dažniausia klaida – manyti, kad partnerio masturbacija būtinai yra komentaras apie tave arba jūsų santykius. Iš tiesų labai dažnai ji apskritai nėra susijusi su partneriu.
Kai kuriems žmonėms tai tiesiog būdas atsipalaiduoti. Po ilgos darbo dienos, streso, įtampos ar nerimo organizmas ieško greito būdo nusiraminti. Tokiu atveju masturbacija gali veikti panašiai kaip sportas, karštas dušas ar mėgstamas serialas vakare.
Kiti žmonės tiesiog turi didesnį libido nei jų partneris. Tai visiškai normalu. Net labai artimose ir mylinčiose porose seksualinis apetitas retai sutampa idealiai. Vienam žmogui gali pakakti sekso kartą ar du per savaitę, kitam norėtis dažniau. Tokiose situacijose masturbacija kartais tampa būdu pasirūpinti savo poreikiais nesukuriant spaudimo kitam žmogui.
Yra ir dar viena priežastis, apie kurią kalbama rečiau. Daugeliui žmonių seksualumas turi ir labai privatų sluoksnį. Fantazijos, mintys, prisiminimai ar scenarijai nebūtinai reiškia, kad žmogus nori kažko daugiau nei turi santykiuose. Kartais tai tiesiog asmeninė erdvė, kuri egzistuoja šalia santykių, o ne vietoje jų.
Būtent todėl partnerio masturbacija dažnai pasako daugiau apie jo santykį su savimi nei apie jo santykį su tavimi.
Kodėl šioje situacijoje taip lengva pasijusti atstumtai
Vis dėlto būtų neteisinga apsimesti, kad ši tema niekada neskaudina.
Dažniausiai skaudina ne pats faktas apie masturbaciją. Skaudina tai, ką ji mums pradeda reikšti.
Daugeliui moterų sunkiausia būna ne žinojimas, kad partneris masturbuojasi. Sunkiausia būna tada, kai kartu atsiranda atstūmimo jausmas.
Pavyzdžiui, kai kelis kartus bandai inicijuoti seksą ir išgirsti, kad jis pavargęs. Kai apkabinimas vakare baigiasi nusisukimu į kitą pusę. Kai pradedi jaustis tarsi kambario draugė, o ne geidžiama moteris. O tada paaiškėja, kad seksualinio noro vis dėlto buvo.
Tokiose situacijose natūraliai kyla skaudus klausimas: kodėl ne su manimi? Ir būtent čia problema dažniausiai nebėra masturbacija. Problema tampa atstūmimo jausmas.
Žmogus gali suprasti, kad partneris turi teisę į privatų seksualumą, tačiau tuo pačiu jaustis vienišas, nepageidaujamas ar nebematomas. Tokie jausmai nėra kvaili, perdėti ar nepagrįsti. Jie dažnai rodo, kad santykiuose trūksta artumo, dėmesio arba atviro pokalbio.
Kartais po pykčiu dėl masturbacijos slepiasi visai kitos emocijos. Noras būti geidžiamai, jaustis svarbiai ir būti pasirinktai. Ir būtent apie tai dažniausiai verta kalbėtis.
Kai santykiuose atsiranda paslapčių
Dar viena jautri vieta – slaptumas. Ne vienas santykių specialistas pastebi, kad žmones dažnai skaudina ne pats partnerio elgesys, o jausmas, kad nuo jų kažkas slepiama. Jeigu partneris apie tai kalba atvirai, gerbia tavo jausmus ir nėra jokio melo, tema dažniausiai tampa daug lengviau valdoma.
Tačiau jeigu atsiranda melas, slėpimas, pyktis ar bandymas įtikinti, kad tavo emocijos yra „nesąmonė“, situacija keičiasi. Tokiu atveju problema tampa ne masturbacija, o pasitikėjimas. Santykiuose labai sunku jaustis saugiai, kai vienas žmogus nuolat bijo paklausti, o kitas nuolat ginasi.
Todėl kartais svarbiausias klausimas nėra „ar jis masturbuojasi“, o „ar mes galime apie tai kalbėtis atvirai?“.
O kaip dėl pornografijos?
Nors masturbacija ir pornografija dažnai minimos kartu, tai nėra tas pats. Ne kiekvienas pornografijos žiūrėjimas reiškia problemą. Daugybė žmonių ją kartais žiūri ir tuo pačiu palaiko sveikus, artimus santykius.
Vis dėlto kai kuriais atvejais būtent pornografija tampa tikrąja konflikto priežastimi. Ypač tada, kai ji pradeda keisti realų artumą. Kai partneris vis dažniau renkasi ekraną vietoje gyvo žmogaus. Kai pradeda tikėtis, kad realus seksas atrodys kaip filmuose. Kai nebegali susijaudinti be papildomos vizualinės stimuliacijos arba slepia savo naudojimą taip, kad santykiuose ima nykti pasitikėjimas.
Tokiose situacijose verta kalbėti ne apie moralę ar draudimus, o apie poveikį santykiams. Svarbiausias klausimas čia paprastas: ar šis įprotis mus artina, ar tolina vieną nuo kito?
Kaip apie tai kalbėtis, kad pokalbis nevirstų konfliktu?
Jeigu ši tema tau kelia nerimą, svarbu prisiminti vieną dalyką: žmonės daug geriau girdi smalsumą nei kaltinimus. Teiginys „vadinasi, tavęs man nebepakanka?“ dažniausiai privers gintis. O sakinys „noriu suprasti, ką tau tai reiškia“ palieka erdvės pokalbiui.
Žinoma, tai nereiškia, kad turi slėpti savo jausmus. Priešingai. Dažnai daug naudingiau kalbėti apie save nei apie partnerio kaltę.
„Kai apie tai sužinojau, pasijutau nesaugiai.“
„Man buvo skaudu.“
„Aš pradėjau abejoti savimi.“
Tokios frazės dažniau atveria duris nuoširdžiam dialogui. Kartais už jo slypi visai netikėti atsakymai. Vienas žmogus prisipažįsta, kad taip tvarkosi su stresu. Kitas pasako, jog seniai norėjo aptarti tam tikrus poreikius. Dar kitas pirmą kartą suvokia, kaip jo elgesys paveikė partnerę.
Partnerio masturbacija savaime nereiškia, kad esi mažiau geidžiama, mažiau patraukli ar mažiau mylima. Dažnai tai tiesiog viena iš žmogaus seksualumo dalių, egzistuojanti greta santykių, o ne vietoje jų.
Tačiau tai nereiškia, kad turi ignoruoti savo jausmus. Jei tau skauda, svarbu ne įtikinti save, kad „neturėtum taip jaustis“, o suprasti, kas iš tiesų slypi po tuo skausmu.
Kartais ten slepiasi pavydas. Kartais nesaugumas. Kartais ilgesys didesniam artumui.
Geri santykiai nėra tie, kuriuose niekada nekyla nepatogių temų. Geri santykiai yra tie, kuriuose net ir pačias jautriausias temas galima aptarti neprarandant pagarbos vienas kitam. O kartais vienas atviras pokalbis suteikia daugiau artumo nei dešimtys bandymų atspėti, ką iš tiesų galvoja žmogus, gulintis šalia tavęs.
