„Širdžių Dama“ – tai filmas, kuris neleidžia patogiai įsitaisyti ant sofos ir tiesiog pasyviai stebėti ekrano. Jis provokuoja, kelia klausimų apie moterišką galią, troškimus, ribas ir moralę, o po peržiūros dar ilgai nepalieka ramybėje.
Jeigu mėgsti brandų europietišką kiną, kuriame svarbiausia ne efektai, o žmogaus psichologijos gelmės, šis filmas tau gali tapti vienu įsimintiniausių atradimų. „Širdžių Dama“ yra drąsi, estetiška, emociškai sudėtinga drama, kuri priverčia pažvelgti į save ir paklausti: kiek toli žmogus gali nueiti, kad apsaugotų savo susikurtą gyvenimą?
Apie filmą
„Širdžių Dama“ – 2019 m. sukurta danų ir švedų psichologinė drama, originaliu pavadinimu „Queen of Hearts“, daniškai – „Dronningen“. Filmą režisavo May el-Toukhy, viena ryškiausių šiuolaikinio Skandinavijos kino kūrėjų, puikiai jaučianti, kaip iš kasdienybės detalių išauginti beveik nepakeliamą emocinę įtampą. Scenarijų ji kūrė kartu su Marenu Louise Käehne.
Žanriškai šį filmą galima apibūdinti kaip psichologinę dramą su trilerio elementais. Tai nėra trileris klasikine prasme – čia nėra gaudynių, kriminalinių mįslių ar staigių triukų žiūrovui išgąsdinti. Įtampa kyla iš žvilgsnių, tylos, nutylėjimų, socialinių vaidmenų ir moralinių pasirinkimų. Būtent dėl to filmas veikia itin stipriai: jis atrodo tikroviškas, artimas, kartais net nejaukiai atpažįstamas.
Pagrindinį vaidmenį atlieka viena garsiausių Danijos aktorių Trine Dyrholm. Jos sukurta herojė Anne – sėkminga teisininkė, dirbanti su pažeidžiamais vaikais ir jaunimu. Ji atrodo kaip moteris, kuri turi viską: profesinį autoritetą, gražius namus, šeimą, socialinį statusą ir intelektualinę nepriklausomybę. Tačiau po nepriekaištingu paviršiumi slypi daug tamsesni impulsai.
Kartu su Trine Dyrholm filme vaidina Gustavas Lindhas, įkūnijantis paauglį Gustavą, Magnusas Krepperis, atliekantis Anne vyro Peterio vaidmenį, taip pat Frederikke Dahl Hansen ir kiti talentingi skandinavų aktoriai. Aktorių ansamblis čia itin svarbus, nes filmas paremtas subtiliomis emocinėmis reakcijomis, nepasakytais žodžiais ir nuolat kintančia šeimos dinamika.
Siužetas
Anne gyvena, regis, nepriekaištingą gyvenimą. Ji – gerbiama advokatė, ginanti vaikus ir paauglius, patyrusius smurtą ar išnaudojimą. Darbe ji yra stipri, racionali, empatiška, mokanti kalbėti už tuos, kurių balsas dažnai lieka neišgirstas. Namuose jos laukia vyras Peteris ir dvi dukros, o šeimos gyvenimas iš pirmo žvilgsnio primena skandinaviško interjero žurnalo puslapius: šviesa, tvarka, estetika ir ramybė.
Tačiau ši ramybė ima skilinėti, kai į jų namus atsikrausto Peterio sūnus iš ankstesnių santykių – paauglys Gustavas. Jis uždaras, maištingas, sužeistas, nepritampantis prie šio tvarkingo pasaulio. Tarp Anne ir Gustavo iš pradžių tvyro įtampa, atsargumas, tarsi nebyli kova dėl teritorijos ir dėmesio. Tačiau pamažu santykis tampa vis sudėtingesnis, pavojingesnis ir emociškai nevaldomas.
Filmas pasakoja apie ribas – tas, kurias visuomenė aiškiai nubrėžia, ir tas, kurias žmogus kartais bando peržengti pats sau teisindamasis. Režisierė May el-Toukhy neskuba smerkti ar aiškinti, bet leidžia žiūrovei stebėti, kaip susižavėjimas, galia, geismas ir saviapgaulė susipina į pavojingą mazgą. Svarbiausia, kad „Širdžių Dama“ nėra pigus skandalo filmas. Tai kūrinys apie atsakomybę, privilegiją ir tai, kaip lengvai žmogus gali pasinaudoti savo padėtimi, net jei pats save laiko „geruoju“ istorijos veikėju.
Ši istorija nesirenka lengvo kelio. Ji priverčia abejoti, keisti požiūrį į veikėjus ir nuolat klausti, kur baigiasi troškimas ir prasideda manipuliacija. Anonse juntama šalta, elegantiška, bet pavojinga atmosfera puikiai atspindi viso filmo toną – išoriškai gražų, viduje degantį.
Kodėl verta žiūrėti?
1. Dėl nepaprastai stipraus moters portreto. Anne nėra nei tradicinė auka, nei paprasta piktadarė. Ji – protinga, charizmatiška, sėkminga moteris, kurios viduje verda prieštaringi jausmai. Tokie personažai kine vis dar reti, ypač kai moters geismas, ambicijos ir moralinės klaidos rodomi ne paviršutiniškai, o sudėtingai. Žiūrint šį filmą gali kilti nepatogių emocijų, tačiau būtent jos ir daro istoriją vertingą.
2. Dėl temos apie galią santykiuose. „Širdžių Dama“ labai tiksliai parodo, kad galia nebūtinai reiškia garsų balsą ar atvirą prievartą. Kartais ji slypi amžiuje, socialiniame statuse, finansiniame saugume, profesiniame autoritete ar šeimos struktūroje. Moterims šis filmas ypač įdomus, nes jis kviečia permąstyti, kaip mes pačios naudojame savo stiprybę, įtaką ir emocinį intelektą.
3. Dėl skandinaviškos estetikos. Filmas vizualiai labai švarus, elegantiškas, netgi gražus – modernūs namai, natūrali šviesa, santūrūs kostiumai, subtilios spalvos. Tačiau šis grožis nėra tik dekoracija. Jis kontrastuoja su vis tamsėjančia veikėjų vidine būsena. Tobulas interjeras tampa vieta, kurioje slepiasi kaltė, baimė ir nepasakyta tiesa.
4. Dėl emocinės brandos. Tai filmas žiūrovėms, kurios nebijo sudėtingų klausimų. Jis nekviečia vien tik atsipalaiduoti – jis kviečia jausti, mąstyti ir diskutuoti. Po peržiūros norėsis pasikalbėti su drauge, partneriu ar net pačia savimi apie ribas, šeimą, atsakomybę ir tai, kaip greitai žmogus gali prarasti moralinį kompasą.
5. Dėl įtampos be melodramos. „Širdžių Dama“ įrodo, kad tikrai stiprus kinas nebūtinai turi būti garsus. Čia įtampa kuriama subtiliai: pauzėmis, kūno kalba, žvilgsniais, per ilgai trunkančia tyla prie pietų stalo. Būtent toks pasakojimas dažnai paveikia stipriau nei atviri konfliktai.
Aktoriai
Didžiausia filmo stiprybė – ne tik istorija, bet ir įspūdinga aktorių vaidyba. Pagrindinį vaidmenį atliekanti Trine Dyrholm sukuria sudėtingą ir daugiasluoksnį Anne portretą. Jos herojė vienu metu atrodo stipri, charizmatiška ir pažeidžiama, todėl žiūrovui nuolat tenka permąstyti savo požiūrį į ją.
Anne priešprieša tampa Gustavo vaidmenį atliekantis Gustav Lindh. Jo personaže susipina maištas, vienatvė ir troškimas būti pastebėtam, o būtent ši emocinė įtampa tampa vienu svarbiausių filmo variklių.
Anne vyrą Peterį įkūnija Magnus Krepper. Jo santūri vaidyba suteikia istorijai dar daugiau tikroviškumo ir primena, kaip lengva nepastebėti to, kas vyksta visai šalia.
Nors filme nėra daug garsių Holivudo vardų, visas aktorių ansamblis veikia itin tiksliai. Būtent dėl subtilių emocijų, žvilgsnių ir nutylėjimų „Širdžių Dama“ atrodo tokia tikra ir paveiki.
Kritikų įvertinimas
„Širdžių Dama“ buvo itin palankiai įvertinta tarptautinių kritikų ir kino festivalių. Filmas sulaukė didelio dėmesio Sundance kino festivalyje, kur pelnė publikos simpatijas pasaulinio kino dramos kategorijoje. Jis taip pat buvo įvertintas Danijos kino apdovanojimuose ir tapo vienu ryškiausių 2019 m. Skandinavijos kino įvykių.
Kritikai dažnai išskyrė Trine Dyrholm vaidybą, režisierės gebėjimą išlaikyti moralinę įtampą ir filmo drąsą kalbėti apie nepatogias temas be pigių sensacijų. Tai kūrinys, kuris neglosto žiūrovo. Jis gali suerzinti, supykdyti, sukelti liūdesį ar net pasibjaurėjimą, tačiau būtent tokie filmai dažnai lieka atmintyje ilgiausiai.
Rekomendacija – žiūrėti šį filmą tada, kai nori ne lengvos romantikos, o stipraus, intelektualaus ir emociškai sukrečiančio kino vakaro. Tai nėra filmas fonui ar pusiau žiūrėjimui telefone. Jam reikia dėmesio, tylos ir pasirengimo priimti sudėtingą istoriją. Taip pat verta paminėti, kad filme nagrinėjamos jautrios temos, susijusios su seksualumu, galios disbalansu ir šeimos santykių pažeidžiamumu, todėl kai kurioms žiūrovėms jis gali būti emociškai sunkus.
Retai pasitaiko filmas, kuris vienu metu verčia žavėtis pagrindine heroje ir kartu jausti vis didesnį nerimą. Būtent todėl „Širdžių Dama“ taip įstringa atmintyje. Jis neleidžia patogiai pasirinkti, kas teisus, o kas kaltas. Vietoje to priverčia susidurti su daug nepatogesniu klausimu: ar tikrai visada atpažįstame galios disbalansą tada, kai jis vyksta prieš mūsų akis?
Jeigu ieškai kino, kuris būtų ne tik gražiai nufilmuotas, bet ir emociškai drąsus, būtinai skirk vakarą šiai dramai. Žiūrėk ją ne tam, kad pabėgtum nuo realybės, o tam, kad pažvelgtum į ją dar atidžiau. „Širdžių Dama“ – filmas, po kurio norisi tylos, pokalbio ir, svarbiausia, sąžiningumo sau.
